- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- e2-404-743/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Ieškovas
- N. J.
- Atsakovas
- A. J.
- Advokatai
- Irena Andriuškevičienė, Aleksandras Vancevičius
- Kategorijos
trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Lazdijų rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarei G. Z.-Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovei A. J. su trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų, Lazdijų rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notare G. Z.-Ž. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, laidojimo ir kapavietės išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo: 1) atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus ir N. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): 27 600 Eur vertės gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas); už N. J. atitenkančią turto dalį priteisti iš N. J. A. J. 9 487, 50 Eur piniginę kompensaciją; 2) priteisti iš A. J. 1 460,75 Eur Z. J. laidojimo išlaidų ir Z. J. bei A. M. J. kapavietės sutvarkymo išlaidų; 3) atlikti piniginių lėšų įskaitymą ir priteisti A. J. 8 026,75 Eur (t. 3, el. b. l. 150–155; t. 4, el. b. l. 65–66).
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) mirė N. J. ir A. J. tėvas Z. J., kuris savo turtą (duomenys neskelbtini) notaro patvirtintu testamentu paliko N. J. (duomenys neskelbtini) palikimą pagal turto palikėjo testamentą ieškovė priėmė. Atsakovė A. J. 2014 m. kovo 10 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu pripažinta neveiksnia. 2014 m. birželio 3 d. nutartimi A. J. nustatyta globa, jos globėjas yra Veisiejų socialinės globos namai. 2017 m. birželio 13 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu peržiūrėtas 2014 m. kovo 10 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimas, A. J. pripažinta ribotai veiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais ir savitvarkos įgūdžių; A. J. pripažinta neveiksnia asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, paveldėjimo teisinių santykių, dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje, sveikatos priežiūros, būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių. 2021 m. kovo 8 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Z. J. mirties dieną atsakovei buvo reikalingas išlaikymas, išduotas leidimas biudžetinės įstaigos Veisiejų socialinės globos namų administracijai priimti palikimą globotinės A. J. vardu, atsiradusį po tėvo Z. J. mirties.
Atsakovė civilinėje byloje dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo nuslėpė aplinkybę, kad po motinos A. M. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties kartu su ieškove pagal įstatymą paveldėjo motinos turtą – po 3/8 motinai priklausančio turto dalis. Po motinos mirties ½ dalį motinai priklausančio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto paveldėjo ieškovės ir atsakovės tėvas Z. J.
Po tėvų A. M. J. ir Z. J. mirties ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) – gyvenamasis namas, garažas ir inžineriniai statiniai – šulinys. Ieškovė siekia šį turtą atsidalinti ieškovei priteisiant visą turtą, o atsakovei išmokant piniginę kompensaciją, tačiau atsakovė su tuo nesutinka.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies teisės normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, bei CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai: 1) išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; 2) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kuriu daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtu būti vertinamas kaip esminis savininko teisiu pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006). Esant nurodytoms sąlygoms vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais atidalijama taip, kad nuosavybės objektą būtų galima naudoti pagal paskirtį ir gauti iš jo ekonominės naudos.
Ieškovė nurodo, kad jai priklauso 21/32 dalys ginčo statinių, o atsakovei priklauso – 11/32 dalių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė remiantis vertinimo ataskaita – 27 600 Eur. Realiai nekilnojamųjų daiktų atidalinti be žalos jų paskirčiai nėra galimybės, atsakovės dalis bendroje nuosavybėje yra mažesnė, nei ieškovės, be to atsakovė dėl ligos ir nustatyto neveiksnumo nekilnojamųjų daiktų tvarkymo, valdymo ir disponavimo srityje realiai negali disponuoti nekilnojamuoju turtu: jį prižiūrėti, mokėti mokesčius, išlaikyti, remontuoti, savarankiškai jame gyventi ir pan. Pastatai yra senos statybos, būtinas remontas ir investicijos. Atsakovė negalės skirti nei lėšų, nei darbo nekilnojamųjų daiktų renovavimui, be kurio šiais daiktais nėra galimybės naudotis, atsakovė be ją prižiūrinčio asmens arba globėjo negali pati viena gyventi ir naudotis nekilnojamaisiais daiktais. Dėl šių aplinkybių prašo nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei, o atsakovei – piniginę kompensaciją pinigais – 9 487,50 Eur.
Ieškovė pažymi, kad nors atsakovė nesutinka su turto atidalijimu jos siūlomu būdu, tačiau pati nereiškė reikalavimo nei dėl kitokio turto atidalijimo būdo, nei dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Iki šio momento atsakovė neturi net turto administratoriaus, kuris galėtų rūpintis jos turimu nekilnojamuoju turtu, nes globėjas tuo nepasirūpino.
Ieškovė nurodo ir tai, kad ji tėvą Z. J. palaidojo savo lėšomis, sutvarkė kapavietę, kurioje taip pat yra palaidota ir motina A. M. J., kurios turto dalį paveldėjo ne tik ieškovė, bet ir atsakovė. Ieškovė patyrė išlaidas tėvo Z. J. laidojimui: 2 267,60 Eur pagal UAB „Martas“ laidojimo paslaugų užsakymo lapą ir apmokėjimo už paslaugas kasos čekius. Įvertinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gautas pašalpas laidojimui 708,14 Eur (52,26 Eur + 655,88 Eur), ieškovė iš savo lėšų apmokėjo 1 559,46 Eur (2 267,60 Eur - 708,14 Eur ) laidojimo išlaidas. Papildomai ieškovė patyrė 2 690 Eur išlaidų kapavietės, kurioje palaidoti šalių tėvai, sutvarkymui. Iš viso laidojimui ir kapavietės sutvarkymui ieškovė turėjo 4 249,46 Eur išlaidų. Atsakovė paveldėjo mažesnę turto dalį, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jai atitenkančią dalį laidojimo išlaidų.
Ieškovė paveldėjo 21/32 dalis nekilnojamųjų daiktų, todėl prisiima pareigą padengti 2 788,71 Eur (4249,46 Eur/32 x 21) laidojimo išlaidų. 1 460,75 Eur (4 249,46 Eur - 2788,71 Eur) atsakovei tenkančių laidojimo išlaidų privalo atlyginti atsakovė, todėl iš jos priteistina 1 460,75 Eur laidojimui patirtų išlaidų.
Ieškovė už jai atitenkančių atsakovei priklausančių nekilnojamųjų daiktų dalį turi išmokėti 9 487,50 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovė ieškovei turi atlyginti 1 460,75 Eur laidojimui patirtų išlaidų. Atlikus piniginių lėšų įskaitymą (CK 6.130 straipsnis), ieškovės mokėtina atsakovei piniginė kompensacija yra 8 026,75 Eur (9 487,50 Eur – 1 460,75 Eur).
Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, atsisakė savo reikalavimo dėl įmokos už 0,25 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurią 2 363 valstybės vienkartinėmis išmokomis buvo sumokėjusi A. M. J., atidalijimo, kadangi šios teisės realizavimas susijęs su papildomomis išlaidomis, o atsakovė negali reikalauti, kad ieškovė tokį reikalavimą pareikštų, nes taip būtų pažeista ieškovės laisva valia.
Remdamasi šiais argumentais, prašo ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Pateikdama argumentus dėl nekilnojamojo turto atidalijimo nurodo, kad ieškovės pozicija, kad nekilnojamųjų daiktų atidalinti be žalos jų paskirčiai nėra galimybės, nes atsakovės dalis bendrojoje nuosavybėje yra maža, o dėl ligos ir nustatyto neveiksnumo ji negalės disponuoti nekilnojamuoju turtu, yra deklaratyvi ir neįrodyta, atidalijus nekilnojamąjį turtą šiuo būdu atsakovė liktų be jokio nekilnojamojo turto. Nurodo, kad teismų praktikoje yra aiškiai įtvirtintas turto atidalijimo natūra prioritetas, kompensacijos priteisimas – tik subsidiarus (išimtinis) turo atidalijimo būdas. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendros dalinės nuosavybės teisės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir interesų. Ieškovė neįrodė, kad turtas negali būti atidalijamas natūra, todėl nėra jokio pagrindo turto atidalinti ieškovės siūlomu būdu. Priteisti kompensaciją galima tik tuomet, kai yra išnaudotos visos galimybės siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Nagrinėjamu atveju, nėra išnaudotos visos galimybės turtą padalinti natūra, ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, kiti statiniai, todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad minimo turto nėra galimybės atidalinti natūra, juolab, kad atsakovės paveldėta beveik 1/3 turto dalis pripažintina reikšminga turto dalimi. Ginčo objektas yra individualus dviejų aukštų namas su pusrūsiu, kuriame yra įrengtos atskiros erdvės, kambariai, kitos patalpos, kurio bendras plotas – 160,19 kv. m, yra du atskiri įėjimai, todėl pastate gali būti suformuotos atskiros patalpos su atskirais įėjimais (o esant būtinumui ir su dalimi bendrų patalpų), kuriomis galės atskirai naudotis, valdyti, disponuoti ginčo šalys. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad minimas turtas negali būti atidalintas natūra, kad jame negali būti suformuoti du atskiri turto vienetai. Atsakovė turi interesą į turto dalies turėjimą, išsaugojimą, ji pati išreiškė norą atostogas leisti tėvo name. Prie šio namo atsakovė yra prisirišusi, namas kelia gerus prisiminimus. Globėjas užtikrins, kad turtui būtų paskirtas turto administratorius ir būtų tinkamai įgyvendintos atsakovės teisės ir pareigos, tad bus ir galimybė disponuoti turtu, jei jis jai taps nereikalingas ar per didele finansine našta. Aplinkybė, kad atsakovė yra pripažinta ribotai veiksnia ir neveiksnia nedaro jokios įtakos turto atidalijimo būdui, kadangi atsakovei yra paskirtas globėjas. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad turtas negali būti padalintas natūra.
Pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad tuo atveju, kai teismas mano, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas turi teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę juo naudotis (nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011).
Nurodo ir tai, kad patikslintame ieškinyje ieškovė atsisakė reikalavimo dėl A. M. J. įmokų už 0,25 ha žemės sklypą – 2 363 valstybės vienkartinių išmokų, padalinimo. Tai sudaro papildomą pagrindą atmesti ieškovės reiškiamą reikalavimą dėl turto atidalijimo, nes įmokos už 0,25 ha žemės sklypą yra neatsiejamos nuo paveldimo nekilnojamojo turto, todėl negali būti sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kartu nesprendžiant atitinkamo klausimo dėl minimų įmokų. Byloje pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus raštas „Dėl informacijos suteikimo“ patvirtina, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą – Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, minimų įmokų paveldėtojai galės jas panaudoti įgyjant 0,25 ha namų valdos žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis. Tokią teisę galės įgyvendinti tik tas asmuo (ar asmenys), kuriam (kuriems) nuosavybės teise priklausys statinys ar įrenginys, esantis valstybinės žemės sklype (26 punktas). Tai kartu patvirtina, kad minima teisė įgyti žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis yra neatsiejama nuo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Ieškovė, siekdama, kad nuosavybės teisės į visą ginčo nekilnojamąjį turtą būtų perleistos jai ir nespręsdama klausimo dėl paveldėtos įmokos už 0,25 ha žemės sklypą atitinkamo atidalinimo, siekia sutaupyti atsakovės sąskaita, nes atsakovė ne tik netektų nekilnojamojo turto bet ir netektų teisinio pagrindo įgyvendinti turtinės teisės bei įgyti valstybinės žemės sklypo dalies.
Turtinės teisės vertė paprastai nustatoma pagal turtinės teisės objektą, kuris vertinamas pagal jo rinkos kainą. Kadangi minimų įnašų (mokėjimų) paveldėtojai įgyja turtinę teisę į 0,25 ha ploto namų valdos žemės sklypą (jo išpirkimą), o turimi įnašai bus įskaityti į išperkamo žemės sklypo kainą, visiškai padengiant žemės sklypo kainą, tokių paveldimų mokėjimų vertė atitinka tokio žemės sklypo rinkos kainą. Nagrinėjamu atveju, ieškovė užkerta atsakovei galimybę įgyti apie 1/3 dalį (t. y. kiek daugiau nei 8 arus) šio žemės sklypo.
Šalies argumentai
Ieškovės teiginiai, kad atsakovė, sprendimo dėl juridinio fakto dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo priėmimo metu nuslėpė aplinkybės apie atsakovės priimtą palikimą po motinos mirties, yra ne tik kad deklaratyvūs ir nepagrįsti, bet ir nėra teisiškai reikšmingi. Atsakovės mama mirė dar (duomenys neskelbtini), Veisiejų socialinės globos namai atsakovės globėju buvo paskirti tik nuo 2014 m., atsakovė yra pripažinta neveiksnia turtinių santykių srityje, tame tarpe ir paveldėjimo teisinių santykių srityje, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo reikalingumo 2020–2021 m. ji dėl savo sveikatos būklės negalėjo adekvačiai vertinti palikimo priėmimo po mamos mirties aspektų, suprasti visus su tuo susijusius niuansus. Šių aplinkybių nagrinėtoje byloje nenurodė ir pati ieškovė, juolab, kad pati ieškovė pripažįsta, kad atsakovei, kaip neveiksniam, netekusiam 80 proc. darbingumo, ilgą laiką nedirbančiam ir negaunančiam pakankamai pajamų, faktiškai neturinčiam turto asmeniui, yra reikalingas išlaikymas ir parama.
