- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- e2A-557-567/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19115-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- BVšĮ Baltijos media centras
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-24663-964/2020 pagal ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos (toliau – BVšĮ) „Baltijos media centras“ ieškinį atsakovui A. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BVšĮ „Baltijos media centras“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. A. 19 277 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi nutarė iškelti VšĮ „Baltijos media centras“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti MB „Tavix“. Paskutinis VšĮ „Baltijos media centras“ vadovas iki bankroto bylos iškėlimo buvo A. A., pagal kurio 2019 m. birželio 1 d. parengtą balansą VšĮ „Baltijos media centras“ turėjo 19 277 Eur vertės turto. Atsakovas iki šiol neperdavė bankroto administratoriui BVšĮ „Baltijos media centras“ turto. Vadinasi, atsakovas padarė ieškovei ir jos kreditoriams 19 277 Eur žalą, kurią privalo atlyginti. Atsakovas iki šiol taip pat neperdavė buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių, didžiosios knygos už paskutinių trijų metų laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, balanso ir veiklos rezultatų ataskaitos nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, debitorių sąrašo, ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitos dokumentų. Iš atsakovo perduotų dokumentų nėra galimybės nustatyti, koks yra juridinio asmens finansinis turtas, atsargos, išankstiniai mokėjimai, pirkėjų skolos, kitos gautinos sumos ir juridinio asmens įsiskolinimai (CK 2.87 str., 6.246–6.249 str.).
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. A. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. perdavė administratoriui visus pagrindinius ir svarbiausius BVšĮ „Baltijos media centras“ dokumentus. Dalis paskutinio laikotarpio dokumentų, įskaitant už 2019 m. I pusmetį, dėl pradėtos bankroto procedūros liko neperduoti, nes reikėjo pabaigti parengti dokumentus perdavimui. 2019 m. spalio 15 d. administratoriui buvo perduoti likę buhalteriniai dokumentai. Pagal 2020 m. balandžio 21 d. administratoriaus prašymą atsakovas 2020 m. gegužės 18 d. išsiuntė likusią sandėlyje darbo užmokesčio žiniaraščių bylą už 2016–2017 m. ir nurodė, kad administratoriaus ieškomi dokumentai yra ieškovės bankroto byloje. Ieškinys pareikštas tarpinio balanso pagrindu. Patikslinto balanso atsakovas negali sudaryti, nes nebedisponuoja ieškovės dokumentais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai:
3.1. priteisti iš atsakovo A. A. 19 277 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 19 277 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BVšĮ „Baltijos media centras“ naudai;
3.2. priteisti iš atsakovo A. A. 437,65 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas A. A. 2019 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos VšĮ „Baltijos media centras“ iškėlimo, pateikdamas įstaigos 2019 m. gegužės 1 d., o vėliau – 2019 m. birželio 1 d. balansą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi nutarė iškelti VšĮ „Baltijos media centras“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti MB „Tavix“, įpareigoti įstaigos vadovą A. A. perduoti bankroto administratoriui įstaigos balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartimi nutarė patvirtinti ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, kuris buvo patikslintas 2019 m. gruodžio 2 d., 2020 m. vasario 24 d., 2020 m. balandžio 7 d. nutartimis. Ieškovės pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 12 710,76 Eur, antros eilės – 10 877,07 Eur, trečios eilės – 9 156,20 Eur. 2019 m. rugpjūčio mėn. BVšĮ „Baltijos media centras“ bankroto administratorius įpareigojo A. A. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. sudaryti finansinę atskaitomybę pagal 2019 m. rugpjūčio 6 d. duomenis ir ją iššifruoti, perduoti visą juridinio asmens turtą, sudaryti kreditorių ir debitorių sąrašą, pateikti materialiai atsakingų asmenų sąrašą ir turto, už kurį atsako atitinkami asmenys, sąrašus, informaciją apie bylas, kuriose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, sąrašą sutarčių, kurių vykdymo terminai dar nesibaigę ir šių sutarčių originalus, sandorių, sudarytų per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, sąrašą ir šių sutarčių originalus, kitus dokumentus bei perduoti juridinio asmens antspaudus, nekilnojamojo turto, automobilių, finansinio turto dokumentus, informaciją apie juridinio asmens sąskaitas ir kt.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas 2019 m. rugpjūčio 30 d. ir 2019 m. spalio 15 d. perdavimo–priėmimo aktais perdavė dokumentus bankroto administratoriui, o 2020 m. gegužės 18 d. išsiuntė likusią sandėlyje darbo užmokesčio žiniaraščių bylą už 2016–2017 metus, nes kiti VšĮ „Baltijos media centras“ dokumentai turi būti bankroto byloje. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nutarė skirti A. A. baudą už įstatymu nustatytos pareigos perduoti administratoriui VšĮ „Baltijos media centras“ dokumentus ir turtą nevykdymą, konstatavęs, kad A. A. neperdavė buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių (didžiosios knygos) nuo 2015 metų, darbo užmokesčio dokumentų už 2018 ir 2019 metus, nesudarė ir neperdavė balanso nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, debitorių sąrašo, ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitos dokumentų bei turto, nurodyto į bylą pateiktame įstaigos balanse. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi nutarė atmesti atsakovo prašymą dėl baudos panaikinimo, nurodęs, kad jis nepateikė jokių aktualių paaiškinimų dėl administratoriaus išvardintų dokumentų ir įstaigos turto neperdavimo, todėl Vilnius apygardos teismas padarė išvadą, jog A. A. ir po baudos paskyrimo neperdavė nemokumo administratoriui viso įstaigos turto bei visų įstaigos dokumentų, kurie yra reikalingi sklandžiam ir operatyviam bankroto procedūrų atlikimui.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinį grindė dokumentų (apskaitos registrų, buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių, didžiosios knygos, debitorių sąrašo, ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitos dokumentų) ir turto neperdavimu, o atsakovas neįrodė visų dokumentų perdavimo ir pats pripažino, kad didžiosios knygos nebuvo, o debitorių sąrašo nesudarinėjo, nors atsiliepime į ieškinį nurodė, kad debitorių sąrašą perdavė Vilniaus apygardos teismui su prašymu iškelti įstaigai bankroto bylą, tačiau faktiškai joks debitorių sąrašas Vilniaus apygardos teismui pateiktas nebuvo.
7. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovės nurodyti dokumentai yra išvestiniai, todėl juos galima suformuoti perduotų pirminių dokumentų pagrindu. Teismas pažymėjo, kad pareigą vesti buhalterinę apskaitą ir perduoti parengtus dokumentus turi juridinio asmens vadovas. Atsakovo argumentai, kad jis neturėjo laiko, jau buvo perdavęs dalį dokumentų, todėl trūko informacijos, tiksliems duomenims pateikti būtų reikėję atlikti buhalterinės apskaitos auditą, nepateisina pareigų tinkamo neatlikimo, juolab, atsakovas neįrodė, jog kreipėsi į administratorių ar teismą su prašymu skirti papildomą laiką savo pareigoms atlikti, t. y. suteikti galimybę jam pasinaudoti administratoriui perduotais dokumentais ir parengti patikslintą balansą (nors jį turėjo pateikti su perduodamais dokumentais), parengti kitus administratoriaus reikalaujamus dokumentus įstaigos pirminių dokumentų pagrindu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas dokumentus administratoriui perdavinėjo etapais, tačiau iki šiol visų neperdavė. Teismas pažymėjo, kad perduoti įstaigos dokumentus turėjo atsakovas, todėl ne administratorius turėjo daryti įstaigos buhalterinės apskaitos auditą, o atsakovas turėjo bendradarbiauti su administratoriumi, siekiant, kad jis turėtų visą reikiamą įstaigos dokumentaciją, kuri leistų išsiieškoti skolas iš įstaigos debitorių.
8. Teismas nurodė, kad atsakovui pateikus tik dalį dokumentų (sąskaitų, sutarčių ir kt.) bei neturint buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių, didžiosios knygos už paskutinių trijų metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, patikslinto balanso ir veiklos rezultatų ataskaitos nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, debitorių sąrašo, ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitos dokumentų, administratorius negali nustatyti, koks yra įstaigos finansinis turtas, atsargos, išankstiniai mokėjimai, pirkėjų skolos, kitos gautinos sumos ir juridinio asmens įsipareigojimai, negali kreiptis į debitorius dėl skolų išieškojimo ir į teismą dėl jų priteisimo.
9. Teismas nurodė, kad atsakovas buvo įpareigotas perduoti administratoriui įstaigos dokumentus ir turtą tiek Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartimi dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo, tiek 2019 m. rugpjūčio mėn. bankroto administratoriaus raštu. Atsakovas pripažino, kad balanso nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis nesudarė, nes nemanė esant poreikiui teikti tą patį balansą, koks jau pateiktas, nors bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog pateiktas balansas yra netikslus. Teismo vertinimu, tokia atsakovo pozicija yra prieštaringa. Teismas pažymėjo, kad naujesnio už 2019 m. birželio 1 d. įstaigos balansą, patvirtintą paties atsakovo parašu ir perduotą administratoriui 2019 m. spalio 15 d. su kitais dokumentais, byloje nėra, todėl vadovaujamasi 2019 m. birželio 1 d. balanso duomenimis. Pagal paskutinį balansą VšĮ „Baltijos media centras“ turėjo turto už 19 277 Eur, iš jų 5 677 Eur – finansinis turtas, 13 600 Eur – trumpalaikis turtas (atsargos, išankstiniai mokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos). Jokio turto atsakovas įstaigos bankroto administratoriui neperdavė. Nors atsakovas nurodė, kad materialaus turto, kurį galėtų perduoti, nėra, tačiau 2019 m. rugpjūčio 30 d. ir 2019 m. spalio 15 d. dokumentų perdavimo aktai patvirtina, jog atsakovas neperdavė finansinį turtą pagrindžiančių dokumentų, taip pat dokumentų, sudarančių pagrindą išsiieškoti gautinas sumas, atsargas, turtą, gautą, kaip išankstiniai mokėjimai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neperdavė bankroto administratoriui tiek paties įstaigos turto, tiek nesuteikė galimybės jį atgauti.
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė iš atsakovo gautą paskutinį 2019 m. birželio 1 d. balansą, kuriame nurodytas įstaigos turtas ir kurį administratorius siekė atgauti iš atsakovo. Ieškovės bankroto administratorius nereikalavo pirkėjų įsiskolinimo, kitų gautinų sumų (5 589 Eur), bet reikalavo pateikti visus dokumentus, kurie sudarytų pagrindą skoloms išsiieškoti, t. y. ieškovės administratorius neneigė savo pareigos atlikti skolų išieškojimą, tačiau šios pareigos jis įgyvendinti negalėjo, nes atsakovas neperdavė visų su skolos išieškojimu susijusių dokumentų.
11. Teismas konstatavo, kad atsakovas, neperduodamas paskutiniame balanse nurodyto turto ir dokumentų, atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), kurie sukėlė įstaigai žalą tokia verte, kokia ji negavo turto ir jį pagrindžiančių dokumentų (galimybės tą turtą išsiieškoti, išreikalauti). Atsakovas padarė įstaigai 19 277 Eur žalą, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su jo neveikimu, neperduodant nemokumo administratoriui turto ir dokumentų. Teismo vertinimu, dalies dokumentų perdavimas, nesant galimybės pagal esamus dokumentus duomenų sutikslinti ir pareikšti reikalavimų debitoriams, nelaikytinas pareigos įvykdymu, o trumpas laikas įpareigojimų įgyvendinimui, darbuotojų nebuvimas, nesant kitų aktyvių veiksmų, pareigos nevykdymo nepateisina. Teismo vertinimu, atsakovo kaltės prezumpcija nebuvo paneigta, atsakovas nepagrįstai siekė perkelti buhalterinės apskaitos audito ir balanso tikslinimo pareigą administratoriui, nors ši pareiga numatyta būtent atsakovui. Teismas padarė išvadą, kad nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nusprendė priteisti iš atsakovo A. A. 19 277 Eur žalos atlyginimą ieškovės naudai (CK 2.87 str., 6.246–6.249 str.; Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 21 str.; Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovas A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog konkretus įstaigos turtas ieškinio sumai egzistuoja, todėl civilinės atsakomybės taikymas atsakovui nėra galimas, nes nesant išspręstam juridinio asmens turto (ne)perdavimo klausimui, neįmanomas ne tik tinkamas žalos fakto bei dydžio nustatymas, bet ir neteisėtų veiksmų konstatavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 20218 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-66-516/2018). Beveik pusę prašomos priteisti sumos (8 011 Eur) pagal balansą sudaro atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, iš kurių per vienerius metus gautinos sumos sudaro net 5 589 Eur, t. y. ieškovė iš esmės prašė priteisti ne išsaugotą turtą, o pirkėjų įsiskolinimus ir kitas gautinas sumas, už kurių atgavimą yra atsakingas pats ieškovės bankroto administratorius. Ieškovės atstovas privalėjo susipažinti su įstaigos finansiniais duomenimis ir kreiptis dėl kreditorių reikalavimų įvykdymo bei juridinio asmens skolų susigrąžinimo. Su apeliaciniu skundu teikiamas atsakovo, kuris buvo ieškovės direktorius ir vienintelis dalininkas, ir įstaigos buhalterės parengtas aiškinamasis raštas, kurį apeliantas parengė kartu su ieškovės apskaitą atlikusia buhaltere, patvirtina, kad 2019 m. gegužės 31 d. elektroninės buhalterinės apskaitos audito pagrindu sudarytame balanse įstaigos ilgalaikis turtas buvo 5 677 Eur, trumpalaikis turtas – 13 600 Eur, viso – 19 277 Eur. Ilgalaikio turto 5 677 Eur sumą sudaro paskola ieškovės steigėjai UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“, kuriai 2014 m. liepos 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė iškelti bankroto bylą. Paskola atsispindi ieškovės aiškinamuosiuose raštuose, teikiant 2015 m. ir ankstesnius metinius balansus VĮ Registrų centrui. Trumpalaikis turtas 8 011 Eur sumai yra gauti užsakovų išankstiniai mokėjimai už reklamos paslaugas leidžiamuose periodiniuose leidiniuose, bet dėl nenumatyto įstaigos bankroto paskelbimo reklamos paslaugos nebuvo suteiktos, lėšos buvo panaudotos įstaigos veiklai, valstybės mokesčiams, darbuotojų atlyginimams, komunaliniams mokesčiams ir kitoms išlaidoms mokėti. Trumpalaikis turtas 5 589 Eur sumai yra paslaugų užsakovų įsiskolinimai už suteiktas reklamos paslaugas ir mokesčių permokas. Nurodyta suma atsispindi deklaruotose PVM sąskaitose–faktūrose. Ieškovė piniginių lėšų neturėjo dėl prasidėjusių teisminių procesų ir veiklos stabdymo. Iki 2019 m. gegužės 31 d. ieškovė atsiskaitymus vykdė iš sukauptų rezervų, išankstinių mokėjimų ir atsakovo tikslinių įnašų bendrai 3 400 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino dėl paskutiniame įstaigos balanse nurodyto turto sudėties, realumo ir nenustatinėjo, ar ieškovės bankroto administratorius bandė išsiieškoti balanse nurodytą turtą, todėl skundžiamu sprendimu ieškovės bankroto administratoriui iš esmės leista piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Pagal Standartinės apskaitos duomenų rinkmenos techninės specifikacijos ir techninių reikalavimų aprašą didžioji knyga – tai apskaitos registras, kuriame yra tvarkoma suminė informacija apie kiekvienos buhalterinės sąskaitos likučius ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje bei pokyčius per nurodytą ataskaitinį laikotarpį. Vadinasi, didžioji knyga iš esmės yra tik pagrindiniai įrašai apie visas juridinio asmens finansines operacijas, o ne fiziniai įstaigos buhalteriniai dokumentai, kurie bankroto administratoriui buvo perduoti. Akivaizdu, kad, perdavus ieškovės atstovui buhalterius dokumentus, tačiau neperdavus didžiosios knygos, tokie veiksmai negali būti neteisėti, nes tai nėra esminis reikalavimas, juolab, didžioji knyga yra tik operacijų suvestinė. Ieškovės bankroto administratoriui atsakovas perdavė visus turimus įstaigos duomenis ir dokumentus, todėl ne atsakovas, o ieškovės bankroto administratorius padarė juridiniam asmeniui žalą, nes nesiėmė jokių veiksmų, siekiant atgauti įstaigos turtą. Visas ieškovės ilgalaikis ir trumpalaikis turtas buvo apskaitytas ir nurodytas buhalterijos dokumentacijoje, todėl bankroto administratorius, perėmęs visus įstaigos buhalterinės apskaitos dokumentus, privalėjo atlikti buhalterinės apskaitos auditą, nustatyti visą likutinį ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, patikslinti įstaigos balansą, vadovautis realią situaciją atitinkančiais duomenimis. Ieškovės atstovas galimai netikslino įstaigos balanso, kadangi galimai nustatė, jog įstaiga realaus perduotino turto neturi. Pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus, nešališko ir objektyvaus visų byloje pateiktų įrodymų tyrimo bei vertinimo, o pats skundžiamas sprendimas yra šabloniškas ir formalus, nes byloje nebuvo nustatytas realus faktinis tarp šalių susiklostęs santykis ir neatsižvelgta į apelianto pateiktus įrodymus bei argumentus, kartu preziumuojant ieškovės deklaratyvius teiginius, nors net ieškinio pagrindas suformuluotas neaiškiai ir netinkamai. Pats teismas buvo įpareigojęs ieškovę patikslinti ieškinį ir pateikti ieškinio dalyką pagrindžiančius įrodymus, tačiau ieškovės ieškinio nepatikslino, papildomų duomenų nepateikė. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, todėl akivaizdu, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, šališkas (CK 2.87 str., 6.263 str.; CPK 12 str., 177 str., 185 str.).
Atsiliepimas
13. Ieškovė VšĮ „Baltijos media centras“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliaciniame skunde dėstomas subjektyvus įrodymų vertinimas ir argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Iškėlus įstaigai bankroto bylą, atsakovas ne tik neperdavė jokio įstaigos turto pagal balansą, sudarytą nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo duomenimis, ir finansinės atskaitomybės dokumentų, bet neperdavė ir esminių buhalterinės apskaitos duomenų – buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių (didžiosios knygos) nuo 2015 m., balanso nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, debitorių sąrašo, ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitos dokumentų, didelės dalies pirminių apskaitos dokumentų. Atsakovas perdavė su darbo užmokesčiu susijusius dokumentus ir pavienius pirminius apskaitos dokumentus. Pagal atsakovo perduotus dokumentus neįmanoma nustatyti 2019 m. gegužės 31 d. balanse nurodyto turto sudėties ir jo panaudojimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui tenka pareiga įrodyti, kodėl įstaigos administratoriui nebuvo perduotas turtas, nurodytas paskutiniame balanse, kur nurodytas turtas buvo panaudotas, tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
15. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo iš buvusio įstaigos vadovo už tai, kad jis po bankroto bylos iškėlimo neperdavė bankroto administratoriui įstaigos turto.
