Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. M. prašymą atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 181 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Nikolajaus Kuznecovo kasacinį skundą atmetė.

2015 m. lapkričio 16 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo A. M. prašymas pritaikyti jam naujas LR BK 75 straipsnio nuostatas ir sušvelninti bausmę ar taikyti lygtinį paleidimą.

Nuteistojo A. M. prašymas atmestinas.

LR BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d., buvo pakeista LR BK 75 straipsnio 1 dalis, naujojoje šio straipsnio redakcijoje nurodant, kad „Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.“ Atsižvelgiant į naująjį bausmės vykdymo atidėjimo reglamentavimą, kuriame nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

LR BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tačiau visas šias aplinkybes įvertino ir dėl LR BK 75 straipsnio nuostatų taikymo A. M. atžvilgiu 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje jau pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo šeiminė padėtis netrukdė jam nusikalsti (nuteistasis buvo tik ką sukūręs šeimą ir susilaukęs dukters). A. M. dėl savanaudiškų paskatų padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, buvo baustas administracine tvarka. Pažymėjo ir tai, kad A. M. nusikalstama veika jam nebuvo atsitiktinė. Nuteistasis Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą, paskiriant jam auklėjamo poveikio priemones. Įvertinusi visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija neturėjo pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. M. teisinę padėtį lengvinančio instituto taikymas praeityje nepadarė jam pozityvaus poveikio, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nepažeidinėtų įstatymų ir nenusikalstų.

Nuteistasis taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Tačiau lygtinio paleidimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (prašymai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pateikiami Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai), todėl šis klausimas paliekamas nenagrinėtas.

Atsižvelgdamas į nustatytas ir paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuteistojo A. M. prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. M. prašymą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.