Nurodo ir tai, kad ieškinys pareikštas neįgalumą turinčio asmens atžvilgiu, kuris teismo sprendimu tam tikrose srityse, tarp jų ir paveldėjimo teisinių santykių srityje, pripažintas neveiksniu, taip pat kuris teismo sprendimu pripažintas kaip reikalaujantis išlaikymo, ieškinio reikalavimais siekiama iki minimumo sumažinti šio asmens turto ir pajamų dydį. Ieškovė, kuri yra atsakovės sesuo, žinodama apie jos sudėtingą situaciją ir turtinę padėtį, niekaip neprisideda prie atsakovės paramos ar išlaikymo, todėl toks ieškovės ieškinys prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo, geros moralės principams ir standartams.
Pateikdama argumentus dėl kompensacijos dydžio nurodo, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio negali riboti ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Ieškovės apskaičiuota ir prašoma priteisti kompensacija yra nepagrįsta, neteisinga, neatitinkanti šių dienų realijų. Ieškovės nurodomas kompensacijos dydis yra apskaičiuotas remiantis jos iniciatyva atlikto turto vertinimo ataskaita, kurioje nustatyta nekilnojamųjų daiktų rinkos vertė yra nepagrįsta, neteisinga, neatitinkanti šių dienų, mažesnė nei valstybės įmonės Registrų centre fiksuota tokio turto vidutinė rinkos vertė. Ginčo turtas yra gan patrauklioje vietoje, (duomenys neskelbtini), netoliese nuo mokyklos, ežero, patogioje lokacijoje nuo pagrindinių kelių su įveistu sodu. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje neįvertinta, kad nors pastatai yra valstybiniame žemės sklype, tačiau yra pradėtas žemės sklypo privatizavimo procesas, o ši aplinkybė yra reikšminga. Be to, į palyginimą įtrauktas objekto, kuris yra net ne tame pačiame miestelyje, sandoris, tuo manipuliuojant duomenimis.
Nurodytų argumentų pagrindu prašo ieškovės reikalavimą dėl turto atidalijimo atmesti kaip nepagrįstą.
Pateikdama argumentus dėl laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų priteisimo nurodo, kad ieškovės reikalaujamų išlaidų, iš kurių 1 460,75 Eur prašo priteisti iš atsakovės, yra pagrįstumas yra abejotinas, be to, išlaidas reikalaujama priteisti iš neveiksnaus, sergančio asmens, kuriam pačiam reikalingas išlaikymas.
Ieškovės vienasmeniškai pasirinktas kapavietės sutvarkymo būdas jį padengiant ištisine, daug kainuojančia akmens plokšte yra akivaizdžiai netipinis, prabangus kapo sutvarkymo būdas jau vien pasirinktų medžiagų ir kainos prasme, kapavietės uždengimas akmens plokšte buvo atliktas beveik po metų nuo tėvo mirties, kas taip pat patvirtina, jog tokios išlaidos nėra būtinos. Teisės aktai nenumato pareigos įpėdiniams pirkti brangias ir nebūtinas akmens plokštes kapavietės uždengimui, ką patvirtina ir ieškovės pateiktos nuotraukose, kuriose matyti, kad kitos kapavietės tokia plokšte neuždengtos. Pagal suformuotą teismų praktiką atlyginamos tik įprastos laidojimo išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo bei tvorelės pastatymo išlaidos (nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006).
Pažymi ir tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškovei išmokėtos 52,25 Eur ir 655,88 Eur kompensacijos yra pakankamos padengti būtinąsias palikėjo laidojimo išlaidas, nebuvo poreikio pirkti brangesnio nei vidutinės vertės karsto, todėl išlaidos mažintinos 266 Eur suma. Pagal Lietuvoje susiformavusias tradicijas į laidotuves atvykę velionį pagerbti asmenys dažnu atveju gimines paremia pinigais, ieškovė šių gautų sumų neįvardijo, nors, kaip matyti iš pateiktos sąskaitos, gedulinguose pietuose dalyvavo 45 asmenys, todėl neabejotinai buvo gauta ženkli aukų suma, kuri galėjo būti ar buvo panaudota būtent laidojimo išlaidoms padengti. Ieškovė turėtų išlaidų visiškai nederino su atsakove, sprendimą priėmė vienasmeniškai. Atsižvelgus į tai, nėra jokio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų dėl kapavietės išlaidų bei laidojimo išlaidų dalies priteisimo iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju ieškinys pareikštas neįgalaus, nedirbančio, reikalaujančio išlaikymo asmens atžvilgiu. Svarbu ir tai, kad kai 2014 m. kovo 10 d. teismo sprendimu atsakovė buvo pripažinta neveiksnia, visi Z. J. tuo metu turėti žemės sklypai buvo padovanoti tik ieškovei, o ne abiem dukrom lygiomis dalimis. Tokiu būdu iš esmės buvo sumažinta privalomosios palikimo dalies apimtis, o ieškovė iš esmės gavo ženkliai didesnę tėvų turto dalį. Šios faktinės aplinkybės, o kartu ir visuotinai taikomi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai suponuoja išvadą, kad būtent ieškovė, gavusi didžiąją tėvų turto dalį, ir turi visiškai prisiimti išlaidas tiek dėl tėvo laidotuvių, tiek ir dėl kapo sutvarkymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės išdėstyti teiginiai bei kartu su ieškiniu pateikti dokumentai neįrodo reiškiamų reikalavimų pagrįstumo, todėl pareikštas ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas visa apimtimi.
