Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2012-04-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1187-467/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-17
Bylos Nr.
2A-1187-467/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
A. Z.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1187-467/2012Teisminio proceso Nr.(nesuteiktas)Procesinio sprendimo kategorijos 78.2.1; 121. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Liudos Uckienės, Alvydo Barkausko,sekretoriaujant Silvijai Dovgerd,dalyvaujant ieškovei V. B.,ieškovės atstovei adv. Jolitai Urbaitytei,atsakovo atstovui kuratoriui adv. Gintarui Algirdui Peredniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui A. Z. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, dalyvaujanti procese išvadai duoti - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. B. 2008-03-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti, kad atsakovas A. Z. yra D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. B. yra atsakovo A. Z. sūnus, palikti sūnui D. B. pavardę B., priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti periodinėmis išmokomis, mokamomis po 600 Lt kas mėnesį iš visų rūšių uždarbio (pajamų), pradedant nuo 1999-07-01 iki sūnaus pilnametystės, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Nurodė, kad nuo 1998 m. ji artimai bendravo su atsakovu, ketino kurti šeimą, tačiau santykiai nutrūko, 1999-07-01 gimė sūnus D., po nutrūkusių santykių su atsakovu ji nepalaikė jokio ryšio. Vaikas turi žinoti, kas yra jo tėvas, todėl turi būti nustatytas nepilnamečio vaiko tėvas. Kadangi atsakovas yra sūnaus tėvas, iš jo priteistinas išlaikymas vaikui iki vaiko pilnametystės. Nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, ji teikia vaikui išlaikymą, aprūpina būstu, vaikas turi sveikatos problemų, jam nustatytas neįgalumas, todėl sūnui papildomai reikalingi vaistai, maisto papildai, daržovės, vaisiai. Dėl to, atsižvelgiant į augančio nepilnamečio vaiko poreikius, iš atsakovo turi būti priteistas 600 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo 1999-07-01.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė yra nepilnamečio D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), motina, vaiko gimimo liudijime įrašo apie tėvą nėra. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ekspertizė giminystės ryšiui įrodyti nėra atlikta, nėra žinoma atsakovo A. Z. tiksli buvimo vieta, procesiniai dokumentai nebuvo atsakovui įteikti, padarė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas A. Z. atsisakė ekspertizės. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie atsakovo darbo ir deklaruotą gyvenamąją vietą ieškovės nurodytu laikotarpiu, liudytojų parodymus, padarė išvadą, jog nėra pagrindo daryti jokių išvadų apie ieškovės ir vyro vardu „A.“ bendrą gyvenimą ir bendro ūkio vedimą. Teismas nepripažino ieškovės pateiktų nuotraukų atsakovo tėvystės įrodymu, kadangi neaišku, kas nuotraukose yra nufotografuotas, kada nuotraukos buvo padarytos. Teismas konstatavo, kad jis ėmėsi visų priemonių padėti ieškovei apginti jos ir nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, tačiau byloje nėra įrodymų, patikimai patvirtinančių atsakovo A. Z. tėvystę. Dėl to teismas netenkino ir reikalavimo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Kadangi nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, ginčo tarp vaiko tėvų dėl gyvenamosios vietos nėra, teismas taip pat netenkino ieškovės reikalavimo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja.

Šalies argumentai

Ieškovė V. B. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų tenkinti reikalavimai nustatyti, kad atsakovas A. Z. yra D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, nustatyti D. B. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti periodinėmis išmokomis, mokamomis po 600 Lt kas mėnesį. Nurodo, kad teismas neišsamiai, vienpusiškai vertino byloje surinktus įrodymus, dalies jų sprendime nenurodė ir dėl jų nepasisakė, dėl to buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, netinkamai taikytos materialinės teisės normos. Byloje buvo apklausti liudytojai A. B., V. B., V. K., O. G., V. M., kurių (išskyrus V. M.), parodymai sutapo bei patvirtino ieškovės parodymus apie bendrą gyvenimą su atsakovu. Liudytojų nurodytos aplinkybės yra esminės ir pakankamos išvadai apie atsakovo tėvystę padaryti. Teismas, naudodamasis savo diskrecija vertinti įrodymus, nesivadovavo CPK 185 straipsniu. Teismas parodymus, duotus tėvo ar giminystės santykiais su ieškove susijusių asmenų, nepagrįstai vertino kritiškai, kadangi tik artimiausi žmonės dėl aplinkybių specifiškumo gali žinoti tam tikras intymias detales. Be to jos tėvas su ja santykių nepalaiko, ji su tėvu yra susipykusi, todėl nėra pagrindo jos tėvo duotų parodymų laikyti neobjektyviais. Nors teismas vadovavosi liudytojo V. M. parodymais, tačiau neįvertino ir nepasisakė, ar blogi yra jos ir liudytojo V. M. santykiai neturėjo įtakos liudytojo parodymų objektyvumui. Teismas nepagrįstai procesinių dokumentų neįteikimą atsakovui atsisakė vertinti kaip atsakovo vengimą atlikti serologijos ir DNR ekspertizę, nes atsakovui buvo žinoma apie iškeltą bylą, ginčo dalyką, procesinę padėtį, t.y. atsakovui buvo įteiktas ieškinys, teismo šaukimas į posėdį, o tai, kad atsakovas pažeidė CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso principus, rodo, jos jis veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, akivaizdžiai vengė atsakomybės. Tokie atsakovo veiksmai negali būti laikomi sąžiningais. Be to teismo nutartis dėl ekspertizės paskyrimo atsakovui buvo išsiųsta tuo adresu, kuriuo atsakovui buvo įteiktas ieškinys, todėl, vadovaujantis CPK 121 straipsniu, laikytina įteikta. Kadangi atsakovas į ekspertizę neatvyko, teismas privalėjo konstatuoti, jog atsakovas ekspertizės atsisakė ir tai vertinti kaip tėvystės įrodymą. Tai, jog atsakovas 1995-04-12 deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kalvarijos sen., nepaneigia, jog faktiškai atsakovas 1998 m. gyveno Vilniuje, nes gyvenamosios vietos deklaravimas neįpareigoja asmens gyventi deklaruotoje vietoje.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovo atstovas su apeliaciniu skundu sutiko iš dalies.

Sutinkamai su CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas priėmė naujus įrodymus – pranešimą apie procesinių dokumentų kuratoriui įteikimą ir pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės V. B. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą ir apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas, jame nurodyti motyvai sudaro pakankamą pagrindą skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė V. B. prašė teismo pripažinti, kad atsakovas A. Z. yra jos sūnaus D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. B. yra atsakovo A. Z. sūnus; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 600 Lt kas mėnesį nuo 1999-07-01 iki sūnaus pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, jog byloje nesurinkta įrodymų, patikimai patvirtinančių atsakovo A. Z. tėvystę. Ieškovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodydama, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi bylos nagrinėjimo metru ištirtus įrodymus vertino neišsamiai ir vienpusiškai. Apeliantės įsitikinimu, byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, jog atsakovas yra jos sūnaus tėvas. Teisėjų kolegija apeliantei iš esmės pritaria.

Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 str.). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams tyrimams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.148 str. 1 d.).

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje sutiko atlikti genominę ekspertizę ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. spalio 9 d. nutartimi paskyrė DNR ekspertizę ir pavedė ją atlikti Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijai, ekspertams pavedė atsakyti į klausimą, ar A. Z. yra D. B. biologinis tėvas (b.l. 59-60, t.1). Tačiau ši nutartis atsakovui nebuvo įteikta (b.l. 66, t.1), tėvystės nustatymui nei atsakovas, nei ieškovė su sūnumi teismo nustatyti laiku į laboratoriją neatvyko ir ekspertizė atlikta nebuvo (b.l. 68, t.1). Dar kartą DNR ekspertizė byloje paskirta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi, ekspertams pateikiant tą patį klausimą – ar A. Z. yra D. B. biologinis tėvas (b.l. 46-47, t.2). Šią nutartį teismas išsiuntė atsakovo gyvenamosios vietos adresu Didžiojoje Britanijoje, kurią teismui nurodė Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (b.l. 43, t.2). Ši nutartis atsakovui įteikta 2012 m. vasario 3 d., pašto siuntą įmetus į atsakovo pašto dėžutę, kas laikoma tinkamu įteikimu pagal Didžiosios Britanijos civilinį procesą (b.l. 72-72, t.2). Atsakovas A. Z. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo įpareigotas iki 2012 m. vasario 10 d. informuoti teismą, kokiu metu jis gali atvykti į Lietuvą (laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. vasario 15 d. (arba anksčiau) ir kartu su ieškove V. B. bei nepilnamečiu vaiku D. B. nuvykti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratoriją. Tačiau šios informacijos atsakovas teismui nepateikė, atsakovas taip pat neinformavo teismo, ar jis paskyrė byloje atstovą ar Lietuvos Respublikoje gyvenantį įgaliotą asmenį. Tokiu būdu byloje teismo du kartus paskirta DNR ekspertizė atsakovo tėvystei nustatyti nebuvo atlikta.

