Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams BUAB „Contitrans“, UAB „Investicijos ir kapitalas“ dėl 2015 m. gruodžio 23 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti 2015 m. gruodžio 23 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr.01, sudarytą tarp BUAB „Contitrans“ ir UAB „Investicijos ir kapitalas“, niekine ir negaliojančia bei taikyti restituciją – atsakovui UAB „Investicijos ir kapitalas“ grąžinti reikalavimo teises civilinėje byloje Nr.2-97-173/2016, išnagrinėtoje Kauno apygardos teisme ir apeliacine tvarka nagrinėjamoje Lietuvos apeliaciniame teisme, atsakovui BUAB „Contitrans“; 2) priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams BUAB „Contitrans“ ir UAB „Investicijos ir kapitalas“ vykdyti 2015 m. gruodžio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr.01. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovo reikalavimams užtikrinti atsakovų atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovams BUAB „Contitrans“ ir UAB „Investicijos ir kapitalas“ vykdyti 2015 m. gruodžio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr.01.Atsakovas UAB „Investicijos ir kapitalas“ pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi atsakovo UAB „Investicijos ir kapitalas“ atskirąjį skundą tenkino. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2-44567-845/2016, kuria atsakovų BUAB „Contitrans“ ir UAB „Investicijos ir kapitalas“ atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas įvertinęs atsakovo UAB „Investicijos ir kapitalas“ atskirajame skunde išdėstytus motyvus sutiko su atskiruoju skundu. Taip pat atsižvelgęs į tai, jog 2016-11-02 nutartimi teismas konstatavo, jog byla buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles ir perduota Vilniaus apygardos teismui, vadovaujantis CPK 334 str. 2 d. 1 p. teismas panaikino skundžiamą 2016 m. spalio 20 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2016-11-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria panaikinta 2016-10-20 nutartis, atmesti atsakovo UAB „Investicijos ir valdymas“ atskirąjį skundą ir palikti galioti 2016-10-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad teismo 2016-11-02 nutartyje nurodytas sakinys, jog teismas sutinka su atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra tinkamas, išsamus nutarties motyvavimas. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos motyvuoti teismo nutartį, kadangi teismas nepasisakė dėl pačių UAB „Investicijos ir kapitalas“ pateiktų teisinių ir faktinių argumentų, motyvų, ar bent jau dėl esminių atskirojo skundo argumentų, motyvų. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo nei vieno atsakovo atskirajame skunde pateikto argumento, motyvo. Taikant CPK 329 str. 1 d. akivaizdu, kad teismo nutarties motyvai yra neišsamūs, o šis pažeidimas pripažintinas esminiu dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl UAB „Investicijos ir kapitalas“ atskirojo skundo tenkinimo ir 2016-10-20 nutarties panaikinimo. CPK 34 str. 2 d. 1 p. nenumato teismo teisės priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinti tuo pagrindu, kad byla buvo nagrinėjama ne pagal teismingumą. Priešingai CPK 35 str. 2 d. draudžia šiuo pagrindu panaikinti teismų nutartis priimtas byloje. Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą nereiškia pačios 2016-10-20 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neteisėtumo, nepagrįstumo bei nėra pagrindas ją panaikinti. Apelianto teigimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-20 nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Vien kainos sumokėjimas už reikalavimo teisių perleidimo sutartį nereiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neįgyvendinamas bei, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra įgyvendinta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-20 nutartyje teisingai nurodė, kad priėmus ieškovui galimai palankų teismo sprendimą būtų sunku grąžinti šalis į pradinę padėtį, nes civ.b. Nr.2-97-173/2016 pakeitus atsakovą BUAB „Contitrans“ nauju išieškotoju UAB „Investicijos ir kapitalas“ kiltų papildomos neigiamos pasekmės, būtų pažeisti ieškovo teisėti interesai, todėl tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien tai, kad kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą perleisti reikalavimo teises visiškai nereiškia nei ieškovo sutikimo dėl reikalavimo teisės perleidimo, nei paneigia jo teisę ginčyti sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Pakeitus BUAB „Contitrans“ naujuoju kreditoriumi nagrinėjamoje c.b.Nr.2-97-173/2016 bus pažeistos A. K. teisės ir interesai, kadangi negalės būti nustatytas A. K. ir UAB „Contitrans“ tarpusavio įsiskolinimų balansas iki bankroto bylos UAB „Contitrans“ iškėlimo ir atitinkamai priteista suma vienai iš ginčo šalių. Todėl kreditoriaus asmuo turi neabejotinos reikšmės A. K.. Atsakovo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškinys yra akivaidžiai nepagrįstas. Atsakovas UAB „Investicijos ir kapitalas“ atsiliepimu prašė ieškovo atkirąjį skundą atmesti bei palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-02 nutartį.Nurodo, kad atsakovo atskirajame skunde buvo išsamiai išdėstyta dėl ko, jo nuomone laikinosios apsaugos priemonės atsakovui negalėtų būti taikomos. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimo padarė įvertinęs bei atsižvelgęs į atsakovo atskirojo skundo argumentus. Civilinio proceso įstatymų nuostatų dėl teismo pareigos argumentuoti savo sprendimus esmė išlaikyta. Ieškovo argumentai, susiję su tuo, jog teismas negali panaikinti teismo nutarties tuo pagrindu, jog byla perduodama pagal teismingumą, neturi jokios reikšmės, kadangi teismas laikinąsias aspaugos priemones panaikino sutikdamas su atsakovo motyvais, o ne todėl, kad bylą perdavė pagal teismingumą. Pažymėjo, jog ginčijama reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra visiškai įvykdyta, todėl ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neįmanomas t.y. neįmanoma nebevykdyti sutarties, kuri yra visiškai įvykdyta. Preliminarus ieškinio vertinimas leidžia daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šios reikalavimo nepagrįstumo. Ieškiniui esant prima facie nepagrįstam laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikytos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas gavęs atskirąjį skundą ir su juo sutikdamas, pasinaikino ankstesnę nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apelianto teigimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 6 d. nutartis yra visiškai nemotyvuota, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo pateiktų teisinių ir faktinių argumentų, motyvų, ar bent jau dėl esminių atskirojo skundo argumentų, motyvų ir šis pažeidimas pripažintinas esminiu. Pagal CPK 291 str. 1 d. 5 p. nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, taip pat įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Nepaisant to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą motyvais teismų praktikoje nevertinama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pateiktą šalies argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-117-706/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsižvelgiant į skundžiamos nutarties turinį, iš esmės pritartina atskirojo skundo argumentams, kad nutartyje pateikta motyvacija nėra pakankama. Tačiau tokio pobūdžio pirmosios instancijos teismo nutarčių peržiūrėjimo specifika suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju ši aplinkybė pati savaime nesudaro teisinių prielaidų panaikinti iš esmės pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-14 nutartis c.b. Nr. 2-1959/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-09 nutartis c.b. Nr.e2-494-464/2015 ir kt.).Pagal CPK 334 str. 2 d. 1 p. gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka per 3 darbo dienas nuo atskriojo skundo gavimo pats pasinaikina skundžiamą nutartį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertinęs ir atsižvelgęs į atsakovo UAB „Investicijos ir kapitalas“ atskirajame skunde išdėstytus motyvus dėl pagrindo taikyti laikinąsias aspaugos priemones nebuvimo tenkino atskirąjį skundą bei panaikino byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo atskirajame skunde buvo išsamiai išdėstyta dėl ko, jo nuomone, laikinosios apsaugos priemonės atsakovui negalėtų būti taikomos. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatytas absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindas. Apelianto argumentai, jog teismas negalėjo panaikinti nutarties tuo pagrindu, kad byla perduodama pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui iš esmės nėra reikšmingi, kadangi pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą tenkino ir laikinąsias apsaugos priemones panaikino sutikdamas su atsakovo atskirojo skundo argumentais dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimo. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal konkrečias faktines aplinkybes. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą. Pažymėtina ir tai, jog teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti 2015-12-23 reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp BUAB „Contitrans“ ir UAB „Investicijos ir kapitalas“ niekine ir negaliojančia ir taikyti restituciją – atsakovui UAB „Investicijos ir kapitalas“ grąžinti reikalavimo teises išnagrinėtoje Kauno apygardos teisme ir apeliacine tvarka nagrinėjamoje Lietuvos apeliaciniame teisme c.b. 2A-742-232/2016, atsakovui BUAB „Contitrans“. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo uždrausti atsakovams BUAB „Contitrans“ ir UAB „Investicijos ir kapitalas“ vykdyti 2015-12-23 reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas pasinaikino nutartį, kuria buvo uždraudęs atsakovams vykdyti ginčijamą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sutikdamas su atsakovo argumentais, jog pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės nėra. Su šia teismo pozicija nėra pagrindo nesutikti. Kaip teisingai nurodė atsakovas pagal 2015-12-23 Reikalavimo perleidimo sutartį bei jos priedą BUAB „Contitrans“ perleido savo reikalavimo teisę į bylinėjimosi teisę civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Contitrans“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo UAB „Investicijos ir kapitalas“, o UAB „Investicijos ir kapitalas“ šią teisę priėmė bei iki sutarties pasirašymo dienos avansu sumokėjo reikalavimo teisių kainą. Todėl atsakovo argumentai, jog sutartis yra įvykdyta ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės - draudimas vykdyti minėtą sutartį iš esmės yra neįgyvendinamas, pagrįstas. Apelianto teigimu civilinėje byloje Nr.2-97-173/2016 (pagal ieškovo BUAB „Contitrans“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo ir atsakovo A. K. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Contitrans“ bankroto byloje, apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos Nr.2A-33-236/2017) pakeitus BUAB „Contitrans“ nauju išieškotoju UAB „Investicijios ir kapitalas“ būtų pažeisti ieškovo teisėti interesai. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliaciniame teisme minėtoje civilinėje byloje buvo gautas pareiškėjo UAB „Investicijos ir kapitalas“ prašymas dėl ieškovo pakeitimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-11-10 nutartimi sustabdė civilinę bylą iki bus išnagrinėta ir įsiteisės galutinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2-44567-845/2016 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams UAB „Investicijos ir kapitalas“ ir BUAB „Contitrans“ dėl 2015 m. gruodžio 23 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 01 pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovas nepagrindė įrodymais realios grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo išvadai, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.Apelianto argumentai dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi, kadangi aukščiau konstatuota, jog apeliantas nepagrindė aplinkybės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas įvykdyti. Neegzistuojant bent vienai iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nėra teisinio pagrindo taikyti teises ir interesus varžančius apribojimus. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.