Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-03-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-136-549/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-08
Bylos Nr.
II-136-549/2024
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00050-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Pažeidėjas
A. M.
Advokatai
Matėja Vailda Bagdonė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-136-549/2024Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00050-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.10.3.; 21.10.4. (S)
Registro objektas ROIK: 24229151899KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. kovo 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. M., jo atstovei advokato padėjėjai Vaildai Matėjai Bagdonei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau ir pareiškėjas), gyvenančio (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen., Klaipėdos rajonas, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2024-01-25 nutarimo Nr. 30-ANR_N-809-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos 2024-01-25 nutarimu Nr. 30-ANR_N-809-2024 A. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 800,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad jis 2024-01-08, 13 val., 30 min., Jaunystės g. 26, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Kia Motors Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 0,52 prom. neblaivumas (girtumas), po paklaidos nustatytas 0,50 prom. neblaivumas (girtumas). Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. skundu prašo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, netaikyti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti atėmimo, bei panaikinti neteisėtai paskirtą piniginę baudą.

Skunde nurodoma, kad Institucijai jis teikė prašymą 2024-01-24 10 val. paskirtą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prie bylos prijungti policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašus, bei policijos transporto priemonės išorės ir vidaus vaizdo ir garso įrašus, darytus 2023-11-08 nuo 13 val. 30 min iki 14 val. 00 min., bei pateikti juos jam susipažinti atsiunčiant elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@yahoo.com. Tačiau į šį prašymą laiku niekaip reaguota nebuvo, tik jis buvo informuotas, kad 2024-01-24 11.15 val. priimtas nutarimas Atsakymą į prašymą gavo kitą dieną po priimto nutarimo, todėl tai galima traktuoti kaip grubų tarnybos ir asmens teisių pažeidimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog transporto priemonės sustabdymo metu pareigūnams paaiškino, kad alkoholinį gėrimą vartojo sausio 8 d., ryte, grįžęs po paros tarnybos, norėjo eiti ilsėtis, todėl, pavalgęs, išgėrė pintą 0.568 1., alaus, tačiau neužilgo paskambinęs sūnus pasakė, kad sugedo jo automobilis, išbėgo iš variklio tepalas ant gatvės ir paprašė atvežti nauja tepalo filtrą ir tepalo, paaiškino, kad susiremontuos vietoj. Tuo metu A. M. jautėsi gerai, nemanė, kad dėl tokio nestipraus alkoholio kiekio ir dar pavalgius gali būti kokių neigiamų pasekmių. Tačiau, Kelių policijos skyriaus pareigūnė G. R. protokole savavališkai, neatsižvelgdama į išsakytus vairuotojo A. M. paaiškinimus, kad alkoholis buvo vartotas prieš gerą pusvalandį, surašė įrašė, kad A. M. nurodė, jog „vakar vartojau alkoholį, o šiandien prieš valandą išgėriau vieną alaus, su padarytu pažeidimu sutinku ir gailiuosi“. Pareigūnė grubiai pažeidė tarnybos įstatymą, rašydama melagingus parodymus, kurių dėl mažo šrifto, didelio šalčio ­– 22 C0 ir skubos į ligoninę, neperskaitęs pasirašė, net nemanydamas, kad pareigūnai tarnyboje gali taip nesąžiningai savivaliauti, pažeisdami įstatymą ir žmogaus teises, rašydami netiesą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog sausio 8 d. oro temperatūra siekė 22 laipsnius, kai tuo tarpu alkotesterio Drager Alcotest 7510 naudojimo instrukcijos techniniai duomenys darbinės temperatūros galimybes rodo tik iki -10 laipsnių šalčio, kas suteikia didžiulę galimybę spręsti, kad dėl šios priežasties buvo parodytas netikslus alkoholio rodmuo. Pirmu bandymu patikrinus A. M. blaivumą alkotesteriu, buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,52 promilės, atlikus antrą bandymą, nustatytas 0,50 promilės lengvas neblaivumo laipsnis.

