Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. M. atstovo advokato A. K. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. M. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį nubausta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams už tai, kad ji 2013 m. balandžio 10 d. 19.10 val. Kaišiadorių r., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinėje pusėje), 66–ajame kilometre, vairavo transporto priemonę ,,Mitsubishi Lancer“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 0,61 promilės girtumas, t. y. lengvas girtumo laipsnis, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto nuostatas.

Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. M. įgalioto atstovo advokato A. K. apeliacinis skundas netenkintas ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. M. atstovas advokatas A. K. prašo panaikinti teismų sprendimus ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, arba pakeisti nutartį ir sušvelninti paskirtą nuobaudą.

Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, neteisėtai gauti duomenys yra tie, kurių rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti ar užfiksuoti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų taisyklių. Pareiškėjas teigia, kad V. V. M. kaltė grindžiama alkotesterio parodymais, gautais netinkamai, nesilaikant nustatytų tokių duomenų fiksavimo taisyklių, keliančiais pagrįstų abejonių jų teisingumu, teismas šių aplinkybių nevertino, taip pažeidė ATPK 257 straipsnį.

Kauno apygardos teismas neatsižvelgė į V. V. M. argumentus, kad jos neblaivumas buvo netinkamai tikrintas. Ji buvo testuota tik vieną kartą, nors visada tvirtino, kad alkoholio nevartojo, todėl turėjo būti atliktas antras tikrinimas taip pašalinant abejones dėl galimų matavimo netikslumų ar klaidos. Negalima teigti, kad vieninteliu alkotesterio matavimu nustatytas jos neblaivumas, vos 0,21 promilės viršijantis leistiną kiekį, be jokių pagrįstų abejonių įrodo asmens kaltę, nes visada yra klaidos tikimybė.

Prašyme pažymima, kad nors Lietuvos teismai neturi vienareikšmiškos praktikos dėl reikalavimų tikrinant asmens neblaivumą alkotesteriu, tačiau nurodoma užsienių šalių teismų praktiką pagal kurią alkotesteriu gauti duomenys yra moksliškai patikimi, bet tik jeigu gauti pagal aiškiai apibrėžtus duomenų rinkimo reikalavimus, kuriuos nustato pats teismas, nurodydamas, kad testuojant turi būti atliekami bent du tinkami pūtimo į alkotesterį testai, tarp kurių turi būti pertrauka, o tarp gautų rezultatų negalimas didesnis kaip 5 procentai skirtumas. Pasak atstovo, tokią praktiką lėmė ekspertų parodymai, todėl pagrįstai teigtina, kad teisingų ir patikimų duomenų gavimui Lietuvoje taip pat turi būti atliekami du pūtimo į alkotesterį tyrimai, nes prietaisai veikia tuo pačiu principu. Vienkartinis blaivumo patikrinimo testas negali būti laikomas įrodymų kai asmuo neigia vartojęs alkoholį, nes tai pažeidžia nekaltumo prezumpciją.

Kauno apygardos teismas neįvertino aplinkybės, kad byloje nebuvo duomenų, jog V. V. M. neblaivumą nustatinėję policijos pareigūnai būtų buvę apmokyti naudotis konkrečiai alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“, kuriuo buvo tikrintas V. V. M. neblaivumas. Byloje pateikta pareigūnų pažyma apie išlaikytas įskaitas nepatvirtina, kad V. V. M. tikrinę pareigūnai būtų apmokyti naudotis bei išlaikę konkretaus alkotesterio įskaitą, negalima daryti išvados, kad pareigūnai būtų buvę supažindinti su konkrečiai alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ naudojimosi instrukcija, todėl nėra įrodymų kad pareigūnai mokėjo tinkamai šiuo prietaisu naudotis. Apeliacinės instancijos teismas nevertino apeliacinio skundo argumentų dėl alkotesterio techninės būklės. Teismas nepagrįstai nurodė, kad alkotesterio patirtinimai kas 30 dienų nėra reglamentuoti jokių teisės aktų, nors pateiktos alkotesterio instrukcijos nustato, kad jis turi būti ne tik kasmet perkalibruojamas, bet ir kas 30 dienų turi būti atliekamas alkotesterio rodmenų tikslumo patikrinimas. Teismas netyrė, ar tokie patikrinimai buvo atliekami, tokių duomenų nepateikė ir Kelių policijos valdyba, tai reiškia, kad duomenys apie neblaivumą buvo gauti netinkamai eksploatuojant prietaisą.

