Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. T-1232-961/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-05-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-51-1017/2018Nutartis · 2018-01-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. T-578-961/2018Nutartis · 2018-05-31Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2018-07-04Vilniaus apygardos teismas
  5. T-1232-961/2018Nutartis · 2018-11-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  6. T-359-805/2020Nutartis · 2020-09-04Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
T-1232-961/2018
Teisminio proceso Nr.
1-10-9-00742-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Nuteistasis
D. R.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1232-961/2018
Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00742-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 59-210 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu D. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta vienu trečdaliu sumažinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu D. R. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dešimt nusikalstamų veikų) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta galutinė subendrinta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu D. R. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė vienu trečdaliu sumažinta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžiu D. R. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu D. R. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir jam paskirta galutinė penkerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu D. R. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (septynios nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, jam paskirta subendrinta vienu trečdaliu sumažinta dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. rugpjūčio 20 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. vasario 20 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės ½ dalį atliko 2017 m. gegužės 20 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. spalio 31 d. – dveji metai trys mėnesiai ir dvidešimt dienų laisvės atėmimo.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. spalio 31 d. vykusio posėdžio metu nutarė nuteistajam D. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlo nuteistajam nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka, o pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2021 m. vasario 20 d. Komisija pažymėjo, kad, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, teismas proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali nuteistajam paskirti pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

Komisijos nutarime nurodyta, jog teismui paskutinį kartą nepatvirtinus Komisijos nutarimo nuteistajam D. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nuteistasis vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas.

Komisijos nutarime taip pat pažymėta, kad D. R. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose teisinio ir socialinio švietimo programose. Nuteistasis skatintas tris kartus, du kartus baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, tačiau paskirtos nuobaudos negalioja.

Be to, Komisijos nutarime paminėta, kad D. R. yra įgijęs specialųjį vidurinį išsilavinimą bei mechaniko, tekintojo, frezuotojo, avalyninko specialybes. Išėjęs į laisvę nuteistasis planuoja užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. D. R. palaiko santykius su sutuoktine, jos yra lankomas, retkarčiais telefonu palaiko ryšius su motina ir seserimi. Išėjęs į laisvę nuteistasis planuoja gyventi sutuoktinės bute, kuris yra tinkamas intensyvios priežiūros taikymui.

Komisijos nutarime taip pat nurodyta, kad, būdamas pataisos įstaigoje, D. R. stengiasi atsiriboti nuo neigiamos aplinkinių įtakos, išsako norą daugiau nebenusikalsti, kritiškai vertina savo padarytas nusikalstamas veikas, prisiima atsakomybes už jas. Be to, nuteistasis supranta įstatymų svarbą kaip priemonę tvarkai visuomenėje palaikyti, deklaruoja visuomenines vertybes ir normas.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, D. R. priklauso žemai rizikos grupei, kuri sudaro 34 balus.

Komisijos nutarimas nuteistajam D. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtintinas.

Teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Svarstydamas klausimą dėl Komisijos nutarimo lygtinai paleisti D. R. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte: faktiškai yra atlikęs daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Tai sudaro pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam klausimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis D. R. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už 23 nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat už pasikėsinimą padaryti dvi nesunkias nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Anksčiau D. R. teistas penkis kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, taigi, jam būdingas nusikaltimų modelis. Nuteistajam praktiškai visais ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, tačiau tai D. R. nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nuteistasis nusikalsdavo neišnykus ankstesniems teistumams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu D. R. buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. Nuteistajam vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nors D. R. laikėsi lygtinio paleidimo sąlygų, vis tik savo elgesio nekeitė, išvadų nepadarė, jam teismo paskirto pasitikėjimo nepateisino ir padarė daug naujų nusikaltimų. Tai tik patvirtina, kad nuteistasis nedarė savalaikių išvadų, rodo pakankamą D. R. asmenybės pavojingumą, tačiau, teismo vertinimu, nereiškia, kad nuteistojo šiuo metu negalima taisyti neizoliuoto nuo visuomenės. Teismas atkreipia dėmesį, jog pateikti duomenys yra susiję su D. R. kriminaline praeitimi ir, nors šios aplinkybės reikšmingos aktualiu klausimu, tačiau ne mažiau svarbu tai, kad bausmės atlikimo metu D. R. elgesys rodo jo norą taisytis, keisti savo elgesį pozityvia, visuomenei priimtina linkme ir daugiau nebenusikalsti.

Pirmiausia pažymėtina, kad nuteistasis D. R. Komisijai pristatytas pakartotinai ketvirtą kartą. Tik pirmą kartą Komisija nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tuo tarpu kitus tris kartus Komisija nutarė D. R. naudai. Visais atvejais nuteistasis sutiko, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos būtų taikomas jam nustatant intensyvią priežiūrą. Teismui atsisakius D. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nuteistasis kiekvieną kartą vykdė Komisijos jam teikiamas rekomendacijas. Socialinių tyrimo išvadų sugretinimas atskleidžia, kad D. R. visą laiką įgyvendino individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko žema, bendrai sumažėjo nuo 39 iki 34 balų (turint omenyje, kad 20 iš jų yra statiniai veiksniai, kurių sumažinti nėra galimybės), o tarp paskutinių vertinimų sumažėjo 1 balu.

Ne mažiau svarbu tai, kad nuteistasis D. R. išsako kaitos poreikį, o jo motyvacija ateityje nenusikalsti yra ganėtina. Šiuo aspektu paminėtini stebimi teigiami nuteistojo mąstymo ir elgesio bei nuostatų pokyčiai. Socialinio tyrimo išvadų palyginimas rodo, kad nuteistasis atsisakė anksčiau išsakyto savo nusikalstamą elgesį pateisinančio požiūrio, pasireiškusio nusikaltimų neutralizavimu savo fizinės sveikatos problemomis, jų suvokimu, kaip neteisingai įvertintų, valstybės politikos kaltinimu už nepasirūpinimą, ir išreiškia kritišką savo nusikalstamos veiklos vertinimą, prisiima atsakomybę už ją bei sukeltus padarinius. Kartu, jeigu praeityje D. R. noras daugiau nebenusikalsti, ateities planus sieti su darbine veikla, šeiminiu gyvenimu buvo vertinamas kaip labai abstraktus, paremtas priklausomumo nuo kitų ir aplinkybių tendencijomis, sunkiai konkretizuojamas ir efektyviai įgyvendinamas, tai šiuo metu nuteistasis labiau konkretizavo atitinkamus ateities planus ir realiau juos vertina, taip pat papildomai sieja su prosocialiu gyvenimo būdu.

Pataisos įstaigoje nuteistasis D. R. laikomas paprastosios grupės sąlygomis, taikosi su esama priežiūra. Nuteistasis tris kartus skatintas už gerą elgesį, tačiau taip pat tenka pažymėti, kad jis du kartus pažeidė bausmės atlikimo režimą. Taigi, D. R. elgesys bausmės atlikimo metu išties nebuvo nuoseklus ir nukreiptas vien tik jo elgesio koregavimui teigiama linkme. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad bausmės atlikimo režimą nuteistas paskutinį kartą pažeidė prieš beveik trejus metus ir jam paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, o po paskutinės iš jų paskyrimo D. R. buvo vieną kartą skatintas už gerą elgesį. Todėl pirmiau pateiktos aplinkybės atspindi nuteistojo nevienareikšmišką požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi praeityje ir jo atitinkamo elgesio kaitą išimtinai teigiama linkme. Šiuo aspektu paminėtina ir tai, kad, būdamas pataisos įstaigoje, D. R. stengiasi atsiriboti nuo neigiamos aplinkinių įtakos, nesiekia artimų pažinčių su kriminalinę patirtį turinčiais asmenimis, nors ir nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime yra svarbūs ir kiti žmonės, geba adaptuoti savo bendravimą prie įvairių socialinių situacijų, neigia palaikantis ir besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, neturi diskriminacinių nuostatų. Nuteistasis savanoriškai dalyvauja pasiūlytose socialinės reabilitacijos programose, netgi padėjo vieną iš jų organizuoti bei pravesti, minėta, įgyvendina individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, praeitais mokslo metais įgijo avalyninko specialybę, konsultuojasi pas psichologą, lankose pataisos įstaigos koplyčioje vykstančiose pamaldose, renginiuose, sudarė santuoką, sutuoktinės lankomas, taip pat retkarčiais palaiko ryšius su motina bei seserimi. Taigi, D. R. elgesys bausmės atlikimo metu jį charakterizuoja neabejotinai teigiamai ir atitinka nuteistojo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę, standartą.

