Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2003 m. kovo 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams su turto konfiskavimu.

2. 2007 m. sausio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė bausmė - bauda (5 MGL) 625 litai. 2007 m. vasario 21 d. baudą sumokėjo.

3. 2020 m. rugsėjo 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta galutinė bausmė - bauda (40 MGL) 2000 Eur. 2020 m. spalio 12 d. baudą sumokėjo.

4. 2024 m. balandžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta galutinė bausmė - areštas 40 parų, bausmės vykdymas atidėti 9 (devyniems) mėnesiams. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartimi P. Ž. priežiūra nutraukta prieš terminą.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

P. Ž., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, 2024 m. gruodžio 21 d., (duomenys neskelbtini), prie savęs, ties trumpikėmis, laikė plastikinį maišelį su žalios spalvos augalinės kilmės narkotinėmis medžiagomis - kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė 9,211 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 22,1%, iki kol 2024 m. gruodžio 21 d., apie 12 val. 24 min apžiūros metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Šiais veiksmais P. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis P. Ž. kaltu prisipažino, parodė kad atvažiavo su žmona padėti mamai. Žmonai nežinant pasiėmė mašiną ir nuvažiavo iki mašinų turgaus apžiūrėti mašinos. Ten priėjo vyriškis, kuris pasiūlė nusipirkti narkotinių medžiagų, taip ir padarė. Nuvažiavo prie Kauno marių ir tada pamatė pareigūnus, išsigando ir įsikišo marihuaną į trumpikes. Viskas vyko tada, kada nurodyta kaltinime. Mašinų turguje pirko narkotines medžiagas, turgaus adresas (duomenys neskelbtini). Nusipirkęs, nuvyko į (duomenys neskelbtini). Norėjo prabėgti dar ir krosą, bet išsigando, kai pamatė pareigūnus, nes tuo metu buvo be teisių. Narkotinės medžiagos buvo maišelyje, jis buvo plastikinis, nežino, kiek gramų galėjo būti. Už narkotines medžiagas mokėjo 50 Eur. Pirko, nes norėjo atsipalaiduoti. Suprato, kad tai narkotinės medžiagos ir žinojo, kad negali jų turėti ir disponuoti. Nurodė, kad su žmona turi būsto kreditą, kas mėnesį moka po 550 Eur, tai kreditas būstui įsigyti. Pajamos 1 500 Eur į rankas, bendros šeimos pajamos 2 800 Eur. Šiuo metu neturi teisės vairuoti, žmonai reikia važinėti autobusais, taksi. D. Ž. mama, teikiami dokumentai rodo ir patvirtina, kad ji po stuburo operacijos ir važiuoja jai padėti, prižiūri savo mamą. Yra išklausęs alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymo kursus. Labai blogai vertina savo poelgį, labai gailisi. Padarė didelę klaidą. Dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo problemų neturi. Toliau ketina gyventi sąžiningai ir dorai.

Be kaltinamojo P. Ž. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės nustatytos ne tik kaltinamojo prisipažinimu ir jo duotais parodymais, bet ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Iš 2024 m. gruodžio 21 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad vykdant nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, 2024 m. gruodžio 21 d., (duomenys neskelbtini), buvo atlikta P. Ž. apžiūra, kadangi buvo pakankamas pagrindas manyti, apie nurodyto asmens galimai vykdomą nusikalstamą veiką. Apžiūros metu ties trumpikėm buvo rastas plastikinis maišelis su augalinės kilmės galimai narkotinėmis medžiagomis (b. l. 1-14).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta fotolentelė (b. l. 15 - 21).

2024 m. gruodžio 21 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas politelininis maišelis su augalinės kilmės narkotinėmis medžiagomis, pakuotės Nr. HB4984255 (b. l. 22-23).

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. kovo 4 d. specialisto išvados nustatyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio (Paketas Nr. HB4984255), rasta ir paimta 2024 m. gruodžio 21 d. pas P. Ž., yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 9,211 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 22,1 % (b. l. 29-32).

