- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-23
- Bylos Nr.
- eA-2028-624/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03506-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Advokatai
- Dalia Bukelienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. P. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 23S25128 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) 2023 m. kovo 12 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas Nr. 2), kuriuo buvo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 23S26589; 3) 2023 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 23S28487 (toliau – ir Sprendimas Nr. 3, o Sprendimai Nr. 1-3 kartu – ir Sprendimai) ), kuriuo jam uždrausta atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 5 metus, įtraukiant į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus, ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Ginčijami Sprendimai priimti tuo pačiu pagrindu – galima grėsme valstybės saugumui. Sprendime Nr. 1 remiamasi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2022 m. vasario 28 d. raštu (manytina, kad pareiškėjo ir skundžiamuose atsakovo sprendimuose padarytas rašymo apsirikimas, nes bylos duomenimis VSD 2023 m. vasario 8 d. parengė raštą Nr. 18-1581, kuriame pateikė pareiškėjo vertinimą pagal kompetenciją (toliau – ir Išvada)), kuriame teigiama, kad pareiškėjas, pildydamas atsakovo Klausimyną buvo nurodęs, jog 2015–2019 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, 147 zenitinėje raketinėje brigadoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai, palaikyti Baltarusijos Respubliką ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Sprendimai grindžiami abstraktaus pobūdžio informacija apie Baltarusijos autokratinio režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, karą Ukrainoje ir jo neabejotinai neigiamus padarinius. Remiantis tokiais motyvais analogiškus sprendimus galima pritaikyti bet kuriam Baltarusijos Respublikos piliečiui.
2.2. Nei atsakovas, nei VSD nesigilino į pareiškėjo tarnybos Baltarusijos Respublikos kariuomenėje aplinkybes, t. y. kad, kaip matyti iš pareiškėjo darbo knygelės, jis nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. birželio 27 d. mokėsi Bobruisko mašinų statybos profesinėje techninėje kolegijoje, nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. mokėsi A. I. Černyšo vardo Bobruisko valstybinėje profesinėje elektrotechnikos kolegijoje, kurią baigęs nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. nepertraukiamai dirbo padangų gamykloje. Kaip matyti iš pareiškėjo karinio bilieto, 2016 metais, būdamas 22 metų amžiaus, pareiškėjas buvo pašauktas atlikti privalomąją karo tarnybą atliekant rezerve, kuri truko iki 2019 m. gegužės 14 d. ir ji buvo atliekama ne nuolat, o atvykstant į mokymus porai mėnesių per metus.
2.3. Tarnybos rezerve metu pareiškėjo darbinė veikla nenutrūko, tarnybos atlikimo metu dirbo įmonėje. Kaip matyti iš pareiškėjo paso įrašų, jis nuo 2020 m. kovo 2 d. turėjo vizą, leidžiančią dirbti Lietuvoje, vėliau jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2023 m. kovo 1 d. išsiregistravo iš Baltarusijos Respublikos, nuolatinę gyvenamąją vietą nurodė Lietuvoje. Nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Motiejausko transportas” (toliau – ir Bendrovė) tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, tačiau dėl ginčijamų sprendimų negali tęsti darbinės veiklos. Darbdavys buvo priverstas nutraukti darbo sutartį, pareiškėjas neteko gerai apmokamo darbo, darbdavys – patikimo ir sąžiningo darbuotojo, Lietuvos valstybė – paklausios profesijos atstovo ir mokesčių mokėtojo.
2.4. Migracijos departamentas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas būtų faktiškai atlikęs ar rengęsis atlikti kokias nors konkrečias veikas, kurias būtų galima vertinti kaip keliančias akivaizdžią ir realią grėsmę Lietuvos valstybei. Sprendimai priimti spėjimais ir prielaidomis. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų pažeidęs teisės aktus ar vykdęs veiklą, keliančią grėsmę Lietuvos saugumui.
2.5. Pareiškėjas privalėjo atlikti karo tarnybą, neturėjo kito pasirinkimo, be to, ją atliko rezerve.
2.6. Neaišku, kodėl buvo pasirinkti tokie terminai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, dėl perspėjimo, terminai yra per ilgi. Tai pažeidžia teisėtumo, teisingumo, proporcingumo principus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Migracijos departamentas nurodė, kad:
4.1. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, vadovavosi VSD Išvadoje nurodyta informacija apie pareiškėją, t. y. kad pareiškėjo buvimas, gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgęs į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, Migracijos departamentas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriame nustatyta imperatyvi nuostata, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
4.2. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nacionalines vizas, išduotas 2020 m. kovo 16 d., 2020 m. spalio 16 d. ir 2021 m. kovo 3 d. 2021 m. balandžio 26 d. užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2023 m. balandžio 26 d. Pareiškėjas Lietuvoje dirbo nuo 2020 m. gegužės 21 d. kitose įmonėse, o nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki dabar dirbo Bendrovėje. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje –jis prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad yra vedęs, tačiau apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Įvertinus tai, kad VSD prašė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, o šio užsieniečio šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, ir atsižvelgus į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 37 ir 38.3 punktais bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjui buvo nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Taip pat įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir NAS taisyklės), 15 punktu, į Šengeno informacinę sistemą įtraukti duomenys apie pareiškėją dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
4.3. Byloje ginčijami Sprendimai buvo priimti remiantis VSD pateikta išvada. Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas yra priimamas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto imperatyvias nuostatas nustačius, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Nesutiktina, kad VSD Išvada nepagrindžia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo. Taip pat nesutiktina su skundo argumentais, kad neįrodyta, jog pareiškėjas atliko/atlieka kokius nors veiksmus, kurie savo pobūdžiu suteiktų pagrindą daryti išvadą apie valstybės saugumui keliamą pavojų iš jo pusės, kadangi, VSD vertinimu, pareiškėjo karinė tarnyba kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai, kad pareiškėjas karinę tarnybą atliko ne būdamas nuolatiniu kariu, o tarnaudamas rezerve nepaneigia aplinkybių, kad jis buvo lojalus valdžiai asmuo ir jos vykdomai politikai, todėl byloje nepaneigta, kad pareiškėjas dėl tarnybos Baltarusijoje nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nesutiktina su skundo argumentais, kad pareiškėjo nelojalumą Baltarusijai patvirtina tai, kad jis pasirinko karinę tarnybą atlikti rezerve, atvykdamas tik į karinius mokymus, šie argumentai laikytini deklaratyviais.
4.4. Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, palaikantys šių valstybių vykdomą agresyvią politiką. Negalima leisti, jog išduodant leidimą laikinai gyventi būtų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti Rusijos ar Baltarusijos režimus palaikantiems ar su šiais režimais bendradarbiaujantiems asmenims, o leidimo laikinai gyventi suteikiamos teisės būtų naudojamos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžią nepagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės bei valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms. Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manytina, kad Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Sprendimai priimti atlikus individualų tyrimą, nes atliktas pareiškėjo vertinimas (pvz., įvertinta, kad pareiškėjas dirbo Lietuvoje; nenustatyta, kad turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra).
4.5. Pagal formuojamą teismų praktiką įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kur gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, realiai neįmanoma. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija, lojalumas Baltarusijai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą.
4.6. Sprendimuose buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o panaikinimas leidimo laikinai gyventi ir uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. VSD nurodė, kad:
6.1. Pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės teisėsaugos tarnybose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus Leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
6.2. Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Rusijoje ir Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į šiems režimams priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.
6.3. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant tiek draudimo atvykti, tiek leidimo gyventi panaikinimo klausimą. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėjas dirba Lietuvos įmonėje, ir kiti skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo Nr. 1, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760030174, galiojantis iki 2023 m. balandžio 26 d., Sprendimo Nr. 2, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 23S26589 ir Sprendimo Nr. 3, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), taip pat nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), pagrįstumo ir teisėtumo, pareiškėjas prašo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
9. Teismas nustatė, kad:
9.1. Pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis. Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (pagal ankstesnę Įstatymo redakciją, kuri galiojo iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytu pagrindu. Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Nr. 760030174 galiojo nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2023 m. balandžio 26 d.
Šalies argumentai
9.2. Pareiškėjas 2023 m. sausio 12 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 10.31 punktu, paprašė pareiškėjo raštu atsakyti į klausimyno klausimus dėl papildomos informacijos gavimo.
