- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- eI1-5367-484/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02746-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- T. J.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namams, Vilniaus pataisos namai, Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei I. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktoriaus 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 42-739 (toliau – Sprendimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – KD) 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 2S-1410 kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 3) įpareigoti Vilniaus PN iš naujo spręsti klausimą dėl teisės pareiškėjui T. J. parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN nuo 2014 m. liepos 15 d., bausmės pabaiga 2026 m. rugsėjo 14 d. Kreipėsi į Vilniaus PN direktorių su prašymu dėl trumpalaikės išvykos. Vilniaus PN direktorius skundžiamu Sprendimu atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą. Nesutikdamas su šiuo Sprendimu, jį apskundė KD direktoriui, kuris ginčijamu KD sprendimu jo skundą atmetė.
Pasak pareiškėjo, Vilniaus PN direktorius netenkino jo 2022 m. gegužės 31 d. prašymo dėl trumpalaikės 3 parų išvykos į namus, motyvuodamas tuo, kad jis neatitinka Bausmių vykdymo kodekso (toliau – Kodeksas) 104 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatytų sąlygų. Su tuo pareiškėjas nesutinka, tvirtina, jog jis atlieka laisvės atėmimo bausmę lengvos grupės sąlygomis, jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė bei, priešingai, nei nurodo Vilniaus PN Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais (toliau – Komisija), yra nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (pradėjus atlikinėti laisvės atėmimo bausmę jam buvo nustatyta 68 balai OASys, vėliau OASys sumažėjo iki 63 balų), yra atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (atlieka laisvės atėmimo bausmę jau 7,5 metų), neturi galiojančių nuobaudų (per visą laisvės atėmimo laikotarpį neturėjo nei vienos nuobaudos) už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus ir laisvės atėmimo įstaigoje mokosi.
Remdamasis Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) nustatytais reikalavimais individualaus administracinio akto turiniui bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinančia šiuos reikalavimus, pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN Sprendimas yra nepagrįstas jokiomis teisės aktų nuostatomis. Sprendime nėra nurodyta, kokiu teisės aktu vadovaujantis jis priimtas ir kokiu teisiniu pagrindu nuspręsta nesuteikti jam teisės išvykti trims paroms į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus, o nurodytas pagrindas neatitinka Kodekso 104 straipsnio, todėl toks sprendimas turėtų būti naikintinas.
Pastebi, kad Vilniaus PN Sprendime nurodyta, jog Komisija atsižvelgė į įvertino nuteistojo kriminogeninius veiksnius (finansiniai įsipareigojimai, konstruktyvių sprendimo įgūdžių stoka, galimai nuskalstamą elgesį palaikančios nuostatos), tačiau pažymi, jog Kodekse nėra teisės normos, draudžiančios taikyti nuteistajam teisę išvykti trims paroms į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus tuo pagrindu, jog yra vertinami nuteistojo kriminogeniniai veiksniai. Tokia norma numatyta tik svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad turi būti vertinami kiti jį teigiamai charakterizuojantys duomenys, t. y., jog jis turi 10 paskatinimų ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo 7 profesijas (siuvėjo, statybininko, suvirintojo, kranisto ir kt.), neturi galiojančių nuobaudų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pasak jo, tai parodo, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir šios aplinkybės yra pagrindas besąlygiškai konstatuoti jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Todėl yra pagrindas manyti, kad jam suteikus teisę į trumpalaikę išvyką, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokį manymą sustiprina tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas.
Pažymi, kad, nors Vilniaus PN direktoriui yra suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl leidimo trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius, tačiau remiantis teismų praktika diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-231/2007; 2014 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (LVAT 2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Dėl to pataisos įstaigos direktorius, priimdamas sprendimus dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą.
Dėl ginčijamame KD sprendime nurodytų teiginių, kad jame teikiama tik KD nuomonė dėl pareiškėjo rašte pateikto klausimo, pareiškėjas skunde pažymi, kad į KD kreipėsi ne su raštu, o, naudodamasis Kodekso 183 straipsnyje jam suteikta teise, su skundu, kuriame aiškiai išdėstė skundžiamo sprendimo turinį, skundo aplinkybės ir suformulavo aiškų prašymą dėl Sprendimo panaikinimo.
Pareiškėjas nesutinka su KD sprendimo teiginiais, kad pažanga valdant ir/ar mažinant aktualių kriminogeninių veiksnių įtaką laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu fiksuota nebuvo. Pažymi, kad Kodekso 104 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos sąlygos, kada galima spręsti dėl teisės suteikimo nuteistajam parvykti į LR teritorijoje esančius namus ir minėtose sąlygose nėra nurodyta aplinkybių, kurias nurodo atsakovas. Antra, pasak pareiškėjo, KD pats sau prieštarauja, nes nurodo, jog jis yra itin įsitraukęs į mokymąsi pataisos namuose (įgijo 6 profesines kvalifikacijas, šiuo metu mokosi, tai yra dabar pabaigė 11 klasių ir nuo rugsėjo mokysis 12 klasėje). Pažymi, kad Kodekso 104 straipsnio 1 dalies 4 punkte aiškiai nurodyta, jog „užsiima darbine veikla ar dirba arba mokosi, arba užsiima individualia veikla“. Mano, kad priimti atsakovų sprendimai yra paremti faktu, jog jis pataisos namuose nedirba, tačiau minėtoje įstatymo normoje yra išlyga dirba arba mokosi, todėl šie atsakovų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti.
Pareiškėjas nesutinka ir su KD sprendime pateiktu aiškinimu dėl nusikalstamo elgesio rizikos taškų pokyčio. Nurodo, kad OASys metodika skirta nustatyti pakartotinio kriminalinio elgesio prognozę, t. y., kokia yra vertinamo asmens rizika pakartotinai nusikalsti ateityje. Todėl riziką pakartotinai nusikalsti ne tiek ir ne tik mažina nuteistojo dalyvavimas įvairiuose psicho-edukacinio pobūdžio užsiėmimuose, teikiamų psichologinių konsultacijų skaičius ir turinys, kiek nuteistųjų vidinė motyvacija mąstymo ir elgesio korekcijai bei kitų kriminogeninių poreikių mažinimui. Specialistai, nustatinėdami būsimo kriminalinio elgesio riziką, vertina veiksnius, kurie nustatyti tiriant nuteistojo gyvenimo sąlygas, išsilavinimą, mokymąsi, galimybę įsidarbinti, gebėjimus tvarkyti lėšas, socialinius ryšius, tiriamojo gyvenimo stilių ir draugus, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocijas, nuostatas bei mąstymą ir elgesį ir kurie gali ateityje aktyvuoti tiriamojo kriminalinį elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos balų mažėjimas reiškia, kad vertinimo atlikimo metu yra stebimi suvaldyti tam tikri nuteistojo riziką nusikalsti didinantvs veiksniai. Nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai gali būti statiniai (t. y. nekintantys, pvz., nusikalstamo elgesio istorija) ir dinaminiai (kintantys, į kurių mažinimą yra orientuotos elgesio pataisos programos). Dinaminiai rizikos veiksniai tam tikru gyvenimo periodu gali būti valdomi (tai reiškia, kad jų įtaka nusikalstamam elgesiui yra sumažinta arba mažinama), tačiau kai kurie iš jų vis tiek išlieka rizikos veiksniais ir tam tikromis aplinkybėmis gali būti vėl aktyvinami. Siekiant suvaldyti tam tikrus nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius rekomenduojama dalyvauti tikslinėse elgesio pataisos programose. Tačiau tai, ar nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai bus suvaldyti ir rizika pasikeis, kiekvienu atveju priklauso nuo dalyvaujančio asmens asmenybės, motyvacijos ir asmeninio indėlio keičiant savo elgesį.