Netikėdamas alkotesterio parodymais, pareiškėjas važiavo tyrimui į Klaipėdos universiteto ligoninę. Pažymima, kad protokolas pradėtas rašyti 13:59, tačiau niekur nėra žymimas protokolo surašymo pabaigos laikas, kas yra teisinė spraga, minint vienos valandos laiką, kraujo tyrimui pateikti medicinos įstaigoje. Be to, nuo Jaunystės g. 26 iki Liepojos 41, yra preliminariai, 30 min. kelio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas tikrai nepraleido jam skirto vienos valandos laiko, nes medicinos pažymoje pažymėtas atvykimo laikas 15:03 val.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog 2024-01-08 15:03 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, kad pirmas A. M. neblaivumo patikrinimas prietaisu „Drager Alcotest 5510“ medicinos įstaigoje atliktas 15:11 val., rezultatas 0,39% antras –15:21 val. rezultatas 0,36%. Padaryta išvada – BLAIVUS. Pareiškėjo nuomone, policijos pareigūnai, priimdami nutarimą, privalo vadovautis medicinos duomenų parodymais, tam ir yra įstatyme numatyta, kad asmuo turi teisę kreiptis į medicinos įstaigą, kad duomenys dėl neblaivumo būtų tikslūs, tačiau šiuo atveju medicininė pažyma apie asmens blaivumą buvo visiškai ignoruota, kas yra grubus teisės ir žmogaus į teisę pažeidimas.

Skunde nurodoma, kad sprendžiant A. M. atsakomybės klausimą, vadovaujantis teismų formuojama praktika analogiškose bylose, bei tai, kad medicininės apžiūros metu nustatytas neblaivumas pagal nustatytą mažesniąją iš dviejų patikrinimų normų, t. y. 0,36 +/- 0,017 promilės, daroma išvada, kad neblaivumas neviršija ANK 422 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatytą minimalų neblaivumo laipsnį, už kurį numatyta atsakomybė. Pareiškėjas pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje yra duomenų apie tai, kad jo neblaivumas buvo nustatytas su sertifikuotu, patikrą praėjusiu prietaisu – alkotesteriu „Drager ALCOTEST 5510“, negauta duomenų, kad prietaisas buvo netinkamas naudoti, todėl nėra pagrindo abejoti jo parodymais. Taip pat nenustatyta duomenų, kad buvo pažeista nustatyta asmens neblaivumo patikrinimo tvarka.

Remiantis šiomis aplinkybėmis konstatuotina, jog A. M. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, požymių ir nėra tikslinga skirti administracinę nuobaudą.

Skunde taip pat pažymima, kad A. M. kaltę padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje (skunde nurodoma 6 dalyje) numatytą administracinį nusižengimą neigia ir mano, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir piniginė nuobauda yra neteisėtas. Tačiau pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tai motyvuoja tuo, jog neginčytina, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau, net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai, nes jis administracinį nusižengimą padarė Klaipėdos mieste, todėl nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h, kadangi administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas, to toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, be to, jis šioje vietovėje žino eismo sąlygas, patį kelią, todėl šios aplinkybės mažino padarytas administracinio nusižengimo pavojingumą. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, t. y. vairuodamas buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Svarbu ir tai, kad nusižengimas padarytas šviesiu paros metu, kas taip pat mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. Pagal teismų praktika, esant nurodytomis aplinkybėmis, yra pagrindas teigti, kad nors jo padaryta veika ir atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau ją realizavo gana formaliai, kadangi, net Klaipėdos AVPK protokole ar nutarime nėra užfiksuota, kad būtų vairavęs ar manevravęs įtartinai ar pan.

Pasisakant dėl kaltės, pareiškėjas pažymi, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Jautėsi blaivus. Alkoholį vartojo tik lengvą ir nedidelį kiekį, galimai, dėl buvusio -22 laipsnių temperatūros lauke, ką teigia ir medikai, alkoholis organizme užlaikė kitaip, nei prie normalios, kūnui įprastos, temperatūros. Be to, alkotesteris tikslius rodmenis gali parodyti tik iki -10 laipsnių temperatūros. A. M. buvo įsitikinęs, jog alkoholis bus išsiskaidęs – administracinį nusižengimą padarė alkoholį vartojęs prieš nedaug laiko ir neapskaičiavo, kad toks mažas išgerto alkoholio kiekis bus alkotesteriu fiksuotas. Be to, pažeidimą padarė dėl skubos padėti nelaimėje sūnui. Teisinį pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas sudaro ir pareiškėjo asmenybė: jis yra baigęs Klaipėdos jūreivystės mokyklą ir įgijęs motoristo kvalifikaciją. Tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjo 1996-04-12 (duomenys neskelbtini), nuo 1997-12-15 tarnybą tęsė P(duomenys neskelbtini) katerio mechaniku, 2024-01-01 paskirtas į VSAT (duomenys neskelbtini) specialisto pareigas. Vidaus tarnybos stažas 2024-01-01 – 29 m. 9 mėn. 25 d. A. M. charakterizuojamas teigiamai, už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą, profesionalumą, sumanumą ir gerus darbo rezultatus A. M. ne kartą skatintas ir apdovanotas. Padarytas administracinis nusižengimas visiškai atsitiktinis ir neatspindintis antivisuomeninio požiūrio į galiojančias teisės normas, kadangi, turėdamas ilgą vairavimo stažą, iki šio nusižengimo padarymo nėra padaręs beveik jokio teisės pažeidimo, todėl ir neatėmus teisės vairuoti ir neskyrus piniginės nuobaudos, persiauklės.

