- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- eI2-11411-931/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07969-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- U. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Advokatai
- Giedrė Daironė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. T. patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas U. T. patikslintu skundu prašo teismo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 23S121975 ir 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 23S122845, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) yra kiekvienam pilnamečiam vyriškos lyties asmeniui yra privaloma karinė tarnyba. Kadangi pareiškėjas siekė įgyti aukštąjį išsilavinimą, todėl privalomoji karinė tarnyba buvo atidėta iki aukštojo (universitetinio) išsilavinimo įgijimo. Baigus universitetą, pareiškėjas atliko privalomą karinę tarnybą. Šios tarnybos laikotarpis 1 metai. Karinė tarnyba buvo atlikta karo akademijoje ir tarnybos metu pareiškėjas užsiėmė tik moksliniais projektais. Pareiškėjas niekada nepalaikė (duomenys neskelbtini) vedamos agresyvios užsienio politikos. Po privalomosios karinės tarnybos atlikimo pareiškėjas įsidarbino privataus kapitalo įmonėje (duomenys neskelbtini), nedirbdamas jokio darbo valstybės tarnyboje ar kitose valstybinėse įstaigose. Prasidėjus Rusijos karo veiksmams Ukrainoje, įmonė, kurioje dirbo pareiškėjas, visą savo veiklą perkėlė į Lietuvą. Kadangi pareiškėjas nepalaikė (duomenys neskelbtini) vedamos tiek užsienio, tiek vidinės politikos, tiek nepritardamas Rusijos įsiveržimui į Ukrainos Respubliką, todėl net nesvarstęs priėmė sprendimą išvykti iš šios šalies. Kadangi jis turėjo darbinius santykius įmonėje, kuri visą savo veiklą perkėlė į Lietuvą, todėl pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašyme pareiškėjas nurodė visą informaciją apie save, taip pat apie jo atliktą privalomąją karinę tarnybą (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, spręsdamas klausimą dėl leidimo išdavimo, tikėtina kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentą (toliau – ir VSD), siekiant įvertinti ar pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui. Prieš išduodant leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, turėjo būti įsitikinama, ar pareiškėjas atitinka visus reikalavimus, ar jo asmenybė nekelia grėsmės, atsižvelgiant į jo privalomąją karinę tarnybą (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 7 d. buvo priimtas sprendimas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Ši aplinkybė patvirtino, kad buvusi privalomoji karinė tarnyba (duomenys neskelbtini) nesukėlė jokių abejonių dėl pareiškėjo asmenybės ir grėsmės valstybės saugumui.
Tik praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento išvadą, nusprendė panaikinti išduotą pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas iš esmės buvo priimtas dėl to, kad 2023 m. gegužės mėn. pareiškėjas buvo paprašytas užpildyti klausimyną. Vienas iš klausimų, buvo susijęs su Krymu. Kadangi pareiškėjas netinkamai suprato klausimą, todėl nurodė, kad Krymą valdo Rusijos Federacija. Kai migracijos departamentas paprašė paaiškinti dėl tokio atsakymo, pareiškėjas paaiškino, kad ne taip suprato klausimą, t. y. kad faktiškai Krymas yra okupuotas Rusijos Federacijos, tačiau de jure jis priklauso Ukrainos Respublikai.
Pareiškėjas, gyvendamas Lietuvos Respublikoje daugiau nei vienerius metus, nepadarė pažeidimų ar nusikalstamų veikų, kurios galėtų duoti pagrindą daryti išvadą dėl galimos grėsmės Lietuvos valstybei sukėlimą. Sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas, atsižvelgiant į konkretaus užsieniečio individualią situaciją, grėsmės vertinimas turi būti paremtas nustatytais faktais, anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Nagrinėjamu atveju sprendime nėra jokios informacijos apie ankstesnius pareiškėjo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą.
Šalies argumentai
Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodo, kad įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje (duomenys neskelbtini) metais, aplinkybę, kad tarnybą baigė sąlyginai neseniai, tarptautinį kontekstą, pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui įvertinta tinkamai.
Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, atsakymai į kitus klausimyno klausimus (pvz., atsakymas į klausimyno 10 klausimas) bei jo paaiškinimas dėl atsakymo į 11 klausimą nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais tarnybos santykiais. Pareiškėjo darbo laikotarpis nelaikytinas ryšiu su Lietuva atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Priimdamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
Atsakovas pabrėžia, kad išvada yra pagrįsta tarnyba (duomenys neskelbtini) institucijose, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėjo susijusiomis aplinkybėmis. Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).
Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjui buvo išduotos Šengeno vizos. Pareiškėjui nacionalinės vizos nebuvo išduotos. Išduotas leidimais laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo iki 2025 m. balandžio 13 d. Anksčiau leidimų laikinai gyventi pareiškėjas neturėjo. Pareiškėjas nuo 2022 m. balandžio 22 d. buvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje - apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Migracijos departamento nuomone, pareiškėjo ryšiai su Lietuva vertinti kaip iš esmės darbinio, ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybinėse institucijose dirbančių ar kariuomenėje tarnaujančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose struktūrose nedirbtų ir netarnautų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šios šalies valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.
VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į šiems režimams priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms - propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.
Užsienietis, siekdamas paneigti savo lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai, privalo įrodymais pagrįsti aplinkybes, kurios neabejotinai liudytų užsieniečio akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą; tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip (duomenys neskelbtini) valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis (žr. LVAT 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023).
Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų ir duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.
VSD pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime byloje Nr. 19-A/2021 nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra privaloma atlikti karinę tarnybą, atsisakius atlikti privalomąją karinę tarnybą, gresia laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų. Pareiškėjas karinės tarnybos metu kūrė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas karinę privalomąją tarnybą atliko tik 1 metus laiko, jam nebuvo suteiktas aukštesnis nei eilinio karininko laipsnis. Atlikęs privalomąją karinę tarnybą, įsidarbino privačioje (duomenys neskelbtini). Persikelti gyventi iš (duomenys neskelbtini) galvojo jau anksčiau, o prasidėjus karui į Lietuvą išvyko gyventi net nedvejodamas. Pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) grįžta tik per šventes aplankyti likusios gyventi motinos ir nepilnametės sesers. Pareiškėjas planuoja, kad motina su seserimi taip pat persikeltų gyventi į Lietuvą. Daugiau nieks su (duomenys neskelbtini) jo nesieja. Draugai, su kuriais bendrauja pareiškėjas, gyvena Lietuvoje. Buvę draugai taip pat yra emigravę iš (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio mėnesį teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, tačiau nei atsakovas, nei VSD nevertino šios aplinkybės kaip keliančios grėsmę. Pareiškėjas atliko tik privalomąją tarnybą ir jokios sutarties su (duomenys neskelbtini) kariuomenė nepasirašė. Pareiškėjui suteiktas eilinio laipsnis, jis pareigose nekilo, taigi nėra jokių aplinkybių, kuriuos galėtų rodyti pareiškėjo lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai. Atstovė pabrėžė, kad tik atsiliepimuose nurodyta nauja aplinkybė apie tai, kad pareiškėjas su Lietuva neturi jokių susiformavusių socialinių ryšių. Ne pareiškėjas, o Migracijos departamentas privalėjo įrodyti, kad pareiškėjas palaiko (duomenys neskelbtini) režimą.
Atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdyje pabrėžė, kad pareiškėjas turėjo įrodyti savo pažiūras, t. y. kad nepalaiko (duomenys neskelbtini) režimo. Atstovė paaiškino, kad 2022 metais balandžio mėnesį dar nebuvo teikiamas klausimynas prašantiems išduoti leidimą laikinai gyventi. Vykdant užsieniečių kontrolė 2023 metais pareiškėjo buvo paprašyta užpildyti klausimyną.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr.23S121975 ir 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 23S122845 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas U. T. yra (duomenys neskelbtini) pilietis.
Pareiškėjui Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkto pagrindu 2022 m. balandžio 7 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2025 m. balandžio 13 d.
Migracijos departamentas 2023 m. vasario 5 d. pateikė pareiškėjui klausimyną. Pareiškėjas, atsakydamas į Klausimyno 2, 3, 4 ir 7 klausimus „ Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate“ , „Ar esate atlikęs privalomąją karinę tarnybą?“ ir „Ar turite (turėjote) kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis?“, „Ar vykdote (vykdėte) verslą, individualią veiklą, turite (turėjote) kitų verslo ryšių su NATO ar ES nepriklausančių valstybių karinėmis pramonės įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, strateginės reikšmės objektais, valstybinės valdžios ir valdymo sektoriumi, teisėsaugos ir žvalgybos institucijomis“ pareiškėjas atsakė „(duomenys neskelbtini) karinė akademija, (duomenys neskelbtini)“. Ne“. Į Klausimyno 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“ pareiškėjas pažymėjo „Rusijos Federacijai“. Kaip nurodė pareiškėjas, Migracijos departamentui papildomai paprašius paaiškinti, kodėl buvo pateiktas būtent toks atsakymas, pareiškėjas paaiškino, kad ne taip suprato klausimą, t. y. kad de facto Krymas yra okupuotas Rusijos Federacijos, tačiau de jure jis priklauso Ukrainos Respublikai.
2023 m. liepos 13 d. VSD raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir VSD raštas) Migracijos departamentui pateikta informacija, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir padarė išvadą, jog (duomenys neskelbtini) pilietis U. T., tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, (duomenys neskelbtini) piliečiui U. T. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini)valdžiai asmuo.
Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 23S121975 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 23S122845 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Nesutikdamas su Sprendimu Nr. 1 ir Sprendimu Nr. 2, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti minėtus sprendimus.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką, įskaitant leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo, panaikinimo pagrindus ir tvarką.
Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis.
To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, o šis ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis numato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir LLG aprašas) 2022 m. lapkričio 18 įsakymu Nr. 1V-700 buvo papildytas 10.3.¹ punktu, numatančiu, kad užsienietis, užpildęs prašymą išduoti ar pakeisti leidimą per MIGRIS, per 4 mėnesius nuo šio prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi atvykti į Įstatymo 28 straipsnyje nustatytą instituciją, išskyrus Aprašo 11¹ punkte nurodytą atvejį, ir privalo užpildyti Migracijos departamento parengtą klausimyną, jeigu užsienietis (vyresnis nei 18 metų) atitinka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as).
Migracijos departamentas, nustatęs, kad užsienietis Aprašo 10.3¹ papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, siųsdamas paklausimą Valstybės saugumo departamentui, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, nurodo, kad užsienietis Aprašo 10.3¹ papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis.
Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimo gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, taip sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).
Nagrinėjamu atveju, priimdamas skundžiamus sprendimus Migracijos departamentas vadovavosi VSD raštu ir jame pateikta informacija, kad pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos.
Atsakovas atsiliepime į skundą ir teismo posėdyje atsakovo atstovė pabrėžė, kad Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pats Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Teismas su tokiais argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
Būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.). Sprendžiant dėl leidimo gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamą sprendimą) egzistuoti (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).
Teismas pažymi, kad turi būti vertinama pareiškėjo atliekamų, planuojamų atlikti arba realiai galimai atliktų veiksmų grėsmių visuma, atsižvelgiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą, proporcingumą ir kt. aplinkybes. Ginčo atveju toks pareiškėjo vertinimas nebuvo atliktas.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu atliko privalomąją karinę tarnybą (duomenys neskelbtini) karinėje akademijoje. Tiek VSD, tiek Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Tačiau nei VSD išvadoje, nei Migracijos departamento Sprendime Nr. 1 ir Sprendime Nr. 2, iš esmės niekaip nėra pagrindžiama, kodėl pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, vykdydamas kilmės šalies įstatyminę prievolę – atlikdamas privalomąją karinę tarnybą, privalėjo palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką.
Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju remiasi LVAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2028-624/2023 pateiktu išaiškinimu, kad Migracijos departamento <... > cituojamuose teisės aktuose nėra nuostatų, pagal kurias sprendimų priėmimo metu buvusios ir netgi šiuo metu esamos geopolitinės situacijos ypatumai, sprendžiant dėl byloje aktualių leidimų panaikinimo / išdavimo, savaime yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo, atlikęs privalomąją karinę tarnybą, gali palaikyti ryšius su (duomenys neskelbtini) ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) lojaliais asmenimis, jo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad baigęs mokslus ir įgijęs aukštąjį išsilavinimą įsidarbino privačioje įmonėje, atlikęs vienerių metų karinę tarnybą, sutarties su (duomenys neskelbtini) karine akademija nesudarė ir po tarnybos vėl įsidarbino privačioje įmonėje. Todėl teismo vertinimu nėra duomenų, kaip VSD 2023 m. liepos 13 d. išvadoje pateikiama informacija, kad <...> (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos <...> užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys <...> yra reikšminga šiuo individualiu atveju.
Byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius pareiškėjo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamą sprendimą. Pažymėtina, jog, nenustačius konkrečių veiksmų ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui laikytina akivaizdžiai formalia.
Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, visų pirma, siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimamame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).
Teismas konstatuoja, kad individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant Sprendimą Nr.1 ir Sprendimą Nr. 2 Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko. Į skundžiamus sprendimus buvo perkeltas VSD raštas, kad, VSD nuomone, pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiami Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti, neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų bei viešojo administravimo išsamumo, objektyvumo principų, todėl naikintini.
Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas patenkintas, ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjui iš atsakovo priteisiamas 23 Eur žyminis mokestis. Pareiškėjas į bylą taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis patyrė 600 Eur išlaidų už advokato padėjėjos teisines paslaugas. Kadangi prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatyto dydžio, prašymas patenkinamas ir pareiškėjui priteisiamos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjos teisines paslaugas. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteisiamos 623 Eur bylinėjimosi išlaidos,
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo U. T. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 23S121975 ir 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 23S122845.
Priteisti pareiškėjui U. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), 623 Eur (šešių šimtų dvidešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, j. a. k. 188610666.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.