Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (ieškovės) I. N. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. N. V. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1586-889/2018 pagal ieškovės I. N. V. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos individualių administracinių aktų panaikinimo, tretieji asmenys A. K., D. K., V. V., V. Š. ir V. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos I. N. V. patikslintas prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1586-889/2018.

12. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2007).

13. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą.

14. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).

15. Taikant proceso atnaujinimo institutą yra svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos ir šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms ištaisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

16. Pareiškėja nagrinėjamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo teikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.

17. Pareiškėja argumentuoja, jog atsakovė 2019 m. spalio 8 d. priėmė potvarkį Nr. P3-151 „Dėl 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 papildymo“ (toliau – Potvarkis), kuriuo iš esmės buvo pakeistas atsakovės pradinis administracinis aktas – 2017 m. gegužės 11 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042, t. y. iš esmės pakeistas privalomojo nurodymo turinys. Pareiškėjos nuomone, teismas, nesant 2019 m. spalio 8 d. Potvarkio, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1586-889/2018, negalėjo tinkamai įvertinti atsakovės 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo, esant šiems duomenims, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1586-889/2018, būtų buvęs priimtas jai palankus sprendimas, todėl būtina atnaujinti procesą. Pareiškėjos argumentai nepagrįsti.

18. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-1586-889/2018 duomenų, apeliantė išnagrinėtoje byloje pareikštą ieškinį grindė įrodinėdama aplinkybę, kad 2017 m. gegužės 15 d. paštu gavo atsakovės 2017 m. gegužės 12 d. lydimąjį raštą, atsakovės 2017 m. gegužės 10 d. savavališkos statybos aktą, atsakovės 2017 m. gegužės 11 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atsakovės 2017 m. gegužės 11 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų. Nurodė, jog ieškovei priklausančiame žemės sklype, esančiame Pylimo g. 71, Palangos m., 2005 m. buvo vykdomi ieškovei priklausančių poilsio namų paprastojo remonto darbai, kurių metu buvo įrengtos terasos 1K1Ž ir 2K1Ž. Šiems statybos darbams statybą leidžiantis dokumentas, taip pat ir projektas nėra privalomi, todėl ieškovė neturėjo galimybės pateikti projektinę, statybinę (detaliąją) dokumentaciją, statybą leidžiantį dokumentą, statybos projektą, sklypo geodezinę nuotrauką. Poilsio namus 1K1Ž ir 2K1Ž įsigijo 2003 m. Nurodyti statiniai yra priskiriami 1-os grupės nesudėtingų statinių kategorijai, todėl tokių statinių teisinė registracija viešame Nekilnojamojo turto registre nėra privaloma, o statybos darbai yra atliekami statinio savininko nuožiūra. Atsakovė nėra nustačiusi savavališkos statybos vykdymo fakto, nes nurodyti statiniai yra pastatyti 1975 m., todėl statinių statybos teisėtumo klausimas pagal dabar galiojantį Lietuvos Respublikos statybos įstatymą negali būti sprendžiamas.

19. Ieškovė 2017 m. gegužės 11 d. privalomuoju nurodymu buvo įpareigota nugriauti statinius. Sprendimui įsiteisėjus, atsakovė 2019 m. spalio 8 d. priėmė potvarkį Nr. P3-151 „Dėl 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 papildymo“. Potvarkiu numatyta, kad jei ieškovė per nustatytą terminą nenugriaus statinio, Inspekcija turi teisę pati nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę ieškovės lėšomis. Pareiškėja nurodo, kad tai yra aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą.

20. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepasisako dėl anksčiau paminėtų pareiškėjos argumentų. Minėta, kad pareiškėjos nurodomas Potvarkis negali būti pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes minėti dokumentai neegzistavo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1586-889/2018. Vadinasi, ir minėtuose dokumentuose nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis ir sudaryti pagrindą ginčyti civilinėje byloje Nr. 2-1586-889/2018 priimtus sprendimus, prašant atnaujinti procesą minėtoje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

21. Vadinasi, atsakovės 2019 m. spalio 8 d. priimtas potvarkis Nr. P3-151 „Dėl 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 papildymo“ neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe ir negali būti pagrindu atnaujinti procesą.

