Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB ,,NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui K. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB ,,NEO Finance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo K. G. 5 852,08 Eur negrąžinto kredito; 772,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos; 27,00 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą 5 852,08 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 669,42 Eur tarpininkavimo mokestį; 1 710,00 Eur administravimo mokestį; 16,68 Eur palūkanas nuo 2018 m. vasario 27 d. iki kreipimosi į teismą dienos; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (203 Eur žyminio mokesčio ir 246,01 Eur už procesinių dokumentų parengimą).

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2017 m. spalio 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K540945117 (toliau – ir Kredito sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 6 000 Eur vartojimo kreditas 60 me?nesių terminui. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių kredito grąžinimo įmokų, todėl ieškovė 2018 m. liepos 3 d. pranešimu nutrauke? vartojimo kredito sutartį. Atsakovas nėra grąžinęs 5 852,80 Eur vartojimo kredito. Be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei Kredito sutartyje nurodytą vartojimo kredito mokestį; mokėjimo (pelno palūkanas); tarpininkavimo mokestį bei administravimo mokestį (Sutarties 2.1, 5.1, 5.4 punktai).

3. Atsakovas K. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo K. G. 5 852,08 Eur negrąžintą kreditą, 772,08 Eur mokėjimo palūkanas, 16,68 Eur palūkanas, 27 procentų metines palūkanas už negrąžintą kreditą (5 852,08 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-07-20) iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (6 640,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-07-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 332,27 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

5.1. byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 5 852,08 Eur negrąžinto kredito dalis ir 772,08 Eur mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnis, 6.874 straipsnio 2 dalis, 6.872 straipsnio 1 dalis);

5.2. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 16,68 Eur materialiąsias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2018-02-27 iki kreipimosi į teismą dienos. Atsakovas laiku neįvykdė savo sutartinių prievolių ieškovei, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 16,68 Eur materialiosios palūkanos už prievolės įvykdymo termino praleidimą;

5.3. Kredito sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško kredito sumokėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 27,00 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos kredito dalies (5 852,08 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-07-20) iki visiško paskolos grąžinimo (CK 6.872 straipsnio 2 dalis);

5.4. remiantis Kredito sutarties 5.14 punktu, administravimo mokestis yra mokamas tik atsakovui pažeidus sutarties nuostatas. Taigi administravimo mokestis yra tam tikra netesybų forma, t. y. prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė. Nagrinėjamu atveju už Kredito sutarties pažeidimą atsakovui buvo paskaičiuotos kompensuojamosios palūkanos. Kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti kitų netesybų ar nuostolių. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ir jokios kitos netesybos ar mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 1 710,00 Eur administravimo mokesčio atmestinas;

5.5. iš Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte esančio mokesčio apibrėžimo (sąvokos) nėra aiški tarpininkavimo mokesčio paskirtis. Nors ieškovė nurodė, kad šis mokestis skaičiuojamas, nes ieškovė teikia tarpusavio skolinimo paslaugą ir dėl to patiria išlaidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie patirtas 669,42 Eur išlaidas. Nagrinėjamu atveju komisinio (tarpininkavimo) mokesčio sąvoka tapati 1.30 punkte nurodytai administravimo mokesčio sąvokai. Tai yra mokesčiai, mokami bendrovei, tačiau vartotojui nenurodyta, už ką jis privalės sumokėti kredito davėjui tokį mokestį. Vartojimo kredito įstatyme numatyta, kad tam tikri asmenys gali teikti vartojimo kredito tarpininko paslaugas ir už tai gauti atitinkamą atlyginimą. Tačiau šiuo atveju ieškovė nurodo, jog veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kreditus teikia savo vardu, taigi neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 23 punkte pateiktos vartojimo kredito tarpininko apibrėžties. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų (ne grąžintinų) įmokų. Įvertinus Bendrųjų sąlygų 5.3 punkte numatytą komisinio (tarpininkavimo) mokesčio apskaičiavimo metodą matyti, kad jis neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalyje nurodyto atlyginimo skaičiavimo būdo, juolab neaišku, kokia atsakovui apskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio paskirtis. Pažymėtina ir tai, kad Bendrųjų sąlygų 5.2 punkte nurodyta, jog vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, sutarties administravimo mokestį ir komisinį mokestį. Tuo tarpu tarpininkavimo mokesčio, kaip mėnesinės kredito grąžinimo įmokos dalies, Kredito sutartyje nenurodyta. Atsakovas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos, sudarydamas sutartį, turėjo ribotas galimybes tinkamai įvertinti ieškovo pasiūlytas sutarties sąlygas, daryti įtaką jų turiniui. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos informacijos, reikalingos apsispręsti – sudaryti sutartį ar ne ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Ieškovės prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio paskirtis nėra aiški, todėl Kredito sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovui taikymo pripažįstamos nesąžiningomis, todėl negaliojančiomis, o reikalavimas dėl 669,42 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas;

5.6. kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (6 640,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-07-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis);

5.7. teismas patenkino 74 procentus ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 332,27 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

6. Ieškovė AB ,,NEO Finance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo už akių dalis: 1) dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo ir iš atsakovo priteisti 669,42 Eur tarpininkavimo mokesčio ieškovės naudai; 2) dėl administravimo mokesčio priteisimo ir iš atsakovo priteisti 1 710,00 Eur administravimo mokesčio ieškovės naudai; 3) dėl bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovo priteisti 449,01 Eur pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo už akių dalį palikti galioti nepakeistą. Iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovės patirtas apeliacinės instancijos teisme (54 Eur žyminio mokesčio ir 246,01 Eur už apeliacinio skundo parengimą).

7.1. iš Vartojimo kredito sutarties Specialiųjų sąlygų, matyti, jog tarpininkavimo mokestis (703,52 Eur) yra apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog Vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę, Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, jog tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, ir kuris, remiantis Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2 punktu, bendrovei yra mokamas kas mėnesį. Tarpininkavimo mokestis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas iš anksto sutartas atlygis už jo teikiamas paslaugas, kuriuo ieškovė padengia skolinimosi platformos valdymo išlaidas. Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta, jog bendrovei AB ,,NEO Finance” mokamas 6,40 proc. dydžio tarpininkavimo mokestis nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos. Šis mokestis yra apskaičiuotas ir nurodytas tvirta suma, todėl atsakovas buvo aiškiai bei tinkamai informuotas apie taikomo mokesčio sumą bei jos apskaičiavimo tvarką. Atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo prieš sudarymas sutartį įvertinti savo finansines galimybes, sutartį ir kitus rinkoje esančius pasiūlymus. Pasirašydamas Kredito sutartį, atsakovas susipažino, susitarė ir sutiko su sutarties sąlygomis ir numatytu tarpininkavimo mokesčio dydžiu. Lietuvos Bankas 2016 m. spalio 6 d. pateikė nuomonę dėl Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtintos taisyklės, nurodydamas, kad nepriklausomai nuo to, kaip vadinami atitinkami paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo operatoriui mokami mokesčiai (atlygis), t. y. „sėkmės mokesčiu“, administravimo mokesčiu, mokesčiu už kredito reitingo suteikimą, duomenų bazių patikrinimą ar pan., atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, o ne, pavyzdžiui, sumokamas iš anksto arba iš karto po to, kai sudaroma vartojimo kredito sutartis. Kredito sutarties sąlygos, dėl tarpininkavimo mokesčio, nėra nesąžiningos vartotojo atžvilgiu. Vartojimo kredito gavėjui atlikus mokėjimą, tarpininkavimo mokestis yra dengiamas paskutine eile po to, kai padengiama mėnesinė įmoka, dėl to šis mokestis atitinka Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalyje numatytą atlyginimo skaičiavimo būdą. Tai, jog tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimas vartojimo kredito gavėjui yra pateikiamas iš anksto, nesudaro prielaidų teigti, jog tarpininkavimo mokestis turi būti mokamas nuo grąžintinų, o ne nuo grąžintų, įmokų. Priešingai – toks informacijos pateikimas taikomas, siekiant, kad atsakovui, kaip vartojimo kredito gavėjui, būtų pateikiama aiški ir nedviprasmiška informacija apie mokėtinas pagal sudarytą Kredito sutartį sumas, todėl 669,42 Eur tarpininkavimo mokestis apeliantei turi būti priteistas visa apimtimi;

7.2. administravimo mokestis mokamas už kredito sutarties vykdymo administravimą, priežiūrą, įmokų surinkimą ir panašius veiksmus. Administravimo mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą (apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas visas iš Kredito sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai, ir neapima išlaidų, kurias kredito gavėjas moka už pradelstą laikotarpį) ir savo esme nėra mokestis už vėlavimą (1.8 punktas). Administravimo mokestis apskaičiuojamas pagal Kredito sutarties 1.30, 5.4 ir 5.14 punktus ir nėra tapatus tarpininkavimo (komisiniam) mokesčiui. Kredito sutarties 5.4 punkte numatyta, kad administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida tol, kol kredito gavėjas tinkamai vykdo kredito sutartį, priešingu atveju yra taikomos Kredito sutarties 5.14 punkte nurodytos normos – vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 kalendorinių dienų, suteikta nuolaida nebetaikoma visam tolimesniam Kredito sutarties laikotarpiui, tai yra administravimo mokesčio skaičiavimo pabaiga nėra susieta su prievolės įvykdymo momentu. Administravimo mokesčio paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų vykdymo taikymas, todėl teismas vartojimo kredito gavėjui suteiktą administravimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai perkvalifikavo į netesybas bei nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 1 710 Eur administravimo mokesčio. CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas reiškia tai, kad teismas, išskyrus CPK nustatytus atvejus, negali priteisti asmeniui to, ko šis neprašė, patenkinti (ar atmesti) ieškinį kitu, negu ieškovo nurodytu faktiniu pagrindu;

