Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-05-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-169-417/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-31
Bylos Nr.
AN2-169-417/2021
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00029-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Eduardas Maškevičius (pirm.)
Pažeidėjas
M. V.
Institucija
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-169-417/2021Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00029-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.11.10; (S) 21.11.11
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo M. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-04-09 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Kęstutis Lukošius 2021-01-11 nutarimu pripažino kaltu M. V. padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jam 500 Eur dydžio baudą ir atėmė specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių laikotarpiui. M. V. nubaustas už tai, kad jis 2020-10-31 23 val. 25 min. vairavo automobilį iš chuliganiškų paskatų, įvažiuodamas į sankryžą iš Vytauto gatvės paspaudė akceleratoriaus pedalą, taip padidindamas greitį, ir sukant į kairę pusę – į S. Dariaus ir S. Girėno gatvę – automobilio galas pradėjo slysti šonu, tuo sukeldamas padangų cypimą, ir didindamas greitį miesto ribose nuvažiavo tolyn. Tokiais veiksmais sukėlė pavojų sau, kitų žmonių bei eismo saugumui, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9 punktų reikalavimus.

2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2021-04-09 nutartimi Institucijos 2021-01-11 nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl M. V. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. M. V. (toliau – ir apeliantas) su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-04-09 nutartimi nesutinka, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – skundą tenkinti, panaikinti Institucijos 2021-01-11 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Netenkinus minėto reikalavimo, apeliantas reiškia alternatyvų reikalavimą – nustačius, kad apelianto veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, sudėtis, Institucijos nutarimą pakeisti ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ir paskirti sankcijoje numatytą nuobaudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai šališkai ir neobjektyviai įvertino faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas.

3.2. Apeliantas pradėjo važiuoti ir sukti į kairę pusę užsidegus žaliam, o ne geltonam šviesoforo signalui. Kad sankryžoje neužgestų automobilio variklis ir apeliantas nesutrukdytų kitiems eismo dalyviams, apeliantas šiek tiek daugiau paspaudė akceleratoriaus pedalą. Apelianto vairuojamas automobilis, sankryžoje sukant į kairę pusę, šonu neslydo (nežymiai slystelėjo), padangos necypė, jokių tyčinių chuliganiškų veiksmų apeliantas neatliko, nesukėlė jokios grėsmės nei eismo dalyviams, nei eismo saugumui. Esminis dalykas buvo tas, kad minėtą dieną buvo atsiradusi problema automobilio dujų išmetimo sistemoje (sugedo katalizatorius), todėl, pradedant važiuoti ir kai kada važiuojant, iš išmetimo sistemos pasklisdavo dūmai. Be to, dėl tos priežasties sankryžoje apeliantas stipriau paspaudė akceletoriaus pedalą, kad neužgestų automobilio variklis. Policijos pareigūnai galėjo matyti iš išmetimo sistemos sklindančius dūmus, bet tai buvo dėl automobilio techninės būklės, o ne dėl apelianto kažkokių ypatingų veiksmų, kurie būtų pripažinti nusižengimu. Kai apeliantas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jį apklausinėjo pareigūnė S. Š. ir apeliantas jai pasakė, kad yra sugedusi jo automobilio išmetamųjų dujų sistema (katalizatorius). Kitas policijos pareigūnas šio apelianto paaiškinimo galėjo negirdėti, nes jis atliko automobilio kratą.

3.3. Policijos pareigūnai S. Š. ir P. V. pirmą kartą apie aplinkybes buvo apklausti 2021-03-16, t. y. po įvykio, dėl kurio apeliantas traukiamas administracinėn atsakomybėn, praėjus keturiems su puse mėnesio. Dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, akivaizdu, kad liudytojai įvykį prisiminė abstrakčiai, o detalių neprisiminė. Liudytojo P. V. parodymai neatitinka administracinio nusižengimo byloje esančių kitų įrodymų. Tačiau teismas vertindamas šio liudytojo parodymus vertino netinkamai. Jo parodymus, kad apeliantas nesustojo prie šviesoforo, teismas vertino kaip nereikšmingą klaidą, tačiau parodymus, kuriuose jis teigia, kad apeliantą sustabdžius policijos pareigūnams jis nesakė, kad automobilis turi techninių gedimų, vertino kaip besąlygiškai teisingus. Kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė S. Š. parodė, kad neprisimena, ar apeliantas sakė apie automobilio išmetamų dujų gedimą. O pirmosios instancijos teismas iškraipė šios liudytojos parodymus ir juos savaip interpretavo, kad ši liudytoja sakiusi, kad apeliantas apie automobilio gedimą policijos pareigūnams nieko nesakė.