Atsižvelgdama į tai, kad atsakovui apie ieškovės ieškinį dėl tėvystės nustatymo buvo žinoma nuo 2008 m. liepos 1 d., kai atsakovui asmeniškai buvo įteiktas ieškovės ieškinys su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo (b.l. 39, t.1), o jo tetai teismo pranešimas apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 48, t.1), be to atsakovui taip pat buvo žinoma apie Vilniaus apygardos teismo paskirtą ekspertizę tėvystei nustatyti, teisėjų kolegija atsakovo procesinį elgesį, neteikiant procesinių dokumentų į bylą, nedalyvaujant parengiamuose ir teismo posėdžiuose pirmojoje instancijoje, neinformuojant teismo apie pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą, nepranešant apie galimybes atlikti ekspertizę, apskritai nesidomint byla, vertina kaip prasidėjusio teisminio proceso dėl tėvystės nustatymo vengimą, o tuo pačiu ir vengimą atlikti ekspertizę tėvystei nustatyti, kas gali būti prilyginama atsisakymui atlikti ekspertizę. Pažymėtina, jog atsakovas neprieštaravo ieškovės ieškiniui, nepateikė atsiliepimo į jį, taip pat nesiekė bet kokiu būdu paneigti savo tėvystės ieškovės sūnui.

Jau minėta, kad tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.148 str. 1 d.). Ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodinėjo savo ir atsakovo draugystę bei bendrą gyvenimą byloje apklaustų liudytojų parodymais ir foto nuotraukomis.

Ieškovė dar ieškinyje nurodė, jog su atsakovu A. Z. 1998 metais susipažino Vilniaus mieste, bare-kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, kuriame atsakovas dirbo didžėjumi. Tuo metu ji gyveno bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Su atsakovu pradėjo artimai bendrauti. Po kurio laiko atsakovas persikraustė gyventi pas ją. Pradžioje bendravimo santykiai buvo normalūs, abu planavo sukurti šeimą, įregistruoti santuoką, tačiau įvyko konfliktas. Atsakovas buvo atleistas iš darbo kavinėje ir išvažiavo iš Vilniaus. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D., kurio gimimo liudijime nėra įrašytas vaiko tėvas, nes atsakovas atsisakė pripažinti savo vaiką. Visą tą laiką ji su atsakovu nebendravo, jokių santykių nepalaikė ir nepalaiko iki šiol.

Teisme liudytoju apklaustas ieškovės tėvas A. B. parodė, kad 1998-1999 metais gyveno skyrium su dukra, dukra gyveno bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklausė jam ir jo sutuoktinei; jis retkarčiais ateidavo į butą patikrinti, kas ten darosi; matė bute kažkokį vyrą, tačiau su juo nebendravo; kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo to vyro, su kuriuo bendravo dukra, vardą – „(duomenys neskelbtini)“; žinojo, kad tarp jų yra meilė, po to sužinojo, kad ieškovė nėščia; vaikinas buvo aukštas, lieknas, panašus į narkomaną, dėl to liudytojas nenorėjo, kad ieškovė gimdytų nuo jo vaiką. Liudytoja apklausta ieškovės motina V. B. parodė, kad apie anūko D. tėvą jai žinoma tik iš kitų žmonių – vyro, anūkės, jau mirusios mamos, nuotraukų, nes pati jo nėra mačiusi; žino, kad jis dirbo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ didžėjumi. Liudytoja V. K. parodė, jog 1998 - 1999 metais apie porą mėnesių nuomavosi kambarį bute, kur gyveno ieškovė; atvažiuodavo tik pernakvoti tris kartus per savaitę; tuo metu ieškovė turėjo draugą vardu (duomenys neskelbtini); tas draugas nakvodavo pas ieškovę; jis dirbo kavinėje priešais, didžėjumi ar padavėju; jis buvo smulkaus sudėjimo, ilgos nosies, aukštas, lieknas, tamsus blondinas, o gal ne blondinas; kitų draugų ieškovė tuo metu neturėjo; matė, kad jų santykiai buvo artimi, buvo meilė, ieškovė pasipasakodavo liudytojai. Liudytoja O. G. parodė, kad matė A., su kuriuo ieškovė gyveno; jis rūkydavo balkone; ieškovė prie atsakovo pranešė jai (O. G.), kad laukiasi, kad ruošiasi tuoktis, o atsakovas to nepaneigė; atsakovas buvo liesas, aukštokas, tamsiais trumpais plaukais; liudytoja užeidavo į svečius ir ten matė A., jie gyveno kaip šeima. Liudytojas V. M. parodė, kad 1998-1999 metais gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes jam nuosavybės teise priklausė du iš keturių šio buto kambarių, kiti du kambariai priklausė ieškovės tėvams, viename kambaryje gyveno ieškovė V. B., kitas jiems priklausantis kambarys buvo išnuomojamas; nuomininkai labai dažnai keisdavosi, jų būdavo daug, buvo sunku suprasti, ar tai buvo nuomininkai ar svečiai; kambarys buvo išnuomojamas ne tik moterims, bet ir vyrams; ieškovė labai dažnai ateidavo su draugais, triukšmaudavo; pas ieškovę lankėsi daug vyrų, nepastebėjo, kad ji būtų gyvenusi su kažkokiu vyru kaip šeima, būtų vedusi su juo bendrą ūkį; bute gyveno vyras vardu (duomenys neskelbtini), su juo ieškovė bendravo kaip draugai, kartu išeidavo, kartu pareidavo; kai gyveno A., tuo metu bute daugiau jokių vyrų negyveno, jis dingo, pasirodydavo kiti; pas ieškovę ateidavo jos draugės; liudytojo santykiai su ieškove ir jos tėvu buvo blogi, nes ieškovė laiku nemokėdavo mokesčių už komunalines paslaugas, dėl ko net teko bylinėtis su ieškovės tėvais dėl skolų už butą.

Pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymus vertino kaip nepakankamus aplinkybei, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus D. B. tėvas, nustatyti. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta. Liudytojų parodymai neprieštaringi, liudytojai iš esmės patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pačios ieškovės paaiškinimus: kad 1998 metų vasarą ir rudenį ieškovė artimai bendravo su atsakovu ir kad jis lankėsi pas ieškovę bute iš esmės patvirtino visi liudytojai, o pagal ieškovės draugių parodymus ieškovės ir atsakovo ryšys buvo artimas, taip pat atsakovą matę liudytojai maždaug vienodai apibūdina jo išvaizdą – aukštas, liesas. Tai, kad šiuos parodymus pirmosios instancijos teisme davė apeliantei artimi žmonės – mama, tėvas, draugės, nesudaro pagrindo parodymus vertinti kritiškai, kadangi natūralu, jog apie užsimezgusius artimus santykius gali žinoti tik artimiausi žmonės – draugės ar tėvas, o ne pašaliniai svetimi žmonės. Kadangi tuo metu ieškovės ir jos tėvų santykiai nebuvo geri, jie gyveno atskirai, yra tikėtina, kad jie nepažinojo atsakovo. Tuo tarpu liudytojo V. M. parodymai, kad ieškovės namuose lankydavosi daug vyru, vertintini kritiškai, kadangi šio liudytojo parodymai yra prieštaringi (jis taip pat nurodė, jog kai gyveno A., tuo metu bute jokių vyrų negyveno), be to šio liudytojo ir ieškovės santykiai yra blogi, ką nurodė ir pats liudytojas teismo posėdyje – jis ne tik bylinėjosi su ieškovės tėvu, bet taip pat yra įsitikinęs, kad jis ne kartą buvo apvogtas ieškovės iniciatyva (b.l. 190-191, t.1).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-396/2011; 2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-340/2011; 2011-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-415/2011; 2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-403/2011; kt.).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje apklaustų liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, jog yra didesnė tikimybė, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus tėvas, nei kad jis juo nėra (CPK 185 str.). Šios išvados tikrumą sustiprina ir atsakovo procesinis elgesys - kad jis nuo ieškovės ieškinio nesigynė ir jokių atsikirtimų teismui neteikė, nors apie ieškinį ir žinojo. Tuo pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė pakankamais įrodymais įrodė, jog atsakovas A. Z. yra jos sūnaus D. B. tėvas (CPK 178 str.), o priešinga pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Neteisėtos ir nepagrįstos išvados pagrindu priimtas sprendimas, kuriuo ieškinys buvo atmestas, naikintinas. Kadangi byloje pakanka duomenų naujam sprendimui priimti, apeliacinės instancijos teismas, negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą byloje ir ieškinį tenkina iš dalies.

Atsakovo kuratoriui neprieštaraujant dėl ieškovės sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove, taip pat atsižvelgiant į tai, kad D. B. šiuo metu gyvena su ieškove, kuri sudaro geras sąlygas sūnui augti (b.l. 23-25, t.1), nepilnamečio D. B. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo motina ieškove V. B..

Ieškovė išlaikymą vaikui prašo priteisti nuo vaiko gimimo dienos 1999-07-01. Vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę, įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Dėl to atmestinas ieškovės reikalavimas išlaikymą nepilnamečiam sūnui priteisti nuo jo gimimo, t.y. nuo (duomenys neskelbtini), o nesant pareikštam reikalavimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išlaikymas vaikui priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2008-03-12.

Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-37/2010; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2010); nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010); vaiko poreikius teismas turi vertinti, atžvelgdamas į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti (CK 3.155, 3.165 str.); kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-245/2002; 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-331/2009).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 600 Lt. Tačiau ieškovė teismui nenurodė, kokie yra vaiko poreikiai, kiek lėšų reikia skirti vaiko išlaikymui, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos turimas išlaidas. Vien ta aplinkybė, kad vaikas yra neįgalus, nesudaro pagrindo išvadai, kad jam išlaikyti reikia skirti 1200 Lt kas mėnesį, todėl teisėjų kolegija laiko, jog ieškovė pastarosios aplinkybės (kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia skirti 1200 Lt) neįrodė (CPK 178 str.). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr.1368). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo turimą turtą, gaunamas pajamas, turimus išlaikytinius, sveikatos būklę ir pan., teismas neturi galimybės įvertinti atsakovo turtinę padėtį, taip pat ieškovei nenurodžius ir neįrodžius jos sūnaus poreikių, teismas priteisia iš atsakovo A. Z. sūnaus D. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis, kas mėnesį mokant po 400 Lt. Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis užtikrins bent minimalius vaiko poreikius ir tuo pačiu nepažeis atsakovo teisių ir interesų.

Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės buvo patenkinti visi ieškovės reikalavimai, nors ir ne visiškai pilnai, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo: 1565 Lt už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 48,65 Lt pašto išlaidos abejose instancijose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies:

Pripažinti atsakovą A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Didžioji Britanija) D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), tėvu, o D. B. atsakovo A. Z. sūnumi, D. B. paliekant pavardę – B.

Nustatyti nepilnamečio D. B. gyvenamąją vietą su jo motina ieškove V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. Z. išlaikymą nepilnamečiui D. B. periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį, pradedant nuo 2008-03-12 iki D. B. pilnametystes, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko motinai V. B..

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui (K. Kalinausko g. 21/1, LT-03107 Vilnius) tėvystės nustatymo įregistravimui.

Priteisti iš atsakovo A. Z. valstybei 1565 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt penkis litus) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (šios išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT247300010112394300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, banką – „Swedbank“, AB, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo A. Z. valstybei 48,65 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus ir 65 centus) pašto išlaidų ( įmokos kodas – 5660).

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Liuda UckienėAlvydas Barkauskas