Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis MB "(duomenys neskelbtini)" aukštalipiu, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl šeimos nario nesunkaus sužalojimo

Motyvuojamoji dalis

Dėl grasinimo nužudyti

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, jo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kaltininkui suprantant, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos, o jo elgesio motyvai nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-511/2020).

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuojama I. A. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką – grasinus savo žmonai ją nužudyti. Šie jo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį. Tai, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką ir ji buvo išties pavojinga, davusi nukentėjusiajai realaus pagrindo manyti, kad grasinimai bus įvykdyti, rodo pats I. A. pasirinktas potencialiai pavojingas šių grasinimų išreiškimo būdas – artinimasis prie žmonos su dviem peiliais rankose, tuo pat metu (ir kelis kartus prieš tai) įvardijant savo ketinimus žodžiais „aš tave užmušiu“ ar pan. Kad taip išties buvo, nurodė ne tik nukentėjusioji, bet ir ją užstojęs ir visą šį įvykį matęs liudytojas H. A., papildančių šių asmenų parodymus įrodymų visumą sudaro nukentėjusiosios parodymų patikrinimas vietoje, iliustruotas esminių momentų fotografijomis, jos šių peilių atpažinimas, jų apžiūra ir fotografijos, iš kurių matyti, kad tai išties potencialiai pavojingi daiktai, keliantys didelę baimę dėl savo tiesioginio neigiamo poveikio asmens gyvybei ir sveikatai. Liudytojos I. S. parodymai taip pat patvirtina kaltinamojo nusiteikimą tą vakarą gąsdinti savo žmoną, jam net liudytojai (kaimynei) pareiškiant, kad ketina pakenkti žmonai, jei ši grįš namo. Tai, kad kaltinamasis viso ikiteisminio tyrimo metu nurodė neatsimenąs šio incidento su peiliais, o teisme pareiškė tokio net nebuvus, žmonai kartu su jai, o ne kaltinamajam palankesniu sūnum jį apkalbant, nesudaro pagrindo teismui netikėti logiškais ir nuosekliais nuo pat pranešimo apie šį įvykį nukentėjusiosios parodymais, patvirtintais aptartų dviejų liudytojų parodymais ir visa byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, kuriai paneigti kaltinamasis nėra pateikęs jokių įrodymų. Tai, kad žmonai su sūnum parvažiavus namo jie visi trys iš pradžių name ar katilinėje taikiai kalbėjosi, patvirtino ir nukentėjusioji, ir liudytojas H. A., ir tai niekaip nepaneigia jųdviejų parodymų apie vėlesnius I. A. veiksmus. Tai, kad liudytojas H. A. yra artimesnis mamai, o ne, kaip pats pripažino teismo posėdžio metu, vaikystėje prieš jį smurtavusiam, o pastaruoju metu jokio teigiamo ryšio nekūrusiam, tik mamą fiziškai ir psichiškai žalojusiam ir gąsdinusiam tėvui, negali paneigti ar sumenkinti šio tiesioginio nusikalstamos veikos liudytojo parodymų svarbos; nenustatyta jokių aplinkybių, kad H. A. parodymai būtų melagingi, todėl teismas remiasi ir jais, ir liudytojos I. S. parodymais, tik patvirtinančiais nukentėjusiosios išdėstytą šio įvykio versiją.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas I. A. bausmę už šių nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra vienas apysunkis ir vienas nesunkus tyčiniai nusikaltimai, kuriuos jis padarė būdamas neteistas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; tai, kad padaręs jai nesunkų sužalojimą kaltinamasis vežiojo ją į medicinos įstaigas ir namo, teismo vertinama ne kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o kaip siekimas sulaikyti nukentėjusiąją nuo pranešimo apie nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymą, kuris tokiu būdu ir buvo realizuotas. BK 60 straipsnyje numatytų kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti prieš fiziškai už jį silpnesnę ir psichologiškai su kaltinamuoju tampriai susijusią moterį – jo žmoną ir jo vaikų motiną. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte tai jau įvertinta kaip kvalifikuojantis nusikalstamą veiką požymis, tačiau aktualu pažymėti jo svarbą ir BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atžvilgiu. Aptariant kaltinamojo asmenybę, būtina atsižvelgti ir į tai, jog I. A. iki šių nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas, jis dirba, yra vertinamas darbdavio, nepadaręs šiurkščių administracinių nusižengimų asmuo.

Įvertinus visas bylos ir čia išvardintas aplinkybes, o taip pat faktą, kad BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, ši bausmė ir skiriama I. A., nustatant didesnį nei minimalų jos dydį. Bendrinant už abi I. A. padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nustatyta tvarka, taikytinas dalinio jų sudėjimo būdas, prie griežtesnės bausmės, skiriamos už sunkesnį nusikaltimą, pridedant dalį švelnesnės bausmės, skiriamos už lengvesnį nusikaltimą.

Vis dėl to, atsižvelgiant į tai, kad I. A. teisiamas pirmą kartą, yra dirbantis ir nuolatinę gyvenamąją vietą turintis asmuo, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir humaniškumo principais, yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, nustatant tikslingus šiuo atveju įpareigojimus ir tikintis, kad tai padės kaltinamajam pakeisti savo mąstymą ir elgesį ir susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa šioje byloje yra pareiškusi 923,48 Eur civilinį ieškinį dėl V. A. gydymo išlaidų priteisimo iš I. A.. Ieškinys yra pagrįstas pridėtais rašytiniais įrodymais apie V. A. suteiktų medicininių paslaugų apimtį ir kainą, todėl, pripažįstant I. A. kaltu dėl jos sužalojimo, visiškai tenkinamas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. A. taip pat pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam ir civiliniam atsakovui I. A. dėl šioje byloje aptariamomis nusikalstamomis veikomis jai padarytos 321,24 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą, kaip nurodyta ieškinyje, sudaro 301,40 Eur pajamų (darbo užmokesčio dalies) negavimas ir psichiatro paskirtų raminamųjų vaistų kaina (19,84 Eur). Šias nukentėjusiosios nurodytas sumas patvirtina byloje surinkti dokumentai ( II t., 120-134 b.l.), šių pajamų negavimas ir išlaidų patyrimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais kaltinamojo veiksmais, todėl ši jos civilinio ieškinio dalis tenkinama visiškai ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas ( toliau - BPK) 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ( toliau – CK) 6.249 straipsnis).

Neturtinę žalą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė grindžia tuo, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai, dėl kurių ji patyrė nesunkų sužalojimą – rankos lūžį, sukėlė jai ilgalaikį fizinį skausmą, būtinybę kreiptis medicininės pagalbos ir gydytis, 2,5 mėnesio būti sugipsuota ranka, po to lankyti reabilitacines procedūras; tuo laikotarpiu ji nurodė patyrusi sunkumus buityje (apsirengiant, maudantis, tvarkantis namie, apsiperkant), bendravimo galimybių sumažėjimą bei ilgalaikes neigiamas psichologines pasekmes (baimę, kad sutuoktinio išreikšti grasinimai gali būti įvykdyti, stresą, net potrauminį šoką, dėl kurio ji kreipėsi ne tik į psichologą, bet ir į psichiatrą ir ilgai gėrė jo paskirtus vaistus, dėl ilgalaikio streso sutriko jos skydliaukės veikla; taip pat dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą dėl artimiausio žmogaus – sutuoktinio pasikeitusio elgesio, pažeminimą, šeimos reputacijos pablogėjimą ir kt.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma; įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą.

Aukštesniųjų teismų procesiniais sprendimais priimtais baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 138 straipsnyje įtvirtintus nusikaltimus, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 000 iki 5 000 Eur (kasacinėje byloje Nr. 2K-227-697/2022– 1 000 Eur, 2K-193-648/2022– 1 000 Eur, 2K-13-387/2022 – 2 000 Eur, 2K-92-511/2022 – 3 500 Eur, 2K-182-495/2023– 2 000 Eur, 2K-175-489/2023 – 3 000 Eur, 2K-17-648/2023 – 4 000 Eur, 2K-207-628/2023 – 4 000 Eur. Yra atvejų, kuomet priteisiama ir ženkliai didesnė neturtinės žalos suma – nuo 10 000 Eur iki 20 000 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-221-1020/2023, 1A-392-843/2022); paprastai tai siejama su dideliu pačios nusikalstamos veikos didesniu pavojingumu, kilusiais sunkesniais padariniais – ilgalaikiais liekamaisiais reiškiniais, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiradusiais negatyviais pasikeitimais įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse (pavyzdžiui jauno amžiaus, darbingas asmuo praranda darbingumą, ribojama jo įprastinė veikla, patiriamas fizinis skausmas, suprastėja gyvenimo kokybė ir kt.), bendravimo galimybių sumažėjimu, atvejais, kuomet nukentėjusiajam reikalingas ilgalaikis ar sudėtingas gydymas (kasacinė byla Nr. 2K-227-697/2022).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios patirti sužalojimai padaryti svarbioje kūno vietoje – dešinėje rankoje, sužalojimas sukėlė jai ilgalaikį sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir jos ieškinyje nurodytus dvasinius išgyvenimus ir yra pagal galimybes pagrindusi tai savo parodymais bei prie ieškinio pridėtais dokumentais. Teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į aptartas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo elgesį, jo turtinę padėtį, nusprendžia visiškai tenkinti jos civilinio ieškinio reikalavimą ir iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteisti 3 000 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, būtent šis neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kilusius padarinius, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, kaltės laipsnį bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Į bylą pateikti dokumentai pagrindžia, kad V. A. už atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir teisme advokatei sumokėjo iš viso 1 200 eurų (II t., 149-150 b.l.). Byloje esantys duomenys pagrindžia, kad advokatė nukentėjusiajai teikė teisines konsultacijas, parengė civilinį ieškinį, ruošėsi bylos nagrinėjimui ir atstovavo nukentėjusiąją ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant teisme. Taigi, atsižvelgiant į išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, todėl 1 200 Eurų atstovavimo išlaidų suma priteistina iš kaltinamojo I. A. nukentėjusiajai V. A..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti jam bausmę – devynis mėnesius laisvės atėmimo,

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu į vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 72² straipsniu, atidėti I. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams, įpareigojant jį visą šį laikotarpį tęsti darbą, o jo netekimo atveju – aktyviai jo ieškoti, registruojantis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei devynis mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant visą vieną jų ciklą.

Visiškai patenkinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį ir priteisti jai iš I. A. 923,48 Eur (devynis šimtus dvidešimt tris Eur 48 cnt).

Visiškai patenkinti V. A. civilinį ieškinį ir priteisti jai iš I. A. 321,24 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso – 3 321,24 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt vieną Eur 24 cnt).

Priteisti iš I. A. V. A. 1200 Eur ( vieną tūkstantį du šimtus Eur) advokato pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.