7.3. vartojimo kredito gavėjas gavo visą reikalingą informaciją (Standartinę informaciją, Bendrąsias ir Specialiąsias sutarties sąlygas), kad galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl siūlomo vartojimo kredito tinkamumo. Be to, pateikta informacija buvo aiški, suprantama ir išsami: Specialiosiose sąlygose apskaičiuotas konkretus tarpininkavimo mokesčio dydis, o Bendrosiose sąlygose aiškiai apibrėžta, jog tinkamai vykdant sutartį, administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Visa mokesčių paskaičiavimo tvarka yra nurodyta sutartyse. Informacija apie visus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius nebuvo nutylima. Atsakovas nesuteikė pagrindo manyti (nepateikė klausimų, teiginių), jog jis nesupranta pateiktos informacijos arba ją supranta klaidingai. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto.

8. Atsakovas K. G. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimas už akių atsakovui įteiktas 2018 m. rugsėjo 18 d., o ieškovės apeliacinis skundas įteiktas 2018 m. rugsėjo 29 d. (el. bylos popierinio priedo b. l. 3 – 4).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl tarpininkavimo ir administravimo mokesčio bei atitinkamai teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė AB ,,NEO Finance” ir atsakovas K. G. 2017-10-26 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K540945117 (toliau – ir Kredito sutartis), kurios pagrindu ieškovė, veikdama kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, suteikė atsakovui 6 000,00 Eur kreditą 60 mėnesių terminui. Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl 2018 m. liepos 3 d. pranešimu ieškovė Kredito sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2018 m. liepos 8 d. ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas, apskaičiuotas iki Kredito sutarties pabaigos, palūkanas už vėlavimą bei kitus pagal Kredito sutartį mokėtinus mokėjimus. Atsakovas įsiskolinimo nepadengė.

13. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Apeliaciniame procese neginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria iš atsakovo priteista 5 852,08 Eur negrąžinto kredito, 772,08 Eur mokėjimo palūkanų, 16,68 Eur sutartinės palūkanos, 27 procentų dydžio metines palūkanos nuo negrąžintos kredito dalies (5 852,08 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-07-20) iki visiško paskolos grąžinimo, todėl dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakoma. Ieškovė nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą dėl 669,42 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 1 710,00 Eur administravimo mokesčio priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl administravimo mokesčio

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad administravimo mokestis savo esme yra netesybos, o pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atveju vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

15. Pagal Kredito sutarties 1.30 punktą, Sutarties administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Sutarties administravimo mokestis apskaičiuojamas Kredito sutarties 5.4 punkte numatyta tvarka. Tokios nuostatos nurodytos ir Kredito sutarties specialiojoje dalyje. Kredito sutarties 5.4 punkte nustatyta tokia šio mokesčio apskaičiavimo tvarka: 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį, ir yra ne daugiau nei 30 eurų per mėnesį. Šalys susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Kredito sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Kredito sutarties 5.14 punktu; Kredito sutarties 5.14 punkte numatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Ieškovė, vadovaudamasi šiais Kredito sutarties punktais, prašė teismo priteisi 1 710,00 Eur sutarties administravimo mokesčio.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas Kredito sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto administravimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra aiški administravimo mokesčio paskirtis, nes nėra nurodyta, už ką konkrečiai šis mokestis yra mokamas. Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose administravimo mokestis nėra įtrauktas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti, nėra nurodytas konkretus šio mokesčio dydis. Kaip matyti iš Kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, Kredito sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka būtent prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma (CK 6.71 straipsnis), t. y. atitinka netesybas. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su Kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktuose nurodytos nuolaidos paskirtimi nekeičia administravimo mokesčio kvalifikavimo kaip netesybų ir nekeičia prievolės (netesybų) esmės, nes kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai.

17. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu buvo pareiškusi reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų, kurias paskaičiavo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškovės reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo pirmosios instancijos teismas tenkino. Aplinkybių, kad priteistos kompensuojamosios palūkanos nesiekia maksimaliai leistinų pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį netesybų sumos (skaičiuojant už tą patį laikotarpį), nenustatyta.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas Kredito sutarties nuostatas, bei Kredito sutartyje numatyto administravimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus bei apskaičiavimo būdą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju savo esme administravimo mokestis laikytinas netesybomis (CK 6.71 straipsnis). Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliantės reikalavimą priteisti 1710,00 Eur administravimo mokestį.

