Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nesimoko, nedirba, registruotas darbo biržoje, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. P. 2016 m. spalio 29 d. apie 14.35 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) prospekte vairuodamas automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. 31B pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 129 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, važiavo ženkliai viršydamas leistiną maksimalų 50 km/h greitį mieste, važiavo ne mažesniu kaip 94 km/h greičiu, dėl ko neteko techninės galimybės sustabdyti transporto priemonę iki iš anksto numatomos kliūties, susidūrė su automobiliu MERCEDES BENZ C180, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukusiu į kairę, kurio keleivė R. B. žuvo įvykio vietoje, šio automobilio vairuotojui S. B. bei automobilio VW GOLF keleiviui Š. R. dėl patirtų sužalojimų nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio VW GOLF keleivei K. B. – nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis P. P. padarė vieną neatsargų baigtą nusikaltimą, nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, iš jų aštuonis kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (tarp jų ir už greičio viršijimą) (2 t., b. l. 37–43), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b. l. 33), neregistruotas VšĮ Kauno Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro įskaitoje (2 t., b. l. 35), nedirba, nesimoko.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kadangi kaltinamasis P. P. padarė vieną neatsargų baigtą nusikaltimą, nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kaltinamasis neteistas, todėl kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta vienintelės bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgus į aukščiau nuodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau kaltinamasis baustas administracine tvarka, iš jų aštuonis kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (tarp jų ir už greičio viršijimą), žalos nukentėjusiajam nė dalies neatlygino, skirtinos bausmės dydis nustatytinas nežymiai mažesnis, nei straipsnio už šį nusikaltimą sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgus, kad kaltinamasis neteistas, jauno amžiaus, planuoja nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą, manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą, todėl P. P. taikytinas BK 75 straipsnis bei straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai (neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir dirbti) ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Taip pat kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Nors kaltinamasis transporto priemonę vairavo blaivus, tačiau turėdamas vos trejų metų automobilio vairavimo stažą (1 t., b. l. 53), pakankamai intensyvaus eismo metu, važiuodamas labai dideliu greičiu – smarkiai viršydamas mieste leidžiamą greitį, pakankamai trumpoje kelio atkarpoje persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, važiavo nerūpestingai, neatidžiai, be to, kaltinamasis per gana neilgą transporto priemonių vairavimo laikotarpį net aštuonis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už greičio viršijimą. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje, terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas didesnis nei vidurkis.

Be to, atsižvelgus, kad kaltinamasis neatlygino nukentėjusiajam nė dalies žalos, kaltinamajam taip pat taikytina BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalo atlyginimas – kaltinamasis per 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką įpareigotinas atlyginti dalį nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Automobilis, kurį vairuodamas P. P. padarė eismo įvykį, draustas draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“, kuri įtraukta į bylą civiliniu atsakovu (1 t., b. l. 36, 132-133). Draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu.

Nukentėjusieji K. B., Š. R. civilinio ieškinio nepareiškė.

Nukentėjusysis S. B. pareiškė kaltinamajam P. P. civilinį ieškinį dėl 9 329,00 Eur turtinės ir 160 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei prašė priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 127-130).

AB „Lietuvos draudimas“ pateiktas raštas Nr. 1789916, pranešimai apie žalos atlyginimą ir raštas Nr. 1789914 patvirtina, jog dėl 2017 m. kovo 9 d. eismo įvykio AB „Lietuvos draudimas“ S. B. 2018 m. vasario 9 ir 12 d. išmokėjo tokias sumas: 8 009,10 Eur (4 000,00 Eur neturtinės žalos dėl R. B. mirties, 1 250,30 Eur R. B. laidojimo išlaidų ir 2 758,80 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidų) bei 1 000,00 Eur neturtinės žalos už paties S. B. sužalojimą, t. y. AB „Lietuvos draudimas“ šiuo atveju S. B. atlygino 4 019,10 Eur turtinės žalos ir 5 000,00 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 98-105) bei 2018 m. vasario 12 d. išmokėjo 1 128,00 Eur už neremontuotiną transporto priemonę.

Taigi, atskaičius draudimo išmokėtas sumas, S. B. prašo priteisti iš kaltinamojo 4 191,90 Eur turtinės žalos atlyginimo, 156 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl R. B. mirties ir 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl S. B. sužalojimo.

Dėl turtinės žalos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.291 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tokiu atveju, kai nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi. Nukentėjusysis S. B. nurodė, kad ne visos išlaidos, susijusios su bažnytinėm apeigom, yra pagrįstos dokumentais, todėl draudimas atlygino tik dalį dėl laidotuvių, mirusiojo paminėjimo turėtų išlaidų, tačiau ieškinyje nurodomos sumos bažnytinėms, laidojimo, velionės pagerbimo apeigoms buvo sumokėtos. Todėl nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo tą turtinės žalos dalį, kurios neatlygino AB „Lietuvos draudimas“.