Byloje nustatyta, kad šalys yra mirusiųjų A. M. J. ir Z. J. dukros, paveldėjusios tėvų turtą po jų mirties. A. J. pripažinta neveiksnia, be kita ko, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo bei paveldėjimo teisinių santykių srityje. Jos globėju paskirta biudžetinės įstaigos Veisiejų socialinės globos namų administracija. (duomenys neskelbtini) mirė A. M. J., po kurios mirties jos turtą pagal įstatymą paveldėjo abi dukros ir sutuoktinis Z. J. (duomenys neskelbtini) Z. J. mirė. Po jo mirties jo turtą pagal testamentą paveldėjo ieškovė N. J., atsakovė A. J. paveldėjo pagal įstatymą tenkančią privalomąją palikimo dalį. Šalys tapo paveldėto nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, garažo ir šulinio, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės: ieškovei N. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 21/32 dalys šio turto, atsakovei A. J. – 11/32 dalių šio turto. Ieškovė siekia atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, pareiškė reikalavimą, kad turtas būtų priteistas jai, o atsakovei išmokėta piniginė kompensacija. Ieškovė iš savo lėšų palaidojo tėvą, sutvarkė tėvų kapavietę, todėl taip pat prašo dalį šių išlaidų priteisti iš atsakovės. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Statiniai (duomenys neskelbtini) – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. J. (11/32 dalys) ir N. J. (21/32 dalys) (t. 4, el. b. l. 139–140). Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad gyvenamojo namo su garažu ir kitais inžineriniais statiniais (duomenys neskelbtini) vertė 2021 m. kovo 8 d. – 22 300 Eur: 19 400 Eur gyvenamasis namas, 2 700 Eur garažas ir 200 Eur šulinys (t. 1, el. b. l. 46–104). Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad ginčo turtas įvertintas pakartotinai 2023 m. sausio 18 d.; jo vertė – 27 600 Eur: 24 000 Eur gyvenamasis namas, 3 300 Eur garažas ir 300 Eur kiti inžineriniai statiniai – šulinys (t. 4, el. b. l. 3–64). Iš konsultacinės pažymos apie galimą turto kainą rinkoje matyti, kad ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas, garažas ir šulinys) kaina rinkoje nustatinėta 2023 m. sausio 23 d., nustatyta galima rinkos vertė – 35 000 Eur (t. 4, el. b. l. 106–121). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla patvirtina šias aplinkybes apie ginčo turtą: gyvenamojo namo bendras plotas yra 160,19 kv. m, gyvenamasis plotas – 62,97 kv. m; gyvenamasis namas yra dviejų aukštų su pusrūsiu; pusrūsio plotas 64,51 kv. m, pirmojo aukšto – 66,71 kv. m (du kambariai, virtuvė, tambūras, du koridoriai, sandėlis), antrojo aukšto – 28,97 kv. m (koridorius ir kambarys); vandentiekis ir nuotekų šalinimas vietinis, šildymas – vietinis centrinis (t. 1, el. b. l. 87–98).
Žemesnės instancijos teismas
Z. J. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. M. J. (t. 2, el. b. l. 91). Gimimo ir santuokos liudijimai, gyventojų registro centro pažyma patvirtina, kad N. J. (iki santuokos – J.) ir A. J. yra Z. J. ir A. M. J. dukros (t. 2, el. b. l. 19–20, 92–93; t. 3, el. b. l. 76). 2014 m. kovo 10 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu A. J. pripažinta neveiksnia. 2014 m. birželio 3 d. nutartimi jos globėju paskirta biudžetinės įstaigos Veisiejų socialinės globos namų administracija. Z. J. dukrą globoti atsisakė dėl sveikatos problemų. 2017 m. birželio 13 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu sprendimas dėl jos pripažinimo neveiksnia peržiūrėtas. A. J. pripažinta ribotai veiksnia asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su smulkiais buitiniais sandoriais bei savitvarkos įgūdžių srityje. A. J. pripažinta neveiksnia šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; sveikatos priežiūros; būti globėju (pagalbininku) pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių; A. J. netektas darbingumas – 80 procentų (t. 1, el. b. l. 16–21; t. 2, el. b. l. 34–35, 72, 79).
(duomenys neskelbtini) A. M. J. mirė (t. 3, el. b. l. 73). (duomenys neskelbtini) pareiškimu Z. J., A. J. ir N. J. pranešė apie palikimo priėmimą po sutuoktinės ir motinos A. M. J. mirties (t. 3, el. b. l. 70–73). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą patvirtina, kad po A. M. J. mirties jos turtą paveldėjo sutuoktinis Z. J. (1/4 dalis), dukros A. J. (3/8 dalys) ir N. J. (3/8 dalys) (t. 3, el. b. l. 103–104; t. 4, el. b. l. 132–137). (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimas patvirtina, kad A. M. J., mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto – (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyto santuokoje su ją pergyvenusiu sutuoktiniu Z. J. (t. 1, el. b. l. 27–31). (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į A. M. J., mirusios (duomenys neskelbtini), turėtą nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą, garažą ir šulinį), esančius (duomenys neskelbtini), bei į įmoką už 0,25 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuri sumokėta Lazdijų r. valdybos žemėtvarkos skyriui, kurios dydis – 2 363 rubliai: 1/4 dalį šio turto paveldėjo sutuoktinis Z. J. ir 3/8 dalis – jos dukra N. J. (t. 1, el. b. l. 32–38). 2020 m. gruodžio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus pažyma bei 1992 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo pranešimas patvirtina, kad už 0,25 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriui yra sumokėjusi A. M. J. rubliais 2 363 valstybės vienkartinių išmokų. Žemės sklypas iki šiol neprivatizuotas, įmoka neužskaityta (t. 1, el. b. l. 39–41).
(duomenys neskelbtini) testamentui Z. J. visą savo turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, paliko savo dukrai N. J. (t. 1, el. b. l. 11). (duomenys neskelbtini) Z. J. mirė (t. 1, el. b. l. 12). Po Z. J. mirties, (duomenys neskelbtini) pareiškimą apie palikimo priėmimą pateikė N. J. (t. 1, el. b. l. 13–15). 2021 m. kovo 8 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. J. palikėjo Z. J. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, leista globėjui priimti palikimą globotinės A. J. vardu (t. 1, el. b. l. 22–26). (duomenys neskelbtini) A. J. globėjas pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo po Z. J. mirties (t. 2, el. b. l. 11–13). Traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimas patvirtina, kad Z. J. vardu registruotas ratinis traktorius T-25, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, el. b. l. 94–95). (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai patvirtina, kad A. J. paveldėjo: ¼ dalį ratinio traktoriaus T-25, 5/8 dalis įmokos už 0,25 ha žemės sklypą, 5/32 dalis ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini) po Z. J. mirties; 3/16 dalis įmokos už 0,25 ha žemės sklypą (t. 4, el. b. l. 122–137). 2021 m. kovo 24 d. pasiūlymu N. J. pasiūlė A. J. už jai tenkančią 1/4 ginčo turto dalį, esančią (duomenys neskelbtini), išmokėti 5 575 Eur piniginę kompensaciją, nes viso turto vertė yra 22 300 Eur (t. 1, el. b. l. 42). 2021 m. gegužės 3 d. raštu Veisiejų socialinės globos namai informavo N. J., kad A. J. su tokia kompensacija nesutinka, nes jai ji yra per maža (t. 1, el. b. l. 43).