Prašyme nurodoma, kad teismas nevisapusiškai, neobjektyviai įvertino bylos įrodymus. Teismas, motyvuodamas dėl pirminio neblaivumo rezultato nesutapimo su vėliau atliktu patikrinimo rezultatu (0,00 promilės), pasisakė tik dėl V. V. M. vartotų vaistų informacinio lapelio, tačiau nesiaiškino ir nenustatinėjo, ar per pusantros valandos iš organizmo gali visiškai išnykti 0,61 promilės alkoholio, nesikreipė į specialistą, apsiribojo deklaratyviu teiginiu, kad alkoholis iš organizmo laikui bėgant nyksta dėl natūralių procesų, nors šiuo atveju reikėjo specialisto žinių šioms aplinkybėms įvertinti, toks reikalavimas suformuotas ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-1452/2009).

Atstovas teigia, kad 1,00 promilės alkoholio pasišalinti iš organizmo reikia daugiau kaip 6 valandų, todėl iš V. V. M. nustatytas kiekis alkoholio būtų pasišalinęs tik po 4 valandų, o pakartotinis patikrinimas, kurio metu nustatyta 0,00 promilės alkoholio, buvo atliktas po pusantros valandos, visa tai patvirtina, kad pirminio patikrinimo metu nustatytas alkoholio kiekis negalėjo pasišalinti iš jos organizmo iki pakartotinio atlikimo. Teismai neteisingai nurodė, kad antras patikrinimas buvo atliktas po 90 min nuo pirminio patikrinimo, nes pirmą kartą blaivumas buvo tikrintas 19.26 val., o Kauno apskrities nepriklausomybės ligų centre patikrinimas buvo pradėtas 20.25 val., t. y. nepraėjus valandai nuo pirminio patikrinimo. Anksčiau atvykti į gydymo įstaigą antrajam patikrinimui V. V. M. neturėjo galimybių, nes ji buvo sustabdyta iki Kauno likus 35 km, taigi bylos aplinkybės patvirtina V. V. M. sąžiningumą ir nekaltumą.

Teismas nevertino aplinkybės, kad alkotesteris, kuriuo buvo atliktas pirminis blaivumo patikrinimas 2013 m. balandžio 13 d., jau buvo naudojamas ilgiau kaip keturis mėnesius nuo paskutinio techninės matavimo priemonės patikrinimo ir buvo likę apie šešias kalendorines savaites iki matavimo priemonės pripažinimo tinkama naudoti patikros sertifikato galiojimo pabaigos. Tai galėjo lemti ir alkotesterio duomenų netikslumą fiksuojant organizme likusius suvartotų vaistų, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio, pėdsakus ir taip iškreipiant alkotesterio duomenis.

Prašyme nesutinkama su teismo išvada, kad V. V. M. sutiko su konstatuotu neblaivumu, nes ji vienareikšmiškai tvirtino alkoholio nevartojusi, maniusi, kad alkoholio buvimą organizme galėjo nulemti kiti veiksniai, susiję su jos vizitu pas stomatologą.

Taip pat pareiškime nurodomi proceso pažeidimai, t. y. kad V. V. M. nebuvo suteikta teisė tinkamai gintis, ji teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme dalyvavo viena, be kvalifikuoto atstovo, negalėjo užduoti klausimų pareigūnams, teisme nebuvo apklausta gydytoja, atlikusi antrinę blaivumo patikrą. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes ir netenkino V. V. M. prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas mano, kad V. V. M. buvo paskirta neproporcinga, neatitinkanti padaryto pažeidimo nuobauda. Pareiškime akcentuojamas proporcingumo principas ir konstitucinė teismo praktika šiuo klausimu, atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. V. M. neturi galiojančių nuobaudų, dirba visuomeninio pobūdžio darbą, kuriam būtinas ypatingas mobilumas ir būtinybė vairuoti transporto priemonę, pažeidimo padarymo metu jos gyvenime buvo susidėjusios itin nepalankios aplinkybės (sunki sutuoktinio liga ir mirtis, jos pačios sveikatos problemos), alkoholio kiekis organizme nežymiai viršijo leistiną ribą, todėl, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis bei teismų praktika (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-3-2011), prašoma sumažinti paskirtą nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bubulis atsiliepime prašo atmesti prašymą atnaujinti bylą.

Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pažeidimo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį konstatavimui reikia nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis, be to, teismui neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, kuris buvo vairavimo metu, todėl asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Taip pat atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-3686/2008).

Atsiliepime teigiama, kad pareigūnai E. B. ir L. V. yra apmokyti naudotis alkotesteriu, kuriuo buvo tikrintas V. V. M. neblaivumas, jie išlaikę jo naudojimosi įskaitą. Tą patvirtina Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo, išdavimo ir atliktų matavimų kontrolės įskaitų laikymo žiniaraštis.

Taip pat atsiliepime pažymima, kad V. V. M. pasirašydama ant alkotesterio rodmenų kvito bei pažeidimų protokole nedeklaravo, kad ji nesutinka su nustatytu alkoholio kiekiu, o tik nurodė buvusi pas stomatologą dėl dantų protezavimo, šie duomenys prieštarauja naujai pateikiamai versijai apie vaistų vartojimą, kuri nepatvirtinta jokiais duomenimis. Ekspertizės skyrimas netikslingas, nes pati V. V. M. atsisakė kraujo mėginio paėmimo. Pagal Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodiką remiantis tik alkotesterio parodymais galimybės daryti išvadą apie asmens blaivumą nenumatyta.

Prašymas atnaujinti bylą netenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje V. V. M. buvo nubausta už tai, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi (ATPK 126 straipsnio 1 dalis). Teismai, priėmę sprendimus dėl V. V. M. kaltės padarius pažeidimą, tokias išvadas pagrindė byloje esančiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, alkotesterio parodymo duomenimis, alkotesterio patikros sertifikatu, patvirtinančiu alkotesterio tinkamumą naudoti, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, liudytojų E. B., L. V. parodymais teismo posėdyje, iš dalies pačios V. V. M. parodymais teismo posėdyje. Prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nesutinkama su teismų sprendimais nurodant, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir padaryti kiti proceso pažeidimai. Teisėjų kolegija su prašymo argumentais neturi pagrindo sutikti.

Nepagrįstai prašyme teigiama, kad policijos pareigūnai privalėjo atlikti antrą patikrinimą alkotesteriu ir taip pašalinti abejones dėl galimų jo rezultatų netikslumų, kad vienkartinis blaivumo patikrinimo testas negali būti laikomas įrodymu. Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumas neparodo tokios asmens būsenos, kuri buvo prieš tam tikrą laiko tarpą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Pareigūnams teisės aktai neįtvirtina pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus asmenį tikrinti alkotesteriu, tuo nepaneigiant asmens teisės prašyti, kad jam nesutinkant su alkotesterio duomenimis jis būtų dar kartą patikrintas. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nebuvo, V. V. M. neakcentavo, nepažymėjo, kad nesutinka su alkotesterio rodmenimis, teisinosi, kad alkoholio kiekį galėjo lemti buvimas pas stomatologą, vėliau nurodė, kad vartojo vaistus dėl širdies, antrą kartą pareigūnų neprašė patikrinti ją alkotesteriu. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju pareigūnams tokių abejonių nekilo. Taip pat pažymėtina, kad asmuo, nesutinkantis su testo rezultatais, turi teisę ir pats prisistatyti į medicinos įstaigą patikrinimui, ką šioje byloje V. V. M. ir padarė.

Atmestini pareiškime nurodyti argumentai dėl pareigūnų netinkamos kvalifikacijos bei alkotesterio netinkamumo naudoti. Priešingai negu nurodoma prašyme, byloje yra duomenų apie tai, kad pareigūnai buvo apmokyti naudotis alkotesteriu ir išlaikę reikiamas įskaitas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo, išdavimo ir atliktų matavimų kontrolės įskaitų laikymo žiniaraštyje nurodyta, kad E. B. (pareigūnas, tikrinęs V. V. M. alkotesteriu) yra išlaikęs įskaitą ir ji galioja iki 2017 m. lapkričio 8 d. Taip pat byloje pateiktas patikros sertifikatas alkotesteriui „Alcotest 6810“, nurodant galimas paklaidas, alkotesterio numerį, patikros metodiką ir pan. Šis sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrinta V. V. M. policijos pareigūnų, yra tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo (sertifikatas galioja iki 2013 m. birželio 2 d.).

Nepagrįsti argumentai ir dėl teisės į gynybą pažeidimo, grindžiami tuo, kad V. V. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo viena, negalėjo užduoti klausimų pareigūnams, nebuvo apklausta gydytoja, atlikusi medicininę apžiūrą. Iš bylos matyti, kad V. V. M. neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama jai dalyvaujant be atstovo, ji nepateikė jokių papildomų prašymų ar prieštaravimų dėl teismo sudėties, dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir pan. Be to, ji pati aktyviai dalyvavo posėdyje, paaiškino įvykio aplinkybes, atsakinėjo į teismo klausimus, išreiškė aiškų prašymą dėl bylos baigties, taigi užfiksuota posėdžio eiga nesuteikia pagrindo manyti, kad buvo pažeidinėjamos procesinės atstovavimo teisės, kad bylos nagrinėjimas vyko neužtikrinant patraukto administracinėn atsakomybėn asmens gynybos teisės tokio pobūdžio bylose. Apeliacinės instancijos teismas motyvavo savo sprendimą dėl atsisakymo apklausti gydytoją, atlikusią medicininės apžiūros aktą. Teismas pažymi, kad bendra tvarka administracinių teisės pažeidimų bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Žodiniai bylos nagrinėjimai yra išimtiniai atvejai, dėl kurių nusprendžia teisėjas, nagrinėjantis bylą (ATPK 302⁹ straipsnis). Visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad V. V. M. teisė duoti paaiškinimus, teikti prašymus, kurios užtikrina asmens galimybes gintis, atstovauti sau ir kt. (ATPK 272 straipsnis), nebuvo suvaržytos, nėra pagrindo teigti, kad buvo padaryti proceso teisės pažeidimai.

Prašyme nurodoma, kad nagrinėjant bylą nepaskyrus ekspertizės nebuvo pašalinti esminiai prieštaravimai tarp įrodymų, susijusių su neblaivumo laipsnio nustatymu, nes Kauno apskrities priklausomybės ligų centro medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 359 išvada, kad V. V. M. blaivi, paneigia V. V. M. neblaivumą pirminio tikrinimo metu.

Iš bylos duomenų matyti, kad V. V. M. buvo sustabdyta 19.10 val. ir alkotesteriu patikrinta 19.26 val., jai nustatytas 0,61 promilės, t. y. lengvas, neblaivumo (girtumo) laipsnis. Po to V. V. M. savo iniciatyva nuvyko į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą. Jame jai buvo atliekama medicininė apžiūra: 20.25 val. fiskuotas pirmas nepavykęs bandymas pūsti į alkotesterį, po 20 minučių buvo dar kartą atliktas tikrinimas alkotesteriu, šio tikrinimo metu užfiksuota 0,00 promilės. V. V. M. medicininės apžiūros metu kraujo tyrimo atsisakė, tą patvirtino savo parašu. Pagal šias aplinkybes, apžiūrą atlikusi gydytoja pateikė išvadą, kad V. V. M. yra blaivi, gali vairuoti.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (2006 m. birželio 20 d. Nr. V-505) (toliau–Metodika) 2 punktą medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų, medžiagų ištyrimas, išvados formulavimas. Metodikos 6 punkte nurodyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ patvirtintą formą Nr. 155-1/1 „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“ (toliau–medicininės apžiūros aktas), išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“ ir „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios Metodikos 11 punktas atskirai reglamentuoja išvados formulavimą. Iš nuostatų seka, kad išvados formulavimui reikalingos tam tikros sąlygos. Metodikos 11.1 punkte nustatyta, kad Medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ gydytojas užpildo tik gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, vadinasi, nagrinėjamos bylos kontekste, tik atlikus kraujo tyrimą ir gavus jo rezultatus. Vertinant sistemiškai medicininė apžiūra yra veiksmų, kuriuos turi atlikti gydytas, visuma ir tos visumos vertinimas. Metodikos punktų nuostatos suponuoja, kad visapusiška medicininė apžiūra negali būti suprantama tik kaip vieno iš nurodytų veiksmų, sudarančių medicininę apžiūrą, atlikimas. Medicininės apžiūros tikslą reiktų vertinti plačiau, tai yra ne vieno rodmens nustatymas, bet nustatytų duomenų visumos vertinimas. Būtent ištyrus tiek bendrą asmens būklę, tiek tiriamąją medžiagą (kraują arba šlapimą), reiktų įvertinti visus šiuos duomenis ir tik tada tikslinga formuluoti medicininės apžiūros akto išvadą dėl asmens blaivumo (neblaivumo). Pabrėžtina, kad medicininės apžiūros tikslas – gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio ar kitų medžiagų koncentracijos, todėl pagrindinis ir esminis apžiūros etapas – būtent tiriamųjų medžiagų paėmimas ir jų ištyrimas. Nustatant asmens neblaivumą kraujo tyrimas yra reikalingas tikslesnių duomenų gavimui, negu tik tų, kurie gauti, po bendro asmens būklės vertinimo ar testavimo alkotesteriu. Būtent dėl to asmuo, kuris savo iniciatyva, nesutikdamas su pareigūnų alkotesterio rodmenimis, vyksta į medicinos įstaigą medicininės apžiūros atlikimui, turėdamas tikslą paneigti nustatytą neblaivumo laipsnį, turėtų būti suinteresuotas kraujo tyrimo atlikimu, kaip tikslesnių duomenų apie jo būklę gavimu, o V. V. M. dėl abejotinų priežasčių (nes medicinos įstaigoje buvo daug žmonių) kraujo tyrimą atsisakė duoti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad medicininės apžiūros akte Nr. 359 yra įrašų apie asmens psichikos būklę (elgseną, nuotaiką, sąmoningumą, atmintį, dėmesį, mąstymą, kalbą, mimiką, gestikuliavimą), duomenys gauti atlikus testavimą alkotesteriu, o skiltyje „Biologoninės terpės bandinys: paimta“ įrašyta, kad kraujo tyrimo atsisakyta, todėl tyrimo rezultatas nefiksuotas. Nepaisant to skiltyje „Išvada“ nurodyta, kad asmuo blaivus, gali vairuoti. Taigi medicininės apžiūros akto išvada suformuluota negavus atsakymo iš toksikologijos laboratorijos dėl kraujo tyrimo. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei teisės aktų reglamentavimą konstatuotina, kad šioje byloje medicininės apžiūros aktas surašytas nesilaikant teisės aktų keliamų reikalavimų, pažeidžiant išvados formulavimo taisykles, pagal kurias išvada formuluojama tik paėmus kraujo tyrimui ir atlikus šį tyrimą. Nustačius šį pažeidimą medicininės apžiūros akto išvada, kaip įrodymu, nesivadovautina, nes ji abejotina, gauta pažeidus išvados surašymo taisykles.

Nepaisant to, kad Kauno apygardos teismo argumentacija dėl ekspertizės neskyrimo šiuo atveju nėra tinkama, tačiau tai esminės įtakos sprendimo teisėtumui šioje byloje neturėjo. Pažymėtina, kad išvada dėl žmogaus organizmo gebėjimo sudeginti tam tikrą promilių kiekį per atitinkamą laiko tarpą negali būti prieinama remiantis žinojimu, kuris jokia bylos medžiaga nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad tai, jog promilių kiekis mažėja laikui bėgant, yra dėsningi gamtos procesai, yra tik bendro pobūdžio mokslinė tezė, kuri iš esmės nėra ginčijama. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad konkrečiu atveju byloje gali būti svarbu nustatyti, ar per tam tikrą laiką, fiksuotą byloje nuo pirmo patikrinimo iki antrojo, kurių duomenys skiriasi, alkoholio koncentracija asmens organizme galėjo sumažėti iki tiek, kiek užfiksuota antrojo tikrinimo metu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertizės skyrimo būtinybę tikslinga svarstyti tada, kai byloje yra medicininės apžiūros aktas, kuriame suformuota išvada, atitinkanti Metodikos reikalavimus, esant užfiksuotiems visiems medicininės apžiūros sudedamųjų veiksmų rezultatams, ir jų vertinimo pagrindu suformuluotai išvadai. Tokiu atveju byloje gali būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. rinkti papildomus įrodymus ir pagal būtinybę spręsti dėl tinkamos ekspertizės atlikimo. Šiuo atveju byloje kraujo tyrimas atliktas nebuvo, medicininės apžiūros akto išvada neatitinka jai keliamų reikalavimų, todėl teismų atliktas įrodymų vertinimas, kurio metu alkotesterio gauti duomenys praėjus tam tikram laikui nuo pirminio patikrinimo vertinti kritiškai, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidžia.

Skirdamas nuobaudą V. V. M. teismas svarstė ATPK 30¹ straipsnio taikymą, tačiau tam sąlygų nenustatė. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda, įvertintos visos nuobaudos skyrimui svarbios aplinkybės, todėl nėra pagrindo daryti išvados dėl nuobaudos neproporcingumo. Prašyme cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2AT-3-2011 buvo nustatytos netapačios aplinkybės. Cituojamu atveju ATPK 30¹ straipsnio taikymas pripažintas tinkamu, įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, bei tai, kad nustatytas asmens neblaivumo (girtumo) laipsnis nežymiai viršijo minimalią ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatytą (0,40 promilės) girtumo ribą (byloje nustatytas lengvas pažeidėjo girtumo laipsnis – 0,45 promilės). Šioje byloje taikyti minėto precedento negalima, nes nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis leistiną ribą viršija 0,21 promilės.

Pareiškėjas prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą bei apygardos teismo nutartį ir bylą V. V. M. nutraukti, tačiau, nenustačius, kad teismai būtų padarę esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, tenkinti tokį prašymą arba pagal prašyme išdėstytus argumentus pakeisti teismų sprendimus nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. M. atstovo advokato A. K. prašymą atnaujinti bylą atmesti.

TeisėjaiOlegas FedosiukasViktoras AidukasAurelijus Gutauskas