Kaltinamasis P. P. sutiko su likusia turtinės žalos dalimi, kurios neatlygino draudimo kompanija. Nurodė, jog priteistą sumą norėtų išmokėti dalimis per 5 metus.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos dydžio yra pagrįstas, prašoma priteisti suma nėra per didelė ir atitinka protingumo ribas. Įvertinus, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ yra atlyginęs dalį – 5 137,10 Eur turtinės žalos, iš kaltinamojo P. P. nukentėjusiojo S. B. naudai priteistina likusi neatlyginta žalos dalis – 4 191,90 Eur.

Dėl neturtinės žalos

CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo nukentėjusiojo sutuoktinė, o pats nukentėjusysis buvo sužalotas. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą tiek dėl jo paties sveikatos sutrikdymo, tiek dėl jo sutuoktinės žūties, antra vertus — kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, kaltinamojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. P. P. šiuo metu niekur nedirba, tačiau yra pakankamai jauno amžiaus darbingas asmuo, galintis dirbti ir užsidirbti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 16 000 Eur (žuvusiojo vaikui) ir nuo 4 344,30 Eur iki 19 000 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015).

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, sąmoningai nesiekdamas sukelti dvasinius išgyvenimus, būdamas blaivus. Tačiau jis turi ne itin didelį transporto priemonių vairavimo stažą (3 metai), pagal bylos duomenis buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (2 t., b. l. 37-43), kas rodo, kad kaltinamasis nebuvo drausmingas vairuotojas.

Teismas taip pat įvertina aplinkybę, kad nuketėjusiojo dukros yra pilnametės, įvykio metu nebuvo išlaikomos R. B., su dukromis nukentėjusysis bendrauja, o dėl nutrūkusių ar pablogėjusių nukentėjusiojo santykių su velionės artimaisiais kaltinamasis nėra atsakingas, kaip ir dėl nukentėjusiojo ketinimo atsipirkti namo dalį iš velionės giminaičių įgyvendinimo. Be to, neatsargiuose nusikaltimuose priteistinos neturtinės žalos dydis yra mažesnis nei tyčiniuose nusikaltimuose.

Esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme, spręstina, kad S. B. patirta neturtinė žala už jo sužalojimą atitinka 2 000,00 Eur, už R. B. žūtį atitinka 17 000 Eur.

Kadangi civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ yra atlyginęs 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo už S. B. sveikatos sutrikdymą ir 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo už R. B. žūtį, todėl likusi dalis – 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo už S. B. sveikatos sutrikdymą ir 13 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo už R. B. žūtį – priteistina iš kaltinamojo P. P. nukentėjusiojo S. B. naudai.

Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusįjį ir žuvusiąją siejo artimi ryšiai, o nusikalstami P. P. veiksmai, dėl kurių nukentėjusysis neteko savo sutuoktinės, sukėlė stiprius dvasinius išgyvenimus. Taip pat akivaizdu, jog nusikalstamos veikos pasekmės negrįžtamos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog remiantis teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Įvertinus nusikalstama veika sukeltas pasekmes, nukentėjusiojo nurodomus išgyvenimus bei kitas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas bylos aplinkybes konstatuotina, kad nustatytos ir priteistos neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, teismų praktikai.

Civilinis ieškinys dalyje dėl žalos priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“ atmestinas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti ieškotojo interesai.

Kaltinamojo prašymas civilinio ieškinio sumą mokėti dalimis per 5 metus atmestinas, kadangi tokiu būdu išdėstant sprendimo, susijusio su civilinio ieškinio atlyginimu nukentėjusiajam, vykdymą, nukentėjusiojo S. B. interesai būtų neproporcingai pažeisti. Darant šią išvadą, atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje situacijoje jo finansinės gerovės bei interesų iškėlimas aukščiau nukentėjusiojo interesų, prieštarautų ne tik teisingumo, bet ir sąžiningumo principams, kadangi aptariamu atveju žala atsirado dėl nusikaltimo padarymo, o ne iš civilinių teisinių santykių, todėl didesnis prioritetas turi būti teikiamas nukentėjusiojo teisių ir teisėtų lūkesčių patenkinimui.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, saugojami baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 47, 49), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas pas automobilio savininkę K. B., paliktinas savininkės nuosavybėje (1 t., b. l. 44, 104).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,

nusprendžia:

P. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti bausmę – 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 7 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir dirbti.

Paskirti P. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirti P. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti kaltinamąjį per 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlyginti 3 (tris) tūkstančius 6 (šešis) šimtus Eur nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos.

Automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą pas savininkę K. B., palikti savininkės nuosavybėje.

Kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugojamus baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 47, 49), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones P. P. uždraudimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Priteisti iš P. P. nukentėjusiajam S. B. 4 191,90 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 90 ct) turtinei žalai atlyginti, 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti už S. B. sveikatos sutrikdymą ir 13 000,00 Eur (trylika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti už R. B. žūtį.

Civilinį ieškinį dalyje dėl žalos priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“ atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.