- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-18
- Bylos Nr.
- II-25-927/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00062-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Pažeidėjas
- V. P.
- Advokatai
- Jūratė Tutinienė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Kristinai Tabakajevienei,
institucijos – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – Institucija), priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovui Andžejui Grudinskiui (Andžej Grudinskij),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. (toliau – ir Pareiškėja), atstovės advokatės Jūratės Tutinienės skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-41-ANR_N-17-2025, (toliau – ir Skundžiamas nutarimas), ROIK: 24262316508 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
1. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. SAVAD-41-ANR_N-17-2025 V. P. buvo nubausta už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalyje bei 346 straipsnio 16 dalyje, padarymą, už tai, kad ji, žinodama, kad jos laikomas mišrios veislės, juodos su ruda spalvos šuo (patelė / kalytė) atsivedė 8 šuniukus, nuo 2024 m. lapkričio 2 d. išvyko iš savo sodybos ir paliko jai priklausančius gyvūnus – šunį (kalytę / patelę), prirakintą grandine prie būdos, ir 8 šuniukus, neprižiūrimus sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) (sklypo koordinatės: (duomenys neskelbtini)). Gyvūnai buvo palikti be priežiūros nuo 2024 m. lapkričio 2 d. iki 2024 m. lapkričio 4 d., kuomet, ne nuo gyvūnų savininkės priklausančių priežasčių, gyvūnai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojų buvo paimti. Palikdama jai priklausančius gyvūnus neprižiūrimus, V. P. nenustatė, kokia yra kalytės bei šuniukų būklė (sveikata), nepasirūpino, kad kalytė gautų kaloringesnį maistą bei neužtikrino, kad kalytei bei šuniukams būtų palaikoma tinkama higiena. Taip pat 2024 m. lapkričio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir VRSA, Administracijos) Viešosios tvarkos skyriaus specialistų atlikto patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad šuo (kalytė) dubenėliuose neturėjo tinkamo maisto (viename dubenėlyje buvo rastas tik rudos spalvos skystis (susikaupęs nuo lietaus), kitame dubenėlyje rastas supiltas sausas maistas, kuris buvo ištižęs). Tokiais savo veiksmais V. P., kaip gyvūnų laikytoja, netinkamai vykdė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme bei Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse nurodytas pareigas nuolat rūpintis savo gyvūnų sveikata, neužtikrino, kad gyvūnams laikyti būtų sudarytos tinkamos, jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo sąlygos (patalpos, aplinka, priežiūra, pašaras ir vanduo), taip pat laiku nepasirūpino jai priklausančio gyvūno (kalytės) bei atsivestų šuniukų sveikata, jų nuolatiniu šėrimu, taip pat neįrengė tinkamos gyvūnų laikymo įrangos, kuri užtikrintų higieną ir apsaugotų gyvūnus nuo nepalankių oro sąlygų. Tokie V. P. veiksmai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 ir 17 punktuose įtvirtintomis nuostatomis (gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis bei nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas), vertintini kaip žiaurus elgesys su gyvūnais bei jų kankinimas. Taip pat nustatyta, kad V. P. laikomas mišrios veislės, juodos su ruda spalvos šuo (patelė / kalytė) nebuvo paskiepytas privaloma poodine mikroschema ir neįregistruotas Gyvūnų augintinių registre. Tokiais savo veiksmais V. P. pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių (toliau - ir Taisyklių), patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. Įsakymu Nr. A27(l)-3344 „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“, 8.1, 8.8 papunkčių, 9, 12, 14 punktų. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau - ir GGAĮ) 4 straipsnio 2 dalies 15 ir 17 punktų, 7 straipsnio 2 dalies ir ANK 346 straipsnio 1 ir 16 dalių nuostatas (b. l. 3 – 7).
2. Skundžiamu nutarimu V. P. paskirta galutinė 1075 eurų nuobauda bei administracinio poveikio priemonė – daiktų – iš jos paimtų gyvūnų (kalės ir 4 šuniukų) konfiskavimas (b. l. 7).
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. spalio 15 d. gautas Pareiškėjos atstovės advokatės skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuris priimtas nagrinėti (b. l. 1).
II. Pareiškėjos skundo argumentai ir prašymai
4. Pareiškėja skundu prašo panaikinti Skundžiamo nutarimo dalį dėl jos patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį, ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, jei šis prašymas nebūtų tenkinamas, prašo pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį paskirtą baudą sumažinti iki sankcijoje numatytos minimalios, t. y. 150 eurų, baudos. Kitoje dalyje Nutarimą pakeisti ir jai pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį paskirtą baudą sumažinti iki sankcijoje numatytos minimalios 30 eurų baudos. Be kita ko, prašo iš sodybos, paimtus gyvūnus grąžinti Pareiškėjai. Kitą Nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Skunde nurodo, jog Skundžiamo nutarimo dalis dėl jos pripažinimo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 16 dalyje, ir administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės už šį pažeidimą paskyrimo, taip pat dėl pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį paskirtos administracinės nuobaudos, yra nepagrįsta ir neteisėta, nes padarytos bylos duomenų neatitinkančios išvados, neteisingai aiškinamos bei taikomos bylai aktualių teisės normų nuostatos, be to, peržengtos administracinio nusižengimo protokolu nustatytos bylos nagrinėjimo ribos. Šiuo atveju, priešingai nei konstatuota Skundžiamame nutarime, nebuvo neginčijamai nustatyti nei objektyvieji, nei subjektyvieji šio nusižengimo požymiai. Pareiškėjos laikyta kalytė yra toks šuo, kuris pagal veislę ir kailį gali būti laikomas lauko sąlygomis, būdoje, tai nustatyta UAB „Pet city“ veterinarijos gydytojos paaiškinimais. Iš Pareiškėjos parodymų, taip pat papildomo tyrimo metu atliktos įvykio vietos apžiūros metu daryto vaizdo įrašo bei Institucijos pareigūno surašyto 2025 m. rugpjūčio 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad būda, kurioje buvo laikoma kalytė, buvo padaryta iš metalinių lakštų ir apšiltinta putų polistirolu, jos sienų bei stogo dalių plotis apie 7-8 cm. Taip pat būdoje, kad gyvūnams būtų šilčiau, buvo paklota šiaudų. Institucijos atstovas, apžiūrėdamas šuns būdą, teigė, jog ji: „gana šilta, tik nėra priekio. Šieno matom likučiai. Iš kitos pusės aklina“. Esant tokiems duomenims, Skundžiamo nutarimo kategoriška išvada, kad šuns būda buvo nesandari, visiškai neapsaugojo gyvūno nuo nepalankių oro sąlygų, ir dėl to nebuvo tinkama laikyti gyvūną, negali būti vertinama kaip pagrįsta.
Taip pat Pareiškėja teigė, jog priežastys, dėl ko neišgyveno trys iš aštuonių šuniukų, šioje byloje nėra nustatytos, objektyvių duomenų, kad tam įtakos turėjo laikymo sąlygos, byloje nėra. Be to, moksliniai duomenys, akivaizdžiai patvirtina, kad nuo oro dirgiklių, jeigu šiuo atveju tokie ir buvo, jaunikliai buvo saugomi kalytės kūno ir jos šilumos. Pareiškėjos veiksmai, laikant kalytę su šuniukais būdoje, nepagrįstai įvertinti kaip žiaurus elgesys su gyvūnais GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto ir ANK 346 straipsnio 16 dalies prasme. Nei GGAĮ, nei Taisyklėse, kurių reikalavimų pažeidimas inkriminuotas Pareiškėjai, tokios nuostatos, kad prie būdos pririštą laikomą šunį reikėtų vedžioti bent du kartus per dieną, nėra. Nepavyko surasti ir jokio kito teisės akto, kuriame toks reikalavimas būtų įtvirtintas. Iš Nutarimo turinio akivaizdu, kad tokio teisės akto nerado ir Institucijos atstovai. Nepaisant to, aplinkybė, kad šuo nebuvo vedžiojamas du kartus per dieną, vertinama kaip teisės aktuose nustatytų sąlygų pažeidimas. Skundu atkreipiamas dėmesys į Pareiškėjos parodymus, kad kalytė nebuvo nuolatos laikoma pririšta prie būdos, nes kai ji pati ar kiti jos šeimos nariai atvykdavo į sodybą (o tai būdavo kas 2-3 dienas), kalytę paleisdavo laisvai lakstyti, eidavo kartu su ja pasivaikščioti, pasiimdavo kartu, kai eidavo į mišką grybauti ar uogauti. Nepagrįstai Skundžiamame nutarime teigiama ir tai, kad kalytė buvo pririšta prie būdos 3-5 metrų ilgio grandine. Pareiškėja teigė, kad grandinė, kurią ji pati pirko, buvo būtent 5 metrų ilgio. Toks grandinės ilgis, kuris suteikė kalytei pakankamai laisvės judėti, buvo užfiksuotas ir papildomo tyrimo metu atlikus įvykio vietos apžiūrą bei šį veiksmą atlikusio Institucijos pareigūno tarnybiniame pranešime. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad grandinė, prie kurios buvo pririšta kalytė, buvo 5 metrų ilgio, o šuniukai – tik ką gimę, taigi, tikrai negalėjo tiek nuklysti, o ir rasti jie visi buvo ne kur nors tolėliau nuo būdos, o pačioje būdoje.
Skunde konstatuojama, jog jokie faktiniai bylos duomenys nepatvirtina Skundžiamo nutarimo išvadų, kad Pareiškėjos laikoma kalytė buvo nepakankamai šeriama ir girdoma, o juo labiau, kad 2024 m. lapkričio 4 d. buvo sunkios būklės. UAB „Pet city“ į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad kalytė ir jos šuniukai buvo normalios būklės, ištyrus kalytę, nenustatyta ir jokių kitų objektyvių požymių, iš kurių būtų galimą spręsti apie netinkamą mitybą ar skysčių trūkumą. Vien tai, kad kalytė prieglaudoje noriai ėdė ar gėrė daugiau vandens, įvertinus tai, kad tuo metu ji maitino šuniukus ir buvo praėjęs kuris laikas nuo jų atsivedimo, negali būti vertinama kaip netinkamo šėrimo ar girdymo požymiai.
Be kita ko, skunde nurodoma, jog įvykio vietoje buvę pareigūnai skirtingai aiškino apie tai, koks maistas buvo rastas patikrinimo metu. 2024 m. lapkričio 4 d. Institucijos pareigūnės rašte nurodyta, kad įvykio vietoje buvo rasti maisto dubenėliai, pripilti perrūgusių maisto atliekų. 2024 m. lapkričio 7 d. tos pačios pareigūnės rašte nurodoma, kad maisto dubenėliuose matėsi išbrinkusios, neaiškios kilmės maisto atliekos. Apklausta 2025 m. vasario 11 d. ši specialistė nurodė, kad įvykio vietoje buvo rastas maistas, kuris buvo išbrinkęs. Tuo tarpu 2025 m. rugpjūčio 13 d., surašytame tarnybiniame pranešime visa tai virto į nuo lietaus susikaupusį rudos spalvos skystį ir ištižusį sausą maistą, ir remiantis šiuo pranešimu Pareiškėjai suformuluotas kaltinimas. Be to, 2024 m. lapkričio 13 d. VšĮ „SOS gyvūnai“ elektroniniame laiške nurodyta aplinkybė, kad maisto kalytei buvo pripylęs apie galimą administracinį nusižengimą pranešęs anonimas. Taigi, lieka nepaneigta, kad tų neaiškių, prarūgusių neaiškios kilmės maisto atliekų, jei tokios ten ir buvo, į kalytės maistui skirtą dubenėlį buvo pripylęs būtent šis asmuo. Juolab, kad Pareiškėja parodė, kad 2024 m. lapkričio 2 d., vakare, išvykdama iš sodybos, paliko kalytei sauso maisto ir naminės sriubos, kuri tokiu metų laiku per dvi dienas negalėjo prarūgti. Byloje esančios fotonuotraukos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kalytei paliktas sausas maistas tikrai nebuvo ištižęs taip, kad būtų praradęs savo maistines savybes ar kad jo nebūtų įmanoma kalytei ėsti. Pažymėtina ir tai, kad kalytė sodyboje buvo laikoma ir tokiu pat būdu šeriama apie 3 mėnesius. Pareiškėja žinojo, kiek kalytė suėda maisto per 2-3 dienas, tiek jo ar net daugiau ir palikdavo. Taigi, jei po atviru dangumi paliktas maistas kalytei būtų buvęs netinkamas, kaip kad teigiama Nutarime, vargu ar po tiek laiko ir dar atsivedus šuniukų, jos svoris galėtų atitikti normos ribas.
Pareiškėja sutinka, kad kaloringesnio maisto kalytei 2024 m. lapkričio 2 d. neatvežė ir nepaliko, nes nebuvo tam prieaugliui pasiruošusi tačiau nurodo, jog tai nesudaro pagrindo konstatuoti žiaurų elgesį su gyvūnais GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 17 punkto bei ANK 346 straipsnio 16 dalies prasme. Pareiškėja nurodo, jog Skundžiamo nutarimo argumentas, kad dviem dienoms paliktas kibiras su iš šulinio pasemtu vandeniu, išvados dėl žiauraus elgesio su gyvūnu taip pat nepagrindžia. Šiuo aspektu Pareiškėja pažymi, kad 2024 m. lapkričio 4 d. patikrinimo metu į įvykio vietą atvykę Institucijos pareigūnai ir VšĮ „SOS gyvūnai“ atstovai net nepasistengė bent kiek pasidairyti aplinkui, dėl ko tas, kiek atokiau pakabintas, bet kalytei laisvai prieinamas, kibiras su vandeniu net nebuvo apžiūrėtas. Atitinkamai nei vandens kiekis, nei jo kokybė nebuvo nustatyta. Dėl to, nesant jokių kitų duomenų, išvada apie nepakankamą girdymą taip pat tėra niekuo nepagrįsta prielaida.
Vertinant Pareiškėjai Skundžiamu nutarimu inkriminuotą aplinkybę, kad 2024 m. lapkričio 2 d. išvykdama iš sodybos ji nenustatė, kokia yra bei šuniukų būklė (sveikata), nepasirūpino kalytės bei atsivestų šuniukų sveikata, Pareiškėja nurodo, kad kalytė į veterinarijos kliniką VšĮ „SOS gyvūnai“ atstovų buvo pristatyta 2024 m. lapkričio 6 d., t. y. praėjus maždaug 5-6 paroms po šuniukų atsivedimo. Byloje nėra jokių duomenų net prielaidai, kad Pareiškėjai lankantis sodyboje 2024 m. lapkričio 2 d., kuomet šuniukai buvo tik ką gimę, jau būtų buvę ar juo labiau aiškiai matomi tokie požymiai, kurie aprašyti kalytės ligos istorijoje. Pareiškėja paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 2 d. nesimatė požymių, kad kalytei ar šuniukams būtų buvusi reikalinga veterinarinė pagalba. Tokias aplinkybes patvirtino ir 2025 m. vasario 25 d. Pareiškėjos motinos T. T., kuri taip pat lankė ir rūpinosi kalyte, parodymai, kad ji buvo atvykusi į sodybą ir 2024 m. lapkričio 2 d., kai dukra jai pranešė apie augintinių pagausėjimą. Uždegiminiai procesai vystosi palaipsniui, ką iš esmės patvirtina ir byloje esantys dokumentai – jokių išskyrų nematė 2024 m. lapkričio 4 d. kalytę apžiūrėjusi VšĮ „SOS gyvūnai“ vadovė. Kalytės ligos istorijoje taip pat nurodyta, kad išskyros iš makšties buvo stebimos prieglaudoje 2024 m. lapkričio 5 d., o 2024 m. lapkričio 6 d., kuomet kalytė buvo pristatyta veterinarui, išskyros jau buvo su kraujo priemaišomis. Juo labiau jokie bylos duomenys nesudaro pagrindo prielaidai, kad Pareiškėja, pastebėjusi tokius požymius, kokie buvo užfiksuoti 2024 m. lapkričio 6 d. veterinarijos klinikoje, nebūtų užtikrinusi veterinarinės pagalbos kalytei ir šuniukams. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į papildomo tyrimo metu apklaustos veterinarijos gydytojos paaiškinimus, kad atsivedus šuniukų, gimdos uždegimas gali atsirasti ir idealiose sąlygose laikomoms kalytėms, taip pat, kad ji nemananti, jog per laikotarpį iki 2024 m. lapkričio 6 d., t. y., kai kalytė, praėjus keturioms dienoms nuo Pareiškėjos apsilankymo sodyboje, buvo atvežta į kliniką, galėjo kilti pavojus kalytės gyvybei dėl veterinarinės pagalbos nesuteikimo.
Pareiškėja teigia, jog skundžiamame Nutarime taip pat akcentuojami šuniukus nešiojančios kalytės fiziologijos pokyčiai ir teigiama, kad tokios kalytės laikymas prie grandinės vertinamas kaip žiaurus elgesys ir atkreipia dėmesį į administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą. Šiame dokumente, Pareiškėjai inkriminuojamo ANK 346 straipsnio 16 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo pradžia nurodyta 2024 m. lapkričio 2 d., o tuo metu kalytė jau buvo atsivedusi šuniukus. Taigi, Nutarime išdėstytos išvados, susijusios su kalytės laikymu iki 2024 m. lapkričio 2 d., yra ne kas kita, kaip administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų peržengimas, tuo, be kita ko, pažeidžiant ir Pareiškėjos teisę žinoti kaltinimo pobūdį bei pagrindą ir nuo jo gintis. Be to, šiuo aspektu, Skundžiamame nutarime dėstomi prieštaringi argumentai, viena vertus, pripažįstant, jog V. P. nežinojo, kad kalytė nešioja šuniukus, tik pastebėjo, kad priaugo svorio, bet tuo pačiu kaltinant ją žiauriai elgiantis su šuniukus nešiojančia kalyte, laikant ją pririštą prie būdos. Tas pats pasakytina ir dėl Nutarimo išvadų apie Pareiškėjos padarytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, dėl kurių kaltinimas administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nebuvo suformuluotas, t.. y. sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais (GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas); veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina (GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas); gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (ar) sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei (GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 14 punktas); gyvūno savininko ar laikytojo sutikimas atlikti aukščiau nurodytus veiksmus ar sąlygų atlikti tokius veiksmus sudarymas (GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 23 punktas); kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei (GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 25 punktas). Be to, ir argumentuojant šiuos pažeidimus (o tiksliau, tik kai kuriuos iš jų), Skundžiamame nutarime padarytos išvados taip pat neatitinka faktinių bylos duomenų. Nors Pareiškėja su šeima toje sodyboje negyveno, tačiau lankydavosi joje kas 2-3 dienas, veždavo kalytei maisto, eidavo su ja pasivaikščioti, rūpinosi jos kailiu ir t. t. Be to, Pareiškėja dar pirmą kartą nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą Institucijoje, aiškiai nurodė, kad sodyba, kurioje buvo laikoma kalytė, jos šeimai nepriklauso. Gavę sodybos savininkų leidimą, P. anksčiau ne vienerius metus gyveno šioje sodyboje, o, persikraustę į (duomenys neskelbtini) kaimą, ta sodyba ir toliau naudojosi ir ją prižiūrėjo. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad sodybos sklypas, kaip jiems aiškino sodybos savininkas, susideda iš dviejų dalių, kurią skiria keliukas. Vienoje jo pusėje yra namas ir tvartas, o kitoje – vasarnamis ir pirtis, šalia kurių ir buvo pastatyta šuns būda. Visa sodyba tvora nebuvo aptverta, nes tuo keliu į mišką važiuoja žmonės, tačiau kitoje keliuko pusėje esančia savininko nurodyta teritorija jie visada naudojosi.
Apibendrindama Pareiškėja teigia, jog išvados dėl ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių buvimo Pareiškėjos veiksmuose pagrįstos ne visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, bet selektyviu byloje surinktų įrodymų vertinimu, spėjimais ir prielaidomis. Tokio įrodymų vertinimo pagrindu priimtas Skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl šioje dalyje turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį Pareiškėjos atžvilgiu – nutraukta.
Galiausiai, Pareiškėja akcentavo, jog Skundžiamame nutarime nurodyta, kad Pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jai skiriamas ANK 346 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis. Jokių kitų argumentų dėl skiriamos baudos dydžio Skundžiamame nutarime nėra. Taigi, tokie motyvai rodo, kad skiriant administracinę nuobaudą buvo vertinama tik viena iš įstatyme nurodytų nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių. Jau vien dėl to paskirta administracinė nuobauda negali būti vertinama kaip teisinga. Be to, Skundžiamame nutarime visiškai nepagrįstai konstatuota, kad Pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Pareiškėja nuo pat proceso pradžios pilnai prisipažino padariusi ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl jo gailėjosi. Nors, Pareiškėjos giliu įsitikinimu, administracinė teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 16 dalyje, jos atžvilgiu turi būti nutraukta, visgi, pasisakytina ir dėl už jį paskirtos neteisingos nuobaudos. Iš bylos matyti, kad Pareiškėja, nors ir nesutiko su jos veiksmų teisiniu vertinimu, tačiau pripažino esmines jai pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį inkriminuojamo administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, davė apie jas išsamius parodymus, kurie nekito viso proceso metu, išreiškė nuoširdų gailestį dėl susiklosčiusios situacijos. Be to, skiriant administracines nuobaudas už inkriminuotus administracinius nusižengimus, nebuvo įvertintos ir kitos Pareiškėjos padėtį gerinančios aplinkybės, t. y. tai, kad pažeidimai truko trumpą laiko tarpą, Pareiškėja praeityje neteista, nebausta administracine tvarka, turi šeimą, dirba, savanoriškai atlygino VšĮ „SOS gyvūnai“ patirtas gyvūnų gydymo išlaidas. Be to, Pareiškėja yra tik iš dalies darbinga, nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas. Neįvertinus visų šių aplinkybių, Pareiškėjai paskirta aiškiai per griežta administracinė nuobauda. Šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir minimaliomis sankcijose numatytomis baudomis (b. l. 8 – 17).
5. Pareiškėja teismo posėdžio metu savo skundą palaikė, nurodė, jog prašo grąžinti gyvūnus. Paaiškino, jog jie negalvojo, kad kalė laukiasi. Kalė pas juos atklydo vasarą. 2024 m. jie atvažiavo į kaimą, ji vis ateidavo ir ji taip liko, uždarė į voljerą, kuris yra pas juos kaime. Teigė, jog yra pateikta medžiaga, vyras filmavo, ir už voljero yra būda, ji išsikasė iš voljero, tada nusprendė pririšti. Aplink vaikšto daug žmonių, jie grybauja ir uogauja, todėl ją pririšo, kad neužpultų. Parodė, kad tikėjosi, jog gyvūnas liks jų. Paaiškino, jog nevežė pas veterinarus, nes kalytė atrodė sveika, ji džiaugėsi, kad jie atvažiuoja, nebuvo požymių kad ji serga. Kai ji atėjo pas juos, buvo sulysusi, jie ją šėrė. Ji kas antrą dieną atvažiuoja ir, jei maistas pabrinksta, išpila ir naują įdeda. Teigė, kad kalytė mėgo konservus, ji, matyt, suvalgė tuos konservus iš karto. Lapkričio antrą, ji paliko ant sauso maisto dubenio konservų. Pati išvirtą sriubą sau valgyti stato į šaldytuvą ir, jeigu ji laikoma šaldytuve, ją valgo tris dienas. Jei sriuba įpilta į lėkštę, ir lauke tinkamos sąlygos, gali lauke stovėti. Lapkričio pirmomis dienomis nelijo. Nurodė, jog lapkričio 2 d. jie sužinojo, kad kalytė atsivedė šuniukus, rado staigmeną, visi 8 šuniukai buvo gyvi. Nesivežė namo, nes neturėjo sąlygų atsivežti namo, neturėjo nei voljero, nei būdos, jie be priekabos negalėjo net būdos parsivežti. Paaiškino, kad kalytė išlaižė šuniukus, juos saugojo, jiems net neleido prie jų prieiti, ji užstodavo savo kūnu tuos šuniukus. Geriau nei mama niekas negali pasirūpinti šuniukais. Teigė, kad jos pažeidimas yra tai, kad ji laiku nečipavo ir nepaskiepijo „šunytės“. Parodė, jog būda buvo be priekio, ji tokia buvo, likusi nuo senų laikų, kai jie ten gyveno. Ten priedanga labiau. Būda buvo nemaža, daugiau nei metras gylio ir plotis iki metro. Negali įvertinti tikslių išmatavimų. Paaiškino, jog kai kalė atsivedė tuos šuniukus, ji gulėjo skersai būdos, jai užtekdavo atsigulti skersai būdos, šuniukai gulėjo prie sienos, ji per vidurį. Jie nespaudė vienas kito gulėdami būdoje. Nurodė, kad kalytė išversdavo vandenį iš kibiro, jie pakabino kibirą, kad ji neišverstų. Kas kartą atvažiavę pripildydavo vandens, nuo būdos iki kibiro atstumas apie 2 metrus. Teigė, jog šuniukai viską gauna su mamos pienu, jiems vanduo nereikalingas. Matė per televizorių kaip maitina gimusius gyvūnėlius iš buteliuko, bet ji buvo tikra, kad kalė pati maitins, ji juos laižė. Taip pat nurodė, jog ten kaulai yra, šarkos ar varnos, jos kartais vagia iš šunų kaulus ir nuneša kur nors ir sumėto. Kito jų auginto gyvūno nesudraskė kiti gyvūnai. Jis nugaišo 20 metų savo mirtimi (b. l. 60 – 64).
6. Pareiškėjos atstovė advokatė teismo posėdyje skundą taip pat palaikė, nurodė, jog nenustatyti inkriminuojamo žiauraus elgesio su gyvūnais veiksmai. Paaiškino, jog 2025 m. liepos 15 d., po tyrimo negauta naujų duomenų. Papildomo tyrimo metu įvykio vieta buvo apžiūrėta. Kalba eina apie tą pačią būdą. Pareigūnas, apžiūrėjęs būdą, pasisakė, kodėl savivaldybė nesivadovauja savo pareigūno aprašytomis aplinkybėmis. Nurodė, jog P. dažnai važiuodavo į sodybą prižiūrėti šunį. Liudytojas T. nepastebėjo, kad tą dieną buvo P. sodyboje. Dėl veterinarijos gydytojos nurodytų aplinkybių, teigė, kad nieko naujo ji nepasakė. Nuo mažakraujystės ir erkių platinamos ligos kalytė negalėjo būti gydoma, nes maitino šuniukus. Akcentavo, jog K. tarnybiniame pranešime jokie nauji duomenys neatskleisti. Rašte T. aiškino apie surūgusį maistą, posėdyje sakė apie išbrinkimą. Nurodė, kad kibiras kabėjo jau nuo rugpjūčio. Rugpjūčio 11 d. P. paaiškino, kad į vieną dubenį dėjo sausą maistą, į kitą bliūdą dėjo sriubas, o vanduo kitoje vietoje, pakabintas ant tvoros, nes šuo išversdavo tuos dubenis su vandeniu, tai teko kabinti. Teigė, jog neaišku, kaip komisija vertina liudytojų parodymus. Nurodė, jog atsiliepime vėl atsiranda nauji teisės aktai, nėra tų pažeidimų protokole, negalima kaltinti asmens viskuo arba reikia keisti kaltinimą. Komisijos posėdyje jie pateikė nuotraukas, kad voljeras įrengtas. Kibiras kur pakabintas, ten yra seno voljero sienelė. V. pozicija tokia, kad būda nebuvo puikiausia ir maisto nebuvo 3 kart per dieną, kvestionavo ar tai žiaurus elgesys, ar tai kaimo žmogui normalus elgesys (b. l. 60 – 64).
III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
7. Institucija atsiliepimu į Pareiškėjos skundą nurodė, kad su pareikštu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Institucija nurodo, jog byloje esančiame administracinio nusižengimo protokole V. P. buvo suformuluotas aiškus kaltinimas. Byloje esančios įvykio vietos nuotraukos, VRSA darbuotojų tarnybiniai pranešimai bei posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad V. P. 3-4 mėnesius laikomos prirakintos kalės būda buvo kvadratinė, be vienos sienos, todėl tuo metu (lapkričio mėnesį), esant atvėsusiems orams, tai nebuvo tinkama vieta laikyti gyvūną pririštą, tuo labiau, kai kalė atsivedė 8 šuniukus (buvo palikta 2-3 dienoms, nes, pagal V. P. parodymus, ji planavo atvykti 2024 m. lapkričio 4 dieną, bet dėl sugedusio automobilio atvyko lapkričio 5 d.). Šuns būda nebuvo sandari ir neapsaugojo gyvūno nuo vėjo, drėgmės ir šalčio. (GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 15 punktas).
Atsiliepime Institucija teigia, jog Pareiškėjos šuns būdos nuotraukose, kurios padarytos įvykio vietoje 2024 m. lapkričio 4 d. aiškiai matyti, kad šuns būda stovi ant žemės, viena iš būdos sienelių buvo neuždengta, o tai neatitinka Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m: gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašo) 37 punkto nuostatos. Pareiškėjos šuns būda nebuvo sandari ir neapsaugojo gyvūno nuo vėjo, drėgmės ir šalčio (GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 15 punktas).