Tačiau pareiškėjas pažymi, kad medicininė pažyma prieštarauja policijos protokolui ir nutarimui, nes neblaivumas buvo nustatytas 0,36 promilės, kas neužtraukia ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos atsakomybės, todėl būtina vadovautis pateiktomis medicininėmis pažymomis, kuriose aiškiai galima suprasti, kad asmuo alkoholio vartoti vakare negalėjo būdamas tarnyboje, o policijos skyriaus specialistė G. R. savavališkai surašė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, pažeisdama ne tik pareiškėjo, bet ir darbo taisykles, rašydama melagingus, išgalvotus faktus apie alkoholio vartojimą iš vakaro, kas yra neįmanoma.

Šalies argumentai

Pareiškėjas remiasi gausia teismų praktika ir mano, kad yra teisinis pagrindas svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą ir panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę bei nuobaudą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą, Institucija prašo skundo netenkinti. Pažymima, kad Institucija su A. M. skundu nesutinka. A. M. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Anksčiau yra baustas administracine tvarka. Byloje surinkti įrodymai, taip pat ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 359/2024(01) dėl kraujo tyrimo (A. M. kraujas paimtas 2024-01-08 15.04 val., kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,47 promilės etilo alkoholio) patvirtina, kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir A. M. skyrė minimalaus dydžio nuobaudą už padarytą nusižengimą. Jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, pareiškėjas nepateikia, todėl A. M. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-01-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-809-2024 be pakeitimų. Taip pat prašoma skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje A. M. prašė jo skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Paaiškino, kad jis šeimoje buvo vienintelis dirbantis asmuo, nes sutuoktinė yra bedarbė, todėl finansiškai vienas išlaikė šeimą. Tačiau dėl padaryto nusižengimo ne tik gavo didelę baudą ir neteko teisės vairuoti, tačiau buvo atleistas iš darbo, prarado pensiją. Šiuo metu yra bedarbis, tačiau neturėdamas teisės vairuoti, neturi ir galimybės susirasti naują darbą. Gyvena kaime, kuriame įsidarbinti galimybių nėra, o važinėti į miestą visuomeninių transportu tiesiog neįmanoma. Nors sutuoktinė ir turi teisę vairuoti, tačiau būtų gana sudėtinga kasdien jį vežioti į darbą. Juo labiau, kad ji pati ieškosi darbo. Netekęs teisės vairuoti, tiesiog pasijuto beviltiškoje padėtyje, neteko visų normalaus gyvenimo sąlygų. Savo kaltę pripažįsta ir labai apgailestauja dėl padaryto pažeidimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti pareiškėjui skirtos administracinio poveikio priemonė terminą iki 3 mėn. Nurodė, kad medicininės apžiūros metu buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas yra blaivus. Tačiau atliktas kraujo tyrimas patvirtino neblaivumą, todėl panaikinti baudos nebeprašo. Prašo įvertinti, kad pareiškėjas nusižengė ne tyčia, nes grįžęs po naktinio budėjimo, nemiegojęs, išvargęs, išgėrė vieną alaus, todėl galėjo suklysti vertindamas savo būklę. Pareiškėjas nevairavo piktavališkai, nes skubėjo padėti sūnui, kurio automobilis sugedo, nesuvokdamas, jog yra neblaivus. Pareiškėjas yra nepriekaištingos reputacijos, nors yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nuobaudų neturi, buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Be to, iš alkotesterio instrukcijos matyti, kad esant didesniam nei -10 Co, jo parodymai nėra tikslūs. Po valandos pareiškėjas įpūtė leistiną normą. Vertinant nuvykimo į medicinos įstaigą laiką, reikia atsižvelgti, kad iš jo nėra pašalinamas protokolo surašymo ir nuvažiavimui būtinas laikas. Pareiškėjas buvo pareigūnas, todėl neteko darbo, dėl ko teisės vairuoti grąžinimas turėtų daugiau naudos visuomenei, nei jos atėmimas. Teismų praktikoje, pvz. bylose II-601-563/2022, II-457-972/2023 panašiais atvejais, specialiosios teisės atėmimas buvo sutrumpintas iki 3 mėnesių, ko prašo ir šiuo atveju.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. ginčijo savo kaltę, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, motyvuodamas tuo, kad 2024-01-08 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte buvo padaryta išvada, jog jis yra blaivus, nes atlikus patikrą alkotesteriu „Drager Alcotesst“, iškvepiamame ore 15.11 val. buvo nustatytas 0,39 prom., neblaivumas, o 15.21 val. – 0,36 prom., neblaivumas. Tačiau teismo posėdyje A. M. kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino, tik prašė panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę ar sutrumpinti jos terminą. Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja Vailda Matėja Bagdonė teismo posėdyje pripažino, kad skundas buvo surašytas negavus specialisto išvados dėl pareiškėjo kraujo tyrimo, todėl skundu kvestionavo A. M. kaltę, tačiau po šios išvados, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą.

