Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2018-06-08 · Byla Nr. M1-984-899/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-08
Bylos Nr.
M1-984-899/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43156-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Nukentėjusysis
D. M., E. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-984-899/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43156-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.4; (S) 1.1.14; 1.2.26.2; 2.10.1; 2.10.11
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 8 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,asmeniui, įtariamam nusikalstamos veikos padarymu, A. K.,gynėjui advokatui E. J.,nukentėjusiesiems D. M., E. M.,ekspertui Gintarui Butkui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbančiam, neteistam, dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2017 m. rugpjūčio 23 d. apie 7.30 val. prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais, turėdamas rankose peilį, grasino sėdinčiam automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam E. M. jį papjauti, puolė su peiliu prie automobilio atėjusią nukentėjusiąją D. M. bei peiliu perdūrė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinę ir galinę padangas, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. M. 150 eurų turtinę žalą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, sukėlė didelį išgąstį ir sumaištį.

Dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos A. K. paaiškino, kad dėl įvykio nieko neprisimena, nes ištiko ligos priepuolis, nežino, kodėl ir kaip pasielgė. Ankščiau nebuvo pykęsis su tais kaimynais. Serga epilepsija. Vartoja alkoholį. Tuo metu turbūt buvo neblaivus. Su nukentėjusiųjų duotais parodymais ir ekspertų išvada sutinka.

Nukentėjusysis E. M. teisme parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). A. K. yra kaimynas. Iki tol su kaimynu didelių konfliktų nėra buvę. Tą dieną išėjo važiuoti į darbą, atsisėdo į automobilį. Kol laukė motinos, iš kito kiemo priėjo A. K. ir pradėjo su peiliu krapštyti langus, sakė „tu iškvietei mentus, gaidy, aš tave papjausiu“. Jis buvo agresyvus, atėjo su kaltinimais, kad kažkas jam kvietė policiją, buvo supykęs. A. K. turėjo nemažą peilį, juo mosikavo, bandė atkrapštyti langą, nes langas buvo šiek tiek praviras. Paskui atėjo motina, ją greitai įsodino į automobilį, užsirakino, tuomet A. K. pradėjo pjaustyti padangas. Jos buvo visiškai naujos. Buvo iškviesta policija, ji greitai atvažiavo, A. K. buvo surakintas. Įvykį matė liudytoja, kuri ėjo į darbą ir buvo perspėta, kad bėgtų į šalį, kviestų policiją. Kita kaimynė įvykį matė per langą. Pats dėl šio įvykio išsigando, buvo ir pyktis buvo, tai nenormalu. Kilo nepatogumų, nes reikėjo vykti į darbą.

Nukentėjusioji D. M. teisme parodė, kad gyvena trečioje laiptinėje, jų mašina stovėjo prie pirmos laiptinės. Išėjusi pamatė, kaip A. K. stovi prie mašinos ir bando atkrapštyti mašinos langą su peiliu. Pradėjo eiti link mašinos, iš antros laiptinės išėjo kaimynė. Pradėjo šaukti „mesk peilį“. A. K. puolė ant jos, ji pasisuko link mašinos, metė į A. K. turėtą šalkrepšį. Tuomet sūnus ją greitai įtraukė į mašiną ir uždarė visas dureles. Puolė skambinti kaimynei, kad bėgtų greičiau ir nesugalvotų grįžti. Pradžioje policijos nekvietė, bet A. K. pradūrė priekinę padangą. Tuomet paskambino policijai, policijos ekipažas greitai privažiavo. Kol jie privažiavo, A. K. pradūrė ir antrą padangą, išvažiuoti negalėjo. Baimės jausmas buvo didžiulis, buvo siaubingas išgąstis ir dėl savęs, ir dėl kaimynės.

Liudytoja A. K. teisme parodė, kad tą dieną ėjo į darbą ir išgirdo kaimynę D. šaukiant „kviesk policiją“ ir prabėgdama pamatė, kad žmogus, pavarde A. K., rankoje laikė peilį. Prabėgo, po to pagalvojo, kad jis peilį laikė norėdamas kažką padaryti. Žmogus buvo išėjęs iš savęs. Matė kaip D. su sūnumi įsėdo į mašiną, jie išsigando, bijojo, kad jiems ko nepadarytų. A. K. stovėjo už automobilio su peiliu. Paskambino D. ir paklausė, kas ten vyksta, matė vykstančią policiją, tai suprato, kad jį pareigūnai turėjo išvežti. Pagalvojo, kad žmogus, turintis psichinę negalią, viską gali padaryti. Jai įvykis sukėlė neigiamas emocijas.

Tai, jog A. K. padarė įstatymo uždraustą veiką, įrodo ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai.

Liudytoja G. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 metų rugpjūčio 23 d. apie 07.30 val. ji buvo savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), kai lauke išgirdo triukšmą, bet iš pradžių nekreipė dėmesio, maža kas triukšmauja, po to ji priėjo prie lango ir pamatė, kad į automobilį įsėdo kaimynai - sūnus, jo nei vardo, nei pavardės nežino, motinos vardas D., pavardės nežino. Lyg tai sūnus kažkaip ją į automobilį įstūmė, tiesiog tuo metu nekreipė dėmesio. Prie automobilio pamatė vyrą, tuo metu jo nepažinojo, jį matė pirmą kartą, nes ji gyvena kitoje laiptinėje, šiuo metu po įvykio žino jo anketinius duomenis - A. K.. Jis rankoje laikė peilį, ji tuo metu pagalvojo kad žmogus susiruošė grybauti, netoli jo buvo ant žemės padėtas šaltkrepšis. Dar pagalvojo, kad galėjo pasiimti mažesnį peilį, bet po to išgirdo, kad tas vyras grasina, pasakė „aš jums parodysiu“ ir priėjo prie priekinio rato keleivio pusėje, pasilenkė ir peiliu dūrė į padangą, išgirdo, kad jau eina oras, po to priėjo prie galinio rato, taip pat dūrė peiliu. Ji ruošėsi skambinti į policiją, bet išgirdo žodžius „mesk peilį“ ir pamatė policijos pareigūnus. A. K. numetė peilį ir policijos pareigūnai jį sulaikė. Ji gyvena kitoje laiptinėje, dirba, todėl anksčiau šio žmogaus nebuvo mačiusi. Ji nenori būti pripažinta nukentėjusiąja, nes jai jokia žala nepadaryta, ji nepatyrė jokio šoko, kadangi ji matė tik kaip A. K. perdūrė kaimynų automobilio padangas, nematė, kaip vėliau sužinojo, kad A. K. su peiliu puldinėjo kieme ant D., daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 66-69).

Apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtas virtuvinis peilis, fotografuota, surašytas apžiūros protokolas (b. l. 24-30).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktas peilis prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės-buitinės paskirties virtuvinis peilis, pagamintas pramoniniu būdu (b. l. 83-84).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio S. P. 2017-08-23 tarnybiniame pranešime dėl gauto iškvietimo nurodyta, kad 2017-08-23 apie 07.36 val. nuvykus į (duomenys neskelbtini), lauke buvo pastebėtas pilietis, t. y. A. K., kuris rankoje turėjo peilį ir šaukė, kad nudurs kažką, ir iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) girdėjosi, kad yra pradurtos padangos, o automobilyje sėdėjo žmonės, kuriems A. K. grasino. A. K. buvo duotos aiškios komandos „policija, padėk peilį“. Pilietis po kiek laiko padėjo peilį ant žemės ir jam buvo uždėti antrankiai, kol atvyks greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Laukiant greitosios medicinos darbuotojų, iš automobilio išlipo E. M. ir D. M., kurie paaiškino, kas įvyko (b. l. 87-88).

Ištirtų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad A. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokią išvadą leidžia daryti nukentėjusiųjų D. M. ir E. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje duoti nuoseklūs, detalizuoti, logiški parodymai, liudytojos G. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei liudytojos A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada dėl daiktinio įrodymo bei kiti surinkti įrodymai. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad A. K. 2017 m. rugpjūčio 23 d. apie 7.30 val. prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais, turėdamas rankose peilį, grasino sėdinčiam automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam E. M. jį papjauti, puolė su peiliu prie automobilio atėjusią nukentėjusiąją D. M. bei peiliu perdūrė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinę ir galinę padangas, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. M. 150 eurų turtinė žala, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, sukėlė didelį išgąstį ir sumaištį. Tokiu būdu A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 straipsnį.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad A. K. reikalinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 121). Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi nutarta A. K. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 128-130).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. kovo 7 d. - balandžio 4 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. 2017-08-23 darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, buvo veikiamas laikino psichikos sutrikimo - psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, abstinencijos būsenos su delyru. Dėl šio psichikos sutrikimo jis negalėjo suvokti nusikalstamos veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų. A. K. reikia taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (b. l. 137-139).

Teisme ekspertas Gintaras Butkus paaiškino, kad ekspertizę atliko dviese su K. P.. Išvadą tvirtina pilna apimtimi, kadangi abejonių nekėlė, kad baudžiamojo įvykio metu A. K. buvo psichozė nuo vartojamo alkoholio, liaudyje vadinama baltoji karštinė. Asmuo serga priklausomybės sindromu, jų rekomendacija taikyti medicinos priemones, susijusias su alkoholiu, kadangi nėra jokių vaistų, susijusių su priklausomybe alkoholiui, tokius asmenis reikia prižiūrėti. Psichozė buvo su agresyvumo elementais, ne visada žmonės, patekę į tą būklę, puola kitus ar jų automobilius. Šiuo atveju ambulatorinio gydymo esmė būtų, kad asmuo gydytųsi nuo alkoholizmo, pradėtų lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus, „Minesota“ programą, nes vartojant alkoholį ankščiau ar vėliau ištiks psichozė ir vėl gali būti atlikti kažkokie veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2017 m. rugpjūčio 23 d., buvo veikiamas laikino psichikos sutrikimo - psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, abstinencijos būsenos su delyru, dėl ko jis negalėjo suvokti nusikalstamos veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų, todėl A. K. yra pripažintinas nepakaltinamu (LR BK 17 str.). Todėl atsakyti pagal LR BK už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką negali. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, siekiant užtikrinti, kad A. K. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis E. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 150 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 45). Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi pripažintina, jog A. K. įstatymo draudžiamą veiką padarė būdamas nepakaltinamu, nes dėl laikino psichikos sutrikimo nesuprato savo veiksmų esmės bei negalėjo jų valdyti, tokiu būdu jo veiksmuose nėra kaltės. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama. Pagal LR BK 17 straipsnio 2 dalį toks asmuo pagal LR BK už padarytą pavojingą veiką neatsako. LR BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t. y. LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu. Tačiau toks procesinis sprendimas jokiu būdu neužkerta kelio E. M. realizuoti savo teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Iš esmės analogišką praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-559-315/2017, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-674-593/2016 ir kt.).

A. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 165-167) naikintina nuo nutarties paskelbimo dienos.

Prokurorės 2018 m. gegužės 8 d. nutarimu A. K. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuo 2018-05-08 iki 2018-11-08 į dalį - 150 Eur A. K. priklausančių piniginių lėšų, esančių AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant A. K. disponuoti iki 300 eurų suma, esančia šioje banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį (b. l. 168) panaikintinas nuo nutarties paskelbimo dienos.

Daiktinis įrodymas – peilis, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, kvitas B, Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 85), nutarčiai įsiteisėjus, - sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. K. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

A. K. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Nukentėjusiojo E. M. civilinį ieškinį dėl 150 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuo nutarties paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. birželio 8 d.

A. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į dalį - 150 Eur A. K. priklausančių piniginių lėšų, esančių AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), - panaikinti nuo nutarties paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. birželio 8 d.

Daiktinį įrodymą – peilį, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, kvitas B, Nr. (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, – sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas