- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- e2S-1237-254/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00295-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. R. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-545-939/2016 pagal pareiškėjos R. R. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti ieškovės ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka pagal ypatingosios teisenos taisykles (442 straipsnio 1 dalies 9 punktas), konstatavus, kad pareiškėja, siekdama įgyti nuosavybės teises į santuokoje įgytą turtą, turi kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka su ieškiniu dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, nes turi būti paneigta santuokos metu įgyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
Pareiškėja ypatingosios teisenos tvarka kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą ir pareiškime prašė nustatyti faktą, kad pareiškėja asmeninės nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo santuokinį turtą: gyvenamąjį namą su priestatu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); ūkinius pastatus (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); kitus inžinerinius statinius (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir 25,9100 ha žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius Prienų r., (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodoma, kad nekilnojamąjį turtą ji įgijo būdama santuokoje su T. V. (mirusiu (duomenys neskelbtini) 1996 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. ML15-204 ir ML15-205 pagrindu. Santuoka su sutuoktiniu nutraukta (duomenys neskelbtini) turtas nebuvo padalintas, jiedu vaikų nesusilaukė. Pareiškėja nurodo, kad nors minimas nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, tačiau pareiškėja jį įgijo iš savo asmeninių lėšų, be to, minėtas turtas registruotas jos vardu. Šiuo turtu pareiškėjos sutuoktinis nesinaudojo, jo neprižiūrėjo ir finansiškai prie jo išlaikymo neprisidėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka pagal ypatingosios teisenos taisykles (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 442 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas nurodė, kad pareiškėja, siekdama įgyti asmeninės nuosavybės teises į santuokos metu įgytą turtą, turi kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka su ieškiniu dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, nes turi būti paneigta santuokos metu įgyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja (toliau ‑ apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2016 m. kovo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą priimti šiais argumentais:
1. Savo teisių realizavimo būdą ypatingosios teisenos tvarka pareiškėja pasirinko, įvertinusi galimybes įrodyti aplinkybes, susijusias su turto pripažinimu asmenine nuosavybe. Vien pareiškime nurodyto pareiškėjos teiginio, kad nurodytas turtas buvo įgytas iš jos asmeninių lėšų, nepakaktų paneigti sutuoktinių bendrosios nuosavybės prezumpcijos ir įrodyti šios aplinkybės ginčo teisenos tvarka. Dėl to, savo teisių gynimui buvo pasirinktas įgyjamosios senaties teisinis institutas, nes egzistuoja visos prielaidos įgyjamajai senačiai taikyti ir tai paremta prie pareiškimo pridėtais įrodymais.
7. Teismas, spręsdamas pateikto pareiškimo priėmimo klausimą, turėjo tik formaliai patikrinti, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka CPK 531 straipsnio, 110–114 straipsniuose nustatytus reikalavimus, ir negalėjo vertinti pateikto dokumento pagrįstumo iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakytas priimti pareiškėjos pareiškimas, kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka pagal ypatingosios teisenos taisykles, išaiškinant pareiškėjai teisę į teismą su ieškiniu dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe kreiptis ginčo teisenos tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš pareiškimo turinio matyti, kad, apeliantei ir T. V. (mirusiam (duomenys neskelbtini) esant santuokoje, apeliantė 1996 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. ML15-204 ir ML15-205 pagrindu savo vardu įgijo gyvenamąjį namą su priestatu, ūkinius pastatus, kitus inžinerinius statinius ir žemės sklypą, esančius Prienų r., (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas). Nutraukiant santuoką (duomenys neskelbtini) santuokinio turto padalijimo klausimas nebuvo spręstas ir nėra spręstas iki šiol, todėl apeliantė prašo nustatyti faktą, kad įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į visą nekilnojamąjį turtą.
Kasacinis teismas faktinėmis aplinkybėmis identiškoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2015, 2015 m. vasario 27 d. nutartyje, yra pažymėjęs, kad 1997 m. santuokos nutraukimo metu (t. y. kaip ir apeliantės bei jos mirusio sutuoktinio santuokos nutraukimo metu) galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso normos (toliau – SŠK 36 ir kiti straipsniai), priešingai negu 2000 m. CK trečiosios knygos normos (3.51, 3.59 straipsniai) ir 2002 m. CPK normos (CPK 385 straipsnis), nereikalavo nutraukiant santuoką toje pačioje byloje spręsti dėl santuokos nutraukimo padarinių (vaikų išlaikymo, turto padalijimo, kreditorių teisių į sutuoktinių prievoles ir kt.), todėl po santuokos nutraukimo pagal SŠK normas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimo klausimai įprastai sprendžiami bendru buvusių sutuoktinių sutarimu arba pagal vieno iš buvusių sutuoktinių ieškinį teismo sprendimu kitoje byloje. Šioje kasacinio teismo civilinėje byloje, kaip ir nagrinėjamoje byloje, apeliantės ir jos buvusio sutuoktinio santuokinis turtas nebuvo padalintas, abejose bylose sprendžiama dėl vieno iš sutuoktinių teisės įgyti įgyjamosios senaties instituto pagrindu nuosavybės teisę į kitam (buvusiam) sutuoktiniui bendrosios nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį, šiam ilgą laiką nesinaudojant ir nesiekiant naudotis jam priklausančiu turtu. Kasacinis teismas nutartyje išaiškino nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas, XXXIV skyriaus trečiasis skirsnis) fakto nustatymui būtinų sąlygų visumą ir sprendė, kad nagrinėjamojo ginčo atveju yra aktualu išsiaiškinti ar sutuoktinis, žinodamas, kad dalis jo valdomo turto nuosavybės teise priklauso kitam (buvusiam) sutuoktiniui, turi teisę šį turtą įgyti savo nuosavybėn įgyjamosios senaties pagrindu. Taigi, kasacinis teismas išnagrinėjo bylą ir nenustatė pagrindo ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Kas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka pagal ypatingosios teisenos taisykles (137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 442 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas lemia į teismą besikreipiančio asmens teisę pačiam laisvai pasirinkti ir apsispręsti, kokia procesine tvarka bus realizuojama jo civilinių teisių gynyba. Kaip atskirajame skunde nurodo apeliantė, savo teisių realizavimo būdą ypatingosios teisenos tvarka apeliantė pasirinko įvertinusi galimybes įrodyti aplinkybes, susijusias su turto pripažinimu asmenine nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pateikto pareiškimo priėmimo klausimą, turėjo tik formaliai patikrinti, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka CPK 531 straipsnio, 110–114 straipsniuose nustatytus reikalavimus, ir negalėjo vertinti pateikto dokumento pagrįstumo iš esmės. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo (pareiškėjo) teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.