Vienu iš kriminogeninių veiksnių, priskiriamų kintamai rizikai, yra didelės nuteistojo D. R. finansinės skolos, kurių menką dengimą ir ribotas galimybes tai daryti laisvėje dėl turimo dalinio neįgalumo akcentavo atskirąją nuomonę pateikusi Komisijos narė. Paminėtina ir tai, jog iki bausmės atlikimo nuteistasis oficialiai nepilnus metus užsiėmė individualia veikla ir kelis mėnesius dirbo viešojoje įstaigoje, todėl išėjęs į laisvę gali susidurti su sunkumais gaunant pajamų. Taip pat tenka pripažinti, kad ankstesnis D. R. gyvenimo būdas (prieš atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis gyveno iš valstybės pašalpos, kadangi trūko pajamų, užsiimdavo nusikalstamomis veikomis, t. y. sukčiaudavo), jo mąstymas bei elgesys praeityje iš tiesų kelia pagrįstų abejonių dėl D. R. galimybių adaptuotis laisvėje bei laikytis konstruktyvios veiksmų krypties, tuo pačiu kelia realų pavojų nuteistojo teisei priešingo elgesio pasikartojimui. Vis dėlto, teismo vertinimu, pajamoms gauti ir skoliniams įsipareigojimams dengti laisvėje D. R. turi daugiau teisėtų galimybių, negu būdamas pataisos įstaigoje. Kaip matyti, nuteistasis planuoja užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Šiuo aspektu didelę reikšmę turi apsauginiai veiksniai, kurie mažiną aptariamą riziką. D. R. turi pastovią gyvenamąją vietą – planuoja gyventi pas sutuoktinę, kuri sutinka jį apgyvendinti. Taigi, nuteistasis neturėtų rūpintis būsto problema. Svarbu ir tai, kad D. R. turi specialųjį vidurinį išsilavinimą bei mechaniko, tekintojo, frezuotojo, avalyninko specialybes, taip pat dvejų metų darbo patirtį gamykloje tekintoju. Tai sudaro plačias galimybes nuteistajam įsitvirtinti darbo rinkoje, netgi pasirinkti sveikatos būklei tinkamą darbą. Sėkmingai darbinei veiklai nemažą reikšmę turi D. R. neturėjimas priklausomybių psichiką veikiančioms medžiagoms. Todėl teismas įžvelgia realias D. R. galimybes būnant laisvėje mažinti aptariamą riziką.

Tenka pripažinti, kad nuteistasis D. R. vis dar turi problemų atpažinimo sunkumų bei stokoja jų sprendimo įgūdžių. Tačiau rizika, susijusi su šiuo kriminogeniniu veiksniu, teismo vertinimu, taip pat efektyviau gali būti mažinama nuteistajam būnant laisvėje. Juk ne tik probuotojas užtikrintų D. R. resocializacijos priemones, kurios atitinka taikomas pataisos įstaigoje, bet ir šeiminis gyvenimas, planuojami atnaujinti ryšiai su dukra, darbo perspektyvos reikšmingai prisidėtų prie nuteistojo integracijos į visuomenę, kas, atitinkamai, mažintų aptariamą riziką, taip pat neabejotinai turėtų teigiamos įtakos jo emocinei gerovei. Prie to prisidėtų pakankamai išlavėję D. R. socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai, takto ir savikontrolės išlaikymas bendraujant, patenkinamas saviveiksmingumas, taip pat jam nebūdingas savitvardos, emocinės kontrolės praradimas, smurtinis, agresyvus elgesys.

Tačiau teismas nepritaria pateisinančio požiūrio į savo nusikalstamą elgesį priskyrimo nuteistojo D. R. kriminogeniniams veiksniams. Tai prieštarauja pirmiau paminėtiems stebimiems teigiamiems nuteistojo nuostatų pokyčiams – anksčiau išsakyto savo nusikalstamą elgesį pateisinančio požiūrio atsisakymo. Šiuo aspektu taip pat paminėtina, kad D. R. pilnai prisiima kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų. Be to, nuteistasis įstatymų svarbą supranta kaip priemonę tvarkai visuomenėje palaikyti ir deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, nors jam dar sunkiai sekasi visuotinai jomis vadovautis.

Taigi, nepriklausomai nuo ankstesnių nepalankių teismų sprendimų, nuteistasis D. R. kryptingai ir nuosekliai įgyvendina lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos keliamus reikalavimus. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra objektyvi. D. R. elgesys ne kartą Komisijos įvertintas kaip vertas pasitikėjimo. Vardan buvimo laisvėje nuteistasis sutinka būti itin griežtai kontroliuojamas. D. R. norą gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais atspindi teigiami mąstymo ir elgesio bei nuostatų pokyčiai, visumoje tinkamas bausmės atlikimas. Kriminogeniniams veiksniams priskiriamos kintamos rizikos gali būti veiksmingiau mažinamos D. R. būnant laisvėje. D. R. saistomas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais. Teismo vertinimu, teigiamai D. R. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, juo labiau, taikant intensyvią priežiūrą. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali lemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Įvertinęs pateiktus duomenis, atsižvelgdamas į nuteistojo D. R. asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Atsižvelgęs į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas tvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. 59-210, nustatant intensyvią nuteistojo D. R. priežiūrą, o jai pasibaigus skirti pareigą neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, iki 2021 m. vasario 20 d., taip pat pareigą dirbti, kas, teismo manymu, teigiamai paveiktų D. R. elgesį. Nesant galimybės dirbti, D. R. nustatytina pareiga registruotis užimtumo tarnyboje,

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 3, 4, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2, 5 dalimis, 364 straipsniu,

nutaria:

patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. 59-210 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant intensyvią priežiūrą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Pasibaigus intensyviai priežiūrai, D. R. nustatyti pareigas:

– per vieną mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, visą lygtinio paleidimo laikotarpį tęsti darbą, o nesant tokios galimybės – registruotis užimtumo tarnyboje;

– neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, iki 2021 m. vasario 20 d.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė