- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- e2A-12-460/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- J. M., A. M.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (apeliantė) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo ir 2021 m. rugpjūčio 11 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams J. M. ir A. M. dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vilniaus apylinkės teisme pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš solidariai iš atsakovų 1094,86 Eur nuostolių atlyginimo ir penkių procentų procesines palūkanas. Anot ieškovės, 2019 m. rugpjūčio 26 d. eismo įvykio metu dėl atsakovės, vairavusios atsakovui priklausantį automobilį Renault Espace, kaltės buvo apgadintas automobilis Volvo XC70. Kadangi atsakovės civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu, tai nukentėjusiajam asmeniui draudimo bendrovė atlygino žalą, išmokėdama 1094,86 Eur draudimo išmoką. Ieškovė kompensavo draudimo bendrovei išmokėtą draudimo išmoką ir pareikalavo atsakovų grąžinti nurodytą sumą. Ieškovė pažymėjo, kad šiuo atveju buvo atlikti apgadinto automobilio remonto darbai, o remontui panaudotos nenaujos originalios dalys, kurių modifikacija parinkta pagal konkretaus apgadinto automobilio modelį-komplektaciją ir kurių kainos atitinka rinkoje vyraujančias kainas. Kadangi remontui naudotos nenaujos dalys, tai joms netaikomas nusidėvėjimo koeficientas. Be to, ieškovės teigimu, patikrinus informaciją, nerasta patvirtinimų, kad apgadintas automobilis būtų dalyvavęs ankstesniuose eismo įvykiuose ir kad atsakovų ginčijami automobilio apgadinimai būtų susiję ne vien tik su nagrinėjamu įvykiu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė sutiko su ieškinio dalimi dėl 734 Eur sumos, o likusią ieškinio dalį prašė atmesti ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą šešių mėnesių laikotarpiui. Anot atsakovės, apskaičiuojant žalą neatsižvelgta į keičiamų automobilio dalių nusidėvėjimą. Atsakovė pabrėžė, kad apgadintas automobilis dar prieš šį eismo įvykį jau buvo netvarkingas ir apgadintas, tikėtina, anksčiau turėjęs eismo įvykių, be to, prieš eismo įvykį automobilio bamperis buvo be žibintų apiplovimo purkštukų, o po remonto jau su jais. Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atsakovė nurodė, kad šiuo metu ji ieškosi darbo, išlaiko keturis mažamečius vaikus, dėl sunkios turtinės-finansinės būklės jai teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimu ir 2021 m. rugpjūčio 11 d. papildomu sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovei asociacijai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, j. a. k. 125709291, iš atsakovės A. M. 734 (septynis šimtus trisdešimt keturis) Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų metines palūkanas nuo 734 (septynių šimtų trisdešimt keturių) Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. liepos 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nusprendė išdėstyti sprendimo įvykdymą šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę A. M. penkis mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį mokėti ieškovei asociacijai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, j. a. k. 125709291, po 122,33 Eur (šimtą dvidešimt du eurus 33 ct) įmokų, o šeštą mėnesį sumokėti 122,35 Eur (šimtą dvidešimt du eurus 35 ct). Priteista valstybei iš ieškovės asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, j. a. k. 125709291, 4,64 Eur (keturi eurai 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 144,58 Eur (šimtą keturiasdešimt keturis eurus 58 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų; priteista valstybei iš ieškovės asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, j. a. k. 125709291, 297 (du šimtus devyniasdešimt septyni) Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagrindiniai argumentai:
3.1. Teismo vertinimu, automobilio Volvo buferis dar iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. įvykio buvo netvarkingas ir apgadintas. Nors nepateikta įrodymų, kad aptariami ankstesni apgadinimai atsirado būtent dėl eismo įvykio (o ne, pavyzdžiui, buitinėmis sąlygomis ar kt.), tačiau tai nepaneigia pagrindo išvadai, kad nagrinėjamo įvykio metu atsakovės vairuotu automobiliu buvo apgadintas toks buferis, kuris tuo metu jau buvo remontuojamas ir kurio remontas dar nebuvo baigtas.