16. Juridinio asmens vadovo deliktinė atsakomybė yra nustatyta CK 2.87 str., kuriame nurodyta, kad valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, laikytis lojalumo juridiniam asmeniui pareigos, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujamas juridinis asmuo veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą juridinį asmenį sieja pasitikėjimo santykiai, nuo pat tapimo juridinio asmens vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).
18. CK 2.87 str. 7 d. nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Juridinio asmens vadovo veiksmai, sudarant ir vykdant sandorius, turi užtikrinti, kad juridiniam asmeniui nebūtų padaryta žalos. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246– 6.249 str.).
19. Bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas juridinio asmens vadovui atlyginti padarytą žalą, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad juridinio asmens vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi juridinio asmens vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).
20. Juridinio asmens vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie juridinio asmens finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
21. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 str. 2 d. į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., 21 str.).
22. Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą juridinio asmens valdymo organai privalo perduoti administratoriui juridinio asmens turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvieno juridinio asmens vadovo pareiga yra ne tik saugoti juridinio asmens dokumentus ir turtą, bet ir keičiantis materialiai atsakingiems asmenims (pvz., po bankroto bylos iškėlimo) tinkamai pasirengti jų perdavimui ir juos perduoti, tokiu būdu sudarant sąlygas visapusiškai nustatyti, kokius konkrečiai dokumentus ir kokį konkrečiai turtą juridinio asmens vadovas perdavė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių 9.2 punkte nurodyta, kad visas juridinio asmens turtas turi būti inventorizuojamas, keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, įstatymų nustatyta tvarka atsako juridinio asmens vadovas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 21 d. už ūkio subjekto apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.
24. Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad kiekviena juridinio asmens atliekama ūkinė–finansinė operacija turi būti įtraukta į juridinio asmens apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu, o už šių veiksmų tinkamą atlikimą yra atsakingas juridinio asmens vadovas. Nurodytas teisinis reglamentavimas taip pat reiškia, kad juridinio asmens vadovas yra materialiai atsakingas asmuo, todėl jam keičiantis, įskaitant bankroto bylos iškėlimą juridiniam asmeniui, siekiant perduoti bankroto administratoriui turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, iš esmės turi būti atlikta turto inventorizacija.
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal paskutinius Juridinių asmenų registrui pateiktus duomenis VšĮ „Baltijos media centras“ 2018 m. turėjo turto iš viso 24 846 Eur sumai, iš kurios 7 040 Eur ilgalaikis materialus (1 363 Eur kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai; 5 677 Eur kitas finansinis turtas), 17 806 Eur trumpalaikis turtas (3 663 Eur atsargos, 4 260 Eur išankstiniai apmokėjimai, 3 917 Eur pirkėjų įsiskolinimas, 2 900 Eur kitos gautinos sumos, 3 066 Eur pinigai ir jų ekvivalentai), skolų – 63 498 Eur, nuostolių – 11 117 Eur. 2019 m. gegužės mėn. paskutinis VšĮ „Baltijos media centras“ vadovas A. A. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo. Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui A. A. pateikė 2019 m. gegužės 31 d. balansą, pagal kurį įstaigos turto vertė sudarė 19 277 Eur, iš jų 5 677 Eur ilgalaikis turtas (kitas finansinis turtas), 13 600 Eur trumpalaikis turtas (3 642 Eur atsargos, 4 369 Eur išankstiniai apmokėjimai, per vienerius metus gautinos sumos: 2 689 Eur pirkėjų skolos, 2 900 Eur kitos gautinos sumos), įstaigos skolas sudarė 61 866 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi nustatė 15 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos juridinio asmens vadovui A. A. perduoti bankroto administratoriui juridinio asmens turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti VšĮ „Baltijos media centras“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti MB „Tavix“, įpareigoti buvusį įstaigos vadovą A. A. per 15 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui juridinio asmens turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 6 d. 2019 m. rugpjūčio mėn. VšĮ „Baltijos media centras“ bankroto administratorius taip pat įpareigojo A. A. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. sudaryti finansinę atskaitomybę, remiantis 2019 m. rugpjūčio 6 d. duomenimis, ir ją iššifruoti, remiantis jos duomenimis, perduoti administratoriui visą juridinio asmens turtą, sudaryti kreditorių ir debitorių sąrašą, pateikti materialiai atsakingų asmenų sąrašą ir turto, už kurį atsako atitinkami asmenys, sąrašus, informaciją apie bylas, kuriose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, sąrašą sutarčių, kurių vykdymo terminai dar nesibaigę ir šių sutarčių originalus, sandorių, sudarytų per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, sąrašą ir šių sutarčių originalus, kitus dokumentus bei perduoti juridinio asmens antspaudus, nekilnojamojo turto, automobilių, finansinio turto dokumentus, informaciją apie juridinio asmens sąskaitas ir kt. 2019 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas perdavė bankroto administratoriui 2 įstaigos antspaudus, įstatus, įstaigos steigimo dokumentus, įsakymus, balansus, paslaugų teikimo sutartis, PVM sąskaitas–faktūras, pirkimo–pardavimo sutartis, kasos knygas, mokesčių deklaracijas, banko išrašus, darbo užmokesčio apskaitos ir kitus dokumentus. 2019 m. spalio 15 d. atsakovas perdavė bankroto administratoriui įstaigos balansus, pirkimo–pardavimo sutartis, aktus, kasos, išlaidų, pajamų, įstaigos skolininkų ir kitus dokumentus. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi BVšĮ „Baltijos media centras“ bankroto byloje nutarė skirti A. A. baudą už įstatymu nustatytos pareigos perduoti administratoriui įstaigos dokumentus ir turtą nevykdymą, konstatavęs, kad A. A. neperdavė buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių (didžiosios knygos) nuo 2015 m., darbo užmokesčio dokumentų už 2018–2019 m., nesudarė ir neperdavė balanso nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, debitorių sąrašo, ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitos dokumentų bei turto, nurodyto į bylą pateiktame įstaigos balanse. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi BVšĮ „Baltijos media centras“ bankroto byloje nutarė atmesti A. A. prašymą dėl baudos panaikinimo, konstatavęs, kad A. A. nepateikė aktualių paaiškinimų dėl administratoriaus išvardintų dokumentų, reikalingų sklandžiam ir operatyviam bankroto procedūrų atlikimui, ir įstaigos turto neperdavimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-105-798/2021 nutarė palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį nepakeistą (CPK 179 str. 3 d.).
26. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas, būdamas paskutiniu iki bankroto bylos iškėlimo įstaigos vadovu, buvo tiesiogiai atsakingas už įstaigos veiklos organizavimą, finansinę atskaitomybę, juridinio asmens dokumentų ir turto išsaugojimą, turto inventorizavimą bei turto ir dokumentų perdavimą įstaigos bankroto administratoriui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš dalies pagrįstai sprendė, kad atsakovas yra atsakingas už žalos įstaigai padarymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog atsakovo civilinė atsakomybė kyla už visą 2019 m. gegužės 31 d. balanse nurodytą turtą.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paskutiniame atsakovo, kaip VŠĮ „Baltijos media centras“ vadovo, parengtame įstaigos 2019 m. gegužės 31 d. balanse nurodyta ilgalaikio turto (finansinis turtas) 5 677 Eur suma yra paskola įstaigos steigėjui UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“. Paskolos suma atsispindi Juridinių asmenų registrui pateiktame įstaigos 2015 m. finansinių atskaitomybės dokumentų aiškinamajame rašte (už ankstesnius metus dokumentai viešam registrui nepateikti). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 29 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ bankroto bylą, o 2019 m. spalio 30 d. nusprendė priimti sprendimą dėl šios įmonės pabaigos (civilinės bylos Nr. B2-1904-661/2019; CPK 179 str. 3 d.). Darytina išvada, kad aplinkybė, jog atsakovas nesudarė VšĮ „Baltijos media centras“ balanso nutarties iškelti įstaigai bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, neturėjo įtakos įstaigos bankroto administratoriui galimybei sužinoti apie paskutiniame atsakovo parengtame 2019 m. gegužės 31 d. įstaigos balanse nurodyto finansinio turto 5 677 Eur pagrindą, sandarą bei spręsti dėl šios sumos išieškojimo galimybės. Nutarties iškelti VšĮ „Baltijos media centras“ bankroto bylą įsiteisėjimo dieną įstaiga nedisponavo 5 677 Eur finansinio turto suma, t. y. faktiškai šios sumos neturėjo, nes šią sumą sudarė paskola steigėjui, kuriam dar 2014 m. iškelta bankroto byla. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo, kadangi atsakovui net ir paruošus aktualų įstaigos balansą nutarties iškelti bankroto bylą įstaigai duomenimis, atsakovas neturėjo galimybės perduoti balanse nurodytą 5 677 Eur finansinį turtą (paskolą steigėjui).