22. Atskirajame skunde pareiškėja akcentuoja, kad tik 2020 m. vasario 24 d. iš VĮ Registrų centro gavo duomenis: 1991 m. gegužės 7 d. statinių išdėstymo plano kopiją, 1991 m. gegužės 7 d. statinio aukšto planų kopijas, pastato 1Kiž kadastro duomenų kopijas, pastato 2Kiž kadastro duomenų kopijas. Pareiškėjos nuomone, šie duomenys įrodo, kad ginčo statinys nebuvo naujas, ji nebuvo jo statytoja, nesant šių duomenų, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1586-889/2018, buvo neteisingai išspręstas civilinis ginčas, todėl būtina atnaujinti procesą.

23. Pirmosios instancijos tesimas nustatė, kad išnagrinėtoje byloje yra visi anksčiau nurodyti duomenys. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuose dokumentuose yra taip pat įrašyti statinių statybos metai, t. y. 1975 m., ir šie duomenys buvo ištirti ir įvertinti bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Taigi, įrodinėdama savo argumentų pagrįstumą, apeliantė turėjo vykdyti ir CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą įrodinėjimo pareigą.

24. Kaip matyti iš išnagrinėtos bylos medžiagos bei pareiškėjos pateiktų archyvo duomenų, jos įrodinėtos aplinkybės nėra naujos, paaiškėjusios tik iš šių naujai teikiamų dokumentų, įrodymai nėra naujai atsiradę, jie buvo žinomi nagrinėjant civilinę bylą Klaipėdos apylinkės teisme dar 2018 metais. Taigi pareiškėja, laiku nevykdžiusi įrodinėjimo pareigos, turi prisiimti ir neigiamas jai kilusias pasekmes. Konstatuotina, kad apeliantė savo prašyme nenurodė jokių naujų, teismų nevertintų aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą, o tik pakartotinai išdėstė savo poziciją dėl teismų išnagrinėto ginčo.

25. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad teismas, neatnaujindamas proceso, neturėjo teisinio pagrindo vertinti civilinėje byloje Nr. 2-1586-889/2018 esančių rašytinių įrodymų, atsisakydamas atnaujinti procesą nenurodė CPK 370 straipsnio 3 dalyje reglamentuotų pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą trūkumų.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymo priėmimo svarstymo stadijoje vertinama tik tai, ar prašyme, be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, yra nurodyta: sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; proceso atnaujinimo pagrindas; proceso atnaujinimo motyvai; aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; prašymą pareiškusio asmens prašymas. Taigi, prašymo priėmimo svarstymo stadijoje vertinamos tik paminėtos aplinkybės, bet nesprendžiama dėl CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesui atnaujinti pagrindų pagrįstumo, tai teismas sprendžia kitoje proceso stadijoje – kai prašymas yra priimtas ir išnagrinėjamas teismo posėdyje (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

27. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų atnaujinti procesą byloje, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka gali baigtis dvejopai: arba teismo nutartimi gali būti atnaujintas procesas (kai teismas nustato, kad prašymas paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu), arba teismo nutartimi gali būti atsisakyta atnaujinti procesą (jeigu teismas konstatuoja, kad praleistas CPK 368 straipsnio nustatytas prašymo padavimo terminas arba kad prašymas nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu).

28. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 443 straipsnio reglamentavimą, kadangi civilinė byla dėl proceso atnaujinimo nėra ir negalėjo būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, kadangi proceso atnaujinimo byla nepatenka į CPK 442 straipsnio baigtinį sąrašą.

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo nebuvo nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė CPK normą, kurios pagrindu paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 straipsnio nuostatas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, atmetus ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš jos pagrįstai tretiesiems asmenims buvo priteistos išlaidos, patirtos už atsiliepimo į prašymą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus atskirojo skundo nėra teisinio pagrindo panaikinti iš pareiškėjos priteistą išlaidų atlyginimą.

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018, 26 p.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.