Institucija nurodo, jog viena vertus, protokole Pareiškėja kaltinama dėl įvykių, kurie vyko 2024 m. lapkričio mėnesį, todėl 2025 m. rugpjūčio 19 d. buvusi situacija dėl šuns būdos V. P. sodyboje nėra reikšminga, kita vertus Institucijos atstovo atvykimas pas Pareiškėją 2025 m. rugpjūčio mėn. nebuvo susijęs su įvykio vietos (būdos) apžiūra, tai buvo tiesiog pokalbis su pareiškėja apie kitas bylos aplinkybes. Liudytojai ir pati V. P. posėdyje patvirtino, kad šuo buvo pririštas prie būdos grandine ir tai varžė jo judėjimo laisvę, grandinės ilgis buvo 3-5 metrų. Tačiau laikant gyvūną pririštą prie būdos, buvo būtina jį mažiausiai 2 kartus per dieną vedžioti, tai nebuvo daroma. Aptariamoje situacijoje V. P. kalė, atsižvelgiant į jos fiziologines savybes, turėjo būti maitinama ne mažiau kaip kartą per dieną. Paimta iš V. P. kalė sirgo erkių platinamomis ligomis ir dėl netinkamos priežiūros buvo sunkios būklės. Dėl suvaržytos judėjimo laisvės kalytė negalėjo tinkamai pasirūpinti atvestais šuniukais. Byloje nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 13 d. apklausta UAB „Pet City klinika“ veterinarijos gydytoja D. J., kuri 2024 m. lapkričio 6 d. vykdė į UAB „Pet City klinika“ VšĮ „SOS gyvūnai“ atstovų atvežtos kalytės su atsivestais šuniukais apžiūrą bei gydymą, pažymėjo, kad kalytei suluošinimų nustatyta nebuvo, tačiau jai bei šuniukams buvo nustatytos paviršutiniškos žaizdelės, kurios galėjo atsirasti dėl nehigieniškų gyvūnų laikymo sąlygų, pvz., kad nebuvo tinkamai išvalomas gardas, ar nesuteikiama pakankama priežiūra
Atsiliepime, be kita ko, kalbama apie tai, jog kalė buvo pririšta grandine prie būdos, esančios už namo teritorijos. Byloje esančiose nuotraukose matyti, kad V. P. šuns būdą įrengė prie miškelio (matyti miško medžiai), be to, liudytoja N. M. ir V. P. patvirtino, kad šuns būda buvo už sodybos tvoros prie miškelio. Posėdyje atsakomybėn traukiamo asmens atstovė paaiškino, kad kalės būda buvo įrengta už V. P. namo ribų, bet kitame jai pačiai priklausomame sklype, kuris tiesiog nėra tinkamai įregistruotas, tačiau tai patvirtinančių dokumentų ar kitų įrodymų atstovė nepateikė. Kita vertus, teisiniu požiūriu nėra reikšminga, ar už V. P. namo ir jį tveriančios tvoros esantis miškas ar sklypas priklausė jai pačiai, svarbu tai, kad esant situacijai, kai gyvūnas buvo laikomas nutolusioje teritorijoje (ne namuose, šalia namų), o prie miško, už tvoros, reiškia, kad gyvūno savininkas negalėjo jo tinkamai prižiūrėti, apsaugoti nuo miško plėšrūnų, tuo labiau palikti su 8 atvestais šuniukais 2-3 dienoms. Apie tai, kad kalė nešioja šuniukus V. P. teigė nežinojusi iki 2024 m. lapkričio 2 d., kai pirmą kartą pamatė šuniukus, tačiau duodama parodymus posėdyje patvirtino, kad 2024 metų spalio mėnesį pastebėjo, kad kalytė suapvalėjo, priaugo svorio. Tačiau kalytė ir toliau buvo laikoma prie grandinės.
Institucija atsiliepime nurodo, kad nešiojančios šuniukus kalės fiziologija keičiasi (didesnis poilsio poreikis, ribotas judrumas, jautrumas stresui), todėl tokio gyvūno laikymas prie grandinės prieštarauja fiziologiniams poreikiams ir vertinamas kaip žiaurus elgesys, jai nebuvo sudarytos sąlygos būti saugioje, šiltoje, nuo streso apsaugotoje aplinkoje, gauti tinkamą priežiūrą, mitybą ir poilsį, užtikrinti šuniukų atvedimo (gimdymo) ir jauniklių priežiūros poreikių. Aplinkybė, kad buvo varžomas gyvūno judėjimas ir galimybė pasirūpinti savimi ir ką tik atvestais jaunikliais, taip pat vertinama žiauriu elgesiu su gyvūnu (GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 15 punktas).
Kartu Institucija pažymėjo, jog liudytoja N. M., turinti 15 metų šunų priežiūros patirtį, Komisijos posėdžio metu patvirtino, kad aplinkybė, jog kelioms dienoms V. P. kalei paliekamas sausas maistas, kuris buvo laikomas po atviru dangumi, be pastogės, neabejotinai lėmė, kad jis prarasdavo savo maistingas savybes, nes dėl drėgmės, kritulių, buvo netinkamas gyvūnui maitinti. VRSA darbuotojo 2025 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame pranešime taip pat pažymėta, kad įvykio vietoje kalei dubenyje paliktas sausas maistas buvo ištižęs, o tai reiškia, kad kalė jo neėdė ir maisto neturėjo, nes V. P. tinkamo maisto gyvūnui šerti nepaliko (GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 17 punktas). Maistas, pasak liudytojų, tai patvirtino ir pati V. P., turėjo būti paduodamas pririštai prie būdos kalei (kuri negalėjo pati ieškoti ir gauti maisto) 1-2 kartus per dieną. Ypač aktualu buvo palikti vandens kalei, atsižvelgiant į situaciją, kad kalytė maitino 8 atvestus šuniukus, todėl, pasak Pareiškėjos, pakabintas ant tvoros kibiras su vandeniu kelioms dienoms, negali būti vertinamas pakankamu gyvūno girdymu.
Kartu Institucija pažymėjo, kad 2024 m. lapkričio 4 d. įvykio vietą apžiūrėję Institucijos atstovai nenustatė, kad 2024 m. lapkričio 2 d., išvykdama iš sodybos, Pareiškėja buvo palikusi gyvūnams pakankamai vandens. Bylos duomenimis nustatyta, kad Pareiškėja planavo į sodybą grįžti tik po dviejų parų. Aplinkybę, kad gyvūnams buvo paliktas kibiras su vandeniu, pakabintas ant tvoros, patvirtina tik pati Pareiškėja, nei Institucijos atstovai apžiūrėdami įvykio vietą, nei liudytojai, šios aplinkybės Komisijos posėdžio metu nepatvirtino. Pasak pastarųjų, matėsi tik neaiškaus rudos spalvos skysčio (galimai lietaus ir maisto atliekų mišinio) likučiai dubenyje prie šuns būdos. Pagal byloje nustatytas aplinkybes V. P. gyvūnai buvo palikti be priežiūros nuo 2024 m. lapkričio 2 d. iki 2024 m. lapkričio 4 d., iki to laiko, kai ne nuo jos priklausančių priežasčių, Institucijos darbuotojų buvo paimti. Pažymėtina, kad į įvykio vietą ji atvyko tik 2024 m. lapkričio 5 d. Todėl akivaizdu, kad palikus kelioms dienoms gyvūnus be priežiūros (Aprašo 11, 12 punktų prasme), jie negavo pašaro jų fiziologinius poreikius atitinkančiais laiko tarpais ir nebuvo reguliariai girdomi. Tas aplinkybes Komisijos posėdyje patvirtino liudytojai, neneigė ir pati V. P.. Tokie Pareiškėjos veiksmai atitinka žiauraus elgesio su gyvūnais sąvoką (GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 17 punktas). Taip pat Institucija pabrėžė, kad kalės atvesti šuniukai buvo visiškai priklausomi nuo jos, o patelė buvo pririšta prie būdos, todėl nesant tinkamo maisto ir girdymo, tai neginčytinai lėmė kritinę jos būklę ir tapo dėsninga ir pagrįsta 3 šuniukų mirties priežastimi. Pati kalė buvo serganti mažakraujyste (tai patvirtinta veterinarijos dokumentai, N. M. parodymais), neseniai atsivedusi šuniukus, todėl turėjo gauti kaloringesnį maistą ir pakankamai girdoma. 2025 m. rugpjūčio 13 d. apklausta UAB „Pet City klinika“ veterinarijos gydytoja, akcentavo, kad po šuniukų atsivedimo kalytė turėtų gauti kaloringesnį maistą bei jai turėjo būti suteikta daugiau priežiūros, turėjo būti palaikoma higiena.
Atsiliepime nurodoma, kad Pareiškėjos argumentą, jog kalytei paliktas sausas maistas ir naminės sriuba, tokiu metų laiku per dvi dienas negalėjo prarūgti, paneigia kiti byloje surinkti įrodymai – 2024 m. lapkričio 4 d. Institucijos pareigūnės pranešime dėl administracinės teisenos pradėjimo, nurodyta, kad įvykio vietoje buvo rasti maisto dubenėliai, pripilti perrūgusių maisto atliekų. 2024 m. lapkričio 7 d. tos pačios pareigūnės rašte nurodoma, kad maisto dubenėliuose matėsi išbrinkusios, neaiškios kilmės maisto atliekos. Apklausta 2025 m. vasario 11 d. vykusiame Institucijos posėdyje, ši specialistė nurodė, kad įvykio vietoje buvo rastas maistas, kuris buvo išbrinkęs. Byloje esančiame Administracijos darbuotojo 2025 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad oro temperatūra tuo metu jau buvo pakankamai žema. Kalytė buvo pririšta grandine, dubenėliuose nebuvo tinkamo maisto — tik rudos spalvos skystis, galimai susikaupęs nuo lietaus, kitame dubenyje buvo įdėta sauso maisto, kuris jau buvo ištižęs. N. M. posėdyje paaiškino, kad kelioms dienoms V. P. paliekamas sausas maistas šuniui, kuris buvo laikomas po atviru dangumi, be pastogės, neabejotinai prarasdavo savo maistines savybes, nes dėl drėgmės, kritulių buvo netinkamas gyvūnui maitinti. Minėti Pareiškėjos veiksmai dėl gyvūnų nepakankamo šėrimo ir girdimo atitinka žiauraus elgesio su gyvūnais sąvoką (GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 17 punktas).
Institucija akcentavo, jog kalės su ką tik gimusiais šuniukais palikimas valstybinės žemės sklype, už aptvertos negyvenamos sodybos ribų, kuris vertintinas kaip sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais, ypač atsižvelgiant į nutolusią V. P. gyvenamąją vietą; veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina (apsišuniavusios kalės palikimas, nesuteikiant veterinarinės pagalbos kalei ir dienos / kelių dienų amžiaus šuniukams), kuriuos pagrindžia VšĮ „SOS GYVŪNAI“ pateikti ligos istorijos išrašai; gyvūnų veisimas, nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (ar) sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei; gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis; nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas; gyvūno savininko ar laikytojo sutikimas atlikti aukščiau nurodytus veiksmus ar sąlygų atlikti tokius veiksmus sudarymas, sąmoningas prirakintų grandine prie būdos gyvūnų palikimas 2-3 dienoms, kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtj, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, patvirtina, kad šuo nagrinėjamoje situacijoje buvo neprižiūrimas. V. P. nesirūpino savo gyvūnų sveikata, neužtikrino, kad gyvūnams laikyti būtų sudarytos tinkamos, jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo sąlygos (patalpos, aplinka, priežiūra, pašaras ir vanduo) (GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 15, 17 punktai).
Institucija nurodė, jog tai kad nutarime, Institucija pateikė ne tik administracinio nusižengimo protokole užfiksuotą informaciją, nereiškia, kad bylos nagrinėjimo metu V. P. buvo praplėstas kaltinimas. Komisijos posėdyje, aiškinantis nusižengimo aplinkybes, buvo surinkti nauji, papildomi įrodymai, išklausyti liudytojų parodymai, atstovų kalbos, todėl logiška, kad nutarime buvo užfiksuotos papildomos aplinkybės ir įrodymai, nustatyti byloje, tačiau veikų kvalifikavimas, teisės normos, kurių pažeidimu buvo kaltinama V. P., nepasikeitė. Todėl skundo argumentai, kad Komisija nagrinėdama bylą, peržengė šios bylos nagrinėjimo ribas, nepagrįstas. Nors, kaip teisingai pažymėta Pareiškėjos skunde, Institucija nenustatė tikslios nugaišusių 3 šuniukų mirties priežasties, tačiau aplinkybė, kad gyvūnai buvo palikti be priežiūros nuo 2024 m. lapkričio 2 d. iki 2025 m. lapkričio 4 d., neužtikrinant jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančių laikymo sąlygų, neabejotinai buvo viena iš gyvūnų mirties priežasčių, o tai laikytina dar viena V. P. padaryto nusižengimo pasekme. Komisija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir kitus dokumentus, posėdžio metu išklausiusi administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei jos atstovę advokatę, apklausiusi liudytojus, padarė pagrįstą išvadą, kad V. P. pažeidė Taisyklių, 8.1, 8.8 papunkčių, 9, 12 ir 14 punktų, GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 15, 17 punktų, 7 straipsnio 2 dalies ir ANK 346 straipsnio 1, 16 dalių nuostatas.
Atsiliepime konstatuojama, jog Pareiškėja buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už vienu metu padarytas dvi veikas, už kurių padarymą administracinė atsakomybė numatyta ANK 346 straipsnio 1 ir 16 dalyse. Už ANK 346 straipsnio 1 d. numatytą pažeidimą Pareiškėjai buvo skirta artima sankcijos minimaliai ribai administracinė nuobauda, tai atitinka protokole jai suformuluotą kaltinimą, kad V. P. laikomas mišrios veislės šuo (kalytė) nebuvo paskiepytas privalomais skiepais nuo pasiutligės, taip pat nepaženklintas privaloma poodine mikroschema ir neįregistruotas Gyvūnų augintinių registre. Pažymėjo, kad šios veikos Pareiškėja neginčijo ir su pažeidimu sutiko, todėl Komisija skyrė jai, arti minimalios sankcijoje numatytos ribos, administracinę nuobaudą. Dėl ANK 346 straipsnio 16 d. pažeidimo, Komisija nenustatė lengvinančių ir sunkinančių Pareiškėjos atsakomybę aplinkybių, todėl skyrė jai, minėto straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį. Taip pat kartu su administracine nuobauda, jai buvo skirta administracinio poveikio priemonė – gyvūnų konfiskavimas. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė Pareiškėjai buvo paskirtos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnius, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Institucija, išnagrinėjusi bylą ir skirdama galutinę nuobaudą (nes buvo padaryti du nusižengimai) Pareiškėjai skyrė nuobaudą pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, nenustačiusi Pareiškėjos veikoje administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Byloje taip pat nėra išimtinių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamoje situacijoje turėjo (turi) būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos (b. l. 42 – 51).
8. Teismo posėdyje Institucijos atstovas paaiškino, jog tyrimas buvo atliktas pakartotinai teismo pavedimu. Po bylos grąžinimo administracijai, papildomai apklausti 7 liudytojai, apklausta veterinarė, tenkinti atstovės prašymai. Stengėsi kuo išsamiau ištirti bylą, surinkti kuo daugiau įrodymų. Dėl būdos apžiūros, tai atliekant papildomą tyrimą apklausė specialistą, kuris patvirtino, kad jis dalyvavo kartu su kita savivaldybės darbuotoja. Jis nurodė, kad šuns girdymui nebuvo rastas indas. Nustatyta, kad lankėsi kas kelias dienas sodyboje, o ne kas antrą dieną. Pareiškėja gyvena atokiau, liudytojai negalėjo pasakyti kaip šuo buvo laikomas. Byloje surinkus įrodymus, nustatyta, kad veika padaryta dviem aspektais, su nepakankamomis sąlygom gyvūnui laikyti, dėl slėptuvės ar būdos. Slėptuvei keliami tam tikri reikalavimai. Yra statybos techninis reglamentas, kuris numato koks tas statinys nesudėtingas turi būti. Jie mato, kad šuns būda buvo neuždengta, artėjo žiema, vienam nepakanka šuniui vietos toje būdoje, o ten šuva buvo su šuniukais. Tokios sąlygos žiauraus su gyvūnais elgesio sąlygos. Slėptuvė neatitinka teisės aktų ir neužtikrina šuns laikymo sąlygų. Nustatyta, kad jokio vandens įvykio vietoje nebuvo. Ką matė peržiūrėtame įraše, praėjus metams, nesvarbu, kas prie būdos padėta, prieš metus nebuvo jokio vandens rasta. Tai įrodyta, kad šuo buvo paliktas mažiausiai dviem dienom. Administracija gal nesurašė paėmimo protokolo, bet situacija buvo ekstremali. Administracija turėjo reaguoti nedelsiant, ten net interneto ryšio nebuvo, kad protokolą atspausdinti. Kai bus priimtas sprendimas byloje, su paslaugos gavėju bus atsiskaityta tinkamai. Byloje nėra duomenų, kad šalia būdos būtų paliktas vanduo. Savininkas turi gyvūnu rūpintis nuolat. Sausas pašaras neskirtas palikti po atviru dangumi. Sriubos palikimas po atviru dangumi ir jei pakliūna lietaus, kokia kokybė gali būti to maisto. Šuo buvo ne mažas, todėl pašaras ir vanduo turėjo būti tam tikras. Kad tą užtikrinti reikia būti nuolat su juo. Dėl nutarimo, jis nuoseklus, paaiškintos visos aplinkybės. Viskas analizuojama ir vertinama, pasisakyta viskas apie komisijos darbą. Byla nėra paprasta. Nutarimas atitinka reikalavimus. Gynybos pateikti dokumentai, kažkokie moksliniai straipsniai, negali būti priimti kaip įrodymai. Institucija padarė viską kas įmanoma. Protokole pateiktas kaltinimas pasitvirtino. Liudytoja apklausta ir bylos medžiaga tai įrodo. K. tarnybiniame protokole yra informacija, jis nebuvo apklaustas. Komisija nagrinėdama bylą susipažino su visais įrodymais, klausė garso įrašus, nagrinėjo kiekvieną dokumentą. Būda neatitinka reikalavimų, punktais nepasakys (b. l. 72 – 75).
9. Teismo posėdyje apklausta liudytoja N. M. teigė, kad savo parodymų neatsisako, jau kažką gali būti pamiršusi. Paaiškino, jog apie atvejį pranešė anonimas. Pranešė, kad paliekami vieni gyvūnai, savininkė ten negyvena. Nurodė, kad atvyko, rado pririštą kalytę, o šuniukų dalis buvo negyvų. Kalytė pririšta kažkur prie miško, mikročipo nebuvo. Savivaldybės specialistų nepamena pavardžių, buvo trys atstovai R. T. ir du vyrai. Viešos tvarkos specialistai nusprendė paimti šuniukus, surašė aktą, kad perduodami šuniukai SOS gyvūnų globai. Bandė surasti savininkus sodybos, bet nepavyko. Teigė, kad sąlygos buvo negeros, šuniukai mirę kai kurie, nebuvo būdos, buvo statybinių medžiagų priedanga. Būda negalima vadinti to. Trys plokštės sukabintos, ne būda. Nuo žemės priedanga nebuvo pakelta. Čia ne saugi vieta kalytei, kuri atsivedė šuniukus. Nurodė, kad tai buvo spalio pradžia. Nebuvo labai šalta, bet buvo su striukėmis. Nurodė, jog nugaišę šuniukai buvo būdoje. Trys negyvi, jai rodos, buvo. Papasakojo, kad buvo bliūdas su kažkuo, gal ten sudrėkęs sausas maistas, gal ten sriuba, ne šviežias maistas, jie nerado vandens, tai laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnu. Jie kibiro nematė, nuotraukose taip pat nematė kibiro. Maistas buvo pasiekiamas šalia būdos. Po atviru dangum, stovėjo šalia būdos. Nurodė, kad buvo nustatyta kalytei vėliau erkių platinama liga, pasekmės būna liūdnos. Piometra buvo nustatyta, pašalinta gimda, tai gimdos uždegimas. Teigė, kad ne visi šuniukai išgyveno, vieną šuniuką pati kalė prispaudė. Vienam šuniukui buvo atlikta brangi stuburo operacija, bet jis kojų galinių nevaldo, liko gyvi du ar trys šuniukai. Nurodė, kad žmonės palikdavo tą šunį kelioms dienoms sodyboje vieną. Jai tai atrodo žiaurus elgesys su šuniukais. Kalytė, palikta miške ir pririšta prie grandinės. Aplinka buvo nesaugi. Teigė, kad pati P. sakė, kad neradusi šuniukų, pagalvojo, kad šunį nusinešė vilkai, bet vis tiek palikdavo šunį, nors žinojo, kad vilkai gali nusinešti. Parodė, kad pas veterinarus nebuvo vežtas šuo P.. Bent jau kai kalytė pagimdė, galėjo užtikrinti saugią aplinką. Paaiškino, kad per tris dienas suradę gyvūną turi pranešti savivaldybei, jei per 14 d. neatsiranda savininkas, gali pasilikti gyvūną sau, bet turi pasirūpinti vakcina, mikročipu ir visa kita. Jei pasisavino priklydusią kalytę, tai per 4-5 mėn. galėjo rasti laiko nuvežti į veterinarijos kliniką . Nurodė, jog nebuvo sutarties su SOS gyvūnais, perdavė į saugią aplinką, nes nebuvo kur dėti tų šuniukų. Papasakojo, kad tai buvo priedanga, gal nuo gamtos reiškinių, bet ne nuo laukinių gyvūnų. Jos nuomone, tai ne būda. Atvyko iš karto su savivaldybės atstovais. Sušalimo požymių, tokių kaip drebėjimas, nebuvo, bet sunku nustatyti, ar sušalęs buvo pagal drebėjimą. Kai randi gyvūną negyvą, tai jau laikoma, kad tai kritinė būklė. Paaiškino, jog piometra tai kritinė būklė, po dviejų mėnesių būtų ta kalė nudvėsusi, jei nebūtų gydoma. Ji atsimena vieną indą su maisto likučiais. Kibiro su vandeniu ji nematė, tvorelių nematė. Matė išgriuvusį voljerą ar ten tvoros segmentus, kalė negalėjo jų pasiekti. Skirtingi reikalavimai organizacijai ir individualiam savininkui kaip prižiūrėti gyvūnus. Nurodė, jog galėjo būti lapkričio mėnuo. Atsimena, kad 4 diena mėnesio buvo. Pranešime minima buvo, kad vienas šuo augo, gal jis gaišo, prie būdos kaulų buvo daug, bet jie negali teigti, kad čia šuns kaulai. Kaulai buvo rasti arčiau kitos būdos. Paaiškino, jog vienos vietos neužtektų tokiam kiekiui gyvūnų. 70 cm pločio ir 1 metro ilgio priedanga, ten buvo 9 gyvūnai. Čia nepakankamai vietos gyvūnams. Grindys buvo gal iš tos pačios plokštės ir keli šiaudai. Grindys buvo išgraužtos tos pačios kalės. Ji pati tada tuštinosi tuo putplasčiu. Nežino, kodėl graužė, gal norėjo saugų lizdą padaryti. Kalytė, kai buvo vaikinga, ją reikėjo šerti daugiau, šuo turi gauti du kartus per dieną, ar bent jau kartą per dieną tuo pačiu laiku maisto, turi būti šėrimas kasdien, ir prie šviežio vandens turi būti priėjimas kasdien. Maisto palikimo negalima traktuoti kaip šėrimo kasdien, nes maistą gali išnešioti ir laukiniai gyvūnai. Palikimas kelioms dienoms maisto, nėra tinkamas maitinimo būdas. Savininko pareiga maitinti tiek kartų per dieną, kiek reikia. Nurodė, kad niekas nerekomenduoja palikti daug maisto šuniui per kartą, maisto palikimas nėra tinkamas būdas maitinimo. Sausas ir yra sausas, ne tam kad jį maišyti. Sausas maistas ir turi būti sausas. Teigė, kad jei šuo voljere, jie privalo išvesti du kartus per dieną, bent jau valandai, jiems tai taikoma organizacijai. Apribota galimybė judėti gyvūnui pririštam prie būdos. Kenčia šuns fizinė ir psichologinė sveikata. Net nuimti nuo grandinės jie sukasi voljere ar bute, kaip įpratę prie būdos. Savininko pareiga pasirūpinti šuniukais, nes net kilmingos kalės numeta šuniukus. Kalės neštumas trunka du mėnesius. Jei apsiimi auginti gyvūną, tai turi apsiimti ir atsakomybę. Vertino kaip žodinį susitarimą, bet jiems pirmoj eilėj svarbu gyvūnai, jie matė faktą, kad reikia pagalbos čia ir dabar. Kai nustato faktą žiauraus elgesio su gyvūnais, jie kreipėsi į policiją, šiuo atveju pati savivaldybė kreipėsi. Jau pusantrų metų kalytė gyvena pas juos, pirmines veterinarijos išlaidas kompensavo P., o šuniuko operacija kainavo virš 2000 Eur. Jie tikisi, kad organizacijos atsiskaitys su jais. Dabar kalytė yra sveika, puikiai gyvena ir laukia sprendimo pabaigos, nes nori keliauti į pastovius namus. Jos manymu, tas palikimas šuns jau žiaurus elgesys su gyvūnais. Nepakanka paleisti šunį nuo grandinės atvažiavus kas kelias dienas (b. l. 67 – 72).
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
10. Nagrinėjamu atveju Skundžiamu nutarimu V. P. nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį bei 346 straipsnio 16 dalį ir jai paskirta galutinė 1075 eurų nuobauda bei administracinio poveikio priemonė – daiktų – iš jos paimtų gyvūnų (kalės ir 4 šuniukų) konfiskavimas (b. l. 7).
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. P., žinodama, kad jos laikomas mišrios veislės, juodos su ruda spalvos šuo (patelė / kalytė) atsivedė 8 šuniukus, nuo 2024 m. lapkričio 2 d. išvyko iš savo sodybos ir paliko jai priklausančius gyvūnus – šunį (kalytę / patelę), prirakintą grandine prie būdos, ir 8 šuniukus, neprižiūrimus sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) (sklypo koordinatės: (duomenys neskelbtini)). Gyvūnai buvo palikti be priežiūros nuo 2024 m. lapkričio 2 d. iki 2024 m. lapkričio 4 d., kuomet, ne nuo gyvūnų savininkės priklausančių priežasčių, gyvūnai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojų buvo paimti. Palikdama jai priklausančius gyvūnus neprižiūrimus, V. P. nenustatė, kokia yra kalytės bei šuniukų būklė (sveikata), nepasirūpino, kad kalytė gautų kaloringesnį maistą bei neužtikrino, kad kalytei bei šuniukams būtų palaikoma tinkama higiena. Taip pat 2024 m. lapkričio 4 d. VRSA Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistų atlikto patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad šuo (kalytė) dubenėliuose neturėjo tinkamo maisto (viename dubenėlyje buvo rastas tik rudos spalvos skystis (susikaupęs nuo lietaus), kitame dubenėlyje rastas supiltas sausas maistas, kuris buvo ištižęs). Tokiais savo veiksmais V. P., kaip gyvūnų laikytoja, netinkamai vykdė GGAĮ bei Taisyklėse nurodytas pareigas nuolat rūpintis savo gyvūnų sveikata, neužtikrino, kad gyvūnams laikyti būtų sudarytos tinkamos, jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo sąlygos (patalpos, aplinka, priežiūra, pašaras ir vanduo), taip pat laiku nepasirūpino jai priklausančio gyvūno (kalytės) bei atsivestų šuniukų sveikata, jų nuolatiniu šėrimu, taip pat neįrengė tinkamos gyvūnų laikymo įrangos, kuri užtikrintų higieną ir apsaugotų gyvūnus nuo nepalankių oro sąlygų. Tokie V. P. veiksmai, vadovaujantis GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 15 ir 17 punktuose įtvirtintomis nuostatomis (gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis bei nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas), vertintini kaip žiaurus elgesys su gyvūnais bei jų kankinimas. Taip pat nustatyta, kad V. P. laikomas mišrios veislės, juodos su ruda spalvos šuo (patelė / kalytė) nebuvo paskiepytas privaloma poodine mikroschema ir neįregistruotas Gyvūnų augintinių registre. Tokiais savo veiksmais V. P. pažeidė Taisyklių 8.1, 8.8 papunkčių, 9, 12, 14 punktų. GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 15 ir 17 punktų, 7 straipsnio 2 dalies ir ANK 346 straipsnio 1 ir 16 dalių nuostatas.
12. Administracinėn atsakomybėn traukiama V. P. su skundžiamu nutarimu nesutinka dalinai, t. y. sutinka, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje, tačiau mano, kad pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį atsakomybėn yra patraukta nepagrįstai, prašo šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Taip pat Pareiškėja prašo pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį paskirtą baudą sumažinti iki sankcijoje numatytos minimalios baudos bei paimtus gyvūnus grąžinti savininkei.
13. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
14. ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Tuo tarpu pagal ANK 346 straipsnio 16 dalies nuostatas asmuo administracine tvarka atsako už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą. Iš ANK 346 straipsnio 16 dalies dispozicijos matyti, kad šio administracinio nusižengimo būtinasis subjektyvusis sudėties požymis yra tyčinė kaltės forma. Žiauraus elgesio su gyvūnu (jo kankinimo) administracinio nusižengimo sudėties požymiu turėtų būti laikomi tyčiniai pažeidėjo veiksmai, kuriais jis siekia žiauriai elgtis su gyvūnu (jį kankinti) (tiesioginė tyčia), arba nors to ir nesiekia, bet sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Pagal ANK 346 straipsnio 20 dalį, už ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privalomai turi būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas.
