- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-1542-775/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- D. J.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą dėl antstolės Audronės Adomaitienės veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. J. (toliau – pareiškėjas) pateikė skundą dėl antstolės Audronės Adomaitienės (toliau – antstolė) veiksmų, kuriuo prašė nutraukti antstolės nepagrįstai pradėtus priverstinio proceso iš pareiškėjo turto veiksmus; panaikinti banko sąskaitų areštus; įpareigoti grąžinti nurašytas pinigines lėšas pareiškėjui ir panaikinti nepagrįstą 2025 m. vasario 25 d. patvarkymą Nr. S-25-36-7811.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų.
3. Teismas sprendė, kad asmuo, kuris nesutinka su antstolio veiksmais vykdomojoje byloje, pirmiausia turi laikytis ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje, t. y. pateikti skundą antstoliui. Antstoliui skundo netenkinus (arba jį tenkinus iš dalies), skundas yra persiunčiamas teismui.
Šalies argumentai
4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu kreipėsi tiesiogiai į teismą. Nors skunde nurodė, kad teikiama skundo kopija, tačiau duomenų apie tai, kad skundas buvo antstolės nagrinėtas ir netenkintas arba tenkintas iš dalies, teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atsisakė priimti, kadangi asmuo nesilaikė skundams dėl antstolio veiksmų įstatymu nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 443 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. J. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį, nutraukti antstolės nepagrįstai pradėtus priverstino proceso iš apelianto turto veiksmus, panaikinti banko sąskaitų areštus, įpareigoti antstolę grąžinti apeliantui nurašytas jo pinigines lėšas, panaikinti antstolės nepagrįstą 2025 m. vasario 25 d. patvarkymą Nr. S-25-36-7811. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantas nurodė, kad vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, skundą registruota siunta jis 2025 m. kovo 20 d. išsiuntė antstolei. Iš antstolės negavęs jokios informacijos, apeliantas pats persiuntė skundo kopiją su priedais Kauno apylinkės teismui. Teismas, neišsiaiškinęs visų aplinkybių, nepagrįstai atsisakė priimti apelianto skundą bei nesuteikė jam galimybės apginti galimai pažeistas jo teises.
6.2. Antstolė, neinformavusi pareiškėjo apie jo atžvilgiu pradėtą priverstinį procesą, pagal panaikintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sprendimą, nepagristai areštavo jo banko sąskaitas ir nurašė jose buvusias pinigines lėšas. Antstolė 2025 m. vasario 25 d. priėmė nepagrįstą patvarkymą dėl pareiškėjo skundo netenkinimo ir vykdomosios bylos Nr. 0036/25/00273 su skundu perdavimo Kauno apylinkės teismui.
6.3. Pradėjusi priverstinio proceso iš apelianto turto veiksmus, taikydama banko sąskaitų areštą, ir nurašydama lėšas, antstolė turėjo žinoti, kad 2025 m. vasario 11 d. VMI priėmė sprendimą, kuriuo pripažino netekusiu galios 2025 m. sausio 8 d. sprendimą, apie kurį VMI pateikė informaciją antstolei. Todėl areštuodama apelianto banko sąskaitas ir nurašydama lėšas, antstolė priėmė nepagrįstą 2025 m. vasario 25 d. patvarkymą ir jame įrašė žinomai negaliojantį VMI 2025 m. sausio 8 d. sprendimą. Apeliantas, pastebėjęs sąskaitų areštą, atsitiktinai prisijungęs prie banko, informavo antstolę, kad neįsigaliojus VMI priimtam sprendimui, apeliantas taikiai sprendė susidariusią situaciją, sumokėjo VMI sprendime nurodytą sumą per Perlas terminalą 2025 m. vasario 6 d. – 61 Eur ir 2025 m. vasario 8 d. – 51 Eur. Anksčiau informuoti antstolę apie sudarytą taiką su VMI apeliantas neturėjo jokios galimybės, kadangi iš antstolės nebuvo gavęs jokios informacijos apie jo atžvilgiu galimai pradėtus ir vykdomus priverstinius veiksmus.
6.4. Apeliantas pažymėjo, kad antstolė dėl savo veiksmų nepatyrė ir negalėjo patirti jokių vykdymo išlaidų, kadangi į patvarkymą įrašė netekusį galios vykdomąjį dokumentą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
10. Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė 2025 m. kovo 20 d. Lietuvos pašto kvito kopiją.
11. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
12. Apelianto pateiktas kvitas yra reikšmingas klausimo dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, šio papildomo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nutaria šį dokumentą priimti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
13. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Asmens teisės reikšti ieškinį (