Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios R. Petraičio firmos atstovui bankroto administratoriui D. J.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios R. P. firmos atstovaujamos bankroto administratoriaus D. J. ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu bankrutuojančios R. P. firmos atstovas bankroto administratorius D. J. palaikė ieškinį, papildomai nurodė, kad nuo bankroto bylos iškėlimo susisiekti su atsakovu R. P. nepavyko, į teismo ir bankroto administratoriaus raginimus perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, duomenis apie įmonės turtą, taip pat ir visus dokumentus, susijusius su bankrutuojančia R. P. firma, atsakovas nereagavo. Duomenų, kurie leistų sumažinti prašomos priteisti žalos dydį, atsakovas R. P. nepateikė, iš turimos medžiagos taip pat nėra pagrindo spręsti, kad žalos dydis turėtų būti mažinamas. Atsakovas nepateikė jokių dokumentų apie bankrutuojančios R. P. firmos turtą, kitų šaltinių, kurie galėtų patvirtinti R. P. firmos turto buvimo faktą ir turto dydį – nėra, todėl laikytina, kad individuali įmonė jokio turto neturi ir neturėjo nuo pat jos įkūrimo. Jau atsiradus pirmai skolai – kreditoriniam įsipareigojimui įmonė laikytina nemokia ir nuo to momento atsakovui, kaip įmonės vadovui atsirado pareiga iškelti įmonei bankroto bylą. Atstovas paaiškino, kad nagrinėjant R. P. bankroto bylą Kauno apygardos teisme, taip pat nepavyko nustatyti, kad R. P. firmą turi turto. Prašė priteisti iš atsakovo, buvusio bankrutuojančios R. P. firmos vadovo ir savininko R. P., 6686,27 Eur žalos atlygimo ieškovės bankrutuojančios R. P. firmos naudai, taip pat priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo žalos sumos iki sprendimo šioje byloje įvykdymo.

Atsakovas R. P. per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į pareikštą ieškinį, teismo posėdžiuose taip pat nedalyvavo. Procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, teismo šaukimai atvykti į paskirtus teismo posėdžius, įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu, viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje pranešimą, kas yra laikytina tinkamu procesinių dokumentų įteikimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas R. P. nuo 1993 m. spalio 14 d. iki 2018 m. vasario 7 d. buvo vienintelis individualios įmonės – R. P. firma savininkas ir vadovas (el. b. l. 8-9). 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi, Kauno apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. eB2-2916-259/2017 iškėlė bankroto bylą R. P. firmai, bankroto administratoriumi paskyrė D. J. (el. b. l. 13-15). 2018 m. sausio 24 d. nutartimi Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1299-259/2018 patvirtino bankrutuojančios R. P. firmos kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, bendrai 6 686,27 Eur sumai (el. b. l. 10-11). Sodra informacinės sistemos duomenimis, R. P. firmoje nuo 2011 m. sausio 1 d. atsakovas R. P. buvo vienintelis apdraustasis asmuo (el. b. l. 12). Informaciniai pranešimai apie draudėjo R. P. firmos skolas patvirtina, kad R. P. firma nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. nereguliariai mokėjo draudimo įmokas ir dengė susidariusias skolas, dėl ko, 2017 m. rugsėjo 5 d. R. P. firma Valstybinio socialinio draudimo fondui liko skolinga iš viso 4 215,85 Eur (el. b. l. 46-103).

Bankrutuojančios R. P. firmos atstovo bankroto administratorius D. J. paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovo R. P. surasti nepavyko, pastarasis nereagavo tiek į bankroto administratoriaus, tiek į Kauno apygardos teismo įpareigojimus ir raginimus perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios R. P. firmos turtą, taip pat pateikti duomenis apie įmonės turtą ir visus kitus svarbius dokumentus, susijusius su bankrutuojančia R. P. firma. Gauti duomenis apie bankrutuojančios R. P. firmos turimą turtą iš kitų šaltinių taip pat nėra galimybės, todėl laikytina, kad bankrutuojanti R. P. firma neturi jokio turto.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis nuostato, kad tais atvejais, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki. Įmonė laikoma nemoki tada, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas). R. P. firmos turimų skolų kreditoriams ir mokesčių valstybei nemokėjimas liudija, kad įmonė buvo nemoki nuo 1993 m., duomenų apie R. P. firmos turtą ir jo apimtį nėra, atsakovas, būdamas R. P. firmos vadovas ir savininkas bei būdamas įpareigotu pateikti duomenis apie įmonės turtą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), jokių duomenų nepateikė, kitų šaltinių, iš kurių būtų galima nustatyti įmonės turtą ir jo apimtį nėra, todėl laikytina, kad įmonė jokio turto neturi ir neturėjo nuo įmonės įkūrimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovo atžvilgiu turėtų būti taikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota contra spoliatorem (lot. nepalankus pažeidėjui) prezumpciją, vadovaujantis kuria šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005; 2010 birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016; 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017 ir kt.). Teismas sprendžia, kad atsakovui nepateikus jokių dokumentų apie R. Petraičio firmos turtą laikytina, kad R. Petraičio firma neturėjo jokio turto nuo įmonės įkūrimo, todėl atsakovui R. P., kaip vieninteliam įmonės vadovui ir savininkui, kilo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta prievolė pateikti pareiškimą dėl įmonės bankroto iškėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki, t. y. nuo pirmo kreditorinio įsipareigojimo atsiradimo. Pažymėtina, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės administracijos vadovui nustatyta, nes šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Teismų praktikoje pasisakoma, kad tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.). Atsakovo R. P. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) pasireiškė neveikimu, nes jis, laiku nevykdė savo, kaip vienintelio R. Petraičio įmonės vadovo ir savininko, prievolės kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko įmonės kreditoriai patyrė žalą. Vengimas iškelti bankroto bylą arba pavėluotas bankroto bylos iškėlimas, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams, pažeidžia įmonės kreditorių interesus ir esant tokioms aplinkybėms įmonės vadovas, akcininkas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė neteikė, arba pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Taip pat atsakovas R. P. nevykdė savo, kaip neribotos civilinės atsakomybės įmonės vadovo pareigos įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti R. Petraičio firmai bankroto bylą, per teismo nustatytą terminą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir pateikti administratoriui viso jo turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Dėl žalos dydžio ir jos apimties, kasacinio teismo yra išaiškinta, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams <...> juridinio asmens vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Įvertinus bylos medžiagą ir atsakovui nepateikus jokių R. P. firmos turtą ir jo apimtį, nuo įmonės įkūrimo dienos, patvirtinančių dokumentų, preziumuojama, kad žalos dydis, dėl atsakovo R. P. neteisėtų veiksmų, yra lygus visai patvirtintai kreditorinių reikalavimų sumai, t. y. 6 686,27 Eur, kadangi būtent atsakovo R. P. neteisėti veiksmai sąlygojo šios sumos susidarymo faktą.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus ir aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas R. P., būdamas įmonės vadovu, privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, tačiau netinkamai atliko savo, kaip vienintelio R. Petraičio firmos vadovo ir savininko funkcijas, t. y. nevykdė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto reikalavimų perduoti administratoriui įmonės dokumentus bei laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Atsakovo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais (CPK 177 straipsnis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 6 686,27 Eur žala (CK 2.87 straipsnis, 6.245-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Be to, iš atsakovo priteistinos ir 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo ieškinio iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsni 1 dalis).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 150,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje yra 5,56 Eur, todėl jos priteistinos valstybei iš atsakovo, kadangi jų dydis viršija minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalimi, 2.87 straipsnio 7 dalimi, 6.210 straipsniu, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 83, 93, 98, 144, 145 straipsniais, 424 straipsnio 1 dalimi, 425 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės bankrutuojančios R. P. firmos, įmonės kodas 133817587, buveinės adresas: Kauno m. sav. Kauno m. Gražinos g. 46-21, naudai 6 686,27 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 27 ct) žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 686,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. gegužės 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), valstybei 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 0 ct) žyminį mokestį, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista, 5,56 Eur (penkių eurų 56 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, iš viso 155,56 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 56 ct). Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660 (kvitą pristatyti į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baigtų civilinių bylų raštinę kabinetas Nr. 115 (Kaunas, Laisvės al. 103)).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.