- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- T-51-1017/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00742-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Nuteistasis
- D. R.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 59-222 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (7 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams; į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendį.
Nurodoma bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. rugpjūčio 20 d., pabaiga – 2021 m. vasario 20 d., ½ bausmės atliko 2017 m. gegužės 20 d., neatliktos bausmės dalis 2017 m. gruodžio 14 d. – 3 metai 2 mėnesiai 6 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2017 m. gruodžio 14 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-41 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2017 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 59-222 taikyti D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija siūlo nuteistajam nustatyti baudžiamojo poveikio priemonę – neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2021 m. vasario 20 d.
Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą netvirtintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės; be to, BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę BVK 157 straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 str. 3 d.).
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Svarstydamas klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo lygtinai paleisti D. R. iš pataisos įstaigos (ne)tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad D. R. 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2017 m. gegužės 20 d., jo prašymas svarstomas antrą kartą. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pirmą kartą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje D. R. prašymas buvo svarstytas 2017 m. liepos 13 d. Komisija nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo bei pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: konsultuotis su įstaigos psichologu, atlikti gerbūvio darbus pataisos namuose, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pirmą kartą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje D. R. prašymas buvo svarstytas 2017 m. liepos 13 d. Komisija nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, paliko galioti šį Komisijos nutarimą. Teismo vertinimu, iš esmės pasikeitusių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindo priimti priešingą išvadą, nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Šioje byloje teismui pateiktoje 2017 m. gruodžio 11 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-188 nurodyta, kad D. R. pilnai įvykdė komisijos pateiktas rekomendacijas. Be to, Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad D. R. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra žema – 35 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 20 balų, dinaminiai – 15 balų. Taigi, sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam D. R. tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal teismų praktiką, būtina įvertinti, ar jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.
Bylos duomenimis, D. R., minėta, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nusikaltimus jis įvykdė vienas, kaltę prisiima pilnai, jam būdingas nusikaltimų modelis, teigia esąs namisėda, daugiausia laiko praleisdavo namuose, lankydavosi sporto varžybose, draugų neturėjęs, kompanijose nesilankydavo. Būdamas pataisos namuose, stengiasi atsiriboti nuo neigiamos aplinkinių įtakos. D. R. neigia narkotinių medžiagų vartojimą, nerasta informacijos asmens byloje apie narkotikų vartojimą, taip pat nėra fiksuota nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo atvejų Vilniaus pataisos namuose šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis neigia alkoholinių gėrimų vartojimą. Nerasta informacijos asmens byloje apie žalingą alkoholio vartojimą ar nusikaltimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, nėra fiksuota nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų šios bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigoje. D. R. socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, bendraudamas išlaiko taktą ir savikontrolę. Bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėti, nuteistojo nusikalstamam elgesiui nebūdinga bei pats nuteistasis neigia savitvardos, emocinės kontrolės praradimus, smurtinį, agresyvų elgesį. Su priežiūros sąlygomis taikosi – šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu turėjo dvi drausmines nuobaudas už draudžiamų daiktų turėjimą bei lokalizacijos pažeidimą, yra tris kartus skatintas už gerą elgesį. D. R. dalyvavo tipinėje naujai atvykusių į pataisos įstaigą adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, pozityvaus užimtumo priemonių bei asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose; įgijo avalynės gamintojo specialybę; be to, 2016 m. lapkričio 7 d. dalyvavo Vilniaus arkiviskupijos „Caritas“ nuteistųjų Gailestingumo jubiliejaus proga organizuotame „Protų Mūšyje“ ir laimėjo Il-ą komandinę vietą, taip pat 2017 m. kovo 16 d. dalyvavo Vilniaus pataisos namuose organizuotame „Protų Mūšyje“. Jis 2017 m. liepos 7 d. padėjo organizuoti bei pravesti pataisos namuose svarsčio kilnojimo varžybas. Nuteistasis turi spec. vidurinį išsilavinimą bei mechaniko, tekintojo, frezuotojo specialybes. Šiais metais Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo avalynės gamintojo specialybę (pateikęs teigiamą charakteristiką iš minėtos mokyklos). Oficialiai yra dirbęs virš dviejų metų gamykloje tekintoju; nuo 33 metų amžiaus nedirbo. Nuo 29 metų turėjo 50 % neįgalumą, buvo registruotas darbo biržoje, teigia, kad dėl neįgalumo negali atlikinėti sunkių fizinių darbų; šiuo metu pagal nuosprendžius turi ieškinių 29 000 Eur sumos, išmokėti juos yra nerealu, nes sunkiai serga. Taip pat nustatyta, jog D. R. santykius palaiko su žmona, santuoką 2014 metais sudarė pataisos namuose, žmonos lankomas, vienišu nesijaučia; retkarčiais skambina motinai bei seseriai, taip pat turi 15 metų dukrą iš pirmos santuokos, ryšių su ja šiuo metu nepalaiko, kadangi dukra su savo motina išvykusi gyventi į užsienį. Po įkalinimo planuoja grįžti gyventi pas žmoną Alytuje. Taigi byloje yra nemažai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų.
