Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo bei išlaikymo, mokamo nepilnamečiams vaikams, pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovui R. J., kuriuo ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-45493-967/2015 dalį dėl atsakovo R. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir R. J. teikiamo vaikams M. J. bei T. J. išlaikymo padidinimo po 215 Eur dydžio periodinių mėnesio išmokų mokėjimo kiekvienam vaikui, indeksuojant išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad T. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra šalių vaikai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-45493-967/2015 patvirtino M. J. ir atsakovo R. J. santuokos nutraukimo bendru sutikimu sutartį, kuria R. J. įsipareigojo teikti nepilnamečiams vaikams kas mėnesį po 159 Eur išlaikymą kiekvienam iki vaikų pilnametystės (el. b. 1 t., b. l. 10-12). Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad pirminio išlaikymo, mokamo nepilnamečiams vaikams, dydis buvo nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu, patvirtinant šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, t. y. nesant šalių ginčo dėl išlaikymo dydžio, kuris vaikams buvo nustatytas po 159 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir nebuvo tiriamos ir įrodinėjamos aplinkybės apie šalių turtinę padėtį, finansines galimybes ir nepilnamečių vaikų poreikiai. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad šiuo metu šalių sūnui T. J. yra (duomenys neskelbtini), sūnui M. J. – beveik (duomenys neskelbtini), tuo tarpu 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu priteisiant iš atsakovo po 159 Eur išlaikymą, T. buvo (duomenys neskelbtini)amžiaus, M. – (duomenys neskelbtini) amžiaus. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad skirtingo amžiaus vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui yra skirtingi, t. y. šie poreikiai su amžiumi objektyviai padidėja. Didesnių išlaidų reikia vaikų mokymui, gebėjimų ugdymui. Be to, padidėjo ir įvairių paslaugų, maisto produktų, aprangos kainos. Nuo pirminio išlaikymo nustatymo 2015 m. lapkričio 23 d. iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo vaikams padidinimo 2019 m. gruodžio 5 d. ir šio teismo sprendimo priėmimo 2020 m. spalio 12 d. praėjo beveik penkeri metai, todėl nepilnamečių vaikų poreikių padidėjimą lėmė ir natūralios priežastys.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).

Iš ieškovės pateiktos nepilnamečių vaikų mėnesio poreikių lentelės ir paaiškinimų matyti, kad, ieškovės teigimu, išlaidos nepilnamečių vaikų poreikiams yra apie 430 Eur kiekvienam, t. y.: maistui namuose po 125 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, maistui mokykloje – po 50 Eur/mėn., aprangai – po 50 Eur/mėn., mokyklos reikmenims, mokyklos uniformai – 12,50 Eur/mėn., sportinei aprangai – po 5 Eur/mėn., klasės fondui, išvykoms – po 10 Eur, knygoms, žurnalams – 5 Eur, vaistams bei vitaminams – po 10 Eur, komunaliniams mokesčiams – po 25 Eur, higienai – po 15 Eur/mėn., dienpinigiams – po 20 Eur/mėn., išlaidos telefono ryšiui bei mobiliajam – po 7,5 Eur/mėn., vaikų laisvalaikiui (teatrui, kinui, boulingui ir kt. pramogoms) – po 20 Eur/mėn., kirpyklai – po 7,5 Eur/mėn., vaikų gimtadieniams – po 10 Eur/mėn., kitoms išlaidoms (kuro išlaidos, išvykos, ekskursijos, draugų gimtadienio dovanos, namų apyvokos reikmenys bei kt.) – 40 Eur/mėn., vaikų būreliai - po 25 Eur/mėn. (el. b. 1 t., b. l. 7). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovei suruošti vaikus į mokyklą kainavo apie 150 Eur kiekvienam. Dėl poreikių lentelėje nurodomų kitų išlaidų paaiškino, kad vaikai mokėsi nuotoliniu būdu, jiems buvo reikalingi kompiuteriai, tam ieškovė skyrė savo kompiuterį, buvo pasiskolinusi dar vieną, jų įsigijimui yra taupoma, tačiau, neturint kompiuterinės technikos, vaikams būtų neužtikrinamas mokslas. Taigi iš ieškovės, jos atstovo paaiškinimų matyti, kad ieškovės patiriamas išlaidas šalių vaikams sudaro išlaidos už perkamą maistą, drabužius, avalynę, būsto išlaikymo išlaidų dalis, mokymosi ir ugdymo priemones, užklasinę veiklą, transporto išlaidos, pramogų, laisvalaikio, atostogų išlaidos bei sveikatos išlaidos.

Įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje pateiktus duomenis apie nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžiui reikšmingų aplinkybių pasikeitimą, teismas sprendžia, kad šalių vaikų poreikiai per beveik penkerių metų laikotarpį pasikeitė – jie išaugo. Be to, padidėjo ir įvairių paslaugų, maisto produktų, drabužių, avalynės, vaistų ir kt. kainos. Teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą padidinti priteisto išlaikymo dydį šalių nepilnamečiams vaikams, vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), ir, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog yra pagrindas keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu nustatyto išlaikymo dydį. Teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu patvirtintos sutarties santuokos nutraukimo sąlyga, kad vaiko tėvas įsipareigoja teikti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 159 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, šiuo metu neužtikrina nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių bei neatitinka jų interesų.

Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad jog mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas), tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio.

Atsakovas išlaidų dalies, kuri tenka vaikų maitinimui namuose, mokykloje, aprangai, avalynei, mokyklos uniformai, mokyklos reikmenims, sveikatos priežiūrai, higienos priemonėms neginčijo. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos 125 Eur/mėn. išlaidos kiekvieno vaiko maitinimui namuose ir 100 Eur/mėn. maitinimui mokykloje vertintinos kaip pagrįstos ir racionalios. Ieškovė nurodo, kad ji patiria apie 50 Eur/mėn. išlaidų kiekvieno vaiko aprangai, avalynei, po 5 Eur/mėn. sportinei aprangai. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai auga, kiekvieną sezoną jiems reikalinga keisti drabužius, sutiktina, kad išlaidų drabužiams, avalynei ieškovė turi. Teismo vertinimu, išlaidos vaiko aprangai, avalynei, uniformai yra priskiriamos prie būtinųjų, ir, vertinant išlaidų dydį, tenkantį šiam konkrečiam poreikiui, nurodyta išlaidų suma yra protinga, proporcinga ir būtina vaikų poreikiams tenkinti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių vaikai iš esmės sveikatos problemų neturi, į tai, kad vaikai paprastai bent keletą kartų per metus serga, reikalingos ir profilaktikos priemonės, sprendžia, kad ieškovės nurodoma 10 Eur per mėnesį suma, skirtina augančio vaiko sveikatos priežiūrai, vaistams vaikui susirgus, laikytina proporcinga ir racionalia. Taip pat pagrįstomis išlaidomis teismas pripažįsta 7,5 Eur/mėn. higienos priemonėmis. Ieškovė nurodė, kad išlaidos užklasinei veiklai – būreliams, per mėnesį sudaro po 25 Eur. Atsakovo teigimu, vaikai šiuo metu būrelių nelanko, praeitais mokslo metais lankė (duomenys neskelbtini) korepetitoriaus pamokas (pamoka kainavo 10 Eur už abu), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būrelius lankė nemokamai mokykloje. Teismo vertinimu, vaikų visapusiškam vystymuisi, gebėjimams vystyti būtinas papildomas ugdymas, todėl išlaidos būreliams pripažintinos būtinomis.

Atsakovo teigimu, ieškovė ieškinyje neteisingai nurodo, kad padidėjo išlaidos dujoms, nors dujų name visiškai nėra, kad padidėjo išlaidos vandeniui, nors gyvenamajame name yra įrengtas vietinis vandentiekis ir vietinis nuotekų šalinimas. Ieškovė nurodė, kad vieno vaiko išlaidos būstui sudaro 25 Eur/mėn. Iš Vilniaus miesto VTAS išvadoje nurodytų aplinkybių matyti, kad nepilnamečiai vaikai kartu su mama ir seneliais gyvena name, (duomenys neskelbtini). Gyvenamajam būstui reikalinga priežiūra, komunalinės paslaugos (elektra, televizija, internetas ir kt.), taip pat šildymas žiemos laikotarpiu, taigi nėra pagrindo abejoti, kad ieškovė patiria išlaidų būstui vaikų naudojamai gyvenamojo būsto daliai. Teismo vertinimu, išlaidos būstui priskiriamos prie būtinųjų, o ieškovės nurodomos patiriamos išlaidos laikytinos racionaliomis ir pagrįstomis.

Ieškovė būtinosiomis vaiko išlaidomis nurodė po 20 Eur kiekvienam vaikui išlaidas per mėnesį vaikų laisvalaikiui, jas detalizuodama nurodė, kad šias išlaidas sudaro išlaidos teatrui, kinui, boulingui ir pan., taip pat po 40 Eur/mėn. sudaro kiekvienam vaikui būtinos kitos išlaidos, t. y. kurui, išvykoms, ekskursijoms, draugų gimtadienio dovanoms, namų apyvokos reikmenims, vaikų gimtadienio šventės rengimo išlaidos sudaro po 10 Eur/mėn. kiekvienam. Atsakovo teigimu, ieškovė poreikių lentelėje dubliuoja dukart įtraukdama išlaidas vaikų pramogoms, taip pat gimtadieniams. Teismas pažymi, kad poreikių lentelės Nr. 15 įtrauktos išlaidos šalių vaikų gimtadieniams, o Nr. 16 – vaikų draugų gimtadienio dovanoms. Taigi nėra pagrindo sutikti, kad ieškovė poreikių lentelės Nr. 15, 16 pozicijoje dubliuoja tuos pačius poreikius. Dėl vaikų laisvalaikiui skirtinų išlaidų teismas pažymi, kad, kaip nurodyta teismų praktikoje, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Akivaizdu, kad augant vaikams, platėja jų socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu vaikų gyvenimo etapu laisvalaikio praleidimo formos gali kisti, todėl numatyti, kada ir kokią konkrečią sumą bus reikalinga skirti laisvalaikiui, yra sudėtinga. Šiuo atveju atsižvelgus į abiejų vaikų amžių (T. – (duomenys neskelbtini), M. – beveik (duomenys neskelbtini)), natūralu, kad laisvalaikio praleidimo formos, dažnumas, taip pat ir pats vaikų socializacijos poreikis didėja, todėl įvertinus ir rinkoje vyraujančias pramogų kainas, ieškovės nurodoma suma kas mėnesį nelaikytina neprotinga ar per didele (CPK 185 straipsnis).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodomos kas mėnesį patiriamos išlaidos vaikams – po 430 Eur kiekvienam, laikytinos racionaliomis ir pagrįstomis.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti tėvų turtinę padėtį. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytu proporcingumo kriterijumi, vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., ar tos pajamos reguliarios, taip pat lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Vertintinas ne tik turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių asmuo ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

Iš byloje esančių Valstybinio socialinio fondo valdybos duomenų, rašytinių įrodymų bei paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos – 1300-1600 Eur darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) (el. bylos priedas, b. l. 37-39; el. b. 1 t., b. l. 16). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo ir namo, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 33-35). Atsakovės vardu įregistruota transporto priemonė (el. b. l. 30-31).