15. ANK 346 straipsnio 1 ir 16 dalių normos yra blanketinės ir nukreipia į Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą ar kitus specialiuosius teisės aktus. Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas išsamus sąrašas veiksmų, kurie yra laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu. Pagal GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 15 ir 17 punktus, žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu, be kita ko, laikomi šie veiksmai: gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis bei nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas. Šias nuostatas atliepia ir GGAĮ 6 straipsnis, kuriame nurodyta, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. GGAĮ 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas.
16. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. Įsakymu Nr. A27(l)-3344 „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 8.1 ir 8.8 punktuose įtvirtinta, jog gyvūnų laikytojas, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi užtikrinti, kad šunys, katės, šeškai ir kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463, ir turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas gyvūno vakcinavimas nuo pasiutligės; bei nuolat rūpintis gyvūno sveikata; 9 punkte nustatyta, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus; 12 punkte nustatyta gyvūnams laikyti turi būti sudaromos tinkamos, jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo sąlygos (patalpos, aplinka, priežiūra, pašaras (lesalas) ir vanduo), 14 punkte nurodoma, kad kiekvienas gyvūnas laikomas, šeriamas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Gyvūno savininkas ar laikytojas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo įranga.
17. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).
18. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
19. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
20. Skunde Pareiškėja akcentavo tai, kad jai suformuluotas kaltinimas peržengia administracinio bylos nagrinėjimo ribas, kadangi Nutarime pateiktos išvados apie Pareiškėjos padarytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, dėl kurių kaltinimas administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo suformuluotas, o būtent dėl GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 1, 2, 14, 23 bei 25 punktų. Šiuo aspektu teismas visų pirma pažymi, kad administracinio nusižengimo protokolas yra galutinis procesinis dokumentas, kuriame privalo būti aiškiai bei tiksliai nurodyta už kokius veiksmus asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, nurodyta aiški padaryto nusižengimo esmė bei teisinis kvalifikavimas. Šiame dokumente nurodyta faktinių aplinkybių visuma bei teisinis pagrindas nubrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Institucija, surašydama nutarimą, privalo išlikti būtent nutarimo ribose, o perteklinis aplinkybių nurodymas laikytinas netikslingu. Nagrinėjamu atveju sutiktina su Pareiškėjos teiginiu, jog Skundžiamas nutarimas nebuvo surašytas visiškai tinkamai, kadangi jame buvo paminėtos papildomos aplinkybės, neįeinančios į nusižengimo sudėtį bei nesudarančios administracinės atsakomybės pagrindo. Visgi, vien šių aplinkybių paminėjimas nutarime savaime nereiškia, kad buvo išeita už kaltinimo ribų, kadangi už minėtus GGAĮ punktus Pareiškėja ir nebuvo baudžiama. Atsižvelgiant į tai, teismas šių aplinkybių nevertina, kadangi jos nėra kaltinimo dalis.
21. Baigiamųjų kalbų metu Pareiškėjos atstovė rėmėsi apygardos teismuose nagrinėtomis bylomis (dėl 14 ir 40 šunų), nurodydama, jog aptariamose bylose administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas registruotas šunų veisėjas bei nelegaliai veisimo veiklą vykdantis asmuo. O tai reiškia, kad tokiomis sąlygomis, kurios šioje byloje nustatytos nė iš tolo neprilygsta šiuo atveju nagrinėjamai bylai, kalytės nuolat atsivesdavo šuniukus ir tokiomis sąlygomis jie augo. Atsakydamas į šį argumentą, teismas pritaria, jog Pareiškėjos nurodytose bylose faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos situacijos ne tik administracinėn atsakomybėn patrauktais subjektais, bet ir gyvūnų skaičiumi. Tačiau teismas pažymi, jog nei Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, nei Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse nėra diferencijuojama atsakomybė priklausomai nuo gyvūnų skaičiaus, todėl, teismo vertinimu, sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą, gyvūnų skaičius neturi reikšmės. Net ir netinkamas elgesys su vienu gyvūnu yra pakankamas pagrindas asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, juolab, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kalytė turėjo ir 5 šuniukus.
22. Skundą Pareiškėja motyvuoja tuo, kad Skundžiamame nutarime, nebuvo neginčijamai nustatyti nei objektyvieji, nei subjektyvieji šio nusižengimo (ANK 436 straipsnio 16 dalis) požymiai bei teigia, kad kalytė galėjo būti laikoma lauko sąlygomis būdoje, kalytė buvo pririšta 5 metrų ilgio grandine, dėl ko galėjo laisvai judėti, be kita ko teigė, jog kalytė nebuvo nuolatos laikoma pririšta prie būdos, nurodė, jog kalytė ir jos šuniukai buvo normalios būklės, ištyrus kalytę, nenustatyta ir jokių kitų objektyvių požymių, iš kurių būtų galimą spręsti apie netinkamą mitybą ar skysčių trūkumą.
23. Tačiau teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su Pareiškėjos nurodytais argumentais ir, daro išvadą, kad V. P. pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį yra nubausta pagrįstai.
24. Dėl GGAĮ 4 straipsnio 15 punkto pažeidimo nagrinėjamu atveju, Institucijos patikrinimo metu nustatyta, jog Pareiškėjos kalytė kartu su šuniukais buvo laikoma būdoje lauke. Iš Institucijos pareigūno surašyto 2025 m. rugpjūčio 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad būda, kurioje buvo laikoma kalytė, buvo padaryta iš metalinių lakštų ir apšiltinta putų polistirolu, jos sienų bei stogo dalių plotis apie 7-8 cm (III Institucijos bylos t., b. l. 23). Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 8 punkte numatyta, jog gyvūnai, kurie laikomi lauke, turi būti apsaugomi nuo nepalankių oro sąlygų. 37 punkte įtvirtinta, kad šunims, kurie laikomi lauke, prieinamoje vietoje turi būti įrengtos būdos ar kitos vietos (slėptuvės), kuriose jie galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų. Šuns būdos ar kitos vietos (slėptuvės) dydis, priklausomai nuo šuns dydžio, turi būti toks, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Šuns būdos ar kitos slėptuvės turi būti pakeltos nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo, siekiant užtikrinti šunų poilsio vietų apsaugą nuo vandens. Rekomenduojama šuns būdų ar kitų vietų (slėptuvių) angas uždengti, kad į jas nepatektų krituliai. To paties aprašo 18 punkte nurodyta, kad voljerai ar kiti gyvūnams laikyti skirti nesudėtingi statiniai turi atitikti statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“. Iš patikrinimo metu užfiksuotų nuotraukų matyti, kad būda buvo be priekinės dalies, anga neuždengta (I Institucijos bylos t., b. l. 16), tai patvirtino ir pati Pareiškėja teismo posėdžio metu, nurodydama, kad būda buvo be priekio, ji tokia buvo, likusi nuo senų laikų, kai jie ten gyveno, ten priedanga labiau (b. l. 62 – 63). Nors kalytė ir turėjo vietą, kurioje gyveno, tačiau, teismo vertinimu, tokia atvira būdos (priedangos) konstrukcija negalėjo apsaugoti kalytės nuo stipraus vėjo bei šalčio, ypatingai administracinio pažeidimo laikotarpiu, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 2 d. iki 2024 m. lapkričio 4 d., rudens pabaigoje, kai artėjant žiemai, temperatūra yra žema. Tokia būdos konstrukcija, teismo nuomone, taip pat nepadėjo išlaikyti šilumos, nepaisant to, kad ant grindų buvo paklota šieno. Pažymėtina, kad nors stogas galėjo apsaugoti nuo kritulių, tačiau esant stipriam vėjui, dėl atviro priekio, vėjas kritulius galėjo įnešti ir į būdos vidų, tokiu būdu sušlapindamas ten esantį šieną bei gyvūną. Be to, teismo posėdžio metu liudytoja N. M., vykdžiusi patikrinimą, paaiškino, jog būdoje grindys buvo gal iš tos pačios plokštės ir keli šiaudai. Grindys buvo išgraužtos tos pačios kalės. Tai rodo, jog būda neapsaugojo šuns nuo oro sąlygų bei vandens. Nors Pareiškėja teismo posėdžio metu ir paaiškino, kad kai kalė atsivedė tuos šuniukus, ji gulėjo skersai būdos, jai užtekdavo atsigulti skersai būdos, šuniukai gulėjo prie sienos, ji per vidurį. Jie nespaudė vienas kito gulėdami būdoje, tačiau liudytoja N. M. paaiškino, jog vienos vietos neužtektų tokiam kiekiui gyvūnų. 70 cm pločio ir 1 metro ilgio priedanga, ten buvo 9 gyvūnai. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais liudytojos, turinčios ilgametę patirtį dirbant su gyvūnais, parodymais. Kartu teismas atkreipia dėmesį, jog būda pastatyta ir kalytė kartu su šuniukais buvo laikomi prie miško, kuriame gyvena laukiniai gyvūnai, šios aplinkybės teismui leidžia manyti, kad tokiose sąlygose šunys yra pažeidžiami, jiems yra galimybė būti užpultiems. Laukinių gyvūnų grėsmės faktą proceso metu pripažino ir pati Pareiškėja, nurodydama, jog neradusi šuniukų, pagalvojo, kad šunį nusinešė vilkai (b. l. 69). Tai rodo, jog V. P. suvokė realią grėsmę šunims bei jų gyvybei/sveikatai, tačiau sąmoningai nesiėmė priemonių saugesnei aplinkai užtikrinti, pamačiusi, jog kalytė atsivedė šuniukų, tiesiog išvažiavo. Be kita ko, kalytė buvo laikoma pririšta prie būdos, nors Pareiškėja tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu akcentavo, kad grandinės ilgis 5 m, todėl kalytė turėjo pakankamai laisvės judėti, tačiau teismas mano, jog kalytės galimybės judėti vis vien buvo apribotos, todėl sutiktina su Institucijos išvadomis, kad tokiu būdu kentėjo šuns fizinė bei psichologinė sveikata. Veterinarinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad paimta iš Pareiškėjos kalė sirgo erkių platinamomis ligomis. UAB „Pet City klinika“ veterinarijos gydytoja D. J., pažymėjo, kad kalytei suluošinimų nustatyta nebuvo, tačiau jai bei šuniukams buvo nustatytos paviršutiniškos žaizdelės, kurios galėjo atsirasti dėl nehigieniškų gyvūnų laikymo sąlygų, pvz., kad nebuvo tinkamai išvalomas gardas, ar nesuteikiama pakankama priežiūra. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad tokie Pareiškėjos veiksmai (neveikimas) šunų atžvilgiu atitinka žiaurų elgesį su gyvūnais, kaip jis įtvirtintas GGAĮ 2 straipsnio 15 punkte (gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis).