9.3. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno klausimus, nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, įgytą Baltarusijos nacionaliniame technikos universitete, inžinieriaus-elektromechaniko specialybę įgijo 2022 m. birželio 30 d., nurodė darbo santykius, bei kad nuo 2021 m. dirba UAB „Motiejausko transportas”, į 3 klausimą (Ar esate atlikęs karinę tarnybą? Jeigu taip, pateikite informaciją, kada ir kur atlikote karinę tarnybą (valstybė, laikotarpis, kokios karinės pajėgos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis) nurodė, kad 2015-2019 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, 147 zenitinėje-raketinėje brigadoje, PZRK „Igla”, buvo skyriaus vadas. Taip pat nurodė, kad jis neturi jokių kontaktų su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (toliau – ir NATO) ar Europos Sąjungos (toliau – ir ES) nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis, institucijomis, nepalaiko (nepalaikė) jokių ryšių su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo su NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, nebuvo teistas, nevykdo (nevykdė) jokio verslo, individualios veiklos bei neturi (neturėjo) jokių ryšių su NATO ar ES nepriklausančiomis valstybėmis bei neturėjo ir neturi jokių ryšių su kilmės ar kitos valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybomis, neturėjo leidimo susipažinti su įslaptinta informacija, nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai.
9.4. VSD 2023 m. vasario 9 d. Išvadoje nurodė, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD Išvadoje nurodė, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną nurodė, kad 2015-2019 metais jis tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, 147 zenitinėje-raketinėje brigadoje, buvo skyriaus viršininkas. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pareiškėjas , tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką.“ VSD vertinimu, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi bei 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsniu, prašė pareiškėjui neišduoti naujo leidimo laikinai gyventi, panaikinti leidimą laikinai gyventi ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje 5 metus.
9.5. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. spalio 16 d. dirbo UAB „Sausumos Transportas“, nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2021 m. spalio 6 d. dirbo UAB „Alarix“, o nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. dirba UAB „Motiejausko transportas“ (2021 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas su UAB „Motiejausko transportas“ sudarė darbo sutartį Nr. 229).
9.6. Atsakovas 2023 m. kovo 9 d. priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo panaikino pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2023 m. kovo 12 d. – Sprendimą Nr. 2, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 23S26589, 2023 m. kovo 14 d. – sprendimą Nr. 3, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo sprendimo priėmimo bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo sprendimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, vadovavosi VSD Išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjo atliktą privalomąją karinę tarnybą Baltarusijos Respublikoje, tai, kad jis karinę tarnybą atliko 147 zenitinėje-raketinėje brigadoje, buvo skyriaus viršininkas, jo galimą lojalumą Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms bei tikimybę būti išnaudotam Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.
11. Atsižvelgęs į aptartą aktualų ginčui teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD Išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, o turimą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinti, nes būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėjas savo teises, Migracijos departamentui priėmus jam nepalankius sprendimus, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedūriniai, tiek ginčijamų sprendimų turinys. Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų.
12. Migracijos departamentas vadovavosi VSD Išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje, VSD vertinimu, kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi jis, kaip buvęs lojalus pareigūnas, gali turėti ryšių su Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis, kurios galimai gali pareiškėją, kaip lojalų ir patikimą Baltarusijos Respublikos valdžiai asmenį, išnaudoti Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Taigi, kaip nustatė VSD, išvados neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas – pareiškėjo praeityje buvę ryšiai su asmenimis, dirbančiais Baltarusijos valdžios tarnybose, kurios yra laikomos grėsme valstybės saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamus sprendimus, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokia išvada, teismo vertinimu, darytina atsižvelgus į tai, kad įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, sutiktina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi, kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
14. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, teismas pažymėjo, kad vien faktas, jog pareiškėjas, kaip jis pats nurodo, karinę tarnybą atliko rezerve, kad jo darbinė veikla nenutrūko, 2020 m. kovo 2 d. turėjo vizą, leidžiančią dirbti Lietuvoje, vėliau jam buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, kad jis 2023 m. kovo 1 d. išsiregistravo iš Baltarusijos Respublikos, nuolatinę gyvenamąją vietą nurodė Lietuvoje, bei kad nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas dirbo UAB „Motiejausko transportas”, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių yra išnykusi.
15. Teismas pažymėjo, kad visuotinai žinoma aplinkybė, kad Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Tuo tarpu Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonė, bet ir pažeisdama tarptautinę teisė, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamų sprendimų priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
16. Teismas apibendrino, kad atsižvelgiant į tai, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl, kaip ir šiuo atveju, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus pirmiau aptartos visuotinai žinomos informacijos apimtyje, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Pareiškėjas nors ir nurodė, kad jis neturėjo teisės rinktis dėl privalomosios karinės tarnybos atlikimo, kad ją atliko rezerve, kad išsiregistravo iš Baltarusijos Respublikos, teismo vertinimu, tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su Baltarusijos Respublikoje ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Tuo labiau, kad nuo karinės tarnybos atlikimo ir išsiregistravimo iš Baltarusijos Respublikos iki kreipimosi išduoti pakeisti leidimą laikinai gyventi yra praėję nedaug laiko. Teismo vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis ir kurie nebuvo niekaip paneigti.
Žemesnės instancijos teismas
17. Tai, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti Sprendimų neproporcingumą. Be kita ko, teismas pažymėjo, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad pareiškėjui leidimas gyventi Lietuvoje buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti / pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas / pakeitimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
18. Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti atsakovo priimtus Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2, nes pareiškėjui pagrįstai atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ir pagrįstai panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes. Skundžiami sprendimai laikomi teisėtais bei pagrįstais ir atitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
19. Atsakovo Sprendimas Nr. 3 uždrausti atvykti į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkto, kuriame nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nuostatas, nes Sprendime Nr. 3 buvo vertinta tiek VSD Išvadoje siūlomas uždraudimo terminas, tiek pareiškėjo ryšiai (jų nebuvimas) su Lietuvos Respublika. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti parinktų terminų teisingumui ar proporcingumui. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė savarankiškų pagrindų sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi panaikinimui, konstatuotina Sprendimo 3 atitiktis nacionaliniam reglamentavimui, todėl Sprendimas Nr. 3 paliktinas galioti.
20. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad atsakovo Sprendimai buvo priimti laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl jų panaikinimui nėra pagrindo.
Šalies argumentai
21. Pareiškėjas prašė įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo. Teismo vertinimu, šis skundo reikalavimas yra išvestinis, todėl nepatenkintas.
III.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo atlyginti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis kaip skunde, teikdamas šiuos pagrindinius argumentus:
23.1. Pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu, o ne lojalumą Baltarusijos režimui, pareiškėjas išreiškė pildydamas atsakovo jam pateiktą privalomą anketą, tačiau teismas į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė.
23.2. Sprendime remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pagal kurią nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Kadangi pareiškėjas patiria suvaržymus vien dėl to, kad atliko privalomąją alternatyvią karo tarnybą, ir nesant jokių objektyvių duomenų apie jo galimas kelti grėsmes Lietuvai, teismas turėjo tinkamai reaguoti į nacionalinio saugumo koncepcijos panaudojimo be racionalaus pagrindo atvejį ir pareiškėjo skundą tenkinti.
23.3. Atsižvelgiant į tai, kad priimdamas pareiškėjui nepalankius Sprendimus atsakovas jokių savarankiškų veiksmų siekiant nustatyti galimas pareiškėjo keliamas grėsmes neatliko, o tik perrašė trečiojo suinteresuotojo asmens Išvadą, objektyviam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui būtina apklausti trečiojo asmens atstovą, kuris konkretizuotų ir pagrįstų Išvados teiginius.
Atsiliepimas
24. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
25. Migracijos departamentas nurodo, kad:
25.1. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, sietinų jo lojalumu Baltarusijai ir grėsme dėl turimų ryšių, sutiktina su teismo vertinimu, kad nors ir pareiškėjas nurodė, kad jis neturėjo teisės rinktis dėl privalomosios karinės tarnybos atlikimo, kad ją atliko rezerve, kad išsiregistravo iš Baltarusijos Respublikos, tačiau, tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su Baltarusijos Respublikoje ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Tuo labiau, kad nuo karinės tarnybos atlikimo ir išsiregistravimo iš Baltarusijos Respublikos iki kreipimosi išduoti pakeisti leidimą 4 laikinai gyventi yra praėję nedaug laiko. Sutiktina su teismo vertinimu, kad VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis ir kurie nebuvo niekaip paneigti.
25.2. Dėl pareiškėjo individualios situacijos įvertinimo pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o nesuteikimas leidimo laikinai gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą.