Vertindamas, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nustatyta nuteistojo D. R. nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nuo 39 balų iki 35 balų ir yra priskiriama prie žemos nusikalstamo elgesio rizikos, tačiau nedaug žemesnės nei maksimali žemos rizikos riba, kuri nustatoma nuo 0 iki 40 balų. Be to, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė, įvertinus kitus bylos duomenis, nesudaro pagrindo kategoriškai teigti, jog D. R. daugiau nenusikals. Atkreiptinas dėmesys, kad D. R. iš viso yra teistas 11 kartų už sukčiavimą, pirmą kartą – būdamas 33 metų amžiaus, t. y. būdamas jau pakankamai brandaus amžiaus. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo atžvilgiu yra priimta 11 apkaltinamųjų nuosprendžių dėl sukčiavimo, bet, pavyzdžiui paskutiniu nuosprendžiu jis yra nuteistas net dėl septynių nusikalstamų veikų – sukčiavimo bei pasikėsinimo sukčiauti. Jam jau buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, be to, vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas ir nors jis lygtinio paliedimo sąlygų nepažeidė, tačiau dėl savo elgesio išvadų nepadarė – vėl nusikalto ir šiuo metu atlieka bausmę, kurios atlikimo metu du kartus pažeidė režimo reikalavimus, už ką buvo nubaustas. Tiesa, šiuo metu nuobaudos negalioja.
Pažymėtina, kad pagal 2017 m. gruodžio 11 d. Socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai yra prasti – jam sunku atpažinti kylančias problemas, ir nors jis yra linkęs svarstyti savo elgesį, planuoti veiksmus, tačiau negeba numatyti neigiamų pasekmių nei sau, nei kitiems, priimti teisėtus problemos sprendimus, labiau linkęs nepaisyti kitų žmonių interesų, patenkinti tik savo poreikius, siekti tiesioginio atlygio. Ir nors nuteistasis išsako norą daugiau nebenusikalsti, taip pat ir ateities planus, siejamus su darbine veikla, šeimyniniu gyvenimu, tačiau jo keliami tikslai yra labai abstraktūs, paremti priklausomumo nuo kitų ir aplinkybių tendencijomis, sunkiai konkretizuojami ir efektyviai įgyvendinami. Be kita ko, nors nuteistasis neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, neturi diskriminacinių nuostatų, tačiau jis išreiškia savo nusikalstamą elgesį pateisinantį požiūrį – neutralizuoja nusikaltimus savo fizinės sveikatos problemomis, suvokia, kaip neteisingai juos įvertintus, kaltina valstybės politiką už nepasirūpinimą. Ir nors supranta įstatymų svarbą, kaip priemonę tvarkai visuomenėje palaikyti, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau pačiam dar sunkiai sekasi visuotinai jomis vadovautis. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog šiuo metu D. R. yra atlikęs tik šiek tiek daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o likusi neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė, t. y. kiek daugiau nei 3 metai.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad, išėjęs į laisvę, D. R. pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, šiuo konkrečiu atveju, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Dėl nurodyto netvirtintinas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 59-222 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. R..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 59-222 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. R..
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.