Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-17 · Byla Nr. ATP-743-327/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-07-17Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2014-02-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-17
Bylos Nr.
ATP-743-327/2013
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00270-2013-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Advokatai
Albertas Kručkauskas, Albertas Kruč

Įžanginė dalis

Byla Nr. ATP-743-327/2013Proceso Nr. 4-20-3-00270-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos:(S)45.4.3; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. M. atstovo advokato Alberto Kruč­kaus­ko apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-05-17 nutarimo V. V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-05-17 nutarimu V. V. M. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų ko­dek­so (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atė­mi­mu vieneriems metams už tai, kad 2013 m. balandžio 10 d., 19 val. 10 min., Kaišiadorių r., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinėje pusėje), 66 kilometre, vairavo transporto priemonę Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 0,61 promilių girtumas, t.y. lengvas girtumo laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus.

V. V. M. atstovas advokatas Albertas Kručkauskas (toliau – apeliantas) ape­lia­ciniu skundu prašo prie administracinio teisės pažeidimo bylos prijungti naują įrodymą – alko­tes­terio „Drager Alcotest 6810“ techninių duomenų rinkinį bei panaikinti Kaišiadorių rajono apy­lin­kės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Iš skundo turinio taip pat matyti, kad prašoma surengti žodinį bylos nagrinėjimą bei esat reikalui skirti toksikologinę eks­pertizę.

Apelianto teigimu, skundžiamu nutarimu nebuvo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai iš­aiš­kintos bylos aplinkybės, pagrindžiant V. V. M. (toliau taip pat – pareiškėja) admi­nis­tracinę atsakomybę, nes teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nesiėmė visų įmanomų prie­mo­nių teisingam bylos išnagrinėjimui ir išsamiam bylos aplinkybių įvertinimui, bei pirmosios ins­tan­cijos teismas skundžiamu nutarimu ėmėsi vertinti aplinkybes, kurių įvertinimui neturėjo įstatymu rei­kalaujamos kompetencijos.

Apeliantas skunde nurodė, kad teismas nutarime pasisakydamas dėl pareiškėjos pirminio blai­vumo patikrinimo alkotesteriu rezultatų (0,61 promilės) nesutapimo su vėliau pareiškėjos ini­cia­tyva atliktu papildomu blaivumo patikrinimo alkotesteriu tą pačią dieną, 20 val. 45 min. re­zul­ta­tu (0,00 promilės), ėmėsi vertinti galimą pareiškėjos vartotų vaistų (Gudobelės skystojo ekstrak­to „Valentis“) poveikį pareiškėjos organizmui bei pareiškėjos pirminio blaivumo patikrinimo al­ko­testeriu rezultatams, remdamasis išimtinai pareiškėjos vartotų vaistų informacinio lapelio duo­me­nimis ir neturėdamas specialių žinių, todėl, remiantis ATPK 256 str. 3 d., turėjo būti skiriama eks­pertizė specialisto išvadai gauti. Apelianto teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teis­mas (toliau — LVAT) savo išaiškinimuose yra nurodęs, jog administracinio teisės pažeidimo by­lose teismas privalo būti aktyvus ir remtis specialistų išvadomis, kai aplinkybių tyrimas ir ver­ti­ni­mas reikalauja asmenis turėti specialių žinių.

Apeliantas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vertino pa­reiškėjos organizmo atliekamas funkcijas skaidant alkoholį bei padarė niekuo nepagrįsta išvadą, kad laikui bėgant alkoholio kiekis dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui or­ga­nizmo terpėse dirbtinai mažinti, o dėl to medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas pareiškėjos neblaivumo laipsnis neatspindi to laips­nio, kuris buvo prieš tam tikrą laiką ir dėl to laikė, kad pareiškėja buvo neblaivi pirminio blai­vu­mo patikrinimo metu. Dėl šių aplinkybių vertinimo, pirmosios instancijos teismas privalėjo skirti ekspertizę.

Apeliantas skunde atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir neįvertino ap­linkybės, jog alkotesterio „Drager Alcotest 6810“, kuriuo buvo atliktas pirminis blaivumo pati­k­rinimas pareiškėjai 2013 m. balandžio 10 d. (skunde nurodyta 13 diena vertinama kaip rašymo ap­sirikimas), tinkamumo naudoti sertifikato galiojimas buvo bepasibaigiąs, todėl galėjo lemti ir paties alkotesterio duomenų netikslumą fiksuojant likusius pareiškėjos suvartotų vaistų, savo su­dė­tyje turinčių etilo alkoholio, pėdsakus ir taip iškreipiant alkotesterio duomenis. Tokią išvadą ga­li­ma daryti atsižvelgiant į neproporcingai ženklų pirminio ir antrinio pareiškėjos blaivumo pati­kri­ni­mo skirtingais alkotesteriais rezultatų skirtumą 90 min. laikotarpyje, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė.

Iš papildomai pateikiamo teismui alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ techninių duo­me­nų rinkinio iš jo gamintojo interneto svetainės www.draeger.com. matyti, kad šio alkotesterio pa­rodymų tikslumui užtikrinti yra privaloma atlikti ne tik metinę matavimo priemonės kalibraciją, tačiau ir kas 30 dienų vykdyti matavimo priemonės rodmenų tikslumo patikrinimą. Pirmosios ins­tan­cijos teismas netyrė ir nesiaiškino, ar tokios alkotesterio patikros buvo atliktos 30 dienų laiko­tarpyje iki pirminio pareiškėjos blaivumo patikrinimo. Paaiškėjus, jog nebuvo vykdomi alko­tes­te­rio gamintojo nurodymai, pirminiai pareiškėjos blaivumo patikrinimo rezultatai negali būti pri­pa­žįs­tami tiksliais.

Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ap­lin­ky­bę, jog pareiškėja vartojo nurodytus vaistus, nepagrįstai neatsižvelgė į paaiškinimus apie pa­reiš­kė­jos fizinę bei emocinę būklę pirminio blaivumo patikrinimo alkotesteriu metu. Pareiškėja, pa­tir­da­ma stresą dėl informacijos apie pašlijusią sutuoktinio sveikatą, siekdama sustiprinti savo širdies bei kraujotakos veiklą, suvartojo gudobelės ekstrakto „Valentis“. Byloje pateiktas pareiškėjos su­tuok­tinio E. M. ligos istorijos išrašas bei jo mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėja pir­minio patikrinimo metu patyrė didelius emocinius, dvasinius ir fizinius išgyvenimus dėl prastos su­tuoktinio sveikatos būklės, taip pat atsižvelgiant į pareiškėjos sveikatos problemas pagrįstai ti­kė­tina, kad pareiškėja galėjo vartoti (ir nuolat vartojo) nurodytus vaistus.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą ir darydamas iš­va­dą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atliktos medicininės ap­žiū­ros rezultatai patys savaime nepaneigia pirminio pareiškėjos blaivumo patikrinimo techninėmis prie­monėmis užfiksuotų duomenų, nepagrįstai tiesiogiai vadovavosi nuorodomis į LVAT for­muo­ja­mą teismų sprendimų administracinių teisės pažeidimų bylose praktiką, nes minimose nutartyse buvo fiksuotos iš esmės išskirtinės aplinkybės, nei nagrinėjamoje byloje, todėl teismas netin­ka­mai ir neteisingai taikė LVAT suformuotas teisės aiškinimo taisykles. LVAT yra ne kartą pa­žy­mė­jęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Spren­džiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Kons­titucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiš­kin­tini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Apelianto teigimu, pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo byloje ne tik nebuvo su­rinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių V. V. M. kaltę dėl pažeidimo padarymo, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių, pagrįstoms abejonėms dėl pa­reiš­kėjos kaltumo pašalinimo. Pareiškėja nuo pat pradžių laikėsi nuoseklios pozicijos ir neigė aps­kri­tai vartojusi alkoholį, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad nesutinka su as­mens blaivumo tikrinimo rezultatu, paaiškino, kad buvo pas stomatologą. Pareiškėja ją sustab­džiu­siems pareigūnams nurodė visas aplinkybes, kurios galėjo sąlygoti netikslius patikrinimo al­ko­testeriu rezultatus, tačiau į šias aplinkybes nepagrįstai nebuvo atsižvelgta, nebuvo atliktas pa­kar­totinis pareiškėjos blaivumo patikrinimas, nors teismų praktikoje vienareikšmiškai laikomasi po­zicijos, kad toks patikrinimas esant analogiškoms aplinkybėms yra būtinas. Apeliantas nurodė, kad pareiškėja prašo atkreipti dėmesį ir į tai, kad skundžiamame nutarime neobjektyviai ir nepa­grįstai nurodyta, kad pareiškėjos pakartotinis patikrinimas atliktas po 90 min. nuo pirminio pa­ti­kri­nimo alkotesteriu. Pareiškėjos blaivumą kelių policijos pareigūnai pirmą kartą patikrino 19 val. 26 min., tuo tarpu pareiškėjos pakartotinė medicininė apžiūra Kauno apskrities nepriklausomybės ligų centre buvo pradėta 20 val. 25 min., t. y. nepraėjus valandai nuo pirminio patikrinimo, kas įro­do ir patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja elgėsi sąžiningai ir per protingą terminą prisistatė į gy­dymo įstaigą pakartotiniam tyrimui atlikti. Pareiškėja neturėjo galimybių į gydymo įstaigą at­vyk­ti anksčiau, kadangi atstumas iki Kauno atitiko sugaištą laiką.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien patikrinimo alkotesteriu rezultatas negali būti vertinamas kaip neginčijamas ir prioritetą turintis prima facie įrodymas, kadangi matavimo duo­menys gali būti iškreipti dėl alkoholio ir jo garų likučių burnos ertmėje, alkoholio ir jo garų li­ku­čių alkotesterio vamzdelyje, netinkamai atlikus patikrinimą alkotesteriu. Taip pat prašomas at­kreipti dėmesys į tai, kad pareiškėja neturėjo pakankamai patirties ir nemokėjo tinkamai pūsti į al­ko­testerį, ką patvirtina ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti ak­tas Nr. (duomenys neskelbtini), kur yra konstatuota, kad pareiškėja nemokėjo tinkamai pūsti į alkotesterį, o tai ape­lianto nuomone, dar labiau sustiprina abejones dėl pareiškėjos pirminio patikrinimo rezultatų tiks­lumo.

Apeliantas taip pat prašo atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjos nuomone, buvo paskirta nepro­porcingai griežta administracinė nuobauda, neatitinkanti nei pažeidimo pobūdžio, nei nuo­bau­dai keliamų tikslų. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adek­va­čios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi var­žyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pareiškėja neturi galiojančių admi­nis­tra­cinių nuo­bau­dų, yra Seimo narė, todėl būtinas ypatingas mobilumas ir būtinybė vairuoti transporto prie­mo­nę. Šių aplinkybių visuma, apelianto nuomone, yra pagrindas pareiškėjai paskirtą nuobaudą suma­žin­ti ir neatimti teisės vairuoti.

Atsiliepimu į apelianto skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos viršininkas prašo ape­­liacinio skundo netenkinti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-05-17 nutarimą palikti nepakeistą.

V. V. M. atstovo advokato A. Kručkausko apeliacinis skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje teismo nutarimu V. V. M. paskirta admi­nis­tracinė nuo­bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d. padarymą, t. y. už trans­porto priemonių vairavimą, esant neblaiviai, kai nustatytas lengvas neblaivumo laips­nis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). V. V. M. atstovas ginčija minėto pažeidimo padarymą nu­ro­dy­da­mas, kad V. V. M. buvo blaivi, o alkoholio promilės iškvepiamame ore buvo dėl vaistų pavartojimo.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra verti­na­mi pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, lo­giš­kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuo­jauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikš­mingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas ats­ki­rai ir jų visuma.

Kauno apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apy­lin­kės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir V. V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą. V. V. M. kaltė visiškai įrodyta bylos duo­me­nimis – administracinio teisės pažeidimo pro­to­ko­lu (b. l. 2, 3), tarnybiniu pranešimu (b. l. 5), alkotesterio parodymo duomenimis (b. l. 6), alko­tes­terio patikros sertifikatu (b. l. 7), patvir­ti­nan­čiu alkotesterio tinkamumą naudoti, pranešimu dėl nu­šalinimo nuo transporto priemonių vai­ra­vi­mo (b. l. 8), liudytojų E. B. ir L. V. pa­ro­dymais teismo posėdyje (b. l. 78, 79), iš da­lies ir V. V. M. parodymais teismo po­sė­dy­je (b. l. 28, 29).

Kaip matyti iš byloje esančio alkotesterio parodymo duomenų (b. l. 6), 2013-04-10 19.26 val. V. V. M. buvo nustatytas 0,61 ‰ girtumas. V. V. M., pasirašydama ant alkotesterio rodmenų kvito bei administracinio teisės pažeidimo protokole, nedeklaravo, kad ji nesu­tinka su nustatytu alkoholio kiekiu jos iškvepiamame ore, o tik nurodė buvusi pas stoma­to­lo­gą dėl dantų protezavimo. Šie objektyvūs duomenys prieštaringi pareiškėjos naujiems paaiš­ki­ni­mams teisme ir apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms, kuomet jau teigiama, kad pa­reiš­kė­ja vartojusi vaistus „Gudobelės skystąjį ekstraktą Valentis“. Ši versija buvo išdėstyta tik apy­lin­kės teisme ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta.

Apygardos teismo nuomone, nepagrįstai apeliacinis skundas argumentuojamas pareiš­kė­jos pirminio blaivumo patikrinimo alkotesterio (0,61 ‰) rezultato (skunde nurodomas pažeidimo padarymo laikas – 19 val. 10 min., o ne patikrinimo alkotesteriu laikas – 19 val. 26 min.) nesu­ta­pi­mu su vėliau pareiškėjos iniciatyva atliktu papildomu blaivumo patikrinimo alkotesteriu tą pačią die­ną 20.45 val. rezultatu (0,00 ‰).

Byloje pateiktame Kauno apskrities priklausomybės ligų centre medicininės apžiūros neblai­vumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 359, be kitų duomenų, konstatuota, kad, atliekant apžiūrą, pareiškėjos stovėsena paprastoje ir sudėtingoje Rombergo pozoje buvo svy­ruo­janti. Atkreipiamas dėmesys taip pat į tai, kad prieš atliekant patikrą alkotesteriu buvo nusta­ti­nė­ja­mas alkoholis iškvepiamame ore „būtinai išskalavus burną“. Po šios procedūros konstatuota, kad iš uoslės alkoholis „neužuodžiamas“. Be to, apžiūros metu pirmo tyrimo metu 20.25 val. nu­ro­dy­ta, jog pareiškėja nemokėjo pūsti į alkotesterį, tačiau kartotinio tyrimo metu 20.45 val. pūtimas bu­vo sėkmingas ir gautas rezultatas 0,00 ‰. Burnos skalavimas, papildoma laiko tarpo trukmė iki kartotinio tyrimo, nemokėjus pirminio tyrimo metu pareiškėjai pūsti į alkotesterį, neabejotinai įta­ko­jo gautą galutinį rezultatą – išvadą, jog pareiškėja blaivi bei gali vairuoti. Jokių duomenų pa­teik­tame medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini), dėl vaistų vartojimo nenurodyta.

Apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Vairavimas neblaiviems yra uždraustas nepriklausomai nei nuo al­ko­holio pavartojimo būdo, nei nuo formos, nei nuo laiko, todėl pareiškėjos iniciatyva atliktos me­di­cininės apžiūros rezultatai, atsisakius kraujo mėginio paėmimo (b. l. 23), patys savaime nepa­nei­gia pirminio testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (žr. LVAT nutartys bylose Nr. N444-344/2008, Nr. N444-1452/2009, Nr. N261-3165/2009, Nr. N261-904/2012), juolab, kad byloje nėra jokių duomenų apie medicininės apžiūros metu naudoto alkotesterio metrologinės patikros duo­me­nis (patikros sertifikatą). Todėl nėra pagrindo besąlygiškai tikėti šio prietaiso parodymais.

Skundą nagrinėjantis teismas atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, kad pareiškėja nemo­kėjo tinkamai pūsti į alkotesterį, kaip aplinkybę, sustiprinančią abejones dėl pareiškėjos pirminio patikrinimo tikslumo, nes pirminio patikrinimo metu pareiškėja iš karto tinkamai atliko šią elementarią procedūrą, jokių nukrypimų neužfiksuota.

Apygardos teismas taip pat pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime tin­ka­mai vadovavosi teismine praktika, kas šios bylos ir teisminės praktikos bylų visumoje sufor­ma­vo pagrįstą išvadą tiek dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodymų vertinimo, tiek nuo­baudos skyrimo aspektais, todėl nėra abejonių dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo.

Apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog laikas, kada atliekama medicininė ap­žiūra, yra reikšmingas nustatant, ar as­muo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes, laikui bėgant, alkoholio kiekis atitinkamose or­ga­niz­mo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus orga­nizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių prie­mo­nių alkoholio kiekiui orga­niz­mo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram lai­kui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis papras­tai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr. LVAT nutarimas byloje Nr. N62-3686/2008). Šioms aplin­ky­bėms konstatuoti, teismo nuomone, specialiosios žinios nerei­ka­lin­gos, nes tai yra dėsningi gamtos pro­cesai, paremti moksliniais tyrimais. Taip pat dėl jau aukščiau minėtų priežasčių teismas nemato jokio būtinumo atskirai tirti, kaip greitai šis procesas vyko pareiškėjos organizme.