Žemesnės instancijos teismas
19.3. Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime pagrįstai konstatavo, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas. Tai, kad pareiškėjo netenkina jo atžvilgiu priimti sprendimai, nepagrindžia, kad sprendimai priimti neištyrus visų bylai aktualių aplinkybių ir nepagrįsti.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
5. VSD atsiliepimą grindžia tapačiais argumentais kaip ir atsiliepime į skundą akcentuodamas, kad:
21.1. Apeliacinis skundas nepagrįstas, jame pateikti argumentai nepaneigia teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai, laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustačius bylai reikšmingas aplinkybes.
21.2. Pakartojant atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, kad karinės tarnybos Baltarusijoje faktas leidžia daryti prielaidą dėl grėsmės, kad pareiškėju Baltarusija gali naudotis įtraukdama jį į šnipinėjimą, informacijos rinkimą ir teikimą Baltarusijai.
21.3. Valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą (remiamasi EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimu Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimų, kuriais pareiškėjui buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, uždrausta atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 5 metus, įtraukiant į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagrįstumo.
2. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.
3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, neatliko individualaus jo aplinkybių vertinimo, rėmėsi tik faktu, kad jis atliko karinę tarnybą Baltarusijoje.
4. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 1 ir 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nesutinka su jo išvadomis dėl Migracijos departamento Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo: Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
5. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis <...>. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. <...>.
6. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčui aktualus teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD Išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, o turimą leidimą gyventi Lietuvoje – panaikinti, nes būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes, Departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, nėra pagrįsta: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
7. Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.).
8. Nagrinėjamo ginčo atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamus sprendimus, nes VSD Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nėra pagrįsta: šioje išvadoje iš esmės niekaip nėra pagrindžiama, kodėl pareiškėjas, Baltarusijos Respublikos pilietis, bylos duomenimis, vykdydamas kilmės šalies įstatyminę prievolę – atlikdamas privalomąją karinę tarnybą, privalėjo „<...> palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką <...>“. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dirbo Baltarusijos valstybės institucijose (pareiškėjas teigia 2015-2019 m., dirbdamas pagal darbo sutartis įvairiose įmonėse, atliko privalomą karinę tarnybą, periodiškai vykdamas į tokio pobūdžio mokymus), todėl nėra duomenų, kaip VSD Išvadoje pateikiama informacija, kad <...> Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos <...> užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys <...>“, yra reikšminga šiuo individualiu atveju.
9. Pažymėtina, kad nors valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99), negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07), Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo cituojamuose teisės aktuose nėra nuostatų, pagal kurias sprendimų priėmimo metu buvusios ir netgi šiuo metu esamos geopolitinės situacijos ypatumai, sprendžiant dėl byloje aktualių leidimų panaikinimo / išdavimo, savaime yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo, atlikęs privalomąją karinę tarnybą, gali palaikyti ryšius su Baltarusijos Respublikoje ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis, jo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
10. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijami Sprendimai negali būti laikomi teisėtais, kadangi Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones – motyvuoti, Sprendimas Nr. 3 – grindžiamas ir Sprendimais Nr. 1 ir Nr. 2, kurie nėra teisėti, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas: ginčijami Sprendimai yra naikinami ir Migracijos departamentas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje pakeitimo.
11. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
12. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė 2023 m. kovo 15 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 10, išrašytą 350 Eur sumai už skundo administracinėje byloje rengimą ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymo 400 Eur sumai kopiją, bei nurodė, kad 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėta per EPP sistemą. Pareiškėjas teismui pateikė advokatės Dalios Bukelienės 2023 m. birželio 16 d. išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. 17 už šios advokatės suteiktas teisines paslaugas 200 Eur (apeliacinio skundo parengimą) (4 val.). Taip pat pateikta nurodytos sąskaitos apmokėjimą patvirtinančio 2023 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymo kopija. Pareiškėjas taip pat sumokėjo 34,25 Eur žyminio mokesčio (23 Eur už skundo pirmosios instancijos teismui padavimą ir 11,25 Eur už apeliacinio skundo padavimą), kuris taip pat priteistinas pareiškėjui.
13. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (550,00 Eur), patirta bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio, todėl ši suma priteistina pareiškėjui. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo Migracijos departamento.
14. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjui iš viso priteisia 584,25 (200+350+23+11,25) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
Pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo D. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 23S25128, 2023 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 23S26589, 2023 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 23S28487 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo D. P. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.
Priteisti pareiškėjui D. P. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 584,25 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus, 25 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas neskundžiamas.