Pažymi, kad iš skundžiamų nutarimų matyti, jog yra fiksuotas itin teigiamas jo elgesys – per beveik aštuonis metus atliktos laisvės atėmimo bausmės jis negavo nei vienos nuobaudos, buvo skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, mokosi, įgijo 6 profesines kvalifikacijas, pagal OASys metodiką pakartotinio nusikalstamumo rizika yra sumažėjusi. Taigi, atsakovo nurodyti motyvai neatitinka faktinės situacijos, todėl toks sprendimas turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia Kodekso 104 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad pataisos namuose lengvosios grupės laikymo sąlygomis bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: „1) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką; 2) yra atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį; 3) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 4) užsiima darbine veikla ar dirba arba mokosi, arba užsiima individualia veikla “; „Trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos nuteistiesiems suteikiamos tik laisvu nuo darbinės veiklos ar darbo metu. Konkrečią nuteistojo trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos datą, atsižvelgdamas į nuteistojo prašymą, nustato ir klausimą dėl elektroninio stebėjimo priemonių taikymo sprendžia pataisos įstaigos direktorius. Šios trumpalaikės išvykos laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Kelionės išlaidas apmoka pats nuteistasis arba kiti jo nurodyti asmenys “ (104 str. 8 d.); „Apie nuteistojo išvyką iš pataisos įstaigos pranešama vietovės, į kurią vykstama, teritorinei policijos įstaigai“ (104 str. 9 d.).
Nurodo, kad Vilniaus PN Komisija posėdžio metu svarstė pareiškėjo 2022 m. kovo 7 d. prašymą. Komisija nustatė, kad laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas atlieka nuo 2014 m. liepos 15 d., bausmės pabaiga numatyta 2026 m. rugsėjo 14 d. Vertinant pareiškėjo atitikimą teisės aktų numatytoms sąlygoms, nustatyta, kad bausmę jis atlieka lengvojoje grupėje, pagal Kodekso 104 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra atlikęs dviejų metų laisvės atėmimo bausmės dalį, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, mokosi, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau Komisija atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas stokoja iniciatyvos įsitraukti į tikslinių intervencinių priemonių vykdymą. Be kita ko, Komisija įvertino pareiškėjui būdingus kriminogeninius veiksnius: dviprasmiškos nuostatos į darbą pataisos įstaigoje, darbinių įgūdžių stoka, dideli finansiniai įsipareigojimai, konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka, galimai nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos. Komisija pažymėjo, jog pareiškėjas neįsitraukia į savęs realizavimą darbinėje veikloje, nors užimtumas ir su darbu susiję įpareigojimai padėtų išspręsti alternatyvių legalių pajamų atsiradimo klausimus bei mažintų nusikalstamo elgesio tikimybę ateityje, padėtų dengti įsiskolinimus. Siekiant kurti tolesnes nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidas, yra svarbus tęstinis pareiškėjui aktualių kriminogeninių veiksnių valdymas. Šiuo metu nėra nustatytas nusikalstamos elgesio rizikos mažėjimas, todėl reikalingas tolimesnis pareiškėjo elgesio pokyčių stebėjimas.
Vilniaus PN remiasi ir Kodekso 8 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad: „Atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose šio Kodekso skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį“. Kodekso 9 straipsniu, kuriame įtvirtinta, jog: „Nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio Kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama“. Pažymi, kad leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu.
Atsiliepimas
Atsakovas KD atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą paaiškina, kad nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai Kodekso sistemoje atliekami taikant aprobuotas, adaptuotas bei patvirtintas rizikos vertinimo metodikas. Šie instrumentai yra skirti įvertinti bendrą asmens nusikalstamo elgesio, seksualinės prievartos, smurtinio elgesio, prievartos tarp sutuoktinių bei kitas rizikas. Taip pat paaiškina, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo paskirtis – remiantis teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys vadovu įvertinti, kiek tikėtina, kad teisės pažeidėjas bus pakartotinai nuteistas, nustatyti ir klasifikuoti rizikos veiksnius, susijusius su teisės pažeidimu, įtraukiant ir pagrindinius asmenybės bruožus ir pažintinės veiklos ir elgesio problemas ir kt.
Teigia, kad KD, 2022 m. kovo 23 d. vykusio Patariamosios komisijos posėdžio metu svarstyta galimybė suteikti teisę pareiškėjui išvykti į trumpalaikę išvyką į namus, tačiau pageidavimas išvykti į trumpalaikę išvyką į namus tenkintas nebuvo, kadangi pareiškėjas neatitiko Kodekso 104 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygų, t. y. nuteistasis stokoja iniciatyvos įsitraukti į tikslinių intervencijų priemonių vykdymą. Paaiškina, kad Komisijai kilo abejonių dėl nuteistojo daromos pažangos bei dėl to, kad nuteistajam neatliktas nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimas. Nors pareiškėjas yra dalyvavęs tikslinėse intervencijos priemonėse, tačiau būtinas ir tolesnis tęstinis tikslinių priemonių vykdymas. Komisija įvertino teisės aktuose numatytas trumpalaikės išvykos į namus suteikimo sąlygas ir kriterijus, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į gebėjimą valdyti savo problemines sritis bei daromą pažangą, ypatinga reikšmė teikta galimam pavojui, dėl kurio pareiškėjas buvo nuteistas. Pažymėta, kad pageidaujant nuteistajam pasinaudoti teise į trumpalaikę išvyką fiksuojama ne tik vidutinė ir žema asmens elgesio rizika, bet ir kompleksiškai vertinama asmens pažanga, darbinė veikla, mokymasis ir kiti aktualūs aspektai. Priimtas sprendimas pagrįstas objektyviais faktais bei motyvais, tinkamai įvertintos galimos rizikos, todėl priimtas sprendimas nesuteikti teisės parvykti į namus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remiantis jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka jau dešimt metų. Yra nuteistas antrą kartą. Palaiko artimus ryšius su žmona ir vaikais. Žmona pataisos namuose jį lanko du kartus per mėnesį, kartais atvažiuoja su vaikais. Vaikams 15 ir 13 metų. Žmona siuvėja, gyvena su vaikais nuomojamame bute. Tvirtino, kad jau 5-6 kartus prašė trumpalaikės išvykos į namus, tačiau ją suteikti atsisakoma dėl darbo patirties stokos. Teigia, kad trumpalaikė išvyka sustiprintų jo šeiminius ryšius, motyvuotų ateityje daugiau nenusikalsti.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą, prašė jį tenkinti iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde.
Šalies argumentai
Atsakovo KD atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko, prašė jį atmesti remdamasi atsiliepimo argumentais. Papildomai akcentavo, kad sprendžiant klausimą dėl trumpalaikės išvykos nuteistajam suteikimo yra vertinami ne tik kriminogeniniai veiksmai, bet ir kitos aplinkybės, charakterizuojančios nuteistąjį. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta pareiškėjo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pareiškėjas pataisos namuose nedirba, nesiekia atlyginti nusikaltimu padarytos žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl nuteistojo teisės į trumpalaikę išvyką ribojimo teisėtumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus PN 2022 m. kovo 7 d. gautas pareiškėjo prašymas suteikti jam priklausančią trijų parų išvyką į namus.
Vilniaus PN Patariamoji komisija nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais (toliau – Komisija) 2022 m. kovo 23 d. posėdyje svarstė pareiškėjo pateiktą prašymą dėl trumpalaikės išvykos.
Komisija, susipažinusi su pareiškėjo asmens byla, nustatė, kad laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas atlieka nuo 2014 m. liepos 15 d., bausmės pabaiga 2026 m. rugsėjo 14 d. Vertinant pareiškėjo atitikimą teisės aktų numatytoms sąlygoms, nustatyta, kad bausmę atlieka lengvojoje grupėje, pagal Kodekso 104 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra atlikęs dviejų metų laisvės atėmimo bausmės dalį, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, mokosi, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas stokoja iniciatyvos įsitraukti į tikslinių intervencinių priemonių vykdymą. Taip pat įvertino kriminogeninius veiksnius: dviprasmiškos nuostatos į darbą pataisos įstaigoje, darbinių įgūdžių stoka, dideli finansiniai įsipareigojimai, konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka, galimai nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos. Komisija pažymėjo, jog pareiškėjas neįsitraukia į savęs realizavimą darbinėje veikloje, nors užimtumas ir su darbu susiję įpareigojimai padėtų išspręsti alternatyvių legalių pajamų atsiradimo klausimus bei mažintų nusikalstamo elgesio tikimybę ateityje, padėtų dengti įsiskolinimus. Siekiant kurti tolesnes nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidas, yra svarbus tęstinis nuteistajam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymas. Šiuo metu nėra nustatytas nusikalstamos elgesio rizikos mažėjimas, todėl, Komisijos nuomone, reikalingas tolimesnis nuteistojo elgesio pokyčių stebėjimas.
