- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-18
- Bylos Nr.
- e2-1538-433/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06256-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- J. S.
- Advokatai
- Stasys Lileikis, Sandra Ponelienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei J. S. dėl garbės ir orumo pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) internetiniame portale (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Straipsnis). Straipsnyje buvo aptariamas ieškovas A. J. ir jo, kaip gydytojo, vykdoma veikla. Prie šio straipsnio esančioje komentarų skiltyje buvo patalpinti keli komentarai, kuriuose pateikta informacija, ieškovo nuomone, neatitiko tikrovės, todėl jį šmeižė, žemino jo garbę, orumą ir profesinę reputaciją, tarp jų – (duomenys neskelbtini) 14:16 iš įrenginio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), buvo parašytas komentaras: „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Komentaras). Ieškovas dėl šio ir kitų komentarų Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai pateikė 2018-01-19 skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo prašė inicijuoti ir atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 straipsnyje. Ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00156-18 pagal ieškovo skundą buvo nustatyta, kad Komentarą parašė atsakovė J. S.. 2018-07-25 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog atsakovės veika buvo tiek pavojinga, kad užtrauktų jai baudžiamąją atsakomybę pagal BK 154 straipsnį, tačiau, ieškovo nuomone, Komentaro viešas paskelbimas įžeidė jo garbę, pamynė žmogiškąjį orumą ir sumenkino jo profesinę reputaciją visuomenės akyse, dėl ko ieškovo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 1.114 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, be kita ko – garbę, orumą ir dalykinę reputaciją. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Taigi akivaizdu, kad manydamas, jog jo garbė ir orumas buvo įžeisti, ieškovas turi teisę CK 2.24 straipsnio pagrindu kreiptis į teismą, kad šios asmeninės neturtinės vertybės būtų apgintos (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Ieškovo nuomone, minėtų faktų visuma egzistuoja, todėl atsakovės veika paskelbiant Komentarą pripažintina kėsinimusi į ieškovo garbę, orumą ir profesinę reputaciją. Žinių paskleidimo fakto buvimą patvirtina tai, kad Komentaras buvo parašytas interneto portalo (duomenys neskelbtini) komentarų skiltyje po Straipsniu, t. y. viešai, ir su jame esančia informacija galėjo susipažinti bet kuris portalo skaitytojas. Komentare kategoriškai teigiama, kad ieškovui „(duomenys neskelbtini)“, kad „(duomenys neskelbtini)“, t. y. ieškovas yra apibūdinamas kaip (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o tai neabejotinai vertintina kaip Komentaro skaitytojams siunčiama žinia apie ieškovą A. J. kaip asmenį ir kaip gydytoją, bandant suformuoti neigiamą visuomenės požiūrį į jį. Kategoriški Komentaro išsireiškimai taip pat sudaro jame išdėstytos informacijos tikrumo įspūdį, t. y. kad atsakovė neva turi rimtą pagrindą ieškovą vadinti (psichiniu ligoniu) ir (duomenys neskelbtini), todėl jie negali būti laikomi nuomonės išreiškimu. Taigi, atsakovei parašius Komentarą, visuomenei apie ieškovą neabejotinai buvo paskleistos minėtos žinios. Iš Komentaro turinio aiškiai galima spręsti, kad jame skelbiama informacija būtent apie ieškovą, nes Komentare minimas vardas „(duomenys neskelbtini)“, todėl skaitant Straipsnį ir komentarus negali kilti abejonių, kad komentare kalbama apie tą patį asmenį, kurio veikla aptariama ir straipsnyje, t. y. ieškovą A. J.. Taigi, Komentaro kontekstas leidžia jį skaitantiems asmenims aiškiai nustatyti, kad jame skleidžiamos žinios yra apie ieškovą A. J.. Faktą, kad atsakovė savo Komentaru neabejotinai paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančias žinias, patvirtina ieškovo pateikiami įrodymai, kurie paneigia atsakovės teiginius, kad A. J. ne alternatyviu gydymu, o (duomenys neskelbtini) užsiima. Priešingai, nei teigia atsakovė, ieškovas nėra (duomenys neskelbtini), nes alternatyvios medicinos paslaugas teikia oficialiai, turėdamas galiojančią medicinos praktikos licenciją, bei yra išklausęs homeopatijos įvadinį kursą ir paliatyvios pagalbos kursus, todėl ieškovas yra pilnateisis gydytojas homeopatas ir šia veikla užsiima legaliai. Kad homeopatija pagal galiojančius teisės aktus priskiriama prie alternatyvaus gydymo rūšių ir yra licencijuojama veikla, profesija „gydytojas homeopatas“ yra Lietuvos Respublikos gydytojų profesinių vardų sąraše (Sveikatos apsaugos ministro 2004-02-02 įsakymo Nr. V-43 trečio priedo 64 punktas), o taip pat homeopatija priskiriama ambulatorinėms sveikatos priežiūros paslaugoms (Sveikatos apsaugos ministro 2006-04-11 įsakymu Nr. V-273 dėl 2004-05-14 įsakymo Nr. V-364 pakeitimo patvirtinto Licencijuojamų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo 56 punktas). Dokumentai, kad ieškovas turi teisę dirbti gydytoju homeopatu, yra jo internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), taigi, prieinami viešai, o ir pati atsakovė ikiteisminio tyrimo metu per apklausą prisipažino, kad domisi jo veikla, todėl ji negalėjo nežinoti apie ieškovo veiklos teisėtumą. Tai reiškia, kad ji, net ir žinodama apie ieškovo veiklos legalumą ir tai patvirtinančius viešus informacijos šaltinius, tyčia paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją internete, jog ieškovas yra (duomenys neskelbtini). Žmonių apgaudinėjimu ji ieškovą dar kaltino ir kitoje komentaro dalyje („(duomenys neskelbtini)“), o tai reiškia, kad apšmeižė jį sukčiaujant ne atsitiktinai, o tyčia, juo labiau, kad pati per apklausą tvirtino, jog ji komentarų internete neapgalvotai nerašo. Toliau komentare atsakovės teiginiais („(duomenys neskelbtini)“) ir („(duomenys neskelbtini)“) formuojama visuomenės nuomonė, kad ieškovas turi rimtų problemų su psichine sveikata, o tokiu būdu pakertamas pasitikėjimas juo kaip žmogumi ir kaip gydytoju, ypač turinčių medicininį išsilavinimą pacientų tarpe. Šie teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi atsakovė pati yra gydytoja, todėl negali nežinoti, kad medikų bendruomenėje „(duomenys neskelbtini)“ (kuris, atsakovės teigimu, seniai ieškovui priklauso) turėjimas yra suprantamas kaip žmogaus pripažinimas neveiksniu. Dėl to šiam žmogui draudžiama užsiimti gydytojo praktika, nes jis negali atsakyti už savo veiksmus, taigi, atsakovė negalėjo „(duomenys neskelbtini)“ termino pavartoti atsitiktinai, juo labiau apklausos metu ji dėl „(duomenys neskelbtini)“ nesiteisino, todėl akivaizdu, kad šį apibūdinimą ieškovo atžvilgiu ji panaudojo neatsitiktinai. Ieškovui, kaip gydytojui, yra privalu kiekvienais metais tikrintis sveikatą, ir nė karto nebuvo nustatyta, kad jis yra neveiksnus ir negali dirbti gydytoju, nes tokiu atveju būtų panaikintas jo medicinos praktikos licencijos galiojimas. Taigi, viešai paskleidus šią tikrovės neatitinkančią informaciją, visuomenė daugiau nepasitikės ieškovu ir jo veiklos skaidrumu, jį apkalbės, abejos jo kvalifikacija, todėl darytina neginčytina išvada, jog Komentaro teiginiais buvo įžeisti ieškovo garbė ir orumas, sumenkinta jo savivertė ir profesinė reputacija ir jis buvo pažemintas visuomenės akyse. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta, kad asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti atlyginti jo garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šioje teisės normoje taip pat numatyta prezumpcija, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Atsižvelgiant į šią prezumpciją ir į tai, kad prie ieškinio pateikiami įrodymai, paneigiantys atsakovės komentaro teiginius, ieškovo nuomone, egzistuoja visuma faktų, leidžiančių daryti išvadą, kad tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu jo garbė ir orumas buvo įžeisti ir turėtų būti ginami, todėl ieškovas prašys teismo tai daryti priteisiant jam iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovo vertinimu, dėl patirtų neigiamų emocinių išgyvenimų, žalos jo profesinei reputacijai, sumažėjusio į jį besikreipiančių klientų srauto ir pajamų iš profesinės veiklos netekimo, netikrumo dėl ateities, ar jis dar galės dirbti pagal savo profesiją, jis patyrė 3000 Eur dydžio neturtinę žalą. Nors ieškovas tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių jam padarytos neturtinės žalos dydį, pateikti negali, nes jų neturi, tačiau prašo teismo atkreipti dėmesį į kasacinio teismo praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo ir įrodinėjimo klausimais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisnius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Kasacinis teismas neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimu taip pat yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Gydytojo profesija yra prestižinė, bendraujant su pacientais ir teikiant jiems paslaugas yra labai svarbus jų ir gydytojo tarpusavio pasitikėjimas, o Komentaru paskelbtos tikrovės neatitinkančios žinios neabejotinai sugriovė pasitikėjimą ieškovu. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad po kreipimosi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą dėl to, kad Straipsnyje yra pateikiama šmeižikiška, tikrovės neatitinkanti informacija, įžeidžianti jo garbę, orumą ir menkinanti jo profesinę reputaciją, Straipsnis bei Komentaras buvo pašalinti ginčą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsprendus taikiu susitarimu, tačiau tai neatima iš ieškovo teisės prašyti atsakovės atlyginti dėl Komentaro paskelbimo jam padarytą neturtinę žalą, kadangi žala ieškovo garbei, orumui ir reputacijai buvo daroma nuo Komentaro paskelbimo momento iki prieigos prie jo ir Straipsnio pašalinimo. Taigi, anksčiau nurodyti argumentai ir ieškovo pateikti juos pagrindžiantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, paskelbdama Komentarą, nepagrįstai ieškovą pavadindama (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. viešai paskleisdama apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri pažemino jį visuomenės akyse, įžeidė jo garbę ir orumą bei stipriai pakenkė jo profesinei reputacijai, tokiu būdu jam padarė žymią neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dėl Komentaro paskelbimo nuolat patyrė ir toliau patirs stiprius neigiamus emocinius išgyvenimus, viešą pažeminimą ir bus sudėtinga susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą juo kaip gydytoju, ieškovas mano, jog prašoma priteisti 3000 Eur neturtinės žalos suma yra teisinga, protinga ir pagrįsta. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė atsikirtimuose į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Komentaru paskleidė savo nuomonę, o ne duomenis CK 2.24 straipsnio prasme; atsakovės nuomonė (Komentaras) turi faktinį pagrindą, t.y. atitinka minimalaus nuomonės pagrindimo kriterijų, įtvirtintą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje; internetinėje erdvėje dar prieš Komentaro publikavimą buvo paskelbti ir yra iki šiol skelbiami bei nepaneigti analogiško turinio atsiliepimai apie ieškovą; atsakovės nuomonė komentare iš esmės atkartojo pakomentuotoje publikacijoje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ nurodytą informaciją; savo nuomonę atsakovė skelbė siekdama teisėto tikslo, t. y. ne siekdama ieškovą žeminti ar menkinti ieškovo garbę bei orumą, o turėdama pozityvių tikslų – norėjo išryškinti ieškovo kaip gydytojo, veiklos