3.4. Policijos pareigūnai, rinkdami administracinio nusižengimo bylos medžiagą, privalėjo surašyti tarnybinius pranešimus iš karto po įvykio ir nurodyti visas aplinkybes, susijusias su apeliantui inkriminuojamu administraciniu nusižengimu.

3.5. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog apelianto vairuojamo automobilio galas ne slydo, kaip nurodoma Institucijos nutarime ir skundžiamoje teismo nutartyje, o įvažiavus į sankryžą labai nežymiai slystelėjo, nors apeliantas nenaudojo nei rankinio stabdžio, nei atliko kokius nors kitokius neleistinus veiksmus. Bylos nagrinėjime dalyvavęs policijos pareigūnas K. Lukošius, kuris nagrinėjo apelianto administracinio nusižengimo bylą ir priėmė nutarimą, apelianto vairuojamo automobilio galo slystelėjimą teismo posėdžio metu įvardijo „krūptelėjimu“, „šiek tiek suvingiavimu“.

3.6. Objektyviausiai ir nešališkai automobilio galo nedidelis slystelėjimas matosi vaizdo įraše. Tačiau šis automobilio nežymus slystelėjimas negali būti laikomas tyčiniu piktybiniu chuliganišku vairavimu.

3.7. Administracinio nusižengimo nutarime yra daromos nuorodos į KET 5 ir 9 punktus, nurodytos bendro pobūdžio taisyklės, būdingos apskritai kiekvienam vairuotojui, dalyvaujančiam eisme ir kiekvienam eismo atvejui. Tačiau nutarime nėra nurodyta nė viena aplinkybė, kuo konkrečiai pasireiškė apelianto tariamas pažeidimas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad apeliantas pažeidė KET 81-98 punktų reikalavimus, nes, stovėdamas prie raudono šviesoforo signalo, kai pamatė, kad priekyje stovinčio automobilio vairuotojas pasisveikino, vieną akimirksnį įjungdamas ilgąsias šviesas, apeliantas atkartojo tą patį ir pasisveikino su šiuo vairuotoju, vienai akimirkai įjungdamas ilgąsias automobilio šviesas. Taip pat pirmosios instancijos teismas laikė nustatytomis aplinkybėmis tai, kad apeliantas pažeidė KET 29 ir 166 punktus, nes į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui. Pirmosios instancijos teismas laikė nustatyta ir įrodyta, kad apeliantas pažeidė tuos KET punktus, kurie nebuvo nurodyti nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime. Tokiu būdu buvo akivaizdžiai pažeistos apelianto teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, už ką yra baudžiamas ir nuo kokių kaltinimų turi teisę gintis. Jeigu pirmosios instancijos teismas manė, kad apeliantas pažeidė ir kitus KET punktus, ne tik nurodytus nutarime, teismas privalėjo grąžinti administracinę bylą Institucijai naujo protokolo surašymui. Taigi pirmosios instancijos teismas išėjo už priimto nutarimo ribų.

3.8. Apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Apeliaciniame skunde analizuojama teismų praktika, kurioje analizuojami chuliganiškoms paskatoms būdingi asmenų veiksmai. Tačiau apeliantas nuo pat pradžių nuosekliai ir nuoširdžiai nurodė, kad akceleratoriaus pedalą stipriau nuspaudė ne dėl nepagarbos kitiems asmenims, ypač policijos pareigūnų akivaizdoje, demonstravimo, ne dėl savo išskirtinumo demonstravimo ar kitų chuliganiškų paskatų, o dėl to, kad, esant automobilio techniniam gedimui, bijojo, jog neužgestų automobilio variklis sankryžoje. Apeliantas nesukėlė jokio pavojaus nei kitų asmenų, nei savo saugumui. Dėl stipresnio akceleratoriaus nuspaudimo nekilo pavojinga situacija, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, taip pat nebuvo sutrikdyta ir konkrečių asmenų rimtis ir pan.

3.9. Apeliantas pripažįsta, kad vairavo automobilį esant išmetamųjų dujų sistemos gedimui, dėl to stipriau paspaudė akceleratorių. Pripažįsta ir tai, kad akimirkai įjungė ilgąsias šviesas, pasisveikindamas su kitu vairuotoju. Todėl, apelianto vertinimu, jo veiksmuose galėtų būti įžvelgiami šie pažeidimai ir taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, bet ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nagrinėjamu atveju yra visi būtinieji ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, kad jis pažeidė KET būtent dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas tyčia, savo vairavimu kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui, todėl M. V. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – chuliganiškai vairavęs transporto priemonę.