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas tai pat negali būti laikomas atsakingu už 2019 m. gegužės 31 d. balanse nurodytos per vienerius metus gautinos 5 589 Eur sumos, iš kurios 2 689 Eur pirkėjų skolos ir 2 900 Eur kitos gautinos sumos, neperdavimą, kadangi nurodytomis sumomis įstaiga nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną faktiškai nedisponavo. Teismų praktikoje dėl debitorinių skolų priskyrimo prie juridinio asmens realaus turimo turto vertės preziumuojama, kad juridinis asmuo faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti juridiniam asmeniui aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Byloje nustatyta, kad atsakovas po bankroto bylos iškėlimo perdavė įstaigos bankroto administratoriui dalį įstaigos dokumentų (2 įstaigos antspaudus, įstatus, įstaigos steigimo dokumentus, įsakymus, balansus, paslaugų teikimo sutartis, PVM sąskaitas–faktūras, pirkimo–pardavimo sutartis, kasos knygas, mokesčių deklaracijas, banko išrašus, darbo užmokesčio apskaitos ir kitus dokumentus, aktus, kasos, išlaidų, pajamų, įstaigos skolininkų ir kitus dokumentus), išskyrus buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščius (didžiąsias knygas) nuo 2015 m., 2018–2019 m. darbo užmokesčio dokumentus, aktualų balansą, debitorių sąrašą, ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitos dokumentus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad didžiųjų knygų neperdavimas trukdė nustatyti įstaigos skolininkus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. VA-49 patvirtinto Standartinės apskaitos duomenų rinkmenos techninės specifikacijos ir techninių reikalavimų aprašo nuostatas didžioji knyga yra apskaitos registras, kuriame yra tvarkoma suminė informacija apie kiekvienos buhalterinės sąskaitos likučius ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje bei pokyčius per nurodytą ataskaitinį laikotarpį, t. y. iš esmės didžioji knyga yra įstaigos vykdytos veiklos sąvadas apie įvykdytas operacijas, todėl įstaigos veikla gali būti nustatyta pagal pirminius operacijų dokumentus. 2018 m. VšĮ „Baltijos media centras“ balanso duomenimis 2 900 Eur kita gautina suma atsispindi dar 2018 m. balanse, t. y. šis įsiskolinimas yra ilgalaikis. Ieškovės bankroto administratorius nepateikė duomenų, kodėl atsakovo perduotų dokumentų nepakanka spręsti dėl per vienerius metus gautinų sumų pagrindo, sandaros, išieškojimų galimybių, taip pat nepateikė visų atsakovo jam perduotų dokumentų sąrašo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien ieškovės paaiškinimais apie dokumentų, detalizuojančių debitorines skolas, trūkumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės bankroto administratorius neįrodė, kad atsakovo jam perduotų įstaigos dokumentų nepakako nustatyti per vienerius metus gautinų sumų (5 589 Eur) pagrindą, sandarą, išieškojimo galimybes, kad išieškojimai negalimi dėl neperduotų dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 5 589 Eur (per vienerius metus gautinos sumos) žalos atlyginimo, kadangi nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir 5 589 Eur žalos dydžio.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad likusioje dalyje, t. y. 8 011 Eur žalos atlyginimo (3 642 Eur atsargos, 4 369 Eur išankstiniai apmokėjimai), ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto argumentus, kad paties atsakovo 2019 m. gegužės 31 d. paruoštas įstaigos balansas nepatvirtina faktiškai turėto įstaigos turto. Atsakovo vadovaujamai įstaigai bankroto byla iškelta 2019 m. liepos 24 d., nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 6 d., t. y. po dviejų mėnesių nuo paskutinio įstaigos balanso sudarymo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kaip ir kokiu būdu nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. jo vadovaujama įstaiga neteko turto 8 011 Eur sumai (atsargų ir išankstinių apmokėjimų). Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. imperatyviai nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organai privalo perduoti administratoriui juridinio asmens turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Vadinasi, apelianto argumentai dėl negalėjimo sudaryti aktualų įstaigos balansą nutarties iškelti įstaigai bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis (laiko stoka, visų duomenų neturėjimas, perdavus dalį dokumentų administratoriui) laikytini deklaratyvaus pobūdžio. Įstatyme aiškiai nurodyta atsakovo, kaip įstaigos vadovo pareiga, sudaryti aktualų balansą nutarties iškelti įstaigai bankroto bylą įsiteisėjimo dienai duomenimis ir balanso pagrindu perduoti įstaigos dokumentus, todėl ieškovės bankroto administratorius neprivalėjo atlikti jam perduotų dokumentų audito, siekiant nustatyti realaus juridinio asmens turto faktinį panaudojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent atsakovas turėjo imperatyvią pareigą organizuoti įstaigai priklausančio turto inventorizaciją, ją atlikti, sudaryti balansą vadovo įgaliojimų pabaigos dienos duomenimis ir kartu su visais dokumentais ir turtu perduoti teismo paskirtajam bankroto administratoriui. Apeliantas įrodymais pagrįstų duomenų dėl realaus 8 011 Eur turto (atsargų, išankstinių apmokėjimų) panaudojimo nepateikė, todėl laikytina, kad ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas.
30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas A. A., būdamas VšĮ „Baltijos media centras“ vadovu, buvo tiesiogiai atsakingas už įstaigos veiklos organizavimą, finansinę atskaitomybę, įstaigos dokumentų ir turto išsaugojimą, turto inventorizavimą, o vėliau turto ir dokumentų perdavimą įstaigos bankroto administratoriui, tačiau įrodymų apie nurodytų pareigų įvykdymą byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisės aktuose nustatytų imperatyvių pareigų nevykdymas nagrinėjamu atveju prisidėjo prie 8 011 Eur žalos įstaigai padarymo, o kartu ir tiesiogiai apribojo įstaigos galimybes atsiskaityti su kreditoriais (nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma – 32 774,03 Eur). Atsakovas įstaigos vadovu buvo nuo jos įsteigimo 2003 m. iki bankroto bylos iškėlimo, todėl tiek kreditorinių reikalavimų susidarymo, tiek dalies juridinio asmens dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratoriui laikotarpiai patenka į atsakovo vadovavimo įstaigai laikotarpį. Darytina išvada, atsakovo veiksmai, t. y. visų įstaigos dokumentų ir turto 8 011 Eur sumai neperdavimas lėmė žalos atsiradimą, nes atsakovas nepagrindė turto nurodytai sumai panaudojimo.
31. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, nustačius atsakovo, kaip įstaigos vadovo, neteisėtus veiksmus, kurie nulėmė 8 011 Eur žalos dydį, bei priežastinį ryšį, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo A. A. ieškovės BVšĮ „Baltijos media centras“ naudai 8 011 Eur žalos atlyginimą ir ieškinį kitoje dalyje atmesti, kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų ir įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (CK 2.87 str., 6.246–6.249 str.; Įmonių bankroto įstatymo 10 str.; Viešųjų įstaigų įstatymas; Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 12 str., 21 str.; CPK str. 2 str., 7 str., 8 str., 177–179 str., 185 str.).
32. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 011 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovo atsakomybė už tai, kad jis neatlygino žalos geruoju, dėl to ieškovė turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovas naudojosi ieškovei priklausančiomis lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas ieškovės interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos, kaip minimalūs ieškovės nuostoliai (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
33. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
34. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista CPK 83 str. 1 d. 8 p. pagrindu, todėl iš atsakovo valstybės naudai pirmosios instancijos teismo priteista 437,65 Eur žyminio mokesčio suma pagal patenkintų reikalavimų dalį mažintina iki 180 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
35. CPK 83 str. 1 d. 8 p. nurodyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 434 Eur žyminį mokestį. Kadangi pagal CPK 83 str. 1 d. 8 p. atsakovas neturėjo mokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, yra pagrindas atsakovui grąžinti dalį sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, yra pagrindas atlikti atsakovo valstybės naudai mokėtino 180 Eur žyminio mokesčio įskaitymą į valstybės biudžetą iš 434 Eur sumokėto žyminio mokesčio sumos, grąžinant atsakovui 254 Eur žyminio mokesčio permoką.
36. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau –Rekomendacijos).
37. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 19 277 Eur žalos atlyginimą. Apeliantas apeliaciniu skundu skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą pilna apimtimi. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 8 011 Eur žalos atlyginimą, t. y. ieškovės reikalavimai tenkinami 41,56 %, atmetami – 58,44 %. Atsakovas pirmosios instancijos teisme už atsiliepimo į ieškinį ir atskirojo skundo surašymą, atstovavimą patyrė 1 284 Eur sumą bylinėjimosi išlaidų, o už apeliacinio skundo parengimą advokatui sumokėjo 605 Eur. Proporcingai atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų daliai atsakovui atlyginama 750,36 Eur bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios instancijos teisme ir 353,56 Eur bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į ieškinį ir atskirojo skundo surašymą, atstovavimą ir apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 p., 8.15 p., 8.19 p. ir 8.11 p. nurodytų dydžių, todėl teisėjų kolegija jo nemažina, kaip neviršijančio nustatytų maksimalių dydžių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė yra bankrutavusi įstaiga, ieškinys buvo pareikštas įstaigos ir jos kreditorių interesais, todėl 750,36 Eur bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios instancijos teisme ir 353,56 Eur bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme atsakovui priteistina iš ieškovės administravimo išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. A. 8 011 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8 011 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BVšĮ „Baltijos media centras“ naudai.
Priteisti iš atsakovo A. A. 180 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės BVšĮ „Baltijos media centras“ administravimo išlaidų 750,36 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovo A. A. naudai.“
Grąžinti atsakovui A. A.254 Eur sumokėto žyminio mokesčio permoką, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Priteisti iš ieškovės BVšĮ „Baltijos media centras“ administravimo išlaidų 353,56 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovo A. A. naudai.
Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.