- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- II-457-972/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00415-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Pažeidėjas
- J. K.
- Advokatai
- Matėja Vailda Bagdonė
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. K., jos atstovei advokato padėjėjai Matėjai Vaildai Bagdonei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-11333-2023 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjas 2023 m. rugsėjo 9 d. J. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji 2023 m. rugsėjo 9 d. 10.44 val. Joniškės g. 36, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (nustatyta 0,43 ± 0,01 prom. alkoholio). Nurodyta, kad tokiais veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-11333-2023 J. K. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams bei draudimu 1 metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Šalies argumentai
2023 m. spalio 17 d. teisme gautas Institucijos persiųstas administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. skundas dėl Institucijos 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimo. Skundu ji prašo pakeisti minėtą nutarimą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde pareiškėja nurodo, jog alkoholinį gėrimą (putojantį vyną) gėrė iš vakaro (2023-09-08) iki maždaug 01.30 val. nakties (2023-09-09), po to nuėjo miegoti. Ryte atsikėlusi gėrė juodos kavos, vandens, jogurto. Kadangi gerai jautėsi, apie 10 val. sėdo už vairo, važiavo Joniškės gatve, nors žinojo, kad ten policija vykdo reidą. Patikrinimo nebijojo, policijos pareigūnams nustačius draudžiamą promilių kiekį iškvėptame ore, negalėjo tuo patikėti, labai nustebo. Negalėdama patikėti alkotesterio rodmenimis, važiavo duoti kraujo tyrimui į (duomenys neskelbtini) ligoninę, ten reikėjo laukti eilėje apie pusvalandį ir dėl to nespėjo tyrimo atlikti nustatytu laiku. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad sustabdžius ją vairuojančią transporto priemonę ir patikrinus bekontakčiu alkoholio detektoriumi, šis parodė alkoholio pėdsakus, dėl to buvo atliekami patikrinimai sertifikuotu alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0027, kurio patikros sertifikatas Nr. 1936925 galioja iki 2023-11-26. Pirmą kartą 10.44 val. patikrinus jos blaivumą alkotesteriu, buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,43 prom. (pritaikius paklaidą – 0,413 prom.) alkoholio, patikrinus antrą kartą 11.01 val., nustatyta 0,47 prom. (pritaikius paklaidą – 0,453 prom.) alkoholio. Pasak pareiškėjos, atliekant patikrą buvo pažeista nustatyta asmens neblaivumo patikrinimo tvarka, kadangi antras tikrinimas buvo atliekamas nepakeitus pūtimo vamzdelio, to paties pūtimo vamzdelio panaudojimas antrą kartą nulėmė didesnius promilių rodmenis. 2023-09-09 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 110 nurodyta, jog ji į medicinos įstaigą atvyko 12.20 val., pirmas jos neblaivumo patikrinimas prietaisu „Drager Alcotest 5510“ medicinos įstaigoje atliktas 12.44 val., antras – 12.58 val. Abiem atvejais buvo nustatyta 0,00 prom. Taip pat šiame akte pažymėta, jog kraujas tyrimui paimtas 12.45 val. Pareiškėjos teigimu, ji nekalta dėl to, jog medikai negalėjo jos priimti anksčiau ir susiklostė jai nepalankių aplinkybių seka. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4741/2023(01) nurodyta, kad jos kraujyje etilo alkoholio nerasta. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog antrasis patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas 11.01 val., administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 11.26 val., o kraujo mėginys medicinos įstaigoje paimtas 12.45 val. Taigi, kraujas tyrimui buvo paimtas praėjus 1 val. 44 min. po to, kai buvo atliktas antrasis patikrinimas alkotesteriu, arba praėjus 1 val. po to, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, ir abiem atvejais nustatytas rezultatas – 0,00 prom. Kyla klausimas, ar įmanoma, kad praėjus 1 val. ir 19 min. po to, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jai abiem atvejais gydymo įstaigoje buvo nustatytas rezultatas – 0,00 prom. Savo kaltės padariusi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neneigia, tačiau mano, kad jai paskirta per griežta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju jai yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti minėtos administracinio poveikio priemonės. Pasak pareiškėjos, ji neginčija padariusi vieną iš pavojingiausių KET pažeidimų – vairavusi transporto priemonę būdama neblaivi, tačiau net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai – ne visi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai realybėje yra vienodi savo pobūdžiu, tam tikrais atvejais jie gali būti mažiau pavojingesni net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Pareiškėjos teigimu, ji turi didelį vairavimo stažą, o tai taip pat mažina padaryto nusižengimo pavojingumą, alkoholį vartojo iš vakaro, vairavo jausdamasi blaivi, šį nusižengimą padarė labiau dėl neatsargumo, o ne tyčia, važiuodama neviršijo nustatyto greičio, kitų KET pažeidimų nepadarė, nesukėlė jokios avarinės situacijos kelyje, niekam nepadarė jokios žalos, daugiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, niekada nebuvo bausta už šiurkščius KET pažeidimus, yra neteista, dirba, eina atsakingas pareigas, yra atsakinga už kitus darbuotojus, teisė vairuoti jai reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, pasirūpinti garbaus amžiaus tėvais, kurie gyvena Skuodo rajone. Ji prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis ir neatspindintis skeptiško požiūrio į galiojančias teisės normas, byloje jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, ji pasiryžusi sumokėti paskirtą baudą, jos neginčija.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. skundas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkintas, paliekant galioti Institucijos 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimą be pakeitimų. Institucijos nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas byloje surinktais įrodymais: policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, alkotesterio rodmenimis, neblaivumo nustatymo aktu, veika kvalifikuota tinkamai, administracinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę ir yra adekvati padarytam nusižengimui. Nepagrįstas skundo argumentas, jog nebuvo pakeistas alkotesterio antgalis ir dėl to buvo pažeista asmens neblaivumo nustatymo tvarka. Policijos pareigūnai yra susipažinę su matavimo prietaiso „Drager Alcotest 7510“ instrukcija ir laikosi jos reikalavimų, nes supranta instrukcijos nesilaikymo pasekmes. Prietaiso instrukcijoje nurodyta įstatyti naują antgalį kiekvienam tikrinamam asmeniui ir šio reikalavimo griežtai laikomasi policijos darbo praktikoje, be to, prietaiso antgalių netrūksta, jie nėra taupomi. Šiuo nagrinėjamu atveju atlikus pirmą tikrinimą, antgalis nebuvo paliktas ant prietaiso, J. K. pati jį nusiėmė. Antram tikrinimui atlikti buvo uždėtas naujas antgalis. Tarp pirmo ir antro tikrinimo praėjo 17 min., kai pagal asmens neblaivumo patikrinimo tvarkos aprašą reikalaujama atlikti antrą tikrinimą ne anksčiau kaip po 15 min. ir ne vėliau kaip po 30 min. nuo pirmo tikrinimo. Per šį laikotarpį kiti asmenys tuo pačiu prietaisu nebuvo tikrinami. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad asmens neblaivumo nustatymo tvarka buvo pažeista. Kraujas buvo paimtas praėjus 1 val. ir 44 min. po antro tikrinimo, taigi, reikalavimas duoti kraują per 1 val. nebuvo išlaikytas. Institucija pažymi, jog skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis teismų formuojama praktika analogiškose bylose ir vertinant asmens neblaivumo laipsnį tokį, koks jis buvo nustatytas vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Institucijos nuomone, skundžiamu nutarimu J. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės numatytam minimaliam terminui yra adekvačios, jas skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjos asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. J. K. paskirta nuobauda yra nukreipta būtent administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčianti ją ir kitus asmenis laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų, ypač atsižvelgiant į tai, kad neblaivių vairuotojų nemažėja, daugėja pakartotinio vairavimo neblaiviems atvejų. Institucijos nuomone, šiuo atveju neturėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, kadangi J. K. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Ji elgėsi itin lengvabūdiškai ir įžūliai visuomenės atžvilgiu sėsdama už transporto priemonės vairo būdama neblaivi, netrukus po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus, tuo padarydama šiurkštų KET pažeidimą ir sukeldama didelį bei realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. J. K. galėjo ir privalėjo numatyti neišvengiamai kilsiančias neigiamas pasekmes jai pačiai, jei bus sulaikyta vairuojanti transporto priemonę neblaivi (gresiančią piniginę baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą), ir šiuo atveju tas pasekmes turi prisiimti. Institucija nurodo nesutinkanti su skundo reikalavimu keisti nutarimą ir neskirti straipsnio sankcijoje numatytų privalomai skirtinų administracinio poveikio priemonių ar sutrumpinti jų terminus, kadangi J. K. nenurodė jokių ypatingų, išimtinių ar itin reikšmingų aplinkybių.
Administracinėn atsakomybėn patraukta J. K. teismo posėdžio metu prašė skundžiamą Institucijos nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad alkoholį vartojo vakare, miegoti nuėjo iki 01.00 val. 2023-09-09, apie 11 val. sėdo už vairo, žinojo, kad policija tą dieną vykdo vairuotojų blaivumo patikrinimą, tačiau vis tiek važiavo, nes nesijautė esanti neblaivi. Prie kapinių, Joniškės g. ją sustabdė policijos pareigūnai. Pirmam patikrinimui policijos pareigūnės paduotą alkotesterio antgalį ji išsipakavo pati, patikrinus, jai buvo nustatytas 0,413 prom. neblaivumas (pritaikius paklaidą). Po pirmo tikrinimo ji (J. K.) antgalį pasidėjo ant priekinės automobilio sėdynės. Po maždaug 15 min. atliekant antrą tikrinimą, buvo naudojamas tas pats antgalis, kadangi pareigūnai taip liepė, antro tikrinimo metu jai nustatytas 0,453 prom. neblaivumas (pritaikius paklaidą). Dėl antgalio pareigūnams pastabų neišsakė, nes nežinojo, kaip viskas turi vykti. Su tokia situacija ji nėra anksčiau susidūrusi, bet suprato, kad alkoholio kiekis jos kraujyje tik nežymiai viršija leistiną normą. Po patikrinimo policijos pareigūnai jai patarė nuvykti į gydymo įstaigą atlikti kraujo tyrimą, tačiau nenurodė, į kokią gydymo įstaigą reikia vykti. Pirmiausia ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę, tačiau paaiškėjo, kad ten tokios paslaugos neteikiamos, todėl nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Į ligoninę ji spėjo prisistatyti per 1 val., bet kol priėmė ir patikrino visa kitką, praėjo daugiau nei 1 val. Kraują paėmė 12.45 val. Anksčiau paimti kraujo neprašė, nes nežinojo, kaip vyksta visa procedūra. Gydymo įstaigoje tiek pirmu, tik antru pūtimais jai buvo nustatyta 0,00 prom., o atlikus kraujo tyrimą, jame etilo alkoholio nerasta. Gautus kraujo tyrimo rezultatus pristatė administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiam pareigūnui, jo paties prašymu, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. Anksčiau už šiurkščius KET pažeidimus nėra bausta, dirba Klaipėdos teritorinėje ligonių kasoje vyriausiąja specialiste, dėl darbo pobūdžio jai tenka atlikti patikrinimus gydymo įstaigose, į kurias tenka vykti automobiliu. Išlaikomų asmenų neturi.
Administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. atstovė advokato padėjėja teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą jame išdėstytais motyvais, prašo jį tenkinti, jos atstovaujamoji J. K. yra pasiryžusi sumokėti paskirtą baudą, prašo panaikinti nutarimo dalį dėl teisės vairuoti atėmimo. Prašo vadovautis gydymo įstaigoje nustatytais blaivumo patikrinimo rezultatais, nes alkotesteris galėjo būti sugedęs, kadangi nesuprantama, kaip per tiek laiko nustatytas alkoholio koncentracijos kiekis galėjo taip žymiai pakisti.
Iš 2023 m. rugsėjo 9 d. neblaivumo nustatyto akto matyti, kad J. K. alkotesteriu 2023 m. rugsėjo 9 d. 10.44 val. nustatytas 0,43 prom. neblaivumas, 11.01 val. nustatytas 0,47 prom. neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais ji sutiko pasirašydama (b. l. 23).
Iš alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0027 patikros sertifikato Nr. 1936925 matyti, kad ši matavimo priemonė patikrinta 2023 m. gegužės 29 d., tinkama naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2023 m. lapkričio 26 d. (b. l. 45).
Iš 2023 m. rugsėjo 9 d. administracinio nusižengimo protokolo, surašyto J. K. dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, matyti, kad protokolas surašytas 11.26 val., skiltyje „Informacija apie teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą“ nurodyta, kad 2023-09-09 J. K. buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 20–21).
Iš 2023 m. rugsėjo 9 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 110 matyti, kad J. K. 2023 m. rugsėjo 9 d. 12.20 val. atvykus į gydymo įstaigą, alkotesteriu „Drager Alcotest 5510“ 12.44 val. buvo nustatyta 0,00 prom. alkoholio, 12.58 val. – taip pat 0,00 prom. alkoholio. Kraujas tyrimui paimtas 12.45 val. (b. l. 28–29).
Specialisto išvadoje Nr. T-A 4741/2023(01) konstatuota, kad J. K. kraujyje, paimtame 2023 m. rugsėjo 9 d. 12.20 val. (galimai padaryta apsirikimo klaida nurodant laiką), etilo alkoholio nerasta (b. l. 32).
Iš 2023 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-09-09, apie 10.40 val. adresu Joniškės g., Klaipėda, vykdant transporto priemonių vairuotojų blaivumo tikrinimo kontrolę, eilės tvarka buvo tikrinamas įvairių transporto priemonių vairuotojų blaivumas. Sustabdžius transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad ją vairavo J. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ji nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo vakar naktį. 10.44 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKA 0027, patikros sertifikato Nr. 1936925, pirmu pūtimu J. K. buvo nustatytas 0,43 prom. girtumas. Parodžius pirminius alkoholio kiekio matavimo rezultatus, J. K. sutriko, teigė, kad galbūt jos organizmas lėtai šalina alkoholį. Vėliau, palaukus apie 17 min., t. y. 11.01 val., tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu J. K. buvo nustatytas 0,47 prom. girtumas. Kadangi moteris tokiais savo veiksmais pažeidė KET 14 punktą, jai buvo surašytas AN protokolas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Moteris su pažeidimu sutiko, protokolo kopiją pasiėmė. Filmuota pareigūnų „Body“ kameromis (b. l. 24).
Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad J. K. per 5 metus nebuvo bausta administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus (b. l. 39).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad juose užfiksuotos J. K. sustabdymo ir neblaivumo nustatymo aplinkybės (b. l. 40).
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
J. K. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad ji 2023 m. rugsėjo 9 d. 10.44 val. Joniškės g. 36, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas 0,43 ± 0,01 prom. neblaivumas. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Teismas, įvertinęs skundo argumentus, teismo posėdžio metu duotus asmenų paaiškinimus, ištyręs rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad skundžiamas nutarimas priimtas nustačius visas svarbias faktines aplinkybes bei atlikus visus būtinus procesinius veiksmus siekiant priimti teisingą sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Nors teismui J. K. teigė vairavusi transporto priemonę jausdamasi blaivi, kartu su atstove iškėlė abejones alkotesterio rodmenų patikimumu, nurodė, kad galimai buvo pažeista asmens neblaivumo nustatymo tvarka, kadangi policijos pareigūnė antro patikrinimo metu nepakeitė alkotesterio antgalio ir tai turėjo įtakos patikrinimo rezultatams, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ši versija dėl alkotesterio antgalio nepakeitimo iškelta tik skunde teismui dėl Institucijos nutarimo, kuriuo J. K. buvo pripažinta kalta padariusi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nei administracinio nusižengimo protokole, nei priimant skundžiamą nutarimą nesutikimas su alkotesterio rodmenimis nebuvo išreikštas, pastabų dėl to, jog neblaivumas būtų tikrinimas nesilaikant neblaivumo nustatymo tvarkos, nepateikta. Pati pažeidėja su jai alkotesteriu nustatytu 0,43 ± 0,01 prom. neblaivumu sutiko, tai patvirtindama savo parašu (b. l. 23). Institucija atsiliepime pažymi, kad alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Drager Alcotest 7510“ instrukcijoje nurodyta įstatyti naują antgalį kiekvienam tikrinamam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktuose, alkotesterio naudojimo instrukcijoje nenumatyta, kad alkotesterio antgalis (kandiklis) turi būti keičiamas atliekant to paties asmens blaivumo patikrą antrą kartą, todėl jei nagrinėjamu atveju šis antgalis ir nebuvo pakeistas tikrinant pareiškėjos blaivumą antrą kartą, tai nevertintina, kaip asmens neblaivumo nustatymo tvarkos pažeidimas. Taip pat pažymėtina, kad teisės aktai apskritai neįtvirtina pareigūnams pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus tikrinti asmenį alkotesteriu, tuo nepaneigiant asmens teisės prašyti, jei jis nesutinka su alkotesterio rodmenimis, kad jis būtų dar kartą patikrintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12/2014). Duomenų, kad alkoholio kiekio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas J. K. blaivumas, neatitiko jam keliamų reikalavimų, nenustatyta. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu, ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Byloje pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris buvo tinkamas naudoti, sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo (sertifikatas galiojo iki 2023 m. lapkričio 26 d.). Policijos pareigūnai alkotesteriu J. K. blaivumą patikrino 2023-09-09 10.44 val. (pirmas tikrinimas) ir 11.01 val. (antras tikrinimas), administracinio nusižengimo protokolas jai surašytas 2023-09-09 11.26 val. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkte numatyta, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Taigi vienos valandos terminas turi būti skaičiuojamas nuo policijos pareigūnų atlikto tikrinimo, su kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutiko, momento. Reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo minėtose Taisyklėse nustatytas siekiant, kad gydymo įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni, tikslesni ir mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo vėlavimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. į gydymo įstaigą pasitikrinti blaivumo atvyko 2023 m. rugsėjo 9 d. 12.20 val., t. y. jau praėjus teisės akte numatytam laikui. Pirmas ir pakartotinis tikrinimai alkotesteriu atlikti 12.44 val. ir 12.58 val., buvo nustatyta 0,00 prom. alkoholio koncentracijos iškvėptame ore, kraujas tyrimui buvo paimtas 12.45 val. Iš specialisto išvados Nr. T-A 4741/2023(01) matyti, kad J. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Pagal moksliškai patvirtiną ir teismų praktikoje pripažįstamą Vidmarko formulę, suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 prom./val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016). Todėl, tikėtina, kad net ir nesiimdama papildomų priemonių per 1 val. 44 min. J. K. galėjo išblaivėti natūralių procesų organizme metu. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad patikrinimo alkotesteriu metu J. K. buvo neblaivi, o asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Teismas, įvertinęs visą įrodomąją bylos medžiagą, neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti policijos pareigūnų atlikto tikrinimo alkotesteriu rezultatais, pareiškėjos ir jos atstovės iškeltos abejonės nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, vertintinos kaip prielaidos, subjektyvūs samprotavimai.
Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.
Teismo vertinimu, J. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda – bei administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Teismas daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo J. K. visai netaikyti minėtų administracinio poveikio priemonių, nes jos numatytos kaip privalomos, nenustatyta tokių išimtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų visai neskirti minėtų administracinio poveikio priemonių. Manytina, kad išvis neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Tačiau Institucija, skundžiamu nutarimu paskirdama J. K. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams, tinkamai šių administracinio poveikio priemonių neindividualizavo. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjai nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas jo minimalus taikymo terminas, kai kartu skiriamas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgia į tai, kad nors J. K. padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, tačiau šiuo atveju šis padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumo laipsnis, nei nustatytas šiuo atveju lengvas girtumo laipsnis, labai nežymiai viršijantis leistiną ribą – 0,43 ± 0,01 prom., be to, jai vairuojant neblaiviai nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Teismas taip pat atsižvelgia į J. K. asmenybę – nors turi ilgametę vairavimo patirtį, ji anksčiau niekada nebuvo bausta už tokio pobūdžio KET pažeidimus (šiurkščius pažeidimus), ji neteista, dirba, pripažįsta paskirtą baudą ir sutinka ją sumokėti, byloje nėra kitų neigiamai ją charakterizuojančių duomenų. Tiek nusižengimo fiksavimo metu, tiek bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, tiek teisme J. K. iš esmės pripažino savo kaltę, pripažino vartojusi alkoholį administracinio nusižengimo padarymo išvakarėse, nurodė sėdusi už vairo, nes jautėsi blaivi, dėl tokio savo poelgio gailėjosi, tai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad padarytas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas yra J. K. atsitiktinis, o ne dėsninga jos ankstesnio elgesio, gyvenimo būdo pasekmė, ji nėra linkusi daryti teisės pažeidimus, taip pat ir KET pažeidimus, gyvena pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas.
Įvertinus visus aptartus duomenis, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių, kai kartu skiriamas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Teismo įsitikinimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, kai kartu skiriamas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.
Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimas keistinas, J. K., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus, kai kartu skiriamas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-11333-2023 dalį dėl administracinio poveikio priemonės, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti J. K. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 (trijų) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 9 d.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.