Komisija pateikė vienbalsę nuomonę – siūlyti Vilniaus PN direktoriui nesuteikti nuteistajam T. J. teisės parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus – 3 paroms. Padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka Kodekso 104 straipsnio kriterijų (kyla abejonių dėl nuteistojo daromos pažangos, nuteistajam neatliktas nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimas).
Pareiškėjas atstovės pagalba Vilniaus PN Sprendimą 2022 m. balandžio 19 d. Kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka apskundė KD direktoriui.
KD sprendime visų pirma pažymėjo, kad KD vadovaujasi šiuo metu galiojančiais įstatymais ir neturi teisės aiškinti teisės aktų nuostatų, todėl teikia nuomonę dėl pareiškėjo skunde keliamo klausimo. Sprendime, susipažinęs su skundui aktualia gauta dokumentacija, KD taip pat akcentavo, kad nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu T. J. dalyvavo tikslinėse intervencinėse programose, skirtose padėti valdyti su nuteistojo mastymo ir elgesio, emocinės gerovės bei nuostatų sritimis siejamus kriminogeninius poreikius, tačiau būtinas ir tolesnis tęstinis tikslinių priemonių vykdymas. Stebėtos teigiamos iniciatyvos mokymosi procesui. T. J. per bausmės atlikimo laikotarpi įgijo 6 profesines kvalifikacijas, tačiau įsidarbinti ir dirbti pagal jas motyvacijos nerodė. Nuteistojo darbinio užimtumo veiklos sritis šiuo metu nėra valdoma, nuteistajam stokojant motyvacijos įsitraukti į darbinę veiklą, įgyti darbinę patirtį, lavinti darbo įgūdžius. Nuostatos darbo pataisos įstaigoje atžvilgiu išlieka negatyvios. Taip pat išlieka aktuali ir lėšų tvarkymo ir pajamų sritis, reikalaujanti nuteistojo tikslingų veiksmų, siekiant savarankiškai spręsti turimas finansines problemas. KD sprendime konstatavo, kad pažanga valdant ir/ar mažinant aktualių kriminogeninių veiksnių įtaką laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu fiksuota nebuvo.
Minimali atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (nuo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje pradžios), kurią atlikus nuteistiesiems suteikiama trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos: 1) šeši mėnesiai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiams; 2) vieneri metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) dveji metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo (Kodekso 104 straipsnio 2 dalis).
Trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos nesuteikiama nuteistiesiems: 1) atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę; 2) pavojingiems recidyvistams; 3) ribotai pakaltinamiems; 4) sergantiems pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta lašeliniu būdu per orą; 5) kurie trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos metu padarė teisės aktų pažeidimų ir nėra praėję vieneri metai nuo nuobaudos už šiuos pažeidimus įvykdymo dienos (Kodekso 104 straipsnio 6 dalis).
Atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose Kodekso skyriuose nustatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos, atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį (Kodekso 8 straipsnio 1 dalis).
Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, teisę į trumpalaikę išvyką įstatymų leidėjas sieja su išvardintų visų numatytų sąlygų egzistavimu, kas reiškia, kad nesant bent vienos iš jų, negalimas ir teisės į trumpalaikę išvyką realizavimas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 patvirtinto Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo 2 punkte apibrėžta rizikos veiksnių sąvoka, nurodant, kad tai yra vertinamo asmens individualios, santykių ir/ar aplinkos charakteristikos, kurios didina nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę.
Atsižvelgęs į Kodekso nuostatas, LVAT padarė išvadą, jog nuteistųjų teisė į trumpalaikę išvyką į namus, net ir atsižvelgiant į siekį reintegruoti šiuos asmenis į visuomenę, nėra absoliuti, o tai, be kita ko, pagrindžia ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R (82) 16 „Dėl trumpalaikių išvykų (atostogų) kaliniams“, kurioje ne tik rekomenduojama valstybėms – Europos Tarybos narėms, suteikti kaliniams atostogas dėl medicininių, mokymosi (švietimo), darbo (profesijos), šeimos ir kitų socialinių priežasčių (1 p.), tačiau ir, suteikiant tokias atostogas, atsižvelgti į nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, paskirtos bausmės trukmę, į tai, koks įkalinimo periodo laikotarpis jau atliktas (užbaigtas), kalinio asmenybę ir elgesį bei pavojų (riziką), jei tokia yra, kurį jis gali sukelti visuomenei, kalinio šeimos ir socialinę padėtį, kuri galėjo pasikeisti įkalinimo metu, atostogų tikslą, jo trukmę ir sąlygas (2 p.) (LVAT 2018 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-451-520/2018; LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-211-624/2021).
Pareiškėjo teigimu, jam nepagrįstai atsisakyta leisti išvykti trims paroms į namus, nes mano, kad jis atitinka Kodekso 104 straipsnio 1 dalies numatytas sąlygas.
Iš skundžiamo Vilniaus PN Sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjui buvo išaiškintos trumpalaikės išvykos nuteistajam suteikimo sąlygos, taip pat priežastys, dėl kurių jo prašymas nebuvo tenkintas, t. y. įvertinti pareiškėjo asmens byloje esantys duomenys: kad laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2014 m. liepos 15 d., bausmės pabaiga numatyta 2026 m. rugsėjo 14 d., bausmę atlieka lengvojoje grupėje, pagal Kodekso 104 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra atlikęs dviejų metų laisvės atėmimo bausmės dalį, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, kad mokosi, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas stokoja iniciatyvos įsitraukti į tikslinių intervencinių priemonių vykdymą. Įvertinus kriminogeninius veiksnius, nustatytos: dviprasmiškos nuostatos į darbą pataisos įstaigoje, darbinių įgūdžių stoka, dideli finansiniai įsipareigojimai, konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka, galimai nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos. Pareiškėjas neįsitraukia į savęs realizavimą darbinėje veikloje, nors užimtumas ir su darbu susiję įpareigojimai padėtų išspręsti alternatyvių legalių pajamų atsiradimo klausimus bei mažintų nusikalstamo elgesio tikimybę ateityje, padėtų dengti įsiskolinimus. Todėl, nenustačius nusikalstamos elgesio rizikos mažėjimo, padaryta išvada, kad reikalingas tolimesnis nuteistojo elgesio pokyčių stebėjimas.
Byloje nustatyta, kad nepalankus pareiškėjui Sprendimas priimtas Vilniaus PN Komisijai apsvarsčius visą medžiagą, įvertinus jo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį ir nustatyta, kad tam tikri kriminogeniniai aspektai (dviprasmiškos nuostatos į darbą pataisos įstaigoje, darbinių įgūdžių stoka, dideli finansiniai įsipareigojimai, konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka, galimai nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos) ir toliau išlieka aktualūs ir reikalauja tolimesnių tikslinių veiksmų, todėl išlieka poreikis tolimesnio pareiškėjo elgesio pokyčių stebėjimui. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė išsamius paaiškinimus, dėl kokių priežasčių pareiškėjo atžvilgiu priimtas būtent toks Sprendimas.
Šiuo atveju atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad neturėjo būti vertinami kriminogeniniai veiksniai, o turėjo būti vertinamos kitos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, t. y. tai, kad jis 11 kartų buvo skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, įgijo net 6 profesines kvalifikacijas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Kaip matyti, pagal Kodekso 104 straipsnio 1 dalies punktų hierarchiją nusikalstamo elgesio rizikos laipsnis ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra vieni iš svarbiausių sąlygų suteikiant nuteistajam teisę į trumpalaikę sąlygą, kurio nustatymas ir vertinimas užtikrina viešąjį interesą visuomenės apsaugos nuo nusikaltimų apektu. Todėl kriminogeninių veiksnių įvertinimas šiuo atveju yra itin svarbus ir reikšmingas.
Teismas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad yra nustatyta jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje jam buvo nustatyti 68 balai pagal OASys metodiką, vėliau šie balai sumažėjo iki 63).
Kaip pagrįstai nurodo KD sprendime, nusikalstamo elgesio rizikos taškų mažėjimas reiškia tai, kad taikant tikslingas intervencines ar prevencines priemones, yra stebimi suvaldyti tam tikri nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, tačiau nusikalstamo elgesio rizikos taškų pokytis nėra lygus pakitusiai nusikalstamo elgesio rizikai, o nusikalstamo elgesio rizikos taškų mažėjimas nereiškia sumažėjusios nusikalstamo elgesio rizikos. Kai kuriais atvejais pozityvūs nuteistojo elgesio pokyčiai gali neatsispindėti rizikos taškų vertėje. Aplinkybės, kad pareiškėjas neturi nei vienos nuobaudos ir laisvės atėmimo įstaigoje mokosi, tik parodo, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pareiškėjas elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir nėra pagrindas besąlygiškai konstatuoti jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Teismas pastebi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas, nors ir įgijo 6 profesines kvalifikacijas, pagal jas pataisos namuose nedirbo ir nedirba. Byloje nėra duomenų, jog jis išreiškė siekį realizuoti įgytas profesines kvalifikacijas, tačiau tokia galimybė jam nebuvo suteikta. Tai patvirtina, kad jis neįsitraukia į savęs realizavimą darbinėje veikloje pataisos įstaigoje, nors užimtumas ir su darbu susiję įpareigojimai padėtų išspręsti alternatyvių legalių pajamų atsiradimo klausimus bei mažintų nusikalstamo elgesio tikimybę ateityje, padėtų dengti įsiskolinimus. Todėl darytina išvada, kad Komisijai kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo daromos pažangos.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, todėl esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai, smurto rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Todėl Komisija taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad reikalingas tolimesnis nuteistojo elgesio pokyčių stebėjimas.
Pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad jis šiuo metu mokosi, pati savaime nepagrindžia pareiškėjo pažangos nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo aspektu. Pagal Kodekso 104 straipsnio 1 dalies 4 punktą, aplinkybė, kad nuteistasis mokosi, tai tik vieną iš sąlygų teisei į trumpalaikę išvyką įgyti.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus PN Sprendimas buvo priimtas, įvertinus visas pareiškėjo asmenybę ir jo elgesį charakterizuojančias aplinkybes, tinkamai vadovaujantis Kodekso 104 straipsnio 1 dalyje nustatytais trumpalaikės išvykos į namus suteikimo kriterijais (sąlygomis) ir atitinka viešąjį interesą saugoti ir ginti asmenis bei visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, kas pagrįstai leidžia vertinti, jog Vilniaus PN Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas.
Tuo pačiu teismas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad Vilniaus PN nėra nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Vilniaus PN Sprendime yra aiškiai išdėstytas jo faktinis pagrindas, t. y. nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis priimtas sprendimas, pateiktas jų vertinimas – konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Kodekso 104 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygos trumpalaikės išvykos suteikimui (nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką).
Teismas taip pat nesutinka ir su pareiškėjo argumentais, kad KD sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismo vertinimu, KD Vilniaus PN Sprendimą įvertino objektyviai, KD sprendimas yra motyvuotas, išsamus, aiškus ir suprantamas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl nėra jokio pagrindo jo naikinti. Pareiškėjo išreikštas nesutikimas su KD sprendimu nesudaro pagrindo jo naikinti. Pareiškėjo skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.
Pareiškėjo skunde akcentuojama aplinkybė, kad KD šiuo atveju pateikė tik savo nuomonę dėl jo skunde keliamo klausimo, yra nepagrįsta. KD sprendime tik norėjo akcentuoti, kad vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir jų neaiškina. Tuo pačiu KD sprendime atliko pareiškėjo skundžiamo Vilniaus PN sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą, bei pateikė savo motyvuotą išvadą.
Ginčijamus sprendimus pripažinus teisėtais, atitinkamai atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Vilniaus PN iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti jam trumpalaikę išvyką į namus.
Netenkinus pareiškėjo skundo, jis neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.