Dėl tarpininkavimo mokesčio

20. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 669,42 Eur tarpininkavimo mokesčio. Pirmosios instancijos teismas ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis Kredito sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovei taikymo, konstatavęs, kad tarpininkavimo mokesčio sąvoka nėra aiški – yra tapati 1.30 punkte nurodytai administravimo mokesčio sąvokai, o taip, kad ieškovė neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 23 punkte pateiktos vartojimo kredito tarpininko apibrėžties. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.

21. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Kredito sutartyje aiškiai nenurodyta, kokią paskirtį atlieka tarpininkavimo (komisinis) mokestis, šis mokestis Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte apibrėžiamas kaip mokestis bendrovei. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte nustatyta tvarka. Pagal Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 punktą nurodyta, kad komisinis mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra Specialiosiose sąlygose numatytas procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Sutartyje aiškiai nenurodyta, kokią paskirtį atlieka tarpininkavimo mokestis, mokestis apibrėžiamas tiesiog kaip mokestis bendrovei, neaiškinant šio mokesčio tikslo ir paskirties. Sutarties 5.3 punkte, į kurį nukreipia 1.28 punktas, apskritai kalbama apie komisinį, o ne tarpininkavimo mokestį. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas atlygis.

22. Vartojimo kredito įstatymo 25-3 straipsnio 6 dalis (2016-02-01 – 2018-06-15 redakcija) nurodo, kad tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Pirmosios instancijos teismas ex officio pripažindamas negaliojančiomis ir nesąžiningomis Kredito sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio, rėmėsi CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių individualiai nebuvo aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių pareigų ir teisių pusiausvyra vartotojo nenaudai.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarpininkavimo mokestis, nors ir nėra pakankamai aiškiai apibrėžtas Kredito sutarties Bendrųjų sąlygose, tačiau tiek Bendrosiose, tiek Specialiosiose sąlygose yra pakankamai aiškiai nurodyta šio mokesčio skaičiavimo tvarka ir nurodytas konkretus dydis. Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovas individualiai aptarė atsakovo pareigą mokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį ir šio mokesčio dydį. Specialiosiose sąlygose nurodyta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma (6,40 proc.) ir paskaičiuota suma 703,52 Eur, ši suma yra įskaičiuota į bendrą vartojimo kredito kainą (1.8 punktas). Pagal Kredito sutartį bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius tarpininkavimo mokestį nėra didesnė už vartojimo kredito sumą, nurodytą Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose – 11 696,123 Eur (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

24. Todėl, net ir pripažinus nesąžiningomis Kredito sutarties Bendrosios dalies sąlygas, t. y., sąlygas, kurios nebuvo individualiai aptartos, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, nėra pagrindo ex officio spręsti dėl individualiai aptartų sąlygų neatitikimo sąžiningumo kriterijams (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Be to, kaip matyti iš Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.4 punkto, ieškovė, sudarydama Kredito sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad Specialiosiose sąlygose yra nurodyta bendra tarpininkavimo mokesčio suma, t. y. 703,52 Eur, ir tai sudaro 6,40 procento nuo kiekvienos grąžintos įmokos, ir mokama per visą laikotarpį, kuriam suteikta paskola, darytina išvada, kad ieškovė tikėjosi gauti šį mokestį. Sprendžiama, jog tarpininkavimo mokestis, kaip atlygis tarpusavio platformos operatoriui, tokia forma, kokia numatyta Kredito sutartyje, yra galimas, pagrįstas Vartojimo kredito įstatymo 25-3 straipsnio 6 dalimi. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo keičiama, priteisiant ieškovei iš atsakovo 669,42 Eur (ieškinyje nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma) tarpininkavimo mokestį (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

26. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė iš viso 449,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą už akių, ieškinys yra patenkintas 81 procentu. Taigi ieškovei priteistina 363,70 Eur (449,01 x 81 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27. Apeliacinės instancijos teismas patenkino ieškovės apeliacinį skundą iš dalies (patenkinta apeliacinio skundo dalis yra 28 proc. apeliacinio skundo reikalavimų). Bylos duomenys patvirtina, jog apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 54 Eur žyminio mokesčio už ir 246,01 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidų). Tenkinus apeliacinį skundą 28 proc. ieškovei iš atsakovo priteistina 84 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 5 dalis, 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K540945117 Bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo (komisinio) mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu.

Priteisti iš atsakovo K. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546), naudai 5 852,08 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt du eurus ir aštuonis euro centus) negrąžinto kredito, 669,42 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir keturiasdešimt du euro centus) tarpininkavimo mokesčio, 772,08 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt du eurus ir aštuonis euro centus) mokėjimo palūkanų, 16,68 Eur (šešiolika eurų ir šešiasdešimt aštuonis euro centus) sutartinių palūkanų, 27 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito dalies (5 852,08 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-07 20) iki visiško paskolos grąžinimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 310,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-07-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 363,70 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus ir septyniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo K. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546), naudai 84 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.