Kauno apygardos teismo nutartis

2011-12-14 · Civilinė byla Nr. 2A-2077-605/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-14
Bylos Nr.
2A-2077-605/2011
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-00866-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič, Izolda Nėnienė
Suinteresuotas asmuo
L. M., notarei L
Pareiškėjas
A. G.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2077-605/2011(Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00866-2011-2)
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas
Procesinio sprendimo kategorija 121.14.; (S) 121.18.; 121.21.; 128.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės

kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1411-408/2011 pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. M., notarei L. G. dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. G. prašė (b.l.1-3) pratęsti jam terminą priimti J. G., mirusio 2010-08-17, palikimą.

Pareiškime nurodyta, kad 2010-08-17 miręs jo senelis J. G. visą jam priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų arba ateityje atsirastų, testamentu paliko pareiškėjui. Be to, Kauno rajono 5-ajame notarų biure 2010-01-21 buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypo ir pastatų dalies) dovanojimo sutartis, pagal kurią dovanotojas J. G. neatlygintinai perdavė pareiškėjui A. G. ½ dalį žemės sklypo bei 6/10 dalį pastato gyvenamojo namo, ½ dalį ūkinio pastato, 6/10 dalį priklausinių, esančių Vienybės g. 1, Garliavoje, Kauno raj., asmeninėn pareiškėjo nuosavybėn. Tvarkant paveldėjimo reikalus paaiškėjo, jog testatorius J. G. paliko dalį turto, kurio per neapsižiūrėjimą neįtraukė nei į dovanojimo sutartį, nei į testamentą. Sužinojęs apie likusį turtą, pareiškėjas iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, 2010-11-18 kreipėsi į notarą, iš kurio 2011-01-26 pranešimo paaiškėjo, kad jis praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti nuo palikimo atsiradimo dienos. Terminą palikimui priimti jis praleido dėl objektyvių priežasčių. J. G. valią palikti visą jam priklausiusį turtą pareiškėjui patvirtina 2010-01-21 sudaryta nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartis. Sudarius sutartį, pareiškėjas galvojo, kad nebėra jokio kito paveldimo turto. Pareiškėjui nebuvo žinoma, kad po senelio J. G. mirties atsirado kitas turtas, kurį pareiškėjas turi teisę paveldėti, nes galvojo, kad po senelio mirties nebeliko jokio jam nuosavybės teise priklausiusio turto. Ši priežastis, dėl kurios jis praleido terminą palikimui priimti, yra esminė. Taip pat svarbi testamento praleidimo priežastis yra ta, kad apie kitą likusį J. G. turtą pareiškėjas sužinojo tik tuo metu, kai teismui buvo paduotas ieškinys dėl testamento nuginčijimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu (b.l. 48-51) pareiškimą patenkino ir A. G. pratęsė terminą J. G., mirusio 2010-08-17, palikimui priimti. Priteisė iš A. G. valstybės naudai 9,40 Lt pašto išlaidų.

Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo senelis J. G. mirė 2010-08-17, todėl laikytina, kad palikimo atsiradimo diena buvo 2010-08-17. Iš notarės rašto buvo (b.l. 8) matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į notarą 2010-11-18, pageidaudamas priimti palikimą pagal testamentą. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.118 straipsnyje numatytą termino palikimo priėmimui skaičiavimo pradžios terminą, teismas pripažino, kad trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas po J. G. mirties turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d., 00:00 val., todėl atitinkamai šis terminas turėjo baigtis 2010 m. lapkričio 18 d., 24.00 val. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas A. G. laiku kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, t.y. nepraėjus trijų mėnesių terminui palikimui priimti, kadangi jis pareiškimą notarui padavė 2010-11-18. Notarė 2011-01-26 raštu Nr. S01/26-02R pareiškėją dėl praleisto termino palikimui priimti neteisėtai suklaidino. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laikė, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių praleido terminą palikimui priimti, paduodamas pareiškimą teismui dėl termino palikimui priimti pratęsimo 2011 m. balandžio 11 d., kadangi pareiškėjui buvo būtina teisinė pagalba ginti pareiškėjo teisę į palikimo priėmimą.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo L. M. apeliaciniu skundu prašo (b.l. 55-57) Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - nepratęsti praleisto termino palikimui priimti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas sprendime nepagrįstai laikė, jog pareiškėjas nepraleido trijų mėnesių termino testamentui priimti, kadangi jos tėvas mirė 2010-08-17, ir tokiu atveju trijų mėnesių terminas baigėsi 2010-11-17 24.00 val. A. G. nepateikus teismui savo rašyto prašymo notarei dėl testamento priėmimo kopijos, teismas negalėjo nustatyti prašymo padavimo notarei datos ir tinkamai išnagrinėti bylą, kadangi šiame prašyme kaip galima prašymo surašymo data yra nurodyta 2010-11-18, nors patį prašymą jis notarei pateikė tik 2011-01-24. Apylinkės teismas, remdamasis notarės raštu S/01/26-02R ir neturėdamas A. G. prašymo, datą, žyminčią galimai dokumento surašymo laiką, palaikė data, kada A. G. kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo. Pateikimo notarei datą žymi spaudas „GAUTA“: 2011-01-24. A. G. trijų mėnesių laikotarpyje po J. G. mirties neturėdamas svarbių priežasčių nesikreipė į notarę dėl testamento priėmimo, praleido įstatymų nustatytą 3-jų mėnesių terminą, klaidingai nurodė savo kreipimosi į notarę datą ir teismui nepateikė savo rašyto prašymo notarei dėl testamento priėmimo kopijos.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 62-63) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Teismas teisingai nustatė, kad trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas po J. G. mirties turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2010-08-18, 00:00 val., todėl atitinkamai šis terminas turėjo baigtis 2010-11-18, 24:00. Teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjas A. G. dėl objektyvių priežasčių praleido terminą palikimui priimti, paduodamas pareiškimą teismui dėl termino palikimui priimti pratęsimo 2011-04-11. Tik po pirmojo parengiamojo posėdžio, aiškinantis bylos aplinkybes, paaiškėjo, jog testatorius J. G. paliko dalį turto, apie kurį pats testatorius J. G. nieko nežinojo, todėl jo neįtraukė nei į minėtą testamentą, nei į dovanojimo sutartį. 2010-01-21 sudaryta dovanojimo sutartimi palikėjas J. G. siekė visą jam priklausantį turtą padovanoti pareiškėjui A. G., įskaitant ir turto dalį jam tekusią po žmonos, A. G. močiutės, mirties. VĮ „Registrų centre“ turtas buvo įregistruotas 2010-02-03, t.y. vėliau, nei buvo sudarytas testamentas ir dovanojimo sutartis. Tokiu būdu pareiškėjui nebuvo žinoma, kad po senelio J. G. mirties atsirado turtas, kurį jis turėjo teisę paveldėti, manė, kad po palikėjo J. G. mirties neliko jokio paveldimo turto, todėl laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo. 2010-11-24 pareiškėjas A. G., tik sužinojęs, kad liko dalis turto, priklausiusio palikėjui J. G., iš karto dėl likusios dalies palikimo priėmimo kreipėsi į Kauno rajono 5-ąjį notarų biurą, iš kurio 2011-01-26 pranešimo Nr. S01/26-02R paaiškėjo, jog praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Pareiškėjo A. G. prašymo surašymo data 2011-11-18 yra rašymo apsirikimas, kadangi pats prašymas notarei buvo pateiktas 2011-01-24, ką patvirtino notarės gavimo spaudas „GAUTA“ su data ant minėto prašymo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu, be kita ko, šie principai pasireiškia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios taisyklės išimtys – įstatymo nustatyti atvejai, kai dėl to, kad asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus, pareiga rūpintis jo interesais ir teisių įgyvendinimu perkeliama kitiems subjektams (atstovams pagal įstatymą, globėjams ir kt.). Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą arba kreiptis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, t. y. priimti palikimą kiekvienas įpėdinis turi asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.

Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pratęsė pareiškėjui terminą palikimui priimti, nes jo nurodytos aplinkybės neatitinka svarbioms termino priežastims keliamų kriterijų. Faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas nežinojo apie kitą palikėjo turtą, negali būti traktuojamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios pareiškėjui atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Pareiškime dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, pateiktame pirmosios instancijos teismui, buvo nurodyta, kad pareiškėjas į notarą kreipėsi 2010-11-18. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėjo atstovė nurodė, kad pareiškėjas atvyko į notarų biurą, tačiau terminą buvo praleidęs kelias dienas (b.l. 45). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo išreikalauti duomenys iš notarės (b.l. 76-78), kad A. G. pareiškimas apie palikimo priėmimą Kauno rajono 5-ajame notaro biure yra gautas 2011-01-24. Pareiškėjo senelis J. G. mirė 2010-08-17 (b.l. 7). Akivaizdu, kad pareiškėjas po senelio mirties 2010-08-17 kreipęsis į notaro biurą 2011-01-24 (b.l. 76), praleido ne kelių dienų, bet kelių mėnesių įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

Vertinant byloje esančius įrodymus ir sprendžiant dėl termino palikimui priimti pratęsimo, darytina išvada, kad nenustatyta jokių svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas minėtas terminas. Priešingai - byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas galėjo kreiptis laiku dėl palikimo priėmimo. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas iš tiesų absoliučiai nieko nedarė, kad įstatymo nustatyto termino palikimui priimti nepraleistų ar kaip kitaip išreikštų savo valią. Teismui pateiktame pareiškime (b.l.1-3) nurodyta, kad pareiškėjas manė, kad po palikėjo J. G. mirties neliko jokio paveldimo turto, todėl laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo, ir tai yra esminė priežastis, dėl kurios praleido terminą palikimui priimti. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, kolegija daro išvadą, kad paties pareiškėjo neveikimas yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomas objektyvia priežastimi praleistam įstatymo nustatytam terminui atnaujinti. Pažymėtina, kad įstatymas reikalauja, kad įpėdinis būtų aktyvus ir nustatytu būdu bei terminais priimtų palikimą arba išreikštų valią palikimui priimti (CK 5.50 str. 1 ir 2 d.), todėl pasyvumas tokiose situacijose vertinamas kaip atsisakymas nuo teisės. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra jokių svarbių priežasčių pratęsti pareiškėjui terminą palikimui priimti.

Vertinant visus byloje esančius įrodymus, kolegija daro neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti, neegzistavus jokių svarbių priežasčių.

Pažymėtina, kad pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo išsprendžiamas teismo nutartimi (CPK 578 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, bet ne nutartį. Apeliacinės instancijos teismas priima nutartį, kaip ir numato įstatymas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, yra nesvarbios pateisinti termino praleidimą, suinteresuotas asmuo L. M. kategoriškai nesutinka dėl termino pratęsimo, todėl įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti negali būti pratęsiamas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino pareiškėjo pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - pareiškėjo pareiškimas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo atmesti.

Priteisti iš A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 30 Lt (trisdešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kolegijos pirmininkė Neringa VenckienėKolegijos teisėjai Galina BlaževičIzolda Nėnienė