25. Dėl GGAĮ 2 straipsnio 17 punkto pažeidimo, nustatyta, jog V. P. nepasirūpino, kad kalytė gautų kaloringesnį maistą. Patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad šuo (kalytė) dubenėliuose neturėjo tinkamo maisto (viename dubenėlyje buvo rastas tik rudos spalvos skystis (susikaupęs nuo lietaus), kitame dubenėlyje rastas supiltas sausas maistas, kuris buvo ištižęs). Liudytoja N. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog šuo turi gauti du kartus per dieną, ar bent jau kartą per dieną, tuo pačiu laiku, maisto, turi būti šėrimas kasdien, ir prie šviežio vandens turi būti priėjimas kasdien. Savininko pareiga maitinti tiek kartų per dieną, kiek reikia. Nurodė, kad niekas nerekomenduoja palikti daug maisto šuniui per kartą, maisto palikimas nėra tinkamas būdas (b. l. 70 – 71). V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad ji kas antrą dieną atvažiuoja ir, jei maistas pabrinksta, išpila ir naują įdeda. Skunde nurodė, jog kalytė tokiu būdu buvo šeriama apie 3 mėnesius. Pareiškėja žinojo, kiek kalytė suėda maisto per 2-3 dienas, tiek jo ar net daugiau ir palikdavo Pareiškėja teigė, kad lapkričio antrą, ji paliko ant sauso maisto dubenio konservų. Jei sriuba įpilta į lėkštę, ir lauke tinkamos sąlygos, gali lauke stovėti, tokiu metų laiku per dvi dienas negalėjo prarūgti. Taip pat nurodė, jog lieka nepaneigta, kad tų neaiškių, prarūgusių neaiškios kilmės maisto atliekų, jei tokios ten ir buvo, į kalytės maistui skirtą dubenėlį buvo pripylęs būtent apie šunį pranešęs asmuo. (b. l. 12, 62). Teismo vertinimu, Pareiškėja neužtikrino pakankamo bei tinkamo gyvūnų šėrimo. Kaip matyti, šunis rekomenduojama šerti bent kartą per dieną, tai darant tuo pačiu laiku. Teismas vadovaujasi liudytojos N. M. parodymais ir sutinka, jog maisto palikimo negalima traktuoti kaip šėrimo kasdien. Maisto palikimas kelioms dienoms nėra tinkamas maitinimo būdas, kadangi tokiu būdu neužtikrinamas nei maisto šviežumas, nei pakankamo maisto kiekio gavimas. Nors Pareiškėja žinojo, kiek maisto kalytė suvalgo, atsižvelgdama į tai, tiek maisto ar net daugiau ir palikdavo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog šuo galėjo prisitaikyti prie tokios šėrimo tvarkos, todėl ir, siekdama maisto pasilikti kelioms dienoms, jo galėjo suvalgyti mažiau, tokiu būdu negaudama reikalingo kiekio maisto, juolab, kad kalytė tuo metu laukėsi, ji turėjo gauti kaloringesnį maistą. Be kita ko, sutiktina, jog paliktą maistą galėjo išnešioti ir laukiniai gyvūnai. Pažymėtina, jog UAB „Pet city“ išrašuose iš ligos istorijos nurodyta, kad pačiupinėjus kalytę, buvo galima pastebėti išliesėjimo požymių. Aptarti duomenys rodo, jog nors Pareiškėja ir maitino gyvūną, tačiau šios savo pareigos nevykdė tinkamai. Taip pat tiek teismo posėdžio metu, tiek skunde, Pareiškėja nurodė, jog kalytė buvo pakankamai girdoma. Paaiškino, kad kalytė išversdavo vandenį iš kibiro, jie pakabino kibirą, kad ji neišverstų. Kas kartą atvažiavę pripildydavo vandens, nuo būdos iki kibiro atstumas apie 2 metrus (b. l. 63). Tačiau tokie Pareiškėjos bei jos atstovės parodymai nėra patvirtinti jokiais kitais objektyviais bylos duomenimis. Įvykio vietos apžiūros metu darytose nuotraukose nėra užfiksuotas minėtas kibiras, iš Institucijos atsiliepimo į skundą bei atstovo parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad nei Institucijos atstovai apžiūrėdami įvykio vietą, nei liudytojai, taip pat nepatvirtino šios aplinkybės. Taip pat pažymėtina ir tai, kad iš UAB „Pet city“ išrašo matyti, kad prieglaudoje gyvūnai gėrė daug vandens (I Institucijos bylos t., b. l. 24). Esant minėtų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, jog gyvūnui nebuvo užtikrintas tinkamas nuolatinis girdymas, vanduo nebuvo keičiamas kasdien, vadinasi, nebuvo šviežias. Tokie Pareiškėjos veiksmai (neveikimas) šunų atžvilgiu atitinka žiaurų elgesį su gyvūnais, kaip jis įtvirtintas GGAĮ 2 straipsnio 17 punkte (nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas).
26. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Pareiškėja administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį patraukta tinkamai, kadangi buvo pagrįstai nustatyta, kad ji pažeidė GGAĮ 2 straipsnio 15 ir 17 punktus.
27. Skundžiamu nutarimu Pareiškėjai už nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje paskirta 35 eurų bauda, už nusižengimą, numatytą ANK 436 straipsnio 16 dalyje paskirta 1075 eurų bauda ir gyvūnų konfiskavimas, ir galutinai, subendrinta bauda paskirta griežčiausios – ANK 416 straipsnio 16 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis – 1075 eurų bauda. Pareiškėja skundu nesutinka su jai paskirtų baudų dydžiais ir prašo teismo pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį jai skirti 30 eurų baudą, o pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį – 150 eurų baudą, pareiškėja nurodo, jog dėl ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nuo pat pradžios pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, be to, iš dalies pripažino esmines jai pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį inkriminuojamo nusižengimo faktines aplinkybes, davė išsamius parodymus, gailėjosi. Taip pat nurodo, jog skiriant baudas nebuvo įvertintos Pareiškėjos padėtį gerinančios aplinkybės – nebausta administracine tvarka, turi šeimą, darbą, savanoriškai atlyginimo išlaidas už gyvūnų gydymą, be to yra tik iš dalies darbinga.
Teismo vertinimu, nėra pagrindo mažinti baudų dydžių iki minimalių, teismas pažymi, jog ANR duomenimis, baudą už nusižengimą, padarytą ANK 436 straipsnio 1 dalyje, Pareiškėja sumokėjo 2025 m. kovo 3 d. (I Institucijos bylos t., b. l. 80 – 81). Pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį Pareiškėja nepripažino savo kaltės, ginčijo nusižengimo padarymo faktą, todėl šiuo atveju nėra pagrindo jos atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kartu teismas atsižvelgia į tai, jog Pareiškėja praeityje nėra bausta administracine tvarka (I Institucijos bylos t., b. l. 77 – 79), yra dirbanti, turinti (duomenys neskelbtini) proc. nedarbingumą, turinti šeimą. Įvertinęs aukščiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas mano, jog paskirtoji galutinė nuobauda yra per griežta, todėl švelnintina, paskiriant V. P. pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį 600 eurų baudą ir skiriant galutinę subendrintą nuobaudą pagal griežčiausią ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatytą nusižengimą – 600 eurų baudą.
28. Pareiškėja skundu taip pat prašo grąžinti jai priklausančius gyvūnus. Už ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą) yra privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą (to paties straipsnio 20 dalis). Taigi, gyvūnų konfiskavimas šioje įstatymo normoje nustatytas kaip privaloma administracinio poveikio priemonė, nepaliekant teismui ar bylą ne teismine tvarka nagrinėjančiai institucijai diskrecijos, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją ar ne. Kita vertus, neskirti šios administracinio poveikio priemonės būtų galimą nustačius pagrindą V. P. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikomos anksčiau paminėtos ANK 34 straipsnio nuostatos, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai bei administracinio poveikio priemonei paskirti (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-44-935/2021; AN2-56-935/2023; AN2-266-576/2024 ir kt.).
29. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo neskirti V. P. administracinio poveikio priemonės – gyvūnų konfiskavimo. Įstatymų leidėjo numatytas gyvūnų konfiskavimas nėra savitikslis, gyvūnai privalomai konfiskuojami, siekiant užtikrinti jų gerovę atitinkančias sąlygas, užkertant kelią tolimesniam gyvūno kankinimui ar apsaugant nuo kenksmingų gyvenimo sąlygų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių itin teigiamai charakterizuoti V. P., o Pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės nėra pakankamos neskirti gyvūnų konfiskavimo. Teismas mano, jog Institucija, nustačiusi, kad V. P. žiauriai elgėsi su jai priklausančiais gyvūnais, siekiant pas Pareiškėją rastų ir paimtų gyvūnų gerovės, juos konfiskavo pagrįstai. Pabrėžtina, kad neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies ir Skundžiamas nutarimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutarė:
Pareiškėjos V. P. atstovės advokatės Jūratės Tutinienės skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-41-ANR_N-17-2025, ROIK: 24262316508, dalyje dėl V. P. paskirtų nuobaudų, ir paskirti:
- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 436 straipsnio 1 dalyje – 35 Eur baudą;
- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 436 straipsnio 16 dalyje– 600 Eur baudą;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, skirti galutinę subendrintą 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.
Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.