- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- 2S-490-440/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00103-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. R.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gona“ atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-221-457/2015 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gona“ skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo A. R., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Gona“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Lexforis“, kreipėsi su skundu į antstolę V. Š., prašydama nedelsiant inicijuoti/skelbti BUAB „Gona“ nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių (pagal prie skundo pridedamą sąrašą) paiešką bei imtis aktyvių veiksmų vykdant 2014-08-13 vykdomąjį raštą Nr. B2-2007-480/2014; antstolei atsisakius patenkinti skundą, prašė teismo pripažinti neteisėtais antstolės V. Š. veiksmus, kuriais yra vengiama inicijuoti/skelbti BUAB „Gona“ nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių paiešką bei įpareigoti antstolę nedelsiant inicijuoti/skelbti BUAB „Gona“ nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių (pagal prie skundo pridedamą sąrašą) paiešką bei imtis aktyvių veiksmų vykdant 2014-08-13 vykdomąjį raštą Nr. B2-2007-480/2014. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2014-06-30 civilinėje byloje Nr. B2-2007-480/2014 priėmė nutartį iškelti UAB „Gona“ bankroto bylą. 2014-08-13 teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. B2-2007-480/2014 dėl turto perdavimo, kuriame nustatė, kad buvęs UAB „Gona“ vadovas A. R. turi perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Pažymėjo, kad peržiūrėjus įmonės dokumentus, buvo nustatyta, kad įmonei nuosavybės teise priklauso 54 transporto priemonės, tačiau transporto priemonių buvimo vieta nėra žinoma. Administratorius pateikė antstolei detalų transporto priemonių sąrašą ir prašė antstolės paskelbti transporto priemonių paiešką, tačiau antstolė nesiėmė jokių veiksmų, kad minėtos transporto priemonės ir kitas bendrovės turtas būtų ieškomas, surastas ir perduotas administratoriui bei raštu informavo pareiškėją, kad negali paskelbti transporto priemonių paieškos. Tokie antstolės veiksmai pareiškėjos nuomone yra neteisėti, galintys sąlygoti žalą įmonei ir jos kreditoriams.
Antstolė V. Š. 2015-01-26 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka, persiuntė nagrinėti Joniškio rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad raginimas perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus skolininkui A. R., atliekančiam bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, įteiktas, tačiau skolininkas prašomų duomenų nepateikė. Pareiškėja buvo informuota, jog LR CPK reglamentuoja ir leidžia antstoliui paskelbti tik skolininko paiešką, transporto priemonių paieškos paskelbimo LR CPK nereglamentuoja. Pabrėžė, kad vadovaujantis įstatymo nuostatomis antstolis turi teisę atlikti tik įstatyme numatytus veiksmus, neviršijant jam suteiktų įgaliojimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Joniškio rajono apylinkės teismas 2015-02-04 nutartimi pareiškėjos BUAB „Gona“ skundą atmetė. Teismas remdamasis vykdomosios bylos medžiaga nustatė, kad antstolės V. Š. kontoroje Joniškio skyriuje vykdomas Kauno apygardos teismo 2014-08-13 išduotas vykdomasis raštas Nr. B2-2007-480/2014 dėl turto perdavimo, kuriame nurodyta, kad UAB „Gona“ vadovas (skolininkas A. R.) turi perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. 2014-08-20 raginimas įvykdyti sprendimą geruoju registruota pašto siunta išsiųstas skolininkui A. R., tačiau AB „Lietuvos paštas“ grąžino raginimą neįteiktą, nurodydamas, kad laiško neatsiėmė. 2014-09-30 raginimas įteiktas viešai. Nustačius, kad skolininkas A. R. atlieka bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, papildomai išsiųstas 2014-12-17 raštas A. R. į Šiaulių tardymo izoliatorių dėl duomenų pateikimo. Šiaulių tardymo izoliatorius persiuntė dokumentus į skolininko bausmės atlikimo vietą Pravieniškių pataisos namus - Atvirąją koloniją. Pravieniškių pataisos namai - Atviroji kolonija grąžino dokumentų gavimo pažymą su patvirtinimu, kad skolininkui A. R. raštas dėl informacijos pateikimo yra įteiktas 2014-12-30, tačiau skolininkas A. R. prašomų duomenų nepateikė. BUAB „Gona“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo 2014-12-03 prašymu „Dėl dingusių BUAB „Gona“ transporto priemonių“ kreipėsi į antstolės V. Š. kontoros Joniškio skyrių ir vadovaudamasis LR CPK 621 straipsniu prašė paskelbti BUAB „Gona“ transporto priemonių paiešką pagal pridedamą sąrašą. Antstolė V. Š. 2014-12-22 raštu Nr. 0017/14/01006/1 S (J)-7626 informavo BUAB „Gona“, kad antstolis transporto priemonių paieškos paskelbti negali. Įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes, šalių nurodytus argumentus, teismas pripažino, kad LR CPK 620, 621 straipsniai reglamentuoja ir leidžia antstoliui paskelbti tik skolininko ar vaiko paiešką, transporto priemonių paieškos paskelbimo LR CPK nereglamentuoja. Teismas pažymėjo, kad antstolis turi teisę atlikti tik įstatyme numatytus veiksmus, neviršijant jam suteiktų įgaliojimų. Remiantis išdėstytais motyvais, teismas padarė išvadą, kad paduotas skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
III. Atskirojo skundo esmė
Atskiruoju skundu pareiškėja BUAB „Gona“ prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-02-04 nutartį, ir priimti naują nutartį – BUAB „Gona“ skundą tenkinti visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo motyvas, jog antstolis neturi teisės skelbti turto paieškos, nėra pagrįstas. Apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog LR CPK 620 straipsnis numato antstoliui galimybę skelbti paiešką dėl skolininko ar vaiko, kurių buvimo vieta nežinoma, tačiau apeliantės nuomone, nei ši teisės norma, nei kituose teisės aktuose įtvirtintos normos nedraudžia antstoliui inicijuoti/skelbti ir turto paiešką, jei tai reikalinga vykdomajam dokumentui įvykdyti. Nagrinėjamu atveju antstolis turėjo tiek teisę, tiek ir pareigą imtis veiksmų, kad būtų paskelbta BUAB „Gona“ transporto priemonių paieška, nes tik tokiu būdu Kauno apygardos teismo nutartis, kurią antstolis yra priėmęs vykdymui gali būti realiai įvykdyta - tik suradus turtą jis gali būti perduotas įmonei ir užtikrintas viešasis interesas.
2. Antstolis vykdydamas pareigas, nesiėmė visų galimų veiksmų, kurie yra būtini siekiant tinkamai įvykdyti teismo nutartį. Vieninteliai realūs antstolio veiksmai buvo išsiųsti raginimai buvusiam įmonės vadovui, įpareigojantys perduoti bankroto administratoriui visą turtą pagal įmonės balansą ir visus susijusius dokumentus, tačiau realiai surasti dingusio turto antstolis net nepabandė. Vykdydamas teismo nutartį dėl turto neperdavimo, antstolis privalo užtikrinti, kad turtas būtų faktiškai perduotas administratoriui ir atlikti visus reikiamus su tuo susijusius veiksmus. Be to už reikalavimo nevykdymą antstolis turėjo teisę ir realią galimybę kreiptis į teismą dėl baudos buvusiam BAUB „Gona“ vadovui skyrimo, tačiau to nepadarė.
3. Bankroto bylos iškėlimas susijęs su išskirtinėmis kreditorių teisėmis ir lūkesčiais atgauti įmonei patikėtą turtą. Šio pobūdžio bylose vyrauja viešasis interesas - maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, nes veiklą vykdžiusios įmonės likvidavimas neatsiejamai susijęs su plataus mąsto įtaka šalies civilinei apyvartai. Nors BUAB „Gona“ administratorė įvairiais būdais siekė, kad būtų pradėta BUAB „Gona“ turto paieška, tačiau nei Kauno apygardos teismas, nagrinėjantis bankroto bylą, nei teisėsaugos institucijos (atsisakiusios pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų) tokios paieškos nepradėjo. Turto ieškoti atsisakius dar ir antstoliui, BAUB „Gona“ bankroto byloje komplikuojasi galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus, kas neabejotinai pažeidžia ir viešąjį interesą. Atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą prioriteto teikimo viešajam interesui principą ir šio principo reikšmę, apeliantės vertinimu, susiklosčius tokioms aplinkybėms kaip šioje byloje, paieškos skelbimas nors ir eksplicitiškai nenumatytas LR CPK, tačiau šiuo atveju yra pateisinamas, pagrįstas ir galimas. Todėl, apeliantės nuomone, antstolis turėjo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad Kauno apygardos teismo nutartis būtų kuo greičiau ir racionaliau įvykdyta.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, atsisakant skelbti bankrutavusios įmonės turto paiešką, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (LR CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (LR CPK 585 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0071/14/01006 dėl turto perdavimo iš A. R. BUAB „Gona“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Lexforis“, naudai pagal Kauno apygardos teismo 2014-08-13 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. B2-2007-480/2014 (3 b.l. v.b. Nr. 0071/14/01006). Antstolei atsisakius tenkinti bankroto administratoriaus prašymą dėl BUAB „Gona“ priklausančių 54 transporto priemonių paieškos paskelbimo (22, 62 b.l. v.b. Nr. 0071/14/01006), 2015-01-19 pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų (66-68 b.l. v.b. Nr. 0071/14/01006). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad antstolė atsisakydama skelbti BUAB „Goda“ priklausančių transporto priemonių paiešką, elgėsi teisėtai, įstatymų nuostatų nepažeidė, kadangi antstolis turi teisę atlikti tik įstatyme numatytus veiksmus, o LR CPK transporto priemonių paieškos paskelbimo nereglamentuoja. Pareiškėja su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad antstolė nepagrįstai atsisako surasti bankrutavusios įmonės turtą, vengia įvykdyti Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo turinį, pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas, neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.
Visų pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, LR CPK 620, 621 straipsniai reglamentuoja ir leidžia antstoliui paskelbti tik skolininko ar vaiko paiešką. LR CPK 620 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylų kategorijos, kuriose antstolis, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, privalo skelbti skolininko paiešką per policiją – bylose dėl išlaikymo, dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojant sveikatą, taip pat atimant maitintojo gyvybę. Bylose dėl vaiko perdavimo, kai vaiko buvimo vieta nežinoma, antstolis privalo skelbti skolininko arba vaiko paiešką per policiją (LR CPK 620 straipsnio 2 dalis). Vykdant kitus sprendimus, kada skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, išieškotojo prašymu antstolis gali priimti patvarkymą skelbti skolininko paiešką per policiją, jeigu išieškotojas pateikia duomenis, kad jam nepavyko nustatyti skolininko gyvenamosios vietos, ir sumoka nustatyto dydžio paieškos išlaidas (LR CPK 620 straipsnio 3 dalis). LR CPK 624 straipsnio 2 dalyje nustatytos priverstinės vykdymo priemonės, kurių antstolis turi teisę imtis skolininkui per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą jo neįvykdžius. Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje nustatyta, kad vykdymo išlaidos už skolininko arba vaiko paieškos paskelbimą sudaro 4,00 Eur. Vykdomojo dokumento dėl konkretaus turto priteisimo vykdymo tvarka yra reglamentuojama LR CPK 765 straipsnyje, pagal kurį, kai išieškotojui yra priteisti tam tikri teismo sprendime nurodyti daiktai, antstolis paima tuos daiktus iš skolininko ar trečiojo asmens ir perduoda išieškotojui, o nesant galimybės įvykdyti vykdomąjį dokumentą jame nustatyta tvarka – antstolis surašo išieškojimo negalimumo aktą ir grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias LR CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis LR CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų, reglamentuojančių teismo sprendimų vykdymą, reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnis), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas įstatymų nuostatas, faktines bylos aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju antstolė galėjo imtis tik tokių priverstinių priemonių, kurios yra numatytos įstatyme, ir, kad transporto priemonių paieškos paskelbimo LR CPK nuostatos nereglamentuoja. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad išdėstytų įstatymo nuostatų sistemine analizė patvirtina, jog įstatyme esant imperatyviai nustatytiems atvejams, kada antstolis privalo skelbti paiešką, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įstatyminio pagrindo skelbti BAUB „Gona“ priklausančių transporto priemonių paiešką antstolė neturėjo.
Antra, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad konkrečiu atveju antstolei atsisakius skelbti transporto priemonių paiešką, apeliantė nebeturi kitų galimybių ginti bankrutavusios įmonės kreditorių teises. Atkreiptinas dėmesys, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (LR CPK 585 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolė skolininkui A. R. nevykdant vykdomajame rašte nurodytų veiksmų būtų kreipusis į teismą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – LR ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus; jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2896,00 Eur baudą. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto procedūros dėl byloje vyraujančio viešojo intereso turi vykti ne tik nuosekliai, bet ir kuo operatyviau. Įstatymų leidėjas nustato sankcijų taikymo galimybę asmenims, kurie trukdo operatyviai vykdyti bankroto procedūras (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1204/2014). Teisės normos, kurioje įstatymo leidėjas nustatė sankciją bendrovės vadovams, nevykdantiems teismo įpareigojimų per nustatytus terminus, pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius įmonės vadovus, ignoruojančios teismo sprendimų privalomumą; ja siekiama įmonės buvusį vadovą priversti kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius, su įmonės veikla susijusius, dokumentus, kad būtų galima kuo operatyviau vykdyti bankroto procedūras, nes nesant visų reikiamų bankrutuojančios įmonės dokumentų ir administratoriui neturint įmonės turto, tokiu atveju stabdomos bankroto procedūros, nukenčia sąžiningų kreditorių teisės (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-932/2014). Konkrečiu atveju teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje BUAB „Gona“ bankroto byloje Nr. B2-912-480/2015 administratorius prašymo dėl baudos bankrutavusios UAB „Gona“ buvusiam vadovui A. R. už 2014-06-30 Kauno apygardos teismo nutartyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą skyrimo nėra pateikęs. Taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2015-02-20 Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1270-480/2015, kuriuo ieškovės BUAB „Gona“ ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo A. R., ieškovei BUAB „Gona“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Lexforis“, 614523,95 Eur sumą, atitinkančią neperduoto turto – 54 transporto priemonių vertę; bylą reikalavimo dalyje dėl įpareigojimo atsakovą A. R. perduoti ieškovės BUAB „Gona“ administratoriui UAB „Lexforis“, UAB „Gona“ priklausančias 54 transporto priemones, nutraukė. Sprendimas įsiteisėjo 2015-03-24. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju siekiant įvykdyti 2014-06-30 Kauno apygardos teismo nutarties, priimtos UAB „Gona“ bankroto byloje, pagrindu išduotą 2018-08-13 Kauno apygardos teismo vykdomąjį dokumentą Nr. B2-2007-480/2014, nėra išnaudotos visos tiek LR CPK, tiek LR ĮBĮ numatytos procesinės priemonės. Konkrečiu atveju teismas pripažįsta, kad esant įsiteisėjusiam 2015-02-20 Kauno apygardos teismo sprendimu už akių dėl 614523,95 Eur sumos, atitinkančią neperduoto turto – 54 transporto priemonių vertės, priteisimo iš A. R., antstolei prieinamais būdais nesurandant duomenų apie BUAB „Gona“ priklausančių transporto priemonių buvimo vietą, būtų neprotinga reikalauti, kad antstolė privalomai imtųsi ieškoti skolininko turto kitais, įstatyme nenumatytais būdais.
Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Konkrečiu atveju apeliantė nepateikė pagrįstų įrodymų, kad bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių teisėtų interesų užtikrinimui yra išnaudotos visos LR CPK ir LR ĮBĮ numatytos teisinės priemonės bei, kad konkrečiu atveju antstolė atsisakydama skelbti transporto priemonių paiešką, pažeidė vykdymo proceso dalyvių interesus bei vykdymo procesą reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Įvertinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo antstolio veiksmus, atliktus vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais.
Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.