prieštaringumą, kuris tiesiogiai susijęs su kitų žmonių (pacientų) sveikata, veiklos trūkumus; visuomenė (pacientai) turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti tokią nuomonę, o atsakovė turi pareigą informuoti ir dalintis tokia nuomone su visuomene (pacientais); atsakovė paskelbė nuomonę (Komentarą) komentarų skiltyje, kurioje vyko vieša ir aktyvi diskusija apie ieškovą, skaitytojai dalinosi vertinimais apie jo, kaip gydytojo, veiklą. Be to, anot atsakovės ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų ir/ar realaus savo garbės ir orumo pažeminimo, o taip pat neįrodė, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė neturtinę žalą. Atsakovė nurodo, jog jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius jokių baudžiamąjį įstatymą atitinkančių veikų požymių, o jo metu apklausti komentarų autoriai nurodė faktines aplinkybes, patvirtinančias komentaruose paskelbtus teiginius apie ieškovą. Atsakovė pažymėjo, jog Komentaru paskelbta jos nuomonė apie ieškovą yra pagrįsta asmenine atsakovės patirtimi bendraujant su ieškovu, stebint jo darbinę veiklą, jo viešus pasisakymus apie gydytojo profesiją, jo mokslo rezultatus, girdint kolegų, ieškovo mokslo draugų bei pacientų atsiliepimus ir dėl kitų panašių aplinkybių. Anot atsakovės Komentare yra pateiktas subjektyvus ieškovo asmens ir jo veiklos vertinimas, išsakant, kaip atsakovė supranta Publikacijoje pateiktą informaciją ir viešojoje erdvėje apie ieškovą pateiktą informaciją bei įvertindama visą subjektyvią tiek tiesioginio bendravimo su ieškovu patirtimi, tiek kolegų, dirbančių vienoje darbovietėje atsiliepimus apie ieškovą. Be to, Komentare atsakovės vartojama kalba, kurią ji naudojo savo nuomonei išsakyti, turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad internete, komentarų skiltyse po įvairiais straipsniais vykstančiose diskusijose būdingos aštresnės, „natūralios“ kalbos konstrukcijos, didesnis emocionalumo lygis, vartojami įvairūs epitetai, palyginimai, keliama mažiau reikalavimų kalbos taisyklingumui. Todėl anot atsakovės, Komentare jos vartojami teiginiai ir išsireiškimai neturėtų būti traktuojami kaip teisinis įvykių kvalifikavimas, kadangi atsakovė neturi nei atitinkamo (teisinio) išsilavinimo, nei intencijos pateikti oficialius kaltinimus, o tik išsakė savo asmeninę bendravimo ir darbo vienoje darbovietėje su ieškovu patirtimi pagrįstą nuomonę. Komentaras, pagal naujienų portalo (duomenys neskelbtini) politiką, praėjus kelioms savaitės po Publikacijos paskelbimo buvo pašalintas kartu su kitais po Publikacija paskelbtais komentarais ir šiai dienai nėra skelbiamas. Be to, Komentare paskelbtos informacijos apie ieškovo nesąžiningumą pacientų atžvilgiu faktinį pagrindą taip pat patvirtina Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą cituojami liudininkų parodymai, pavyzdžiui, M. V., kurios velionę tetą gydė ieškovas, nurodė: „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.“. Todėl atsakovės asmeninė patirtis, tiek kitų asmenų (pacientų bei kolegų) parodymai apie patirtį bendraujant su ieškovu patvirtina, kad yra pakankamai duomenų ieškovą vertinti kaip nesąžiningą pacientų atžvilgiu asmenį. Be to, atsakovė nurodo, jog nuo 2015 metų ir vėliau iki šiol yra viešai skelbiama nepaneigta analogiško Komentaro turiniui informacija apie tai, kad ieškovas yra nepatikimas, apgaudinėja pacientus ir kt., pavyzdžiui, interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), nurodyta informacija savo turiniu analogiška atsakovės Komentare apie ieškovo veiklą padarytai išvadai, kuri yra iki šios dienos pasiekiama kiekvienam suinteresuotam asmeniui, priešingai nei atsakovės Komentaras, kuris po kelių savaičių nuo paskelbimo dienos buvo pašalintas. Todėl, anot atsakovės viešai paskelbtos informacijos atkartojimas negali būti pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę ir/arba įpareigoti atsakovė atlyginti neva dėl to kilusią žalą. Be to, atsakovės nuomonė yra grįsta ir iš esmės tik atkartoja Publikacijoje pateiktą informaciją. Atsakovė paskelbė Komentarą siekdama teisėto tikslo, t. y. informuoti visuomenę apie ieškovo kaip gydytojo savybes ir veikimo būdus, kurie atsakove tapo žinomi dirbant su ieškovu vienoje darbovietėje, tam, kad visuomenė (pacientai) būtų atidūs, žinotų apie galimas rizikas, gydantis pas ieškovą bei nepatirtų panašių situacijų, kurios buvo aprašytos Publikacijoje. Be to, anot atsakovės ji turi pareigą informuoti visuomenę, siekdama apsaugoti kitus pacientus nuo jiems galimai gręsiančio pavojaus, viešai skelbti savo vertinimą apie tokį specialistą, kuris, jos kaip profesionalės nuomone, nėra patikimas. Atsakovė savo Komentaru nesiekė įžeisti ieškovo kaip žmogaus, nevertino jo asmeninių, nesusijusių su profesine veikla savybių, o priešingai, visu Komentaru perteikė išskirtinai ieškovo profesinės veiklos ir su tuo susijusį vertinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovė bei jos atstovės teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš esmės pakartojo atsikirtimuose į ieškinį išdėstytus motyvus. Papildomai nurodė, jog ieškovas yra gydytojas, teikiantis viešąsias paslaugas, todėl jis laikytinas viešuoju asmeniu ir, todėl Komentare atsakovė išreiškė savo nuomonę apie ieškovą, siekiant informuoti visuomenę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių paaiškinimais bei byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) 14:16 val., internetiniame portale (duomenys neskelbtini) prie paskelbto straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ patalpino tokio turinio komentarą: „(duomenys neskelbtini)...“ (toliau – Komentaras).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo asmens garbės ir orumo įžeidimą grindžia tuo, kad atsakovės Komenatare teiginiai: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ formuoja visuomenės nuomonę, jog ieškovas turi rimtų problemų su psichine sveikata, todėl prarandamas pasitikėjimas juo kaip žmogumi ir kaip gydytoju, turinčių medicininį išsilavinimą. Po šio Komentaro sumažėjo atsakovo profesinė reputacija, į jį besikreipiančių klientų srautas bei atsakovas neteko pajamų iš savo profesinės veiklos.
Atsakovė teigia, jog Komentaruose yra pateikta jos pagrįstą nuomonė apie ieškovą, o atsakovės kalba, kurią ji panaudojo savo nuomonei išsakyti yra „aštresnė“, „natūrali“, nes anot atsakovės tokiose diskusijose egzistuoja didelis emocionalumo lygis, vartojami įvairūs epitetai, palyginimai ir keliama mažiau reikalavimų kalbos taisyklingumui.
Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nuomonė yra apibūdinta kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Šio įstatymo 2 straipsnio 88 dalyje žinia yra apibūdinta kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis Nr. 3K-3-141-690/2016). Teismas, vertindamas atsakovės paskelbtus ginčo objektu virtusius teiginius bei nuomonę, atsižvelgia į tai, jog teiginiai ir nuomonė buvo paskelbti internetiniame portale prie publikacijos „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo paminėtas ieškovas bei jo taikytas pacientų gydymas, kuris sukėlė įtarimų dėl jo teisėtumo ir efektyvumo. Visos šios publikacijos kontekstas yra susijęs su ieškovu ir yra neigiamo pobūdžio. Susipažinus su atsakovės paskelbto viso komentaro pobūdžiu anksčiau paminėtos publikacijos kontekste darytina išvada, jog paskelbtas komentaras yra atsakovės reakcija į publikacijoje nurodytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 str.). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokiu paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013, kt.). Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo.
Taikant civilinę atsakomybę dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo, būtina konstatuoti, kad buvo paskleista informacija (žinia). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindas yra tas, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įrodymais. Kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).
Teismo vertinimu, atsakovė teiginiais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, formuoja visuomenės nuomonę, kad ieškovas turi psichikos sutrikimų, šie teiginiai laikytini atsakovės paskleista žinia. Teiginyje „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgiant į komentaro konstrukciją, teismo vertinimu yra nurodoma vertinamojo pobūdžio apibendrinta informacija, prielaidos apie ieškovą, subjektyvi atsakovės nuomonė dėl tam tikrų aplinkybių, todėl šis teiginys laikytinas atsakovės paskelbta nuomone apie ieškovą. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje, esančiame Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiama žodžio (duomenys neskelbtini) reikšmė, - „(duomenys neskelbtini)“. Frazeologijos žodyne pateikiama sąvokos „(duomenys neskelbtini)“ reikšmė, - (duomenys neskelbtini), t. y. jis gavo (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini); turi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)“. Atsakovės teiginiai bei nuomonę, akivaizdžiai formuoja ieškovo vertinimą kaip neveiksnaus asmens. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas būtų įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse. Teismas daro išvadą, kad atsakovė teiginiais ir nuomone įžeidė ieškovo garbę ir orumą, sumenkino jo savivertę ir profesinę reputaciją bei ieškovas buvo pažemintas visuomenės akyse.
Pažymėtina, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis); pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie yra nesąžiningi, neturi objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė
Teismo vertinimu, aukščiau minėta paskleista žinia neatitinka tikrovės ir žemina asmens garbę ir orumą, nes ieškovas yra vadinamas neetiškais žodžiais, yra nepagarbiai atsiliepiama apie jo asmenybę, užimamas pareigas, protinius sugebėjimus, bendravimo įgūdžius. Atsakovės ieškovui priskirtos savybės „(duomenys neskelbtini)“, „jis ne alternatyviu gydymu, o (duomenys neskelbtini) užsiima“, „(duomenys neskelbtini)“ pagal savo prasmę yra užgaulios ir žeminančios, atsižvelgiant į pateiktos informacijos kontekstą buvo pavartotos siekiant įžeisti, pažeminti ieškovo asmenį. Iš atsakovės paskleistų teiginių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ turinio matyti, kad jie yra tvirtinamojo pobūdžio, o jų formuluotė bei informacijos pateikimo konstrukcija sudaro pagrindą teismui pripažinti, kad paskleisti faktai žemina ieškovo garbę ir orumą bei neatitinka tikrovės, todėl konstatuotinas ieškovo A. J. garbės ir orumo įžeidimas.
Byloje nustatyta, jog ieškovas turi galiojančią medicinos praktikos licenciją Nr. MPL-07750, suteikiančią teisę verstis medicinos gydytojo profesine kvalifikacija. Kauno medicinos universiteto profesinės kvalifikacijos pažymėjimai patvirtina, jog ieškovas 2007 m. sausio 15 d. Kauno medicinos universiteto Vidaus ligų klinikoje baigė kursus „Įvadinis kursas „Homeopatija“ visų profesinių kvalifikacijų gydytojams, bei 2007 m. vasario 24 d. Kauno medicinos universiteto Slaugos ir rūpybos katedroje baigė kursus „Paliatyvioji pagalba“ įvairių specialybių gydytojams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas neturi teisės verstis medicinos gydytojo profesine veikla.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014).
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvada, jog atsakovė Komentare išreiškė ir savo nuomonę apie ieškovo kaip asmenį (gydytoją), ir paskleidė teiginius, tačiau jos nuomonė ir teiginiai išreikšti neetiškai ir nesąžiningai, t.y. įžeidžiant atsakovo garbę ir orumą. Nesutiktina su atsakovės teiginiu, jog neturėdama atitinkamo (teisinio) išsilavinimo, anot atsakovės, ji kitaip negalėjo išreikšti savo nuomonės. Pažymėtina, jog atsakovė pati yra gydytoja, t.y. turintį aukštąjį išsilavinimą, todėl asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą, turi žinoti ir suprasti, kokie išsireiškimai yra nekorektiški, neetiški, užgauliojantys ir pan.
Reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas taip pat turi įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, kaltę, atsiradusią žalą ir priežastinį ryšį). Teismui pripažinus paskleistus duomenis žeminančiais ieškovo garbę ir orumą bei neatitinkančiais tikrovės laikytina, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. gerbti kito asmens garbę ir orumą, pažeidimu. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovui kilo neturtinė žala, pasireiškusi neigiamomis emocijomis ir išgyvenimais, viešu pažeminimu, pablogėjusia ieškovo dalykine reputacija.
Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas prieina prie išvados, kad ieškovas įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas ir pagrindė neturtinės žalos atsiradimo faktą. Nustačius, kad egzistuoja visi nurodyti elementai, būtini civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį kilti, spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo, esant tokiam ieškinio reikalavimui, ir nustatytinų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų (CK 6.250 straipsnis).
Nors atsakovė tvirtina, jog ieškovas yra viešas asmuo, teismas daro priešingą išvadą. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovas yra viešas asmuo dėl savo einamų pareigų, veiklos ir visuomeninės padėties.
Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės CK 2.24 straipsnio 6 dalyje nurodytu pagrindu, kadangi iš byloje esančių duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog ieškovas yra viešas asmuo CK 2.24 straipsnio 6 dalies prasme, kad duomenys yra paskelbti apie tokio asmens valstybinę ar visuomeninę veiklą ar kad ieškovui turėtų būti taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga.
Ieškovas neturtinę žalą, kurią jam padarė atsakovė, paskleisdama tikrovės neatitinkančius, žeminančius ieškovo garbę ir orumą duomenis, įvertino bendra 3 000,00 Eur suma. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.205 straipsnio 1 dalis). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos žalos pasekmes, žalą padariusios asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis Nr. 3K-3-342/2010). Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, tai yra tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje. Neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise. Vadinasi, teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises. Pažymėtina, kad esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis Nr. 3K-3-417/2013).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas iš kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; kt.). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-81/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl padarytos neturtinės žalos dydžio įvertina jos padarymo pasekmes (ieškovui sukėlė neigiamas emocijas bei išgyvenimus, ieškovo darbinei ir visuomeninės veiklos aplinkai, su kuria bendrauja ieškovas, galėjo kilti abejonių dėl ieškovo reputacijos, gero vardo), šią žalą padariusio asmens kaltę (neetiškai išreiškė savo nuomonę), jo turtinę padėtį (teismui nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis). Ieškovas reikalauja priteisti jam iš atsakovės 3 000,00 Eur, tačiau, pažymėtina, jog ieškovas nepateikė teismui duomenų ir įrodymų (CPK 178 straipsnis), jog paskelbti duomenys sukėlė jam ilgalaikes pasekmes, jog ieškovas turėjo sveikatos problemų, susijusių su duomenų paviešinimu, ar stipriai pakenkė jo reputacijai arba buvo sukelti kiti itin neigiami ieškovo profesinei veiklai padariniai, todėl, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismų praktiką bei minėtas bylos aplinkybes, ieškovo reikalaujamos neturinės žalos dydis mažintinas iki 300 Eur. Esant šioms aplinkybėms ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteistina 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.24, 6.245, 6.250 straipsniai).
Ieškinį patenkinus iš dalies, remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 10 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovės priteistinas 7 Eur dydžio žyminis mokestis (68 Eur x 10 proc.).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai bei atmestų ieškinio reikalavimų daliai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš šalių nepriteisiamos.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-288 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. S., gim. (duomenys neskelbtini), 300 Eur (trys šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 7,00 Eur (septyni eurai) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.