Byloje, remiantis Sodros duomenimis, atsakovo paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis yra apie 1070 Eur/mėn. Atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise transporto priemonės neturi, automobilis jam skiriamas darbo, kurį jis naudoja ir asmeniniais tikslais. Kuro bei automobilio remonto išlaidas jam apmoka darbovietė. Nustatyta, kad atsakovas yra įregistravęs individualią veiklą. Atsakovo teigimu, jis pardavinėjo (duomenys neskelbtini) – veiklą vykdė (duomenys neskelbtini), bandė ir 2020 metais, tačiau veikla nuostolinga. Byloje duomenų, išskyrus atsakovo paaiškinimus, apie atsakovo iš individualios veiklos gaunamas pajamas, nėra. Vertinant atsakovo turtinę padėtį svarbu tai, jog atsakovas verčiasi individualia veikla, todėl nustatyti tiksliai gaunamas atsakovo pajamas nėra galimybės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 37).

Nustatant vaikui tenkančios kasmėnesinės periodinės išmokos dydį, privalu atsižvelgti ir į tokį kriterijų, kaip išlaikytinių skaičius, t. y. į vaikui privalančio teikti tėvo (motinos) visus pagal įstatymą išlaikomus asmenis (CK 3.198 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi du išlaikytinius – sūnus T. ir M..

Atsakovo teigimu, nėra pagrindo didinti išlaikymą vaikams, nes ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės. Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikai turėtų tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jų poreikiai būtų visapusiškai tenkinami. Neabejotina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatine, kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – šalių gaunamas pajamas, turimą turtą, aplinkybę, kad atsakovas naudojasi darbo suteiktu automobiliu (kuro bei automobilio remonto išlaidas jam apmoka darbovietė), sprendžia, kad atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis yra panaši. Tinkamą išlaikymą vaikams turi teikti abu tėvai, todėl darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami sveiki ir darbingi asmenys, turi visas galimybes prisidėti prie augančių nepilnamečių vaikų poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikams augti ir vystytis.

Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad atsakovas teikia teismo sprendimu nustatyto dydžio indeksuotą išlaikymą vaikams (po 175 Eur), įsiskolinimo nėra, atsakovas bendrauja su vaikais savaitgaliais, dvi darbo dienas per savaitę, apmoka vieno sūnaus telefono sąskaitą, todėl atsakovas patiria papildomų išlaidų vaikų išlaikymui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė gauna išmokas vaikams. Ši išmoka nuo 2020 m. sausio 1 d. sudaro 60 Eur/mėn. vienam vaikui. Atsakovas nurodo, kad, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vaikams dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turi būti mažinamas valstybės mokama išmoka vaikams. Ieškovės atstovo teigimu, ieškovė vaikų gaunamų valstybės išmokų neįskaičiuoja, nes taupo, jų nenaudoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Taigi ši išmoka turi būti naudojama vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečių vaikų amžių, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie vaikų poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių, valstybės mokamą išmoką vaikams, kitas aplinkybes, ieškinį tenkina iš dalies ir padidina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-45493-967/2015 iš atsakovo R. J. nepilnamečiams vaikams T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą iki 185 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis kiekvienam. Teismo vertinimu, padidinus vaikams išlaikymui teikiamą sumą, bus labiau garantuotas nepilnamečių vaikų poreikių užtikrinimas, o 185 Eur kas mėnesį išlaikymo dydis kiekvienam vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 5 d., iki vaikų pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Ieškovė nuo reikalavimų padidinti išlaikymo dydį pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Taigi, teismui iš dalies patenkinus ieškovės reikalavimą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovę byloje atstovavo advokato padėjėjas Jan Zavadski, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1000 Eur už suteiktą teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovą byloje atstovavo advokatas Artūras Sebeika ir už advokato teisinę pagalbą atsakovas patyrė 700 Eur išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovo nurodytos išlaidos už teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl ieškovės ir atsakovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis.

Kadangi yra patenkinta 46 proc. ieškovės reikalavimo padidinti išlaikymą, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 460 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 378 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atlikus šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš atsakovo ieškovei priteisia 82 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 1,79 Eur. Kadangi iš šalių priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 Eur, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi ir Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2), šios išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-45493-967/2015 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., (duomenys neskelbtini) dydžio ir priteisti iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 185 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt penkių Eur) dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo dienos (2019-12-05) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 82 Eur (aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.