7. Apeliaciniame skunde M. V. iš esmės ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodo, kad pradėjo važiuoti ir sukti į kairę pusę užsidegus žaliam, o ne geltonam šviesoforo signalui. Kad sankryžoje neužgestų automobilio variklis ir jis nesutrukdytų kitiems eismo dalyviams, šiek tiek daugiau paspaudė akceleratoriaus pedalą, tačiau vairuojamas automobilis, sankryžoje sukant į kairę pusę, šonu neslydo (nežymiai slystelėjo), padangos necypė, jokių tyčinių chuliganiškų veiksmų apeliantas neatliko, nesukėlė jokios grėsmės nei eismo dalyviams, nei eismo saugumui.

8. Apygardos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip prieštaraujančius administracinio nusižengimo byloje esančiai įrodymų visumai. Pirmiausia, nors, kaip nurodo apeliantas, važiavimas per draudžiantį eismą šviesoforo signalą nei Institucijos protokolu, nei nutarimu jam nebuvo inkriminuotas, ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pasak apelianto, išplėtė kaltinimą, kurio ribos buvo apibrėžtos Institucijos protokolu ir nutarimu, apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos apeliantui neinkriminuotą aplinkybę (važiavimą per sankryžą degant draudžiančiam eismą šviesoforo signalui) nurodė tik motyvuojamojoje skundžiamos nutarties dalyje, ši pirmosios instancijos teismo papildomai nurodyta aplinkybė neturėjo įtakos apeliantui inkriminuoto administracinio nusižengimo kvalifikavimui ir niekaip nepablogino apelianto padėties nagrinėjamu atveju, todėl tokios aplinkybės skundžiamo procesinio dokumento motyvuojamojoje dalyje nurodymas laikytinas ne jos inkriminavimu apeliantui, tačiau administracinio nusižengimo byloje objektyviais įrodymais patvirtintą, be kita ko, ir šią aplinkybę. Apygardos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad apeliantas per sankryžą važiavo degant leidžiančiam eismą (žaliam) šviesoforo signalui. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo „Taurage 1_IP Camera2_Taurage 1_20201031232255_20201031232358_533479“ (b. l. 62) matyti, kad dar degant raudonam šviesoforo signalui apelianto vairuojamas automobilis jau pradeda važiuoti ir įvažiuoja į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, o užsidegus eismą leidžiančiam (žaliam) šviesoforo signalui, apeliantas tik išvažiuoja iš sankryžos. Analogiška situacija su apelianto ilgųjų šviesų panaudojimu. Žibintų šviesos perjunginėjimas yra vienas iš KET 81 punkte numatytų įspėjamųjų signalų. Tolimosios žibintų šviesos naudojamos šiais atvejais: norint atkreipti lenkiamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį (šviesos perjunginėjamos) (KET 89 punktas), tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis tolimosiomis žibintų šviesomis, išskyrus KET 95 punkte numatytus atvejus (KET 94 punktas), taigi, iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo „Taurage 1_IP Camera2_Taurage 1_20201031232255_20201031232358_533479“ (b. l. 62) taip pat akivaizdžiai matyti ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo pastebėta, nors Institucijos apeliantui ir neinkriminuota aplinkybė, kad apelianto žibintų šviesų perjunginėjimas nepatenka į KET įtvirtintą baigtinį atvejų, kuriais galimas toks šviesų perjunginėjimas, sąrašą. Apygardos teismas pažymi, kad ir ši apylinkės teismo pastebėta aplinkybė neturėjo įtakos apeliantui inkriminuoto administracinio nusižengimo kvalifikavimui ir niekaip nepablogino apelianto padėties.

9. Apygardos teismas atmeta ir apelianto argumentą, kad tariamai jo automobilis neslydo šonu, o tik nežymiai slystelėjo. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad automobiliui, kaip nurodo apeliantas, nežymiai slystelėjus, padangų žymės ant kelio neatsirastų. Tačiau iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo „Taurage 1_IP Camera1_Taurage 1_20201031232243_20201031232458_319481“ (b. l. 62) matyti akivaizdžios apelianto vairuoto automobilio padangų automobiliui slystant šonu ant kelio paliktos žymės. Taigi ši aplinkybė paneigia apelianto versiją, kad jis tariamai dėl automobilio techninio gedimo buvo priverstas stipriau akceleruoti, kad automobilis neužgestų. Be to, tokią apelianto versiją, kad tariamai jo automobilis buvo sugedęs (sugedusi automobilio išmetamųjų dujų sistema), administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip apelianto gynybinę poziciją siekiant išvengti santykinai griežtos administracinės atsakomybės už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tokios įvykių versijos apie tariamą automobilio gedimą patvirtinimui apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų nei administracinio nusižengimo fiksavimo metu surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei administracinio nusižengimo nagrinėjimo Institucijoje metu. Apelianto nurodoma versija apie tariamą jo automobilio gedimą ir tik dėl šios priežasties akceleruojamą per sankryžą važiuojantį automobilį apeliantas iškėlė tik skunde pirmosios instancijos teismui. Be to, kad apeliantas neminėjo automobilio gedimo, parodė ir kaip liudytojai apklausti abu policijos pareigūnai, kurie 2020-10-31 fiksavo apelianto padarytą administracinį nusižengimą.

10. Apygardos teismas atmeta apelianto apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas policijos pareigūno P. V. parodymus interpretavo, nes jis apklausiamas teisme, anot apelianto, nenurodė aplinkybės apie jo automobilio gedimą. Iš Tauragės apylinkės teismo 2021-03-16 informacinės pažymos (b. l. 34–49) nustatyta, kad kaip liudytojas apklausiamas P. V. nurodė: „jis (apeliantas) tikrai nieko nepasakojo apie gedimą. Jokios kalbos nebuvo apie automobilio gedimą, mes su kolege kartu bendravome su pažeidėju“ (b. l. 47–48). Apygardos teismas pritaria administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytas policijos pareigūnų suinteresuotumas M. V. nubaudimu, tokių aplinkybių, kad galbūt policijos pareigūnai yra šališki ar apeliantą apkalba nurodydami faktinių byloje nustatytų neatitinkančias aplinkybes, nenurodė ir pats apeliantas, todėl nei administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais ir (ar) jais nesivadovauti. Tuo labiau, kad tokie policijos pareigūnų parodymai apie apelianto vairavimo manierą yra patvirtinti kitais objektyviais administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais (kaip minėta, iš vaizdo įrašo matosi akivaizdžios apelianto vairuoto automobilio padangų ant kelio paliktos žymės).

11. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šiam nusižengimui konstatuoti būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinuosius šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymius – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų atžvilgiu ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017), ir pan.

12. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nustatytos šios faktinės aplinkybės – vairavo automobilį iš chuliganiškų paskatų, įvažiuodamas į sankryžą iš Vytauto gatvės, paspaudė akceleratoriaus pedalą, taip padidindamas greitį, ir, sukant į kairę pusę – į S. Dariaus ir S. Girėno gatvę, automobilio galas pradėjo slysti šonu, tuo sukeldamas padangų cypimą, ir didindamas greitį miesto ribose nuvažiavo tolyn. Nors apeliantas įrodinėjo, kad tariamai tokia situacija susidarė dėl jo automobilio techninio gedimo, tačiau šie jo skundo argumentai yra atmesti. Taigi apelianto veiksmai visiškai atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotą chuliganiškų paskatų apibrėžimą – apeliantas, turėdamas žinoti KET 5 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis, 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, reikalavimus sąmoningai pažeidė nurodytus KET punktus, t. y. taip parodydamas, kad aiškiai negerbia visuomenėje privalomų elgesio taisyklių, sąmoningai, įvažiuodamas į sankryžą, paspaudė akceleratoriaus pedalą, taip padidindamas greitį, ir sukant į kairę pusę automobilio galas pradėjo slysti šonu, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, toks apelianto elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai ir vertintinas kaip siekis dėl mažareikšmės dingsties (dėl pasirodymo prieš kitus eismo dalyvius (prieš kitoje sankryžos pusėje stovintį pažįstamą asmenį)) priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Todėl tiek Institucija, tiek administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto veiksmus pripažino chuliganišku vairavimu.

13. Apeliantas apeliaciniame skunde, kaip minėta, be reikalavimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, yra pareiškęs alternatyvų reikalavimą – nustačius, kad apelianto veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, sudėtis, Institucijos nutarimą pakeisti ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ir paskirti sankcijoje numatytą nuobaudą. Šis apeliacinio skundo reikalavimas netenkinamas.

14. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ANK nenumatytus kitus KET pažeidimus. Atsižvelgus į tai, kad apelianto veiksmuose yra nustatyta ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinio nusižengimo sudėtis, nėra pagrindo apelianto pažeidimą perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 7 dalį.

15. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-04-09 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apelianto apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutartį keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o M. V. apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-04-09 nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir M. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius