- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- 1S-345-898/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12139-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Advokatai
- Stasys Karvelis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria M. D. subendrintos dviem nuosprendžiais paskirtos bausmės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu M. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (19 nusikalstamų veikų), 302 straipsnio 1 dalį subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, o būtent – alkoholinių gėrimų. M. D. taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė - 15 MGL (564,90 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojat ją sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžiu M. D. apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, nuosprendis jo atžvilgiu pakeistas dalyje dėl priteisiamų proceso išlaidų dydžio.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nuosprendžiu M. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos) subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Šis nuosprendis pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, M. D. veiksmai kvalifikuoti kaip dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. M. D. taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė - 5 MGL dydžio (188,30 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi aukščiau minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, kuri buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, t. y. 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, iš dalies pridėjo prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kuri pakeista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžiu, ir skyrė M. D. galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paliekant galioti ankstesniais nuosprendžiais paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus:
- paskiriant 5 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendį;
- paskiriant 15 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą per 4 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendį;
- įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu M. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.
4.1. Nurodo, kad teismas nesudarė galimybės nuteistajam ar jo gynėjui advokatui Stasiui Karveliui dalyvauti teismo posėdyje, susipažinti su teikimo turiniu, teikti teismui prašymus, atsikirsti į prokurorės ir probacijos atstovės argumentus. Teismas nepagrįstai nepatikrino, ar nuteistajam ir jo gynėjui yra tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą. Teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties nuorašo neįteikė nei nuteistajam, nei jo gynėjui, nors nutartį įteikė Vilniaus probacijos tarnybos atstovė, teismo aktyvumas užtikrinant nuteistojo ir jo gynėjo procesines teises buvo akivaizdžiai nepakankamas.
4.2. Dėl BK 63 straipsnio 4, 9 dalies nuostatų taikymo skunde pažymima, jog BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos buvo taikytos pagrįstai, tačiau neatsižvelgta į tai, kad BK 63 straipsnio 9 dalis taip pat numato, jog šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju buvo bendrinamos dviem nuosprendžiais paskirtos lygtinio laisvės atėmimo bausmės, tačiau visiškai ignoruota aplinkybė, jog abu nuosprendžiai jau pradėt vykdyti.
4.3. Skunde nurodoma, jog dar Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendyje buvo konstatuota, kad 2017 m. vasario 6 d. nuosprendis yra vykdomas, nuteistasis M. D. įtrauktas į aprobuojamųjų asmenų registrą, yra sumokėjęs įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Taigi 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi teismas visiškai nepagrįstai paliko šią baudžiamojo poveikio priemonę. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (31 straipsnio 2, 4 dalys) numato, jog probacijos priežiūra nutrūksta, kai priimamas teismo nuosprendis (nutartis), kuriuo paskirta bausmė subendrinama su kita bausme, aprobuojamajam padarius naują nusikalstamą veiką. Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta nauja veika probacijos laikotarpiu, o susidarė kita situacija – po nuosprendžio priėmimo nustatyta, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo padarė kitą nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas probaciją apibrėžia kaip sąlyginę alternatyvą realiai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu nuteistajam taikomi intensyvūs judėjimo suvaržymai (pavyzdžiui, draudimas keisti gyvenamąją vietą, išvykti iš gyvenamosios vietos savivaldybės ribų ir pan.). Probacijos trukmė iš esmės suvaržo aprobuojamą asmenį, todėl turi būti preciziškai apibrėžta laike. Skundžiama nutartimi padaryta visiškai nepagrįsta išvada, jog bausmės vykdymo atidėjimas skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties įsiteisėjimo dienos, kadangi po 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžio įsiteisėjimo jokia nusikalstam veika padaryta nebuvo.
4.4. Skunde pažymima, kad 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu kaip papildomas įpareigojimas buvo paskirta 5 MGL dydžio įmoka per visą bausmės atidėjimo laikotarpį, t. y. vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo – 2018 m. birželio 22 d. Iš skundžiamos nutarties lieka neaišku, per kiek laiko reikia sumokėti šią įmoką.
4.5. 2018 m. birželio 22 d. nuosprendis buvo perduotas vykdyti Vilniaus probacijos tarnybai tą pačią dieną, M. D. į probacijos tarnybą prisistatė 2018 m. liepos 18 d., nauja probacijos byla buvo perduota tai pačiai inspektorei I. S., kuri veda ir 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžiu užvestą probacijos bylą. Tai, kad dėl nuosprendžių subendrinimo į teismą kreiptasi tik po dviejų mėnesių, nepaneigia išvados, jog abu nuosprendžiai paraleliai jau buvo vykdomi, tad jų skaičiavimas tik nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties įsiteisėjimo prieštarautų BK 63 straipsnio nuostatoms.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo skundas tenkinamas iš dalies.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarką numato BPK 362 straipsnis, kurio 4 dalyje įtvirtinta, jog klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas; Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodytus klausimus nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Šiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis, į kurį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. BPK 362 straipsnio 5 dalyje taip pat numatyta galimybė teismo posėdžio nerengti, t. y. išspręsti klausimą rašytinio proceso tvarka, tačiau šiuo atveju suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta apie klausimo nagrinėjimo laiką, apie teisę per nustatytą terminą pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus.
6. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus (toliau Probacijos skyrius) teikimą dėl keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo nagrinėjo žodinio proceso tvarka. Tačiau, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme šiuo atveju apskritai nebuvo ir jį reikalinga kartoti, t.y.: pranešimas apie teismo posėdį buvo siunčiamas tik prokurorui (2 b. l.), nei Probacijos skyrius, nei pats nuteistasis apie numatytą posėdį informuoti nebuvo; Probacijos skyriaus teikimas išnagrinėtas suinteresuotam asmeniui - nuteistajam M. D., nežinant apie vykstantį procesą, jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su teikimo turiniu, pateikti savo poziciją, prašymus ar pareiškimus dėl nušalinimo. Skundžiamoje nutartyje teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl šiuo atveju buvo rengiamas teismo posėdis, apie kurį informuotas tik prokuroras. Byloje yra 2018-09-04 teismo šaukimai (7, 9 b.l.), tačiau šie dokumentai surašyti 2018-09-04, t.y. po 2018-08-31 skundžiamos nutarties priėmimo, Probacijos skyriui siųstame šaukime pažymint, jog siunčiamas teismo pranešimas (7 b.l.), o M. D. nurodant, kad siunčiamas šaukimas atvykti į 2018-09-04, 00.00 val. vyksiantį Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdį (9 b.l.), kai tuo metu joks teismo posėdis realiai nevyko ir negalėjo vykti. Tad akivaizdu, jog bylą nagrinėjęs teisėjas, netinkamai organizavo procesą ir padarė esminius BPK pažeidimus - BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungtyniškumo principą bei BPK 10 straipsnyje įtvirtintas šiuo atveju nuteistojo teisės į gynybą užtikrinimo principą. Kaip jau paminėta aukščiau, vadovaujantis BPK 362 straipsnio 4, 5 dalimis, nepriklausomai nuo to, rengiamas teismo posėdis teikimo nagrinėjimui ar klausimas sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, apie tai turi būti informuoti suinteresuoti šiuo klausimu asmenys ir nuteistasis neabejotinai yra vienas iš jų, todėl apie posėdį jam bet kokiu atveju turi būti pranešta.
7. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad teikimas dėl M. D. keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo išnagrinėtas pažeidžiant BPK 7, 10, 362 straipsnių nuostatas, nepranešus apie teikimo nagrinėjimą nuteistajam M. D. bei Probacijos skyriui, todėl skundžiama nutartis naikinama, byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į priimamo sprendimo pobūdį, aukštesnės instancijos teismas nevertina skundo argumentų, susijusių su bausmių bendrinimu, kadangi šis klausimas bus nagrinėjamas apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. D. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir bylą dėl Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos teikimo grąžinti nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.