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija patvirtina, kad Z. J. nuosavybės teise priklauso ir 2,5000 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 2,7300 ha ir 2,4900 ha žemės sklypai (duomenys neskelbtini); 1,9900 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 0,3400 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); visi žemės sklypai (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi padovanoti N. J. (t. 2, el. b. l. 140–154). A. J. sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2020 m. sausio 2 d. į sąskaitą priimtas 306,77 Eur indėlis, kuris grąžintas 2021 m. sausio 2 d., išmokėta 0,92 Eur palūkanų; 2021 m. sausio 2 d. priimtas 307,69 Eur terminuotas indėlis (306,77 Eur grąžintas indėlis + 0,92 Eur palūkanų); indėlis grąžintas 2021 m. liepos 8 d.; sąskaitoje santaupų nėra (t. 1, el. b. l. 191).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius atsakovės atstovui pateikė šią informaciją. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Remiantis Taisyklių 2.6. punktu asmeniui, įgijusiam nuosavybės teisę į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta, sudarant tokią sutartį įskaitomos už žemės sklypą sumokėtos įmokos, jeigu kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį jų perleidėjas perleido ir teisę įskaityti už žemės sklypą sumokėtas įmokas. Jeigu nuosavybės teisė į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta, įgyta iki 2010 m. vasario 1 d., sudarant tokią sutartį už žemės sklypą sumokėtos įmokos įskaitomos tuo atveju, jeigu teisę įskaityti sumokėtą sumą žemės sklypo pirkėjui notaro patvirtintu sutikimu perleidžia asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėjęs už valstybinės žemės sklypą, ar šio asmens įpėdinis, paveldėjęs sumokėtas įmokas, arba žemės sklypo pirkėjui statinį ar įrenginį perleidęs kitas asmuo, kuriam buvo duotas toks sutikimas. Taisyklių 2.2. punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypai pagal Taisykles parduodami arba išnuomojami atsižvelgiant į prašyme išreikštą asmens, turinčio teisę pirkti arba išsinuomoti žemės sklypą, valią – pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą. Konkrečiu atveju, žemės sklypo privatizavimo procedūrą gali inicijuoti mirusių savininkų teisėti paveldėtojai, nuo to momento, kai priima palikimą ir turi visus tai įrodančius dokumentus. Taisyklių 12 punktas numato, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, pagal žemės sklypų buvimo vietą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia: 1) prašymą parduoti žemės sklypą (jo dalį). Jeigu žemės sklypą pageidauja pirkti du ar daugiau asmenų bendrosios (dalinės ar jungtinės) nuosavybės teise, jie pateikia prašymą, pasirašytą visų arba vieno iš jų, jei jis turi notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems asmenims; 2) žemės sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (jeigu žemės sklype nėra statinių ir įrenginių); 3) fizinio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento patvirtintą kopiją; 4) naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai (jeigu jų yra ir kai prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Kartu su prašymu pirkti naudojamą žemės sklypą turi būti pridedamas ir žemės sklypo planas. Jei prašomas parduoti valstybinės žemės sklypas nesuformuotas vadovaujantis Taisyklių 14 punktu, būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą ir žemės sklypo planą. Taisyklių 13–16.4 punktuose nurodyta eilė procedūrų, kurias Nacionalinė žemės tarnyba atlieka gavusi asmens prašymą. Pabrėžta, kad žemės sklypo įsigijimo terminas gali priklausyti nuo daugelio aplinkybių. Tai gali priklausyti ir nuo to, ar žemės sklypas bus formuojamas pagal Savivaldybės organizuojamą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ar Nacionalinės žemės tarnybos organizuojamą Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas gali trukti nuo 2–3 mėnesių, o žemės reformos žemėtvarkos projektas gali trukti iki 6 mėnesių. Galutinė žemės sklypo pardavimo kaina yra apskaičiuojama rengiant žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projektą (t. 2, el. b. l. 137–139). 2023 m. kovo 17 d. atsakovės atstovas pasiūlė N. J. inicijuoti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už kurį A. M. J. yra sumokėjusi įmoką, išpirkimo ne aukciono būdu procedūrą (t. 4. el. b. l. 154–158).
Sprendimai patvirtina, kad N. J. išmokėta 52,26 Eur ir 655,88 Eur vienkartinė išmoka mirus Z. J., iš viso išmokėta – 708,14 Eur (t. 1, el. b. l. 106–107). Laidojimo paslaugų užsakymo lapas, kasos aparato čekiai, mokėjimo kortele kvitai ir kasos pajamų orderio kvitas patvirtina, kad už laidojimo reikmenis, gedulingus pietus sumokėta 2 267,60 Eur (t. 1, el. b. l. 108–109). PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už kapavietės uždengimą akmens plokšte UAB ,,Labradoritas“ N. J. sumokėjo 2 690 Eur (t. 1, el. b. l. 110–111). Nuotraukos patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 6 d. kapavietė dar nebuvo uždengta akmens plokšte (t. 1, el. b. l. 124–125). 2021 m. spalio 15 d. pateiktos nuotraukos patvirtina, kad kapavietė, ant kurios stovi paminklinis akmuo su įrašu – A. (duomenys neskelbtini), Z. (duomenys neskelbtini) – uždengta vyraujančios pilkos spalvos akmens plokšte (t. 1, el. b. l. 144–146).
Teismas konstatuoja:
I. Dėl reikalavimo atidalinti turtą ir atidalijimo būdo
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė.
Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 25 punktas). Tai reiškia, kad atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus.
Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais.
Kasacinio teismo praktikoje daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
Aiškindamas šių teisės normų taikymą, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais ir teismų praktikos nuostatomis, darytina išvada, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, priteisti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui be šio sutikimo galima, jeigu jo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, negalima ja realiai naudotis, o atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).
Aptartų teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, aiškinimo ir taikymo kontekste teismas spręs, ar ieškovės pasirinktas būdas įgyvendinti absoliučią teisę atidalinti turtą atitinka CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus, nes ieškovės teisė atidalinti turimą nekilnojamąjį turtą yra absoliuti ir neginčijama.
Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad ieškovei priklauso 21/32 dalys ginčo nekilnojamojo turto, o atsakovei – 11/32. Gyvenamojo namo bendras plotas yra 160,19 kv. m, taigi atsakovei tenkanti dalis sudaro 55,07 kv. m (160,19/32 x 11). Kaip matyti ir nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, gyvenamajame name yra pusrūsis, pirmasis aukštas ir antrasis aukštas. Gyvenamajame name, pusrūsyje yra vienas vonios kambarys, pirmajame aukšte yra viena virtuvė.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad šio kadastro objektais, be kita ko, laikoma patalpa, šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 2 punktas), atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas). Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, minėta, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai 10 punkte nustatyta, kad name turi būti sudarytos sąlygos poilsiui, miegui, higienai, valgio gaminimui bei kitai, susietai su žmonių bei namo poreikiais, veiklai. Jame turi būti kambarys, virtuvė (virtuvės–nišos) arba virtuvė–valgomasis (svetainė), vonios patalpos arba dušinės, tualeto (vienoje patalpoje su vonia ar atskiroje patalpoje), sandėliukas arba (ir) sieninės spintos (12 punktas). Šiuos reikalavimus sugretinus su nekilnojamojo kadastro ir registro byloje esančia ginčo gyvenamojo namo technine informacija matyti, kad iš jo atskiras nekilnojamojo turto objektas be papildomų investicijų negali būti suformuotas, nes gyvenamajame name yra tik viena virtuvė ir vienas vonios kambarys.
Kaip minėta, be papildomų investicijų ginčo turtas negali būti atidalintas natūra. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad naujų nekilnojamojo turto objektų suformavimo, atskyrimo išlaidos turėtų būti protingos, atidalijimas negali būti saistomas finansiškai brangaus įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).
Šiame kontekste pažymėtina, kad siekiant suformuoti naują nekilnojamojo turto objektą, bus būtina įrengti vonią ir tualetą, virtuvę, pasirūpinti šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų įrengimu, elektros įvadu ir elektros instaliacijos darbais. Gyvenamajame name nėra patalpos, kurios plotas atitiktų atsakovei tenkančios dalies plotą, todėl neabejotinai naujo nekilnojamojo turto objekto suformavimui bus būtina keisti pertvarų ir (ar) laikančiųjų konstrukcijų buvimo vietas. Įvertinus darbų apimtį teismas sprendžia, kad atidalijimas natūra iš esmės reikštų naujo buto su visomis komunikacijomis įrengimą ir suformavimą ginčo turte. Tokios apimties investicijos naujam nekilnojamojo turto objektui suformuoti yra reikšmingos, pertvarų ir (ar) laikančiųjų konstrukcijų pakeitimai sąlygotų reikšmingas investicijas į turtą, kurių ieškovė nesiekia, kurios nebūtų protingos, būtų neproporcingai brangios atsižvelgiant į siekiamą tikslą.
Atsakovės atstovas apeliuoja į 2022 m. spalio 27 d. Kauno apygardos teismo nutarties 21 punkte nurodytus argumentus, kad tai, jog atsakovė yra pripažinta ribotai veiksnia nedaro įtakos turto dalinimui. Teismas sutinka, kad savaime faktas, kad atsakovė yra tam tikrose srityse neveiksni ar ribotai veiksni nėra pagrindas pripažinti, kad ginčo turtas natūra negali būti atidalijimas. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovės siekiui realizuoti ir atskiram nekilnojamojo turto objektui sukurti būtinos esminės ir reikšmingos investicijos į nekilnojamąjį turtą, todėl tam, kad sprendimas nebūtų formalus, būtų realiai įgyvendinamas, būtina įvertinti atsakovės turtinę padėtį, jos finansines galimybes prisidėti prie tokio nekilnojamojo turto objekto sukūrimo.
Aptariant atsakovės turtinę padėtį ir jos finansines galimybes, pažymėtinos šios bylai reikšmingos aplinkybės. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nurodė, kad priimdamas teismo sprendimą, teismas turėtų atsižvelgti ir į atsakovės, kaip neįgalaus asmens, turtinę padėtį. Siekdamas šią aplinkybę tinkamai įvertinti, teismas 2023 m. sausio 18 d. nutartimi (t. 3, el. b. l. 193–194) pasiūlė atsakovės atstovui pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovės turtinę padėtį. Tokių įrodymų atsakovės atstovas nepateikė, todėl teismas spręs apie atsakovės turtinę padėtį pagal byloje surinktus įrodymus. 2017 m. birželio 13 d. sprendimu atsakovė pripažinta ribotai veiksnia asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, ir savitvarkos įgūdžių srityse, visose kitose srityse, be kita ko, ir darbinių teisinių santykių, dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje, srityse dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, pripažinta neveiksnia, jos darbingumo lygis yra 20 procentų, todėl jos galimybės gauti papildomas pajamas labai ribotos. Iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos pateiktos informacijos matyti, kad A. J. kas mėnesį yra mokama bazinės pensijos dydžio šalpos pensija bei bazinės pensijos dydžio priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, jai teikiamos socialinės paslaugos, jos gaunamų pajamų nepakanka padengti jos išlaikymo Veisiejų socialinės globos namuose išlaidų, todėl dalį jų kompensuoja Lazdijų rajono savivaldybė iš savo biudžeto (t. 2, el. b. l. 56–57, 74–76). 2021 m. kovo 8 d. sprendimu pripažinta, kad 2020 m. spalio 2 d. A. J. buvo reikalingas išlaikymas (t. 2, el. b. l. 86–91). Tai leidžia teismui spręsti, kad iš esmės A. J. yra išlaikoma valstybės. Be paveldėto turto, kitokio vertingo turto atsakovė neturi, todėl ji neturi galimybės reikšmingai prisidėti investuojant į naujo nekilnojamojo turto objekto sukūrimą, o šių investicijų ir atidalijimo naštos perkėlimas ieškovei pažeistų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.
Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas priimtiniausias; kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė, priešingai nei ieškovė, tvirtino, kad atidalijimas natūra yra galimas, tačiau nesiūlė kito bendrosios nuosavybės atidalijimo būdo, nepateikė techniškai ir ekonomiškai pagrįsto atidalijimo projekto, siekdama, kad išliktų bendroji nuosavybė, tačiau ieškovė turi teisę reikalauti atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė taip pat nepateikė ir jai priimtino varianto dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bendru turtu, todėl teismas, pripažinęs, kad atidalijimo natūra būda finansiškai brangus, negali spręsti dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kaip kad nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011, kuria remiasi atsakovė.
Vien tai, kad ginčo gyvenamasis namas turi du įėjimus, o jo bendras plotas toks, kad galima išskirti ir atsakovės dalį (iš bendro 160,19 kv. m ploto, atsakovės dalis – 55,06 kv. m) savaime nereiškia, kad turtą teisinga ir pagrįsta atidalinti natūra. Ieškovei siekiant turtą atidalinti, atsakovei nesiūlant nei alternatyvaus atidalijimo būdo natūra, nei reiškiant reikalavimą nustatyti naudojimosi turtu tvarką, teismas sprendžia ieškovės reikalavimo pagrįstumą pateiktų įrodymų kontekste.
Kaip minėta, turto padalijimas išmokant piniginę kompensaciją, galimas, kai jis nevertinamas kaip esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2019; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011; 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611).
Iš atsiliepime į pirminį ieškinį nurodytų aplinkybių (t. 1, el. b. l. 118–123) matyti, kad atsakovei ginčo turtas primena tėvus, todėl ji ten norėtų leisti atostogas. Byloje nustatyta, kad atsakovė globojama biudžetinėje įstaigoje Veisiejų m., nuolat apsigyventi ginčo turte neturi galimybės, todėl nuolat turtu nesinaudoja, ji iš globos institucijos gali išvykti tik lydima globos namų darbuotojos, per metus galėtų ginčo turte praleisti vos keletą dienų, todėl jos poreikis į šį turtą labai mažas. Atsiliepime (t. 1, el. b. l. 118–123) atsakovės atstovas pripažino, kad atsakovės interesus labiau atitiktų piniginė kompensacija, nes nekilnojamojo turto išlaikymas reikalauja daug investicijų. Atsižvelgęs į tai teismas sprendžia, kad šis turtas atsakovei esmingai nereikalingas, jos interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).
Apibendrindamas aukščiau aptartus argumentus teismas pažymi, kad atsakovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra mažesnė nei ieškovės, jos intereso naudotis bendrąja daline nuosavybe teismas nelaiko svarbiu, atidalijant turtą natūra būtų patirtos didelės, atidalintos dalies vertei neproporcingos išlaidos, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės pasirinktas turto atidalijimo būdas optimaliai atitinka protingumo ir teisingumo principus, nepažeidžia CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo, neprieštarauja proporcingumo principui, todėl atsakovei priteistina piniginė kompensacija.
Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).
Ieškovė pateikė ginčo turto įvertinimo ataskaitą iš kurios matyti, kad ginčo turto rinkos vertė 2023 m. sausio 18 d. – 27 600 Eur: 24 000 Eur gyvenamasis namas, 3 300 Eur garažas ir 300 Eur kiti inžineriniai statiniai (šulinys). Turtas realiai apžiūrėtas, atsižvelgta į visus jo vertę įtakojančius veiksnius, ataskaita atitinka Turto ir verslo pagrindų įstatyme bei Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytus reikalavimams. Nors atsakovės atstovas nurodo, kad ataskaitoje manipuliuojama duomenimis, nes skaičiuojant turto vertę lyginamuoju metodu atsižvelgta į sandorį, pagal kurį parduotas turtas yra ne (duomenys neskelbtini), kur yra ginčo turtas, o (duomenys neskelbtini), tačiau šis atstovo argumentas pripažintinas nepagrįstas. Iš ataskaitos motyvuojančiosios dalies matyti, kad pagal vertinamo turto kriterijus vertinamuoju laikotarpiu buvo rasta nepakankamai įvykusių sandorių, todėl paieška praplėsta, o nustatant turto vertę pritaikytas vietos dislokacijos pataisos koeficientas, todėl ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo nustatant ginčo turto vertę nesiremti šia turto vertinimo ataskaita. Tai, kad vertinimo ataskaitoje nurodyta turto vertė – 27 600 Eur, yra 3 633 Eur mažesnė, nei nurodyta nekilnojamojo turto registro išraše – 31 233 Eur, nepaneigia vertinimo ataskaitoje nurodytos nekilnojamojo turto vertės. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodyti masinio turto vertinimo duomenys, todėl jie yra mažiau tikslūs ir mažiau atspindintys realią individualaus turto vertę.
Atsakovės atstovas pateikė konsultacinę pažymą apie galimą turto kainą rinkoje, iš kurios matyti, kad vertinant galimą turto kainą rinkoje 2023 m. sausio 23 d. ginčo turto vertė galėtų siekti 35 000 Eur. Iš pažymoje nurodytų duomenų matyti, kad ginčo turtas neapžiūrėtas ir jo individualūs požymiai nevertinti. Nustatant vykusius sandorius, remtasi turto sandoriais, kur parduotas turtas Lazdijų m., taip pat parduotas turtas ant ežero kranto, kas akivaizdžiai padidino galimą ginčo objekto rinkos vertę. Konsultacinė pažyma neatitinka Turto ir verslo pagrindų įstatymo nuostatų, ją rengiant nesiremta Turto ir verslo vertinimo metodika, ji yra tik konsultacinio pobūdžio. Atsižvelgęs į tai teismas sprendžia, kad konsultacinė pažyma neatspindi ginčo turto realios rinkos kainos, todėl ja negalima remtis priteisiant piniginę kompensaciją atsakovei.
Atsakovės atstovas tvirtina, kad ieškovės ieškinys dėl atidalijimo išmokant piniginę kompensaciją iki kol nerealizuota šalių teisė į paveldėtą įmoką už 0,25 ha žemės sklypą, apskritai, negali būti patenkintas, nes tuo būtų pažeisti atsakovės interesai: ji, prarasdama turtą, prarastų galimybę realizuoti teises į paveldėtą dalį įmokos; žemės sklypas turi tam tikrą vertę, jame yra ginčo turtas ir įgyti šį žemės sklypą galėtų tik būdama šio turto savininke. Su tokiais atstovo argumentais teismas sutinka tik iš dalies. Teismas sutinka, kad atsakovė, nebūdama ginčo turto savininke, negalės įgyti nuosavybės teisės į žemės sklypą po ginčo statiniais, tačiau atsakovei neužkertamas kelias reikalauti ieškovės kompensuoti jai dėl to patiriamus realius praradimus išmokama pinigine kompensacija.
II. Dėl laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų atlyginimo
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Civiliniame kodekse nėra teisės normos, kuri reglamentuotų tarp šalių kilusį laidojimo ir kapavietės išlaidų sutvarkymo teisinį santykį, todėl konstatavo esant teisės spragą. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikoma panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija). Atsižvelgęs į tai, kad nėra teisės akto, kuris reglamentuoja panašų į šioje byloje kilusio ginčo teisinį santykį ir kuriuo būtų galima remtis sprendžiant šalių ginčą, kasacinis teismas išaiškino, kad ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją ir suformavo teisės aiškinimo taisyklę – kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją ir sutvarkė kapą savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1–6.2 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).
Kasacinio teismo nutartyje išaiškinta ir tai, kad ir įpėdinio, paveldinčio teisės į privalomąją palikimo dalį pagrindu, teisinis statusas paveldėjimo santykiuose yra lygiavertis įpėdiniams pagal testamentą ar įstatyminiams įpėdiniams, todėl jam taip pat tenka pareiga atlyginti kapo sutvarkymo išlaidų dalį, proporcingą jo paveldėto turto daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-560/2009; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, ne prašmatnaus paminklo bei tvorelės pastatymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). Taigi, atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos.
Aptartame teisinio reguliavimo ir teisminės praktikos kontekste teismas pažymi, kad ieškovė prašo priteisti tėvo laidojimo išlaidas, kurios sudaro 1 559,46 Eur ir kapavietės, kuri yra tėvo ir motinos bendra, sutvarkymo išlaidas, kurios sudaro 2 690 Eur. Atsakovė paveldėjo pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį tik privalomąją – ¼ dalį tėvo palikimo, todėl proporcingai paveldėtai daliai turi prisidėti prie tėvo laidojimo išlaidų, t. y. ¼ dalimi, kuri sudaro 389,87 Eur (1 559,46 Eur/4). Atsakovė po motinos ir po tėvo mirties paveldėjo 11/32 dalių turto, todėl šia dalimi ir turi prisidėti prie motinos ir tėvo bendros kapavietės sutvarkymo išlaidų – 924,69 Eur (2 690 Eur/32 x 11). Taigi, atsakovė iš viso turi prisidėti prie tėvo laidojimo ir tėvų kapavietės sutvarkymo išlaidų 1 314,56 Eur (389,87 Eur + 924,69 Eur).
Šiuo konkrečiu atveju teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus apie patirtas laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas, neturi pagrindo spręsti, kad išlaidos neprotingos. Priešingai, teismas sprendžia, kad jos yra protingos, atitinka vidutines kapavietės sutvarkymo ir laidojimo išlaidas, o atsakovei tenkantis dydis adekvatus, teisingas ir protingas, nepažeidžia nei vienos šalių turtinių interesų pusiausvyros bei atitinka protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis).
Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad dar prieš mirtį tėvas buvo išsirinkęs plokštę, kuria pageidavo uždengti kapavietę, norėjo, kad karstas būtų šviesiai rudo medžio, todėl šios velionio valios įvykdymas jo palikto turto, įprastų laidojimo, kapavietės sutvarkymo išlaidų kontekste nėra neprotingos ar prabangios išlaidos. Atsižvelgus į tai spręstina, kad atsakovė neįrodė, kad šios išlaidos neatitinka protingumo kriterijaus ir turi būti mažinamos. Tokia teismo išvada atitinka ir atsakovės atstovo nurodomą suformuotą teisminę praktiką panašaus pobūdžio bylose – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-512-178/2015.
Kaip nepagrįstas atmestinas atsakovės atstovo argumentas, kad laidojimo ir kapavietės išlaidos turėtų būti mažinamos dėl to, kad atsakovė yra neįgali. Atsakovė yra lygiavertė įpėdinė, paveldėjusi dalį turto po tėvo ir po motinos mirties, laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos ji atlygina iš paveldėtos turto dalies, kuri yra žymiai didesnė nei jos patiriamos laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos, todėl teismas neturi pagrindo šias išlaidas mažinti. Priešingas vertinimas suteiktų nepagrįstą prioritetą atsakovės interesams ieškovės interesų sąskaita ir tai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.
Atsakovės atstovas nurodė, kad neabejotinai ieškovė gavo aukų laidotuvių metu, tačiau nepateikė įrodymų, kur šiuos pinigus išleido, todėl sprendžia, kad ji patyrė faktiškai mažesnes laidojimo išlaidas nei nurodo. Ieškovė paaiškino, kad suaukoti pinigai buvo išleisti laidojimo ceremonijai, žvakėms, giesmininkų atlygiui ir jų ieškinyje neįskaičiavo. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė turėjo daugiau aukų, kurių neišleido laidotuvėms ir neapskaitė pateikdama ieškinį, todėl nėra pagrindo mažinti ieškovės nurodytų laidojimo išlaidų dydžio.
Kaip nepagrįstas atmestinas ir atsakovės argumentas, kad iš jos priteistinos laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos turėtų būti mažinamos, nes tėvas anksčiau turėtus žemės sklypus padovanojo ieškovei dar iki mirties ir tuo buvo sumažinta paveldėto turto apimtis. Ta aplinkybė, kad tėvas, būdamas nekilnojamojo turto savininkas ir turėdamas teisę šiuo turtu disponuoti savo nuožiūra, dar iki mirties turėtus žemės sklypus padovanojo ieškovei, nereiškia sumažėjusios paveldimo turto apimties, už kurią atsakinga ieškovė, ir nesuteikia pagrindo atsakovei neprisidėti prie laidojimo ir kapavietės išlaidų padengimo.
Pripažinus, kad ieškovės ieškinys pagrįstas ir turtas gali būti atidalintas turtą priteisiant natūra ieškovei, o atsakovei išmokant piniginę kompensaciją, ieškovė privalo sumokėti atsakovei 9 487,50 Eur. Atsakovė privalo sumokėti ieškovei 1 314,56 Eur tėvo laidojimo ir tėvų kapavietės sutvarkymo išlaidų, ieškovė prašo atlikti tarpusavio mokėjimų įskaitymą, tad šia suma mažintina ieškovės mokėtina suma ir priteistina atsakovei 8 172,94 Eur kompensacija už nekilnojamąjį turtą (9 487,50 Eur - 1 314,56 Eur).
III. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 3 598 Eur: 198 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimą patvirtina mokėjimo nurodymai (t. 1, el. b. l. 7–8), 2 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina sąskaitos ir mokėjimo nurodymai (t. 1, el. b. l. 168–171; t. 2, el. b. l. 183–184; t. 3, el. b. l. 58–59, 171–174; t. 4, el. b. l. 161–162) bei 600 Eur nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoms apmokėti, kurias patvirtina sąskaitos ir mokėjimo nurodymai (t. 1, el. b. l. 166–167; t. 4, el. b. l. 17–18).
Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieškovės atstovė teikė ieškinį, patikslintus ieškinius, teikė prašymą išduoti liudijimą įrodymams gauti, atsiliepimą į atsakovės prašymą, rašytinius paaiškinimus, atsiliepimą į apeliacinį skundą, atstovavo šešiuose teismo posėdžiuose, kurie truko 8 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš atsakovės, nes ieškinys patenkinamas, o priešieškinys atmetamas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė patyrė 600 Eur išlaidų, kadangi atliko nekilnojamojo turto vertinimą, pateikdama jį kartu su pirminiu ieškiniu, o apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo ir dėl to bylos nagrinėjimui užtrukus, nuo pirmojo vertinimo praėjus dvejiems metams, atliko nekilnojamojo turto vertinimą aktualiu laikotarpiu. Šios išlaidos pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis tinkamai bylai išnagrinėti teisme, todėl ieškinį patenkinus, jos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Ieškovė pateikė prašymą priteisti turėtas 383,03 Eur išlaidų, įforminant paveldėjimo procedūras (t. 4, el. b. l. 163–171), tačiau šios išlaidos nesusiję su bylos nagrinėjimu, jos skirtos pačios ieškovės nuosavybei įteisinti, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 8,74 Eur, jos turėtų būti priteistos iš atsakovės, nes ieškinys tenkinamas visiškai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsakovė yra išlaikoma stacionariuose Veisiejų socialinės globos namuose. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 5 punktą, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose, jie nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleisti (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2, 6 dalys). Nors globėjas nesikreipė dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, tačiau teismas, įvertinęs šią nuostatą sprendžia, kad atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl šios išlaidos iš jos nepriteistinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškinį patenkinti visiškai.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), priklausančius nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: 1) priteisti N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 11/32 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/32 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/32 dalis kitų inžinerinių statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), priklausančias A. J., a. k. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), iš N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 9 487,50 Eur (devynių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 50 centų) piniginę kompensaciją už A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), priklausančias turto dalis – 11/32 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/32 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/32 dalis kitų inžinerinių statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 314,56 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiolika eurų 56 centus) laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų N. J., a. k. (duomenys neskelbtini).
Atlikti šalims priteistų sumų tarpusavio įskaitymą – įskaityti iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistą 1 314,56 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiolikos eurų 56 centų) sumą, į iš N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistą 9 487,50 Eur (devynių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 50 centų) sumą ir priteisti iš N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 8 172,94 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 94 centus).
Priteisti iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 3 598 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų N. J., a. k. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.