3.2. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad lieka ne tik neįrodytas / nenustatytas tikslus padarytos žalos dydis, t. y. eismo įvykio metu buvusi buferio būklė ir vertė (atsižvelgiant į jo tuometę būklę), bet ir liko nepaneigta galimybė, kad tam tikra ginčo remonto darbų ir (arba) keičiamų dalių / detalių kaina jau buvo apmokėta ne dėl nagrinėjamo 2019 m. rugpjūčio 26 d. eismo įvykio, t. y. kad apmokėjimas už remontą dėl 2019 m. rugpjūčio 26 d. eismo įvykio atitinkama dalimi dubliuojasi su apmokėjimu už dalį tų pačių remonto darbų, kurie buvo (arba turėjo būti) atlikinėjami taisant apgadinimus, atsiradusius iki nagrinėjamo įvykio.
3.3. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad pateiktos 2021 m. vasario 24 d. teismo ekspertizės išvados (dėl 734 Eur žalos dydžio) yra nepagrįstos-klaidingos, nes šios išvados darytos neatsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju remontas buvo faktiškai atliktas, t. y. pagal konkrečius-faktinius remonto įkainius (todėl nereikalinga apskaičiuoti ir taikyti vidutinių įkainių), ir kad remontas buvo atliekamas ne naujomis, o naudotomis originaliomis (nors ir kito modelio-komplektacijos) dalimis (kurioms netaikomas joks nusidėvėjimo koeficientas). Dėl to nebuvo ir pagrindo teismo ekspertizės išvadoje nurodyto žalos dydžio vertinti kaip pakankamo pagrindo ieškinio reikalavimams tenkinti iš dalies. Kita vertus, teismas pažymėjo, jog, kadangi atsakovė sutiko su dalimi ieškinio reikalavimų ir toks atsakovės sutikimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ar viešajam interesui, teismas, paisydamas šalių rungimosi ir dispozityvumo principų (CPK 12, 13 straipsniai), konstatavo pagrindą ieškinį tenkinti iš dalies.
3.4. Kadangi ieškinys patenkintas 67 proc. ir būtent šios proporcijos laikantis skirstomos visos bylinėjimosi išlaidos, tai papildomu sprendimu valstybei iš ieškovės papildomai priteisė 297 Eur (900 Eur / 100 proc. X 33 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliantė apeliaciniais skundais prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą ir 2021 m. rugpjūčio 11 d. papildomą sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Asociacija Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau ir Biuras) pateikė daugiau negu pakankamai įrodymų, kad būtent dėl šiai bylai aktualaus eismo įvykio metu transporto priemonei VOLVO XC70 padarytų apgadinimų buvo padaryta 1 094,86 EUR žala.
4.2. Teismas atmetė Biuro pateiktos įrodymus dėl faktinio remonto (suderinta remonto sąmata, remonto įmonės išrašyta sąskaita už remonto darbus, sąskaitos apmokėjimas) ir patvirtino hipotetinį žalos apskaičiavimą, nors teismo eksperto skaičiavimai yra tik teorinio pobūdžio (skaičiavimuose naudojami vidutiniai remonto darbų, dažymo įkainiai, dalių kainos ir kt. sudedamosios remonto išlaidos, į skaičiavimus neįtraukti visi remontui būtini darbai) ir neatitinka faktinių remonto išlaidų.
4.3. Teismas klaidingai interpretavo draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ 2021 m. kovo 26 d. rašte pateiktą vertinimą dėl medvaržčio bei lipnios juostos panaudojimo. Medvaržtis, kaip ir lipni juosta, kurie yra matomi remonto įmonės pateiktose nuotraukose, buvo panaudoti buferio sutvirtinimui po šio įvykio, ne prieš jį.
4.4. Už žalą atsakingo asmens (šiuo atveju - atsakovės) ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymą (šiuo atveju - atsakovo) atsakomybė yra solidari, kadangi Biuras, pagal TPVCAPDĮ atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų šių asmenų neteisėtų veikų ir kaltės.
4.5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepateisinamai praleido CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimais į apeliacinius skundus atsakovė su jais nesutinka, prašo jų netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Atsakovė pateikė įrodymus, jog automobilis VOLVO XC70 buvo apgadintas, netvarkingas dar iki autoįvykio, į ką Biuras neatsižvelgė nustatydamas žalos dydį ir būtent tai lėmė, jog ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies.
5.2. Nors byloje minimo susidūrimo metu nestipriai buvo kliudyta kairė priekinė automobilio VOLVO XC70 dalis (bamperis), tačiau iš fotonuotraukų matyti, jog visas bamperis yra suskilinėjęs ir sutrūkinėjęs, atsilupę jo dažai, dešinioji bamperio dalis priveržta su medvaržčiu.
5.3. Iš bylos duomenų matyti, kad prieš remontą automobilis buvo be žibintų apiplovimo purkštukų, o po remonto jau su jais.
5.4. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių ekspertizės aktas galėtų būti nepatikimas kaip įrodymas.
Šalies argumentai
5.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šioje byloje yra pagrindas tenkinti prašymą ir priimti papildomą sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei atlyginimo.
Atsiliepimas
6. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. papildomo sprendimo prašo skundo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Tarnyba, vadovaudamasi CPK 277 straipsnio 3 dalimi, turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
6.2. Advokatai nėra Tarnybos darbuotojai, dėl to Tarnybą tik gavusi ataskaitą, kreipėsi į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
9. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 26 d. eismo įvykio metu atsakovui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo atsakovė ir kurio valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, buvo apgadintas automobilis Volvo XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl apeliacinių skundų argumentų
11. Byloje keliamas klausimas dėl neapdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonės savininko ir jos valdytojo civilinės atsakomybės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui žalos atlyginimo (jos dydžio) bei transporto priemonės savininko ir jos valdytojo civilinės atsakomybės solidarumo.
12. Apeliantė ne iki galo sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nustatytomis aplinkybėmis, kurias teismas padarė įvertinęs bylos duomenis ir įrodymus. Apeliantės nuomone, skundžiamas sprendimas yra keistinas padidinant žalos dydį ir atsakovams taikant solidarią atsakomybę. Asociacijos nuomone, realiai patirtos faktinės automobilio išlaidos yra tikslesnės negu eksperto skaičiavimai.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.988 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai.
14. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tarp jų ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo teisę detaliai reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - TPVCAPDĮ).
15. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.
16. Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).
17. Apibendrinant nurodytą teisinį reguliavimą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema užtikrina, kad nukentėjusiam asmeniui bus visada atlyginta žala, atsiradusi dėl eismo įvykio, neatsižvelgiant į tai, ar transporto priemonė yra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šios Biuro reikalavimo teisės pagrindas yra TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).
18. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga reguliuojama CK 6.249 straipsniu. Žala yra Biuro patirtos išlaidos (nuostoliai). TPVCAPDĮ 17 straipsnyje nustatytą reguliavimą, Biuro įrodinėjamą žalą sudaro Biuro eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui pagrįstai išmokėta suma. Todėl Biurui tenka pareiga pateikti visus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus.
19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteistinos žalos bei ieškovės prašomos dydį pažymėjo tai, kad automobilio Volvo buferis dar iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. įvykio buvo netvarkingas ir apgadintas, kad apmokėjimas už remontą dėl 2019 m. rugpjūčio 26 d. eismo įvykio atitinkama dalimi dubliuojasi su apmokėjimu už dalį tų pačių remonto darbų, kurie buvo (arba turėjo būti) atlikinėjami taisant apgadinimus, atsiradusius iki nagrinėjamo įvykio. Apeliantė šią teismo poziciją ginčija.
20. Dera pažymėti, kad Biuro atstovas Transporto priemonės techninės apžiūros protokole (ieškinio priedas, l. 8) nustatė, jog nukentėjusio automobilio priekinės dalies kairės pusės bamperis ir žibintas (kitos smulkios dalys) turi būti keičiami. Tą patį faktą nustatė ir automobilį tvarkiusi įmonė UAB Trimekta, kuri bamperį, žibintą pakeitė bei atliko kitus remonto darbus. Be to, tokios pat pozicijos laikėsi ir ekspertas, kuris skaičiavimuose nurodė, kad automobilio priekinės dalies bamperis (buferio apvalkalas) ir žibintas turi būti keičiami (UAB Marleksa remonto sąnauda, ekspertizės akto l.10). Dar daugiau, ir automobilio remontą atlikusi įmonė UAB Trimekta, ir ekspertas nustatė, kad kitas automobilio bamperis turi būti dažomas. Šie darbai ir buvo atlikti faktiškai. Pridėtina, kad byloje nesantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusio automobilio bamperis buvo sugadintas / sulaužytas nepataisomai, dėl to, kaip minėta, jis turėjo būti keičiamas kitu (ieškinio priedai, l. 39, 54, 55, 59).
21. Darytina išvada, kad, nepaisant to, kad nukentėjusiam automobiliui anksčiau buvo atliekamas bamperio remontas, tačiau atsakovės sukeltas eismo įvykis lėmė tai, kad nukentėjusiam automobiliui bamperis buvo sugadintas nepataisomai (buvo sulaužytas), dėl to teigti, kad kai kurie darbai galėjo dubliuotis, kaip nurodė teismas, nėra pagrindo. Kai minėta, nebuvo iš naujo remontuojamas tas pats bamperis, dėl kurio iš esmės vyksta ginčas, tačiau buvo nupirktas kitas naudotas bamperis ir nudažytas. Tokius remonto darbus būtinais pripažino ir ieškovės atstovas, ir automobilį remontavusi įmonė, ir ekspertas.
22. Faktinė aplinkybė, kad bamperyje matyti sumontuoti žibintų apiplovimo purkštukai vėlgi įrodo faktą, kad tai kitas bamperis su jau įrengta purkštukų montavimui skirta vieta, o ne senasis bamperis be jiems skirtos vietos montavimui. Šis faktas paneigia atsakovės prielaidas, kad sename bamperyje buvo atlikti aptariami pagerinimo darbai (įrengti purkštukai). Bamperyje įsuktas medvaržtis irgi neįrodo, kad kažkokie darbai galėjo būti įskaičiuoti du kartus. Eksperto nurodoma aplinkybė, kad bamperis nedažomas, taikytina tvirtinant naują bamperį, o ne naudotą, kaip šiuo atveju. Dėl nusidėvėjimo ir naudojimo jis gali būti dažomas, kaip ir buvo padaryta šiuo atveju.
23. Kitas šios bylos aspektas, tas, jog teismas atmetė Biuro pateiktos įrodymus dėl faktinio remonto (suderinta remonto sąmata, remonto įmonės išrašyta sąskaita už remonto darbus, sąskaitos apmokėjimas) ir patvirtino eksperto žalos dydžio apskaičiavimą. Apeliantės teigimu, teismo eksperto skaičiavimai yra tik teorinio pobūdžio (skaičiavimuose naudojami vidutiniai remonto darbų, dažymo įkainiai, dalių kainos ir kt. sudedamosios remonto išlaidos, į skaičiavimus neįtraukti visi remontui būtini darbai) ir neatitinka faktinių remonto išlaidų.
24. Svarstant klausimą dėl žalos dydžio kolegija sutinka su apeliantės Asociacijos argumentais, kad ieškovės pateikti žalos dydžio apskaičiavimai pripažintini tikslesniais bei objektyvesniais. Kaip žinoma, automobilio remontą atlikusi įmonė remonto kaštus skaičiavo įvertindama realiai atliktus darbus. Be to, realiai išmontuojant / nuimant tam tikras automobilio dalis aiškiau yra matomi automobiliui eismo įvykyje padaryti defektai ir nustatoma tikslūs remontui reikalingi darbai (medžiagos) bei kaštai. Taigi, ieškovės pateikti skaičiavimai patvirtinti realiai atliktais darbais, rinkos kainomis. Atsakovai įrodymų, kad ieškovės nurodomos kainos yra per didelės, nepagrįstos, neteikė (CPK 12, 178 straipsniai).
25. Pažymėtina, kad ekspertas, nustatydamas žalos dydį, skaičiuodamas remonto sąnaudas vertino naujų detalių kainas ir joms teisės aktų nustatyta tvarka taikė nusidėvėjimą. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonė, remontavusi nukentėjusios automobilį, kitą naudotą bamperį (buferio apvalkalas) nupirko / įvertino 165 Eur (PVM neįskaitytas) rinkos kaina (ieškinio priedai, l. 85), ekspertas nurodė naujo bamperio kainą 599,48 Eur (PVM neįskaitytas), jam taikė 85 procentų išskaitymą (ekspertizės akto 10 lapas); kitą naudotą kairės pusės žibintą įmonė, remontavusi nukentėjusios automobilį, įvertino / pardavė 185 Eur (PVM neįskaitytas) rinkos kaina (ieškinio priedai, l. 85), ekspertas nurodė naujo bamperio kainą 688,75 Eur (PVM neįskaitytas), jam taikė 70 procentų išskaitymą (ekspertizės akto 10 lapas), kt.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, susidarė situacija, kad nepaisant to, kad nukentėjęs asmuo turi teisę, jei to pageidauja, remontuotis įvykio metu sugadintą transporto priemonę ir jam tokios išlaidos turi būti atlyginamos, Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių metu padarytos žalos dydžio nustatymą reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (2018-10-24 nutarimo Nr. 1059 redakcija) patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau - Taisyklės) (Taisyklių 13 punktas), o pirmosios instancijos teismo konstatavimu, nukentėjusio asmens žala turi būti vertintina tik teoriniu paskaičiavimu, t. y. naudojant teismo eksperto nurodomus vidutinius remonto darbų įkainius, neįtraukiant visų remontui būtinų darbų, neatsižvelgiant į tai, kad remontas buvo atliekamas dėvėtomis detalėmis ir t.t.
27. Tai reiškia, kad teismas atmetė Biuro pateiktos įrodymus dėl faktinių remonto darbų (suderinta remonto sąmata, remonto įmonės išrašyta sąskaita už remonto darbus, sąskaitos apmokėjimas) ir patvirtino hipotetinį žalos apskaičiavimą, nors teismo eksperto skaičiavimai yra teorinio pobūdžio (skaičiavimuose naudojami vidutiniai remonto darbų, dažymo įkainiai, dalių kainos ir kt. sudedamosios remonto išlaidos, į skaičiavimus neįtraukti visi remontui būtini darbai) ir, kaip minėta, neatitinka faktinių atliktų remonto išlaidų.
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog asociacija Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė pakankamai įrodymų, kad būtent dėl šiai bylai aktualaus eismo įvykio metu transporto priemonei VOLVO XC70 padarytų apgadinimų buvo padaryta 1 094,86 EUR žala (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas ne iki galo tiksliai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir klaidingai konstatavo, kad buvo remontuojamas tas pats bamperis ir dėl šios priežasties kai kurie remonto darbai dubliavosi.
29. Dėl to ši sprendimo dalis keistina padidinant priteistos žalos dydį nuo 734 EUR iki 1 094,86 EUR. Atitinkamai keistina išdėstyta mokėtina suma. Apeliantė klausimo dėl išdėstymo nekėlė.
30. Kolegija, analizuodama neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės savininko ir valdytojo solidariosios atsakomybės pagrindus pastebi, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes pažymėjo, kad nors automobilį civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu turi drausti jos savininkas, tačiau nusprendė, jog padarytą žalą turi atlyginti tik didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, vairavęs neapdraustą transporto priemonę eismo įvykio metu, t. y. atsakovė. Ieškovė su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad solidariai su transporto priemonės valdytoja už žalą Biurui turi atsakyti ir transporto priemonės savininkas, neįvykdęs pareigos jos apdrausti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės skundo argumentams ir mano, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka įstatymų nustatyto reglamentavimo ir teismų praktikos išaiškinimų, priimtų sprendžiant dėl neapdraustos transporto priemonės savininko ir jos valdytojo civilinės atsakomybės.
31. Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidariosios deliktinės atsakomybės prezumpcija yra įtvirtinta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Asociacija / Biuras kildina savo reikalavimą iš žalos jam padarymo, nes dėl atsakovų neteisėtų veiksmų jis turėjo išmokėti žalos, padarytos neapdrausta transporto priemone, atlyginimą nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui.
32. Biuro reikalavimo teisė į asmenį, atsakingą už eismo įvykį ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsiranda skirtingais pagrindais ir dėl skirtingų pareigų pažeidimo. Pirmuoju atveju Biuras turi regresinio pobūdžio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykį asmenį, nes atlygino jo kelių eismo taisyklių pažeidimu sukeltą žalą, antruoju - teisę reikalauti atlyginti žalą iš transporto priemonės savininko, pažeidusio pareigą apdrausti transporto priemonę. Taigi Biuras reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, reiškia už specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje, pažeidimą, nors jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už patį eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 40-41 punktai).
33. Nagrinėjamu atveju Biurui padarytos žalos (jo atliktos išmokos nukentėjusiajam už eismo įvykio metu padarytą žalą) atžvilgiu abiejų atsakovų - automobilį eismo įvykio metu vairavusio asmens ir automobilio savininko, neapdraudusio šios transporto priemonės, neteisėti veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis, nes žala atsirado tik dėl dviejų priežasčių sąveikos, ir nors abu atsakovai veikė atskirai, neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus, tikėtina, nežinodami, tačiau žala atsirado tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis (objektyviojo skolininkų bendrininkavimo atvejis). Jei bent vienas iš atsakovų nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų – tinkamai apdraudęs transporto priemonę ar nepažeidęs kelių eismo taisyklių, žala Biurui nebūtų kilusi.
34. Papildomai pažymėtina, kad kasacinis teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010 yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ suteikta teisė Biurui reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Pažymėtina, kad šie kasacinio teismo išaiškinimai aktualūs ir šiuo metu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).
35. Kaip minėta, TPVCAPDĮ nustato pareigą transporto priemonės, kurios įprastinė vieta yra Lietuvos Respublikoje, savininkui drausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Transporto priemonės savininkui, pažeidus šią specialiuoju įstatymu nustatytą pareigą, Biuras įgyja teisę reikalauti, kad transporto priemonės savininkas jam atlygintų pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu padarytą žalą, Transporto priemonės savininko atsakomybė kyla, jei nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti Biuras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 44 punktas).
36. Nagrinėjamu atveju atsakovas, būdamas transporto priemonės savininkas, neapdraudęs Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 reikalavimą bei kartu draudimą leisti neapdraustą transporto priemonę naudoti kitam asmeniui (atsakovei) (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis), dėl kurios kaltės įvyko eismo įvykis.
37. Šie neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas), laikytini teisiniu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės prašoma atlyginti išmokėta draudimo išmoka (žala), todėl atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu žala buvo padarytą neapdrausta transporto priemone, bei vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Biuras turi teisę tiek iš atsakovo, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, ir transporto priemonės valdytojos atsakovės, atsakingos už žalos padarymą, reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims, už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, t. y. šiuo atveju atsakovus sieja solidari atsakomybė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).
38. Atsakovas savo pareiškime teismui (DOK-207673) prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, be to, pritarė atsakovės / dukters pateiktiems argumentams. Jokių duomenų, kad dukra automobilį naudojo jam nežinant, ar kitais neteisėtais veiksmais, nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).
39. Atsižvelgiant į tai, keistina ši sprendimo dalis, žalą priteisiant iš abiejų atsakovų solidariai.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
40. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
41. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nagrinėtu klausimu iš dalies pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas priteisiant ieškovės nurodomą žalos sumą solidariai iš abiejų atsakovų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme
42. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
43. Ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 25 Eur žyminį mokestį. Jis priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis.
44. Pirmosios instancijos teisme proceso metu išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesiekia minimalios 5 Eur sumos, dėl to procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
45. Dėl to, kad ieškinys tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. papildomas sprendimas, kuriuo, vertinant ieškovės patenkintų reikalavimų apimtį priteista valstybei iš ieškovės 297 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ekspertizę, panaikinamas.
46. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 25 Eur žyminį mokestį, tačiau už 360,86 Eur ginčijamą sumą turėjo būti mokamas 17 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis po 8,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei grąžintina permokėta 8 Eur žyminio mokesčio suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškovės asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams J. M. ir A. M. dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo tenkinti;
priteisti ieškovei asociacijai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, j. a. k. 125709291, solidariai iš atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 1094,86 Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 1094,86 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. liepos 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
išdėstyti sprendimo įvykdymą šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovus A. M. ir J. M. penkis mėnesius nuo šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį mokėti ieškovei asociacijai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, j. a. k. 125709291, po 182 Eur įmokų ir procesinių palūkanų nuo šios sumos, o šeštą mėnesį sumokėti 184,86 Eur ir procesinių palūkanų nuo šios sumos;
priteisti ieškovei asociacijai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 12,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės A. M., patirtų pirmosios instancijos teisme.
priteisti ieškovei asociacijai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 12,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo J. M., patirtų pirmosios instancijos teisme“.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. papildomą sprendimą panaikinti.
Priteisti ieškovei asociacijai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 8,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės A. M., patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovei asociacijai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 8,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo J. M., patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ieškovei asociacijai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui grąžinti 2021 m. liepos 9 d. Luminor banko lėšų pervedimo nurodymu (dokumento Nr. 21529000) dalį – 8 Eur sumokėto žyminio mokesčio (iš viso sumokėta 25 Eur).