Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Contitrans“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vermosa“, ir uždarajai akcinei bendrovei „Investicijos ir kapitalas“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovių 2015 m. gruodžio 23 d. sudarytą Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 01 ir taikyti restituciją – atsakovei UAB „Investicijos ir kapitalas“ grąžinti reikalavimo teises civilinėje byloje Nr. 2-97-173/2016 atsakovei BUAB „Contitrans“. Nurodė, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinė kreditorė BUAB „Contitrans“ neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido naujajai kreditorei UAB „Investicijos ir kapitalas“ 1 933 750,73 Eur dydžio žalos reikalavimo teisę į ieškovą civilinėje byloje Nr. 2-236-173/2015 (dabar Nr. 2-97-173/2016). Ieškovui apie reikalavimo perleidimą pranešta 2016 m. gegužės 18 d. Pradinė kreditorė BUAB „Contirans“ Reikalavimo teisė perleidimo sutarties 3.1. punkte pareiškė, jog reikalavimo teisės perleidimas nepažeis atsakovo (nagrinėjamoje byloje – ieškovo) byloje dėl žalos atlyginimo teisių, reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, kreditoriaus asmuo atsakovui neturi esminės reikšmės. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nustatančioms imperatyvius atvejus, kada draudžiamas reikalavimo teisės perleidimas. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-97-173/2016, kuriuo buvo tenkintas BUAB „Contitrans“ reikalavimas, priteisiant 91 195,24 Eur žalos atlyginimo iš ieškovo, ir patvirtintas ieškovo 191 438,83 Eur kreditorinis reikalavimas UAB „Contitrans“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1457/2013 nurodė, kad tiek byla pagal BUAB „Contitrans“ ieškinį ieškovui, tiek byla pagal ieškovo prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra grindžiamos aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovui atsakovei BUAB „Contitrans“ išmokėtais avansais, jų gražinimu, kitais šio asmens, kaip bendrovės administracijos vadovo, materialiai atsakingo asmens atliktais veiksmais. Todėl apeliacinės instancijos teismas nurodė spręsti dėl abiejų bylų sujungimo ir nagrinėjimo kartu, kadangi turėtų būti nustatomas galutinis bylos šalių tarpusavio įsiskolinimų balansas. BUAB „Contitrans“ yra skolinga ieškovui 191 438,83 Eur. Jeigu ieškovas iš tikro negrąžino BUAB „Contitrans“ 91 195,24 Eur gauto avanso, tokiu atveju ieškovo negrąžintos paskolos likutis yra šia suma mažesnis ir turėjo būti sumažintas. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleidus BUAB „Contitrans“ reikalavimo teisę nurodytoje civilinėje byloje kitam asmeniui, toks reikalavimo teisės perleidimas pažeidžia ieškovo teises ir jas suvaržo, kadangi naujajai kreditorei ir ieškovei civilinėje byloje skolininkas, tai yra ieškovas, neturi jokių reikalavimo teisių ir nereiškia jokių reikalavimų. Todėl priteisus naujajai kreditorei žalos atlyginimą, o ieškovui BUAB „Contitrans“ bankroto byloje patvirtinus finansinį reikalavimą, bus itin suvaržytos ir pažeistos ieškovo teisės ir interesai, kadangi dėl naujos kreditorės nebus galima nustatyti tarpusavio įsiskolinimo balanso. Taip pat realiai bus pažeisti ieškovo interesai ir neteisingai suvaržytos jo teisės, kadangi jis nebeturės galimybės atgauti priteistos sumos iš BUAB „Contitrans“. Todėl pradinės kreditorės asmuo turi esminės reikšmės skolininkui.Pagal CK 6.101 straipsnį kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Ieškovas niekada nesutiko dėl Reikalavimo teisės perleidimo civilinėje byloje Nr. 2A-742-236/2016 (dabar Nr. 2A-18-236/2018), o atsakovės niekada nesikreipė į ieškovą dėl tokio sutikimo gavimo. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms – CK 1.137 straipsniui, 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalims, todėl pripažintina niekine bei negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Reikalavimo teisė perleista juridiniam asmeniui, kuris yra susijęs su pradinės kreditorės BUAB „Contitrans“ atstovu – advokatu, byloje atliekančiu savo tarnybines pareigas. Pagal CK 6.102 straipsnio 2 dalį draudžiama perleisti reikalavimą advokatui, kuris dėl šio reikalavimo iškeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas. BUAB „Contitrans“ prieš Reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymą byloje, kurioje perleistos BUAB „Contitrans“ teisės, atstovavo advokatas P. G. iš advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini). Pagal Reikalavimo teisės perleidimo sutartį BUAB „Contitrans“ reikalavimo teisės perleistos naujajai kreditorei UAB „Investicijos ir kapitalas“, kuri yra susijusi su advokatų profesine bendrija (duomenys neskelbtini) ir su advokatu P. G.. Atsakovė BUAB „Contitrans“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti ir skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, jog reikalavimo teisės perleidimas negali įtakoti skolininko galimybės atlikti įskaitymą pradiniam kreditoriui. Pagal CK 6.108 straipsnį skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą pradiniam kreditoriui, turi teisę įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą. Todėl reikalavimo teisės perleidimas niekaip neįtakojo ieškovo teisės atlikti įskaitymus su reikalavimo teisę perleidusiu kreditoriumi. Pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį reikalavimas buvo perleistas UAB „Investicijos ir kapitalas“, o ne advokatui P. G.. Advokatas P. G. nėra ir naujosios kreditorės akcininkas ar kitais pagrindais dalyvaujantis bendrovės valdyme. Ieškovas iki ieškinio pateikimo dienos nereiškė jokių pretenzijų dėl reikalavimo perleidimo. Ieškovas, būdamas BUAB „Contitrans“ kreditoriumi, neginčijo 2015 m. lapkričio 20 d. BUAB „Contitrans“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 3, kuriuo buvo nutarta už didžiausią pasiūlytą kainą parduoti reikalavimo teises į visas teises ir pareigas, kylančias iš civilinės bylos Nr. 2-236-173/2015. Ieškinys nagrinėjamoje byloje yra pareikštas ne siekiant ginti savo tariamai pažeistas teises, o siekiant užvilkinti civilinės bylos Nr. 2A-18-236/2018 nagrinėjimą Lietuvos apeliaciniame teisme. Ieškovas pateikė nepagrįstą ieškinį, akivaizdžiai piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis.Atsakovė UAB „Investicijos ir kapitalas“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsižvelgiant į CK 6.107 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri leidžia skolininkui atlikti įskaitymą su pirmojo kreditoriaus turimomis prievolėmis, ieškovo argumentai apie tai, kaip ieškovas atliks įskaitymą su bankrutuojančia įmone, neturi prasmės šios bylos nagrinėjimui. Reikalavimo teisės perleidimas niekaip neapriboja ieškovo teisės bandyti įskaityti savo prievolės su bankrutuojančios įmonės prievolėmis. Ieškovas kelia prielaidas, kad advokatas P. G. sutampa su naująja kreditore, tačiau pats nurodo, kad tokias prielaidas kelia tik dėl to, jog UAB „Investicijos ir kapitalas“ bylai vesti pasitelkė tą patį advokatą. Atsakovė tikslingai pasitelkė tą patį advokatą, kuris atstovavo ir pirmosios instancijos, ir apeliacinės instancijos teismuose, tam, kad būtų galima greičiau ir profesionaliau užbaigti ieškovo vilkinamus ginčus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovo A. K. ieškinį atsakovėms BUAB „Contitrans“ ir UAB „Investicijos ir kapitalas“ dėl 2015 m. gruodžio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo atmetė. Priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 3,75 Eur pašto išlaidų. Teismas nustatė, jog Reikalavimo teisė perleidimo sutarties 3.1. punkte nustatyta, kad reikalavimo teisės perleidimas nepažeis atsakovo (nagrinėjamoje byloje – ieškovo) byloje dėl žalos atlyginimo teisių, reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, kreditoriaus asmuo atsakovui neturi esminės reikšmės. Sutarties 3.3 punktu šalys sulygo, jog naujajai kreditorei yra žinoma, kad atsakovas turi teisę reikšti visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradinei kreditorei. Ieškovas neginčijo 2015 m. lapkričio 20 d. BUAB „Contitrans“ kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nutarta už didžiausią pasiūlytą kainą parduoti reikalavimo teises civilinėje byloje Nr. 2-236-173/2015 pagal BUAB „Contitrans“ ieškinį atsakovui A. K. dėl 1 933 750,73 Eur žalos atlyginimo. Be to, ieškovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2016 m. gegužės mėnesį, tuo tarpu ieškinį pareiškė po penkių mėnesių dėl reikalavimo teisės pripažinimo negaliojančia. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-97-173/2016 patenkino BUAB „Contitrans“ reikalavimą priteisti 91 195,24 Eur žalos atlyginimą iš A. K. bei patvirtino A. K. 191 438,83 Eur kreditorinį reikalavimą UAB „Contitrans“ bankroto byloje. Šalys – tiek pradinė, tiek naujoji kreditorė Sutarties 3.3 punktu sulygo, jog naujajai kreditorei yra žinoma, kad atsakovas turi teisę reikšti visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradinei kreditorei. Pagal CK 6.108 straipsnį skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą pradiniam kreditoriui, turi teisę įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą. Todėl reikalavimo teisės perleidimas nagrinėjamojoje byloje neįtakojo skolininko (ieškovo) galimybės atlikti įskaitymą pradinei kreditorei. Ieškovo teiginius, jog tarpusavio atsiskaitymų balansas gali būti nustatomas tik tarp BUAB „Contitrans“ ir ieškovo, o pakeitus šalį civilinėje byloje Nr. 2A-742-236/2016 (Nr. 2A-18-236/2018), tarp UAB „Investicijos ir kapitalas“ ir ieškovo tarpusavio balanso nustatyti nebus galima, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Skolininko teisinė padėtis dėl kreditorės pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujosios kreditorės atžvilgiu netampa blogesnė už buvusią pradinei kreditorei. Reikalavimo perleidimo sutartis ir jos priedas patvirtina, jog pradinė kreditorė BUAB „Contitrans“ perleido naujajai kreditorei UAB „Investicijos ir kapitalas“ reikalavimą į bylinėjimosi teisę civilinėje byloje Nr. 2-236-173/2015 pagal BUAB „Contitrans“ ieškinį atsakovui A. K. dėl 1 933 750,73 Eur žalos atlyginimo. Sutartis yra pasirašyta pradinės kreditorės BUAB „Contitrans“ ir naujosios kreditorės UAB „Investicijos ir kapitalas“, Sutartyje aiškiai apibrėžtos jos šalys – BUAB „Contitrans“ ir UAB „Investicijos ir kapitalas“. Tuo tarpu advokatas P. G. nėra ginčo sutarties šalis. Teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, jog ginčo sutartimi reikalavimas buvo perleistas advokatui P. G.. CK 6.102 straipsnio 2 dalis draudžia perleisti reikalavimą advokatui, tačiau Reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimas buvo perleistas UAB „Investicijos ir kapitalas“, o ne advokatui. Aplinkybė, jog advokatas P. G. atstovavo UAB „Investicijos ir kapitalas“ interesus civilinėje byloje Nr. 2-97-173/2016, nesudaro pagrindo pripažinti, jog advokatui buvo perleistas reikalavimas. UAB „Investicijos ir kapitalas“ atstovas direktorius T. B. teismo posėdyje paaiškino, jog advokatas P. G. nėra įmonės akcininkas, nedalyvauja įmonės valdyme. Todėl teismas ieškovo reikalavimą dėl CK 6.102 straipsnio 2 dalies pažeidimo atmetė kaip nepagrįstąTeismas pažymėjo, jog vien tas faktas, kad ieškovas pareiškė ieškinį, nesudaro pagrindo pripažinti, jog jis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Ieškovas gali laisvai naudotis savo subjektinėmis teisėmis ir nevaržomas pasirinkti savo teisių gynimo būdą, kuris, nenustačius įstatymų pažeidimų, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė. Todėl teismas nenustatė ieškovo piktnaudžiavimo procesu pagrindų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas nepagrįstai ieškinį atmetė iš esmės dėl to, jog atliktas reikalavimo perleidimas neįtakoja ieškovo galimybės atlikti įskaitymą pradinei kreditorei. Ieškovas civilinėje byloje Nr. 2A-18-236/2018 nesiekia atlikti jokių įskaitymų. Ieškovas siekia, kad būtų apskaičiuotas galutinis jo ir BUAB „Contitrans“ tarpusavio įsiskolinimų balansas, neatliekant jokių įskaitymų ar kitų sandorių. Be to, įskaitymas nagrinėjamoje byloje nėra galimas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą draudžiama vykdyti prievoles su bankrutuojančia bendrove, tame tarpe ir įskaitymo sandorius, o ieškovas turi neįsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintą reikalavimo teisę į BUAB „Contitrans“, bet neturi jokių reikalavimo teisių į naująją kreditorę. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį įskaitomi gali būti tik priešpriešiniai reikalavimai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl reikalavimo perleidimo skolininko teisinė padėtis dėl kreditorės pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujosios kreditorės atžvilgiu netampa blogesnė už buvusią pradinei kreditorei. Tačiau iš tikrųjų dėl reikalavimo perleidimo ieškovo padėtis pablogėja. Vietoje to, kad ieškovui civilinėje byloje Nr. 2A-18-236/2018 būtų priteista 100 243,59 Eur (191 438,83 Eur - 91 195,24 Eur) iš BUAB „Contitrans“, iš ieškovo gali būti priteista 91 195,24 Eur. Ieškovas 191 438,83 Eur skolos atgauti neturi galimybių, kadangi BUAB „Contitrans“ jokio turto neturi. Tuo tarpu UAB „Investicijos ir kapitalas“ įsipareigojimo sumokėti už BUAB „Contitrans“ 191 438,83 Eur neperėmė. Todėl dėl reikalavimo perleidimo ieškovo padėtis gali pablogėti, nes jis gali prarasti 91 195,24 Eur. Nagrinėjamoje byloje pradinė kreditorė ieškovui turi esminės reikšmės, kadangi tarpusavio atsiskaitymų balansas gali būti nustatomas tik tarp BUAB „Contitrans“ ir ieškovo. Pagal CK 6.101 straipsnį kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Ieškovas niekada nesutiko su reikalavimo teisės perleidimu, šios aplinkybės neįrodinėjo ir atsakovės. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms: CK 1.137 straipsniui, 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalims, todėl pripažintina niekine bei negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.Atsiliepimu į ieškovo A. K. apeliacinį skundą atsakovė BUAB „Contitrans“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, įpareigoti ieškovą sumokėti 1 062,88 Eur užstatą galimų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Ieškovo nurodomas tarpusavio skolų balansas savo esme yra įskaitymas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.108 straipsnį skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą pradiniam kreditoriui, turi teisę įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą. Todėl darytina išvada, kad reikalavimo teisės perleidimas niekaip neįtakoja ir negali įtakoti ieškovo teisės atlikti įskaitymus (tarpusavio įsiskolinimo balanso nustatymą) su reikalavimo teisę perleidusia kreditore. Ieškovo įskaitymo (įsiskolinimų balanso nustatymo) teisė išlieka net ir po reikalavimo teisės perleidimo, o kreditoriaus pasikeitimas tam neturi ir negali turėjo jokios įtakos. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1427/2013 pateikė pasiūlymą sujungti dvi nagrinėjamas bylas dėl to, jog abiejuose bylose iš dalies sutampa įrodinėtinos aplinkybės, o ne dėl galimo tarpusavio įsipareigojimų balanso nustatymo. Be to, pagal CK 6.108 straipsnį reikalavimo teisių perleidimas nepaneigia ieškovo teisės atlikti įskaitymą. Ieškovas iki ieškinio pateikimo dienos nereiškė jokių pretenzijų dėl reikalavimo perleidimo. Ieškovas neginčijo 2015 m. lapkričio 20 d. BUAB „Contitrans“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 3, kuriuo bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas nutarė už didžiausią pasiūlytą kainą parduoti reikalavimo teises į visas teises ir pareigas, kylančias iš civilinės bylos Nr. 2-236-173/2015. Ši aplinkybė patvirtina, jog ieškovas sutiko su reikalavimo perleidimu. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas siekia užvilkinti civilinės bylos Nr. 2-97-173/2016 nagrinėjimą Lietuvos apeliaciniame teisme. Ieškovas neginčija atsakovių 2015­ m. gruodžio 23 d. reikalavimo perleidimo sutarties, kuria BUAB „Contitrans“ perleido UAB „Investicijos ir kapitalas“ 5 792,40 Eur dydžio reikalavimo teisę į ieškovą, kadangi šios sutarties ginčijimas neturi jokios reikšmės Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymui. Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia akivaizdžiai nepagrįstą apeliacinį skundą. Ieškovas nurodo, kad nesiekia atlikti jokių įskaitymų, be to, įskaitymas iš bankrutuojančios įmonės nėra įmanomas, tačiau visą skundą grindžia būtent ta aplinkybe, kad, perleidus reikalavimo teisę, nebus galima įskaityti šalių tarpusavio reikalavimų. Šie prieštaringi ir akivaizdžiai nepagrįsti ieškovo argumentai patvirtina, jog ieškovas supranta pareikšto reikalavimo nepagrįstumą, tačiau vis tiek teikia apeliacinį skundą. Ieškovas apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje pareiškė, siekdamas užvilkinti civilinės bylos Nr. 2A-18-236/2018 Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjimą. Visi ieškovui priklausantys žemės sklypai ir butas yra įkeisti. Ieškovo finansinė padėtis yra prasta ir, teismui atmestus apeliacinį skundą, atsakovė negalės išsiieškoti bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo. Atsakovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi įtakos visų jos kreditorių interesams. Už šio atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė neabejotinai patirs bylinėjimosi išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą už atsiliepimus į apeliacinį skundą gali būti priteisiama 1 062,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl galimos atsakovės bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje gali siekti 1 062,88 Eur.Atsiliepimu į ieškovo A. K. apeliacinį skundą atsakovė UAB „Investicijos ir kapitalas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, įpareigoti ieškovą sumokėti 1 062,88 Eur užstatą galimų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Ieškovas apeliacinį skundą grindžia vieninteliu argumentu, jog jo turtiniai interesai dėl reikalavimo teisės perleidimo nukentės, sumažėdami 91 195,24 Eur suma. Nors ieškovas šios situacijos, kai savo kreditorinio BUAB „Contitrans“ reikalavimo dalį sumažina atsakovės BUAB „Contitrans“ kreditorinio reikalavimo ieškovui suma, nevadina įskaitymu ir nurodo, jog nesiekia įskaityti, tačiau pagal įskaitymo esmę akivaizdu, jog ir ieškovas savo interesų pažeidimą grindžia tariamu negalėjimu atlikti įskaitymo. Šiuos ieškovo argumentus teismas motyvuotai ir išsamiai atmetė, nurodydamas, jog pagal CK 6.108 straipsnį skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą pradiniam kreditoriui, turi teisę įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą. Taigi reikalavimo teisės perleidimas nagrinėjamoje byloje neįtakojo ieškovo galimybės atlikti įskaitymą pradinei kreditorei. Ieškovas apeliaciniame skunde nepateikia jokių naujų argumentų, kurie pagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisingumą. CPK 95 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta galimybė įpareigoti apeliacinį skundą piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis pateikusį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Ieškovas nagrinėjamoje byloje pateikė nepagrįstą ieškinį. Ieškovo apeliacinis skundas taip pat nepagrįstas ir akivaizdžiai prieštarauja CK 6.108 straipsnyje nurodytai taisyklei. Todėl apeliantui apskundus žinomai teisingą teismo sprendimą, remiantis žinomai nepagrįstais argumentais, konstatuotinas piktnaudžiavimas teise. Ieškovo galimybė padengti bylinėjimo išlaidas yra abejotina, kadangi visas apelianto turtas yra areštuotas. Todėl ieškovas turėtų būti įpareigotas pateikti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Galimos atsakovės UAB „Investicijos ir kapitalas“ bylinėjimosi išlaidos nustatomos atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ir yra 1 062,88 Eur.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Dėl reikalavimo perleidimo

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog BUAB „Contitrans“ buvo pareiškusi ieškinį dėl 1 933 750,73 Eur žalos priteisimo iš ieškovo, tuo tarpu ieškovas prašė teismo patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą UAB „Contitrans“ bankroto byloje. Šie reikalavimai buvo nagrinėjami Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-97-173/2016. BUAB „Contitrans“ 2015 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkime buvo nutarta už didžiausią pasiūlytą kainą parduoti bankrutuojančios įmonės reikalavimo teises į ieškovą nurodytoje civilinėje byloje. BUAB „Contitrans“ 2015 m. gruodžio 23 d. su UAB „Investicijos ir kapitalas“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01, kuria perleido naujajai kreditorei UAB „Investicijos ir kapitalas“ reikalavimą į bylinėjimosi teisę civilinėje byloje Nr. 2-236-173/2015 (dabar – Nr. 2-97-173/2016) pagal BUAB „Contitrans“ ieškinį atsakovui (nagrinėjamoje byloje – ieškovui) dėl 1 933 750,73 Eur žalos atlyginimo. Ieškovas 2016 m. gegužės 18 d. pranešimu buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą.Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-97-173/2016 (pradinis Nr. 2-236-173/2015) ir priteisė iš atsakovo (nagrinėjamoje byloje – ieškovo) 91 195,24 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 3 523,73 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei BUAB „Contitrans“, taip pat patvirtino atsakovo (nagrinėjamoje byloje – ieškovo) 191 438,83 Eur kreditorinį reikalavimą UAB „Contitrans“ bankroto byloje. Atsakovas (nagrinėjamoje byloje – ieškovas) pareiškė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo. Kadangi Reikalavimo perleidimo sutartis yra ginčijama nagrinėjamoje byloje, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. 2A-18-236/2018 pagal atsakovo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėtas ginčas dėl reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo.Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį reikalavimo perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme neapibrėžta ir atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka. Dėl to įstatyme įtvirtintos sąlygos „kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę“ turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2011; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013; kt.).Ieškovas apeliaciniame skunde netiksliai cituoja Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1457/2013. Minėtoje nutartyje nebuvo konstatuota, jog sprendžiant bankrutuojančios įmonės ir jos buvusio akcininko ginčus turi būti apskaičiuotas galutinis ieškovo ir BUAB „Contitrans“ tarpusavio įsiskolinimų balansas. Pirmos instancijos teismui buvo tik rekomenduota spręsti klausimą dėl bylų, kuriose sprendžiamas ieškovo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas ir to paties ieškovo padarytos žalos įmonei dydžio klausimas, sujungimo. Ieškovas taip pat apeliaciniame skunde neteisingai interpretuoja skundžiamame teismo sprendime padarytas išvadas bei reikalavimo perleidimo sutartimi sukurtą teisinę situaciją. Pagal CK 6.108 straipsnį skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą pradiniam kreditoriui, turi teisę įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą, išskyrus atvejus, kai priešpriešinio reikalavimo įgijimo metu jis žinojo apie reikalavimo perleidimą arba išieškojimo pagal reikalavimą senaties terminas suėjo po to, kai jis sužinojo apie reikalavimo perleidimą, ar po to, kai baigėsi išieškojimo pagal perleistą reikalavimą senaties terminas. Atitinkamai ir pagal CK 6.136 straipsnį, kai reikalavimas perleistas, skolininkas turi teisę įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimui patenkinti savo reikalavimą, turimą ankstesniam kreditoriui, jeigu skolininko reikalavimo terminas suėjo iki pranešimo apie reikalavimo perleidimą gavimo arba jeigu tas terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą, išskyrus CK 6.108 straipsnyje nustatytas išimtis.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.136 straipsnio tikslas yra apsaugoti skolininko interesus, suteikiant jam galimybę atlikti įskaitymą į pradinio kreditoriaus reikalavimą bei išvengti nesąžiningų kreditoriaus veiksmų prisidengiant reikalavimo perleidimu. Taigi, vykdant įskaitymą reikalavimo perleidimo atveju įskaitomas ankstesnio kreditoriaus reikalavimas, nors jį jau turi naujasis kreditorius. Įskaitymui reikalavimo perleidimo atveju atlikti turi būti nustatytos analogiškos kaip ir taikant CK 6.130 straipsnį sąlygos, tik CK 6.136 straipsnio taikymo atveju būtina nustatyti papildoma sąlyga, kad pradinis kreditorius perleido reikalavimą naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017).Aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo išaiškinimas patvirtina, jog ginčijamas reikalavimo perleidimas nepažeidė ir nesuvaržė ieškovo, kaip skolininko teisių, kadangi įstatymas jam išsaugo tokią pačią galimybę taikyti įskaitymą naujajai kreditorei UAB „Investicijos ir kapitalas“ visa savo turimo reikalavimo į pradinę kreditorę BUAB „Contitrans“ apimtimi. Sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą jis negalėjo taikyti įskaitymo pradinei kreditorei, kadangi jai buvo iškelta bankroto bylą. Tačiau ji perleido savo reikalavimą naujajai kreditorei, kuri neturi bankrutuojančios įmonės statuso. Taigi reikalavimo perleidimo sutartimi nagrinėjamoje byloje ieškovo padėtis netgi tapo geresnė, negu buvo iki reikalavimo perleidimo. Todėl pripažintina, jog ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nepagrindė savo teiginio, jog kreditorės, tai yra BUAB „Contitrans“ asmuo jam turi esminės reikšmės.Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovės atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašė įpareigoti apeliantą sumokėti po 1 062,88 Eur užstatą galimų atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nei viena iš atsakovių iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės paskirtame teismo posėdyje nepateikė jokių duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl joms bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.