Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėda, UAB „P. F.“ direktoriui, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. N., būdamas UAB „P. F.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovas (direktorius), per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkimo, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (nuostatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „P. F.“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. N. ir institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. G. N. ir Institucijos atstovas pateikė sutikimus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jiems nedalyvaujant teismo posėdyje. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad G. N. nuo 2012 m. kovo 9 d. yra UAB „P. F.“ vadovas (direktorius) (b. l. 6-9).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

G. N. teismui pateiktame rašytiniame prašyme savo kaltę padarius pažeidimą pripažino ir gailisi, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam administracinio poveikio priemonių netaikyti, arba skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą. Nurodo, kad pripažįsta, kad nepateikė bendrovės finansinių atskaitai rinkinių už 2018 ir 2019 metus, tačiau tai padarė sąžiningai klysdamas. Bendrovė buvo įregistruota 2012 m. kovo 9 d., ir nuo veiklos pradžios įmonei vadovavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. N.. Iki pat 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentai būdavo sudaromi, patvirtinami ir teikiami Institucijai teisės aktų numatytais terminais ir tvarka. 2018 m. birželio 11 d., atsižvelgiant į susidrausią situaciją, buvo priimtas vienintelio akcininko sprendimas stabdyti bendrovės veiklą, o bendrovės vadovas buvo įpareigotas pateikti prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl veiklos sustabdymo ir atlikti kitus būtinus veiksmus bei pasirašyti visus reikalingus dokumentus, susijusius su šiuo sprendimu. Visi minėti veiksmai buvo atlikti, 2018 m. liepos 1 d. buvo gautas VMI FR1037 sprendimas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. atleisti nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Tuo pagrindu UAB „P. F.“ neliko pareigos teikti metines mokesčių, o taip pat ir kitas, deklaracijas, taip pat vykdyti kitas prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai, bendrovė buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Sustabdžius bendrovės veiklą, nuo 2018 m. liepos 1 d. buvo atleisti visi darbuotojai, nutraukta ir buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, o nauja sudaryta nebuvo. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąžiningai klydo manydamas, kad nutraukus (sustabdžius) bendrovės veiklą ir apie tai informavus Valstybinę mokesčių inspekciją, atleidus visus darbuotojus ir apie tai pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, jis visas prievoles įvykdė tinkamai ir nebeturėjo pareigos teikti finansinių ataskaitų rinkinių Institucijai. Pastarosios aplinkybės įrodo faktą, jog UAB „P. F.“ vadovas neveikė tyčia, t. y. nesiekė neteikti finansinių dokumentų VĮ Registrų centrui, nuslėpti informacijos ar kitaip neįvykdyti teisės aktuose nurodytai pareigų. Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat nebeinformavo bendrovės apie pareigą teikti finansinių atskaitų rinkinius Juridinių asmenų registro tvarkytojui, nors anksčiau apie tokią prievolę periodiškai informuodavo. Gavęs Institucijos surašytą protokolą apie tai, kad VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti privalomi dokumentai, nedelsiant buvo ištaisyta pastebėta klaida – finansinių ataskaitų rinkiniai buvo pateikti 2020 m. gruodžio 29 d. Pažymi, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė visa apimtimi galėtų būti taikoma tik tuomet, jei neginčijamai būtų įrodyta, kad tokiais veiksmais buvo siekiama suklaidinti Instituciją ar išvengti teisės aktuose numatytų prievolių, tačiau šiuo atveju, UAB „P. F.“ vadovas manė, kad tokia prievolė bendrovei nebeegzistuoja, kadangi bendrovė nebevykdė jokios veiklos. Mano, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, jog jis sąmoningai (tyčia) elgėsi taip, jog finansinių atskaitų rinkiniai nebūtų pateikti. Todėl šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos paskirti švelnesnę nuobaudą ar poveikio priemonių netaikyti visai. Akcentuoja, kad jokia žala valstybei nebuvo padaryta: bendrovė jau kurį laiką yra sustabdžiusi savo veiklą, jokių kreditorių neturi, Institucijai surašius protokolą, finansinių atskaitų, rinkiniai buvo pateikti. Jei jis būtų žinojęs, kad veiklos sustabdymas nepanaikina pareigos teikti finansinius dokumentus VĮ Registrų centras, šią savo pareigą neabejotinai būtų įvykdęs. Įsitikinęs, kad jau pats surašytas protokolas ir pradėta administracinio nusižengimo tyrimo procedūra ir teisminis procesas yra pakankama poveikio priemonė. Pažymi, kad VĮ Registrų centras nesiekia informuoti apie galimai padarytus pažeidimus, nors tvarko ir administruoja visus bendrovių ar kitų juridinių asmenų vadovų kontaktinius duomenis, o iškart siekia nubausti piniginėmis baudomis. Pažymi, jis dirba VšĮ „S.“ vadovu, kuri yra įtraukta į VMI sudarytą tiesiogiai nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą, t. y., valstybė jau pripažino (preziumavo), kad minėta įmonė dėl nutrauktos veiklos ir dėl to patiriamų nuostolių nebus pajėgi atsiskaityti su valstybės biudžetu. Dėl to, vienintelis VšĮ „Sportas“ darbuotojas – G. N. – jau daugiau kaip penkis mėnesius yra prastovoje. Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo tyčios padaryti teisės pažeidimą, nuoširdžiai dėl to gailisi bei gauna nedideles pajamas, reali žala nepadaryta, ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui bei turėtų reikšmingos įtakos jo finansiniam stabilumui, ypač atsižvelgiant į dabartinės situacijos kontekstą dėl globaliu mastu kilusios pandemijos ir dėl to taikomų griežtų karantino ribojimų, todėl yra pagrindas jam skirti mažesnę nei ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinę nuobaudą.

Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, G. N. kaltė padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodyta ir kitais administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktais ir teismo ištirtais įrodymais – administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3-5), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija, iš kurio matyti, kad G. N. nuo 2012 m. kovo 9 d. yra UAB „P. F.“ vadovas (direktorius), o 2018 m. ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti registrų tvarkytojui (b. l. 6-9), VĮ Registrų centro JA dokumentų sąrašu, iš kurio matyti, kad finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 m. ir 2019 m. pateikti 2020 m. gruodžio 29 d., kita bylos medžiaga.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kitaip. Už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip (CK 2.67 straipsnis).

Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Tai, kad UAB „P. F.“ veikla buvo sustabdyta 2018 m. birželio 11 d. sprendimu ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. birželio 11 d. sprendimu bendrovė išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų, bei laikinai atleista nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, nepašalino pareigos teikti metinių finansinių ataskaitų dokumentų, nes įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-312-557/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Be to, būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020). Surinkti įrodymai patvirtina, to neginčija ir G. N., kad jis, būdamas UAB „P. F.“ vadovu, nustatytu terminu bendrovės metinių (2018 m. ir 2019 m.) finansinių ataskaitų rinkinių nepateikė registrų tvarkytojui.

Pažymėtina, kad priešingai, nei mano pažeidėjas, ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padarytas tyčia arba dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-56-495/2020). Šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikti įrodymai patvirtina, kad jis galėjo sąžiningai klysti, manydamas, jog jam sustabdžius bendrovės veiklą, atleidus visus darbuotojus ir VMI priėmus sprendimus bendrovę išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų bei laikinai atleisti ją nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, jis neturi pareigos teikti ir finansinės atskaitomybės dokumentų. Tačiau tai leidžia daryti išvadą, kad G. N. veikė ne tyčia, o neatsargiai, esant nerūpestingumui, kadangi jis nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (daugiau nei aštuonerius metus būdamas bendrovės vadovu ir kasmet teikdamas finansinius dokumentus), galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

Surinkti įrodymai patvirtina, kad G. N., būdamas UAB „P. F.“ vadovu, įstatymais nustatytą pareigą dėl neatsargumo vykdė netinkamai, nustatytu terminu bendrovės metiniai (2018 m. ir 2019 m.) finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti registrų tvarkytojui, todėl G. N. skirtina administracinė nuobauda.

G. N. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam administracinio poveikio priemonių netaikyti, arba skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas teismas, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą. G. N. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis pripažino savo kaltę, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, neteisingai įvertinus susidariusią situaciją, bendrovės veikla buvo sustabdyta, todėl tikslo nuslėpti bendrovės finansinę būklę, veiklos rezultatus nebuvo, finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 m. ir 2019 m., nors ir pavėluotai, bet buvo pateikti 2020 m. gruodžio 29 d. Be to, G. N. daugiau kaip penkis mėnesius yra prastovoje, nes VšĮ „S.“, kurioje jis dirba, įtraukta į sąrašą tiesiogiai nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių, todėl jo pajamos yra mažos. Duomenų apie kitas gaunamas pajamas nėra. Todėl finansinės nuobaudos paskyrimas gali sukelti neproporcingas padarytam nusižengimui pasekmes. Duomenų apie G. N. teistumus, administracinius baustumus nėra, žala valstybei nepadaryta, taip pat byloje nėra duomenų apie ankstesnius analogiškus nusižengimus. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, kitas asmenį charakterizuojančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas konstatuoja, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti G. N. paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numato ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijaa. Teismo vertinimu, tokios nuobaudos paskyrimas yra adekvatus padarytam administracinio nusižengimo pobūdžiui, pavojingumo laipsniui, pažeidėjo asmenybei, bei teisingumo ir protingumo kriterijams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

G. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.