Taigi, nors A. M. skundu abejojo dėl savo kaltės padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau teismo posėdyje visiškai ją pripažino ir kelia tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pakeisti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir nustatyti jam trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Todėl teismas nebeanalizuoja visų skunde išsakytų argumentų, o pasisako tik dėl išsakytų teisme.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė taikoma tada, kai transporto priemonių vairuotojui nustatomas ne mažesnis negu 0,41 promilių, bet ne didesnis negu 1,5 promilių neblaivumas.

Neblaivumo aktas patvirtina, kad 2024-01-08, 13.33 val. A. M. buvo nustatytas 0,55 promilių neblaivumas, o 13.50 val., – 0,52 promilių neblaivumas (b. l. 34). Medicininės patikros metu iškvepiamame ore 15.11 val. jam buvo nustatytas 0,39 prom., neblaivumas, o 15.21 val. – 0,36 prom. (b. l. 14-15). Tačiau iš 2024-01-16 specialisto išvados Nr. T-A 359/2024(01) matyti, kad A. M. kraujyje, paimtame 2024-01-08, 15.04 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,47 promilės etilo alkoholio (b. l. 42).

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Pažymėtina, kad pagal moksliškai patvirtiną ir teismų praktikoje pripažįstamą Vidmarko formulę, suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016).

Kaip matyti iš specialisto išvados, A. M. kraujas tyrimui buvo paimtas šiek tiek daugiau ne po valandos nuo antrojo tikrinimo alkotesteriu, dėl ko alkoholio koncentracija galėjo sumažėti apie 0,15–0,2 promiles. Vis tik, kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija tik nežymiai skyrėsi nuo alkotesteriu užfiksuotų duomenų ir dar gerokai viršijo minimalų ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą neblaivumo lygį, kas neleidžia abejoti alkotesteriu užfiksuotais duomenimis ir patvirtina, kad, nepaisant visų skunde keliamų abejonių, A. M. padaryta veika atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Taigi, teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą ir pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai.

Vertinant pareiškėjo argumentus, kuriais yra grindžiamas ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – netaikymas ar paskirtos šios poveikio priemonės termino sutrumpinimas, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018, 2AT-39-648/2023).

Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje pripažino, jog gavusi medicininės patikros rezultatus iki kraujo tyrimo, ji buvo įsitikinus pareiškėjo veikoje nesant administracinio nusižengimo sudėties, todėl ir paskatino jį ginčyti nutarimą, o kaip matyti iš 2024-01-24 nutarimo, A. M. savo kaltę dėl padaryto administracinio pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Tai jis patvirtino ir teismo posėdyje. Todėl ši aplinkybė pagrįstai pripažinta atsakomybe lengvinančia. Nors pareiškėjas per penkis metus kelis kartus buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau už analogiškus ar kitokius ypač pavojingus, šiurkščius pažeidimus nebaustas. Anksčiau paskirtas baudas yra sumokėjęs. Todėl jis nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, o šis jo pažeidimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio. A. M. nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis nedaug viršijo ribą, nuo kurios taikoma atsakomybė. Pareiškėjas paaiškino, jog vartojo nedidelį kiekį nestipraus alkoholio, būdamas įsitikinęs, kad tą dieną jau nereikės vairuoti. Iškilus poreikiui vairuoti, jautėsi gerai, todėl tikėtina, kad pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti, įvertindamas savo organizmo būklę prieš nusižengimą ir jo padarymo metu, nesitikėdamas, jog jo organizme gali būti toks didelis kiekis alkoholio. Be to, pareiškėjas buvo sustabdytas vykdant prevencinę priemonę, o ne dėl kad jis pavojingai vairavo ar kitaip kėlė grėsmę. Dėl padaryto pažeidimo eismo įvykio nesukelta, sunkūs padariniai nekilo, todėl pripažintina, kad jo padarytas nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir dėl to mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

Įvertinama ir tai, jog A. M. buvo ilgametis vidaus tarnybos pareigūnas, ankstesnės darbovietės charakterizuojamas labai gerai, ne kartą buvo skatintas (b. l. 19-21). Tačiau dėl padaryto nusižengimo buvo atleistas iš tarnybos, neteko pragyvenimo šaltinio, yra priverstas ieškoti naujo darbo. Pareiškėjas gyvena Klaipėdos rajone, kur darbo pasiūla yra nedidelė, galimybes įsidarbinti riboja ir amžius. Gyvenamojoje vietoje viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta, kaip mieste, todėl teisė vairuoti transporto priemones padidintų jo galimybes įsidarbinti. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakomybėn patrauktas A. M. piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų įrašyta į priklausomybių ligų kabineto įskaitą. Visos šios aplinkybės (ypatingai atsakomybėn traukiamo asmens vairuotojo stažas, nusižengimų pobūdis ir skaičius, paskutinio nusižengimo padarymo aplinkybės, nustatytas girtumo laipsnis ir kt.) leidžia pagrįstai teigti, kad A. M. nėra ypač nedrausmingas, piktybiškai ir sistemingai nusižengimus darantis vairuotojas. O kaltės pripažinimas, jo paaiškinimai teismo posėdžio metu neleidžia teismui abejoti tuo, kad pareiškėjas itin neigiamai vertina savo elgesį, suvokia tokio elgesio galimas sukelti pasekmes bei padarė dėl jo atitinkamas išvadas.

Kita vertus, negalima neigti, jog vairavimas neblaiviam, net jei nustatomas ir nedaug leidžiamą ribą viršijantis girtumo laipsnis, yra šiurkštus KET pažeidimas. Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, turėjo būti itin kritiškas sau, žinodamas, jog vartojo alkoholį ir įvertinti tokio elgesio neigiamas pasekmes – galimą tam tikrų suvaržymų patyrimą. Teismo vertinimu, išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti nuobauda nepasiektų jai keliamų tikslų – nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai – atgrasymas nuo pažeidimų darymo, bausmės neišvengiamumas, todėl A. M. skirti vien tik jo lūkesčius atitinkančią administracinio poveikio priemonę nėra pagrindo. Tokios teismo išvados nepaneigia ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės – sukeliami nepatogumai buityje, materialiniai praradimai – nes visos jos pažeidėjui buvo žinomos nusižengimo darymo metu, tačiau nuo netinkamo poelgio nesulaikė.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nors šiuo atveju visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių ir vertinamos pareiškėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau jos visa apimtimi neeliminuoja jo atsakomybės už šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą. Dėl ko, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti A. M. paliekant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą, tik sutrumpinant jos terminą.

Dėl šių priežasčių nutarimo dalis, kuria A. M. paskirta administracinio poveikio priemonė keistina, sutrumpinat teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams, specialiosios teisės atėmimo termino pradžią skaičiuojant nuo sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. nuo 2024-01-08 (b. l. 35), nustatant, kad jis baigiasi 2024-07-08.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-01-25 nutarimą Nr. 30-ANR_N-809-2024 ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Specialiosios teisės atėmimo termino pradžią skaičiuoti nuo sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. nuo 2024-01-08, ir nustatyti, kad specialiosios teisės atėmimo terminas baigiasi 2024-07-08.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Ingrida Krušienė