Iš 2024 m. gruodžio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūno A. M. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 22 d. apie 12 val. 24 min. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. Ž.. Priėjus prie transporto priemonės ir vairuotojui atidarius automobilio langą iškarto jautėsi stiprus, specifinis marihuanos kvapas. Kadangi jautėsi stiprus marichuanos kvapas, automobilio vairuotojas matėsi susijaudinęs, buvo paprašyta išlipti iš transporto priemonės. Išlipus asmeniui iš transporto priemonės dar kartą buvo paklausta, ar prie savęs neturi jokių draudžiamų medžiagų, daiktų. P. Ž. atsakė ne. Paprašius P. Ž. atsisekti striukę ir pakelti marškinėlius apžiūrai už trumpikių krašto pastebėjo užkištą plastikinį paketą. Paklausus asmens, kas čia yra? Jis tylėjo. Išėmus permatomą plastikinį paketą aiškiai buvo matoma augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga. Dar kartą paklausus asmens kieno tai galimai narkotinė medžiaga, atsakė jo, ją rado ant žemės ir įsidėjo už apatinių. Plastikinį paketą su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga perdavė Reagavimo skyriaus vyresniajai tyrėjai A. K., kuri paketą supakavo į pakuotę Nr. HB4984255 (b. l. 37 - 38).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis P. Ž. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal 259 straipsnio 1 dalį.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šio straipsnio dispozicijoje numatyti alternatyvūs veiksmai įstatymų leidėjo vertinami kaip nesunkus nusikaltimas, o neteisėto disponavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, kaip nusikalstamos veikos, pavojingumą šiuo atveju apibrėžia objektyvusis kriterijus, tai yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kuriomis disponuojama, kiekis.

BK 259 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (toliau – ir Įsakymas). Įsakymu nustatyta, kad kanapių derva yra narkotinė medžiaga, kurią draudžiama vartoti visais atvejais. Aptariamo nusikaltimo dalyko požymis – kiekis – yra svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia, kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu. Kaip matyti iš minėto sąrašo, dideliu ar labai dideliu kiekiu, priklausomai nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšies, gali būti pripažįstami įvairūs svoriai, Tai reiškia, kad byloje turi būti nustatytas ne tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos bendras svoris, rūšis, pavadinimas, bet ir pačios narkotinės / psichotropinės medžiagos kiekis.

Kaltinamasis pripažino, įvykdęs inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad atvažiavo su žmona padėti mamai. Žmonai nežinant, pasiėmė mašiną ir nuvažiavo iki mašinų turgaus apžiūrėti mašinos. Ten priėjo vyriškis, kuris pasiūlė nusipirkti narkotinių medžiagų, jas nusipirko už 50 Eur. Nuvažiavo prie Kauno marių ir tada pamatė pareigūnus, išsigando ir įsikišo marihuaną į trumpikes. Narkotinės medžiagos buvo maišelyje, jis buvo plastikinis, nežino, kiek gramų galėjo būti. Pirko, nes norėjo atsipalaiduoti. Suprato, kad tai narkotinės medžiagos ir žinojo, kad negali jų turėti ir disponuoti. P. Ž. pripažino, jog prie savęs trumpikėse laikęs narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) iki kol šias medžiagas rado ir iš jo paėmė policijos pareigūnai. Kad pas kaltinamąjį buvo rasta draudžiamų, psichiką veikiančių medžiagų, patvirtina ir 2024 m. gruodžio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūno A. M. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad 2024 m. gruodžio 22 d. apie 12 val. 24 min. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. Ž.. Priėjus prie transporto priemonės ir vairuotojui atidarius automobilio langą iškarto jautėsi stiprus, specifinis marihuanos kvapas. Kadangi jautėsi stiprus marihuanos kvapas, automobilio vairuotojas matėsi susijaudinęs, buvo paprašyta išlipti iš transporto priemonės. Išlipus asmeniui iš transporto priemonės dar kartą buvo paklausta, ar prie savęs neturi jokių draudžiamų medžiagų, daiktų. P. Ž. atsakė ne. Paprašius P. Ž. atsisekti striukę ir pakelti marškinėlius apžiūrai už trumpikių krašto pastebėjo užkištą plastikinį paketą. Paklausus asmens, kas čia yra. Jis tylėjo. Išėmus permatomą plastikinį paketą aiškiai buvo matoma augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga. Dar kartą paklausus asmens kieno tai galimai narkotinė medžiaga, atsakė jo, ją rado ant žemės ir įsidėjo už apatinių. Šiems įrodymams neprieštarauja ir kaltinamojo parodymai. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. kovo 4 d. specialisto išvados nustatyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio (Paketas Nr. HB4984255), rasta ir paimta 2024 m. gruodžio 21 d. pas P. Ž., yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 9,211 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 22,1 % (b. l. 29-32).

Kanapės (ir jų dalys) yra narkotinė medžiaga, įrašyta į I Sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, todėl bet koks disponavimas šiomis medžiagomis yra neteisėtas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, šios medžiagos nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, neviršijantis 5 g, o dideliu – viršijantis 500 gramų.

Kaltinamasis su savimi turėjo kanapių (antžeminių dalių), kurių bendra masė – 9,211 g, t. y. kaltinamojo turėtos narkotinės medžiagos kiekis viršijo nedidelį, bet neviršijo didelio kieko. Be to, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis turėjo tikslą platinti šias medžiagas, todėl konstatuojama, jog jo veikoje nustatyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymiai.

III. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamųjų asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnis). BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Kaltinamasis P. Ž. anksčiau teistas (b. l. 74 -94), baustas per paskutinius trejus metus vieną kartą administracine tvarka (b. l. 109). Nustatyta, kad kaltinamasis P. Ž. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 95). Todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Kaltinamasis P. Ž. šią nusikalstamą veiką įvykdė anksčiau būdamas teistas, neišnykus teistumui ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu – veika įvykdyta 2024 m. gruodžio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartimi P. Ž. priežiūra nutraukta prieš terminą. Kaltinamasis yra vedęs, turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, kurie mokosi penktoje ir pirmoje klasėje, dirba. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teigė, jog labai gailisi. Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad P. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Iš 2024 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynasis penas sudarė 12 077 Eur. Iš VšĮ Vilniaus dziudo ir imtynių sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. kovo 19 d. pažymos matyti, kad sūnus D. Ž. 2024 m. lankė dziudo treniruotes. Iš kaltinamojo pateiktų duomenų matyti, kad motinai D. Ž. neterminuotai išduotas asmens su negalia pažymėjimas, duomenų, dėl kokių sveikatos sutrikimų nepateikta. Pažymėtina, kad duomenų, kad P. Ž. paskirtas motinos globėju, motinai reikalinga nuolatinė globa ar rūpyba, ar yra vienintelis motina galintis pasirūpinti asmuo nepateikta. 2024 m. kovo 18 d. Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas patvirtina, kad P. Ž. atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymo programą. Pabrėžtina, kad pažymėjimas išduotas 2024 m. kovo 18 d., nusikalstama veika įvykdyta 2024 m. gruodžio 21 d. Esant šiai aplinkybei darytina išvada, kad kaltinamojo išklausytas narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai kursas nepadarė įtakos, kadangi net išklausęs programą įvykdė veiką ir įsigijo psichiką veikiančių medžiagų ir jas laikė.

Iš darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos, kurią pasirašė įmonės buhalterė matyti, kad jis dirba šios įmonės direktoriumi, nurodoma, kad įmonės vadovas yra darbštus yra darbštus, stropus, veiklus, patikimas, iniciatyvus vadovas, pasižymintis geru strateginiu mąstymu ,sugeba operatyviai priimti sprendimus susijusius su bendrovės valdymu, kolektyvo darbo organizavimu, rūpinasi kolektyvo sveikata ir profesiniu mokymu. Kaip žmogus yra jautrus darbuotojų atžvilgiu, nestokojo humoro jausmo ,stengiasi išspręsti problemas abiem pusėm priimtinu būdu. Taip pat lengvai bendraujantis, imlus įvairioms naujovėms bei pasiūlymams. Atsakingai atliekantys savo kaip vadovo pareigas. P. atsakingai rūpinasi savo šeima ir jos interesais. Mylintis tėtis ir vyras. Išlaikantys šeimą ir padedantis rūpintis vaikais, jų ugdymu, saviraiška. Teismas šią charakteristiką įvertinus tai, kad ją surašė ir pasirašė kaltinamajam pavaldus asmuo darbuotoja buhalterė, tai, kad kaltinamasis įmonės vadovas vertina kritiškai. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimo sutarties matyti, kad P. Ž. su sutuoktine turi 107 440 Eur būsto kreditą.

Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad P. Ž. nėra linkęs koreguoti savo nusikalstamų nuostatų, yra linkęs kartoti tapačias klaidas, nepaiso įstatymų. Visi aptarti duomenys kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, kaip asmenybę aiškiai demonstruojantį įstatymų nepaisymą, nenorą keisti savo nusikalstamo elgesio, esant nusistovėjusiai neigiamai vertybių orientacijai. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti tik kaltinamajam skiriant BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, nustatant šešių mėnesių terminą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2024 m. balandžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu P. Ž. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė - 40 parų areštas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams įpareigojant P. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 3 d., bausmės vykdymo atidėjimo terminas - 2025 m. vasario 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartimi P. Ž. priežiūra nutraukta prieš terminą. Nauja veika, kurią pripažintas įvykdęs šiuo nuosprendžiu įvykdyta 2024 m. gruodžio 21 d.

BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis). Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis); kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, jog BK 64 straipsnio taisyklės taikomos tuo atveju, kai nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tai reiškia, kad tokiu atveju esminė aplinkybė yra naujos nusikalstamos veikos padarymo laikas, bet ne dėl naujai padarytos veikos priimto apkaltinamojo nuosprendžio laikas. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, naujos nusikalstamos veikos padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia nuteistajam teisinių pasekmių, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Laikas nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199/2014, Nr. 2K-47-628/2014, Nr. 2K-85-719/2020, Nr. 2K-56-495/2022, Nr. 2K-51-387/2024, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-25-658/2025).

Įvertinus išdėstytą, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama visiško sudėjimo būdu su 2024 m. balandžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausme, prieš tai arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, vieną arešto dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir skirtina galutinė subendrinta 5 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo nuosprendžiu bei ankstesniu nuosprendžiu, kuriuo paskirtos bausmės vykdymas atidėtas, P. Ž. yra nuteistas už nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nuteistajam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 10 dienų. Taigi, P. Ž. atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant galima svarstyti galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos baudžiamosios bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-45-654/2023, Nr. 2K-203-976/2023).

Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-7-168/2014, Nr. 2K-273-489/2018). Jeigu asmeniui jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jis nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tam, kad tokiam asmeniui būtų galima atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą dar kartą, būtina nustatyti esminių aplinkybių, apibūdinančių jo asmenybę, pasikeitimą (naujų atsiradimą), kurios sudarytų pagrindą manyti, jog asmuo ateityje iš tiesų daugiau nenusikals (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-976/2023).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo P. Ž. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir priežastis, pavojingumo pobūdį ir laipsnį, taip pat nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad augina du nepilnamečius vaikus, pagal Konstituciją vaikai turi pareigą tėvus, globoti senatvėje, taip pat pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis (Civilinio kodekso 3.205 straipsnio 1 dalis), šiuo atveju taip pat ir negalią turinčia motina, turi būsto kreditą, dirba, gauna nuolatines pajamas, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu Probacijos tarnyba pažeidimų nefiksavo (b. l. 104) sprendžia, kad teismo vertinimu, kaltinamajam nuoširdžiai gailintis dėl veikos padarymo, nurodant norą savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, teismo vertinimu šiuo metu vis dar egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismo vertinimu, šiuo atveju realus bausmės atlikimas įgyvendintų tik pavienę asmens nubaudimo funkciją. Dėl šios priežasties paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas be intensyvios priežiūros, jam paskiriant BK 75 straipsnyje nurodytas pareigas.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69 -72) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas. Proceso išlaidų nenustatyta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: likusios kanapės (antžeminės dalys) po tyrimo, supakuotos į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį ir, vadovaujantis Iš neteisėtos apyvartos išimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) priėmimo, apskaitos, saugojimo ir išdavimo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje - saugykloje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 5-V-319 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 5-V-377 redakcija), nuostatomis perduotos saugoti Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-32) ir vokas su tyrimo objekto pakuotėmis 2025 m. kovo 5 d., perduotas saugoti Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (duomenys neskelbtini) (b. l. 35-36) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

P. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. Ž. sumažintą galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama visiško sudėjimo būdu su 2024 m. balandžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausme, prieš tai arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, vieną arešto dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir skirtina galutinė subendrinta 5 (penkių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 7, 8, 10 punktais P. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigas: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- likusias kanapes (antžeminės dalys) po tyrimo, supakuotas į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį ir perduotos saugoti Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini,

- voką su tyrimo objekto pakuotėmis 2025 m. kovo 5 d., perduotą saugoti Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.