Apygardos teismas taip pat konstatuoja, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi žinojimu, kad bylos medžiagoje yra pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas, kurio ga­lio­ji­mo laikas nepasibaigęs (pažeidimas padarytas 2013-04-10, alkotesterio galiojimas iki 2013-06-02), patikrinimo alkotesteriu procedūra nebuvo pažeista, todėl prielaidų dėl galimų netikslumų, tariamai bepasibaigiant patikros galiojimo laikui, apeliacinės instancijos teismas nesvarsto, kaip ir nepasisako dėl alkotesterio patikrinimų kas 30 dienų, kadangi tai nėra reglamentuota jokiais tei­si­niais aktais.

Nėra ginčo, kad pareiškėjos galimai vartoto medikamento sudėtyje yra 55% alkoholio (b. l. 24). Apylinkės teismas, spręsdamas apie asmens kaltę padarius administracinį teisė pažeidimą, tinkamai vadovavosi įstatymo nuostatomis, o ne pareiškėjos fizine ir emocine būkle pirminio pa­reiškėjos blaivumo patikrinimo alkotesteriu metu. Apygardos teismui nekyla jokių abejonių dėl V. V. M. kaltės, vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio turinčio gėrimo, nes įsta­ty­mas nenumato jokios išimties vartoti vaistus, turinčius savo sudėtyje alkoholio ir vairuoti auto­transporto priemonę, tuo sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams. Ir nedidelis pavartotas alko­ho­lio kiekis bei jo pavartojimo forma, kaip vaistai, koncentracijai iškvepiamame ore viršijant leis­ti­ną kiekį, gali sukelti neigiamas pasekmes.

Atmestini apeliacinio skundo reikalavimai dėl žodinio bylos nagrinėjimo apklausiant gy­dy­toją J. B., kuri atliko antrinę pareiškėjos patikrą, nes pareiškėja pirmos instancijos teis­mo posėdyje dalyvavo viena ir negalėjo užduoti tinkamų klausimų pareigūnams, atlikusiems pir­mi­nį patikrinimą bei toksikologinės ekspertizės atlikimo atmestini. Pabrėžtina, kad LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo ver­tinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl V. V. M. kaltės pagrįsti. Apylinkės teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, taip pat ir abiejų – pirminio ir antrinio pareiškėjos blaivumo patikrinimo rezultatų skirtumus, juos tin­ka­­mai, nepažeisdamas ATPK 256 str., 257 str., 284 str., reikalavimų, įvertino ir padarė įstatymo reikalavimus ir teismų praktiką atitinkančią išvadą.

Apeliacinės instancijos teisme gautas prašymas dėl V. V. M. ligos 2013-06-11 epikrizės prijungimo prie nagrinėjamos bylos pagrindžia pareiškėjos sveikatos būklę 2013-05-23 – 2013-06-11 laikotarpiu, tačiau šis medicininis dokumentas jokia apimtimi nepateisina pa­reiš­kė­jos padaryto administracinio teisės pažeidimo 2013-04-10, todėl nevertinamas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, ape­lia­ci­nės instancijos teismas sprendžia, kad V. V. M. kaltė, padarius administracinė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. pilnai pagrįsta. Apylinkės teismas, paskirdamas ad­mi­nis­tra­cinę nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, tai, kad at­sa­komybę lengvinančių ir atsakomybę sun­kinančių aplinkybių nenustatyta ir paskyrė minimalią, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teises pa­žei­dimą, nuobaudą – baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, kuri vertinama kaip proporcinga pa­da­ry­tam administraciniam teisės pažeidimui, atitinkanti nubaustosios as­me­ny­bę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Paskirta administracinė nuobauda nėra per griež­ta siekiant nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įsta­ty­mų, gerbtų bendro gy­venimo taisykles bei nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Pirmosios instancijos teismas apsvarstė ATPK 30¹ str. taikymo galimybes ir nerado sąlygų taikyti šios normos nuostatas, ir tokį savo sprendimą motyvavo. Tokių sąlygų neįžvelgia ir nutarimą revizuojantis apygardos teismas. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, apygardos teismo nuomone, nesudaro išimtinių sąlygų taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad pirmosios ins­tan­cijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pa­grindo.

Vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. V. M. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinio skun­do netenkinti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-05-17 nutarimą dėl V. V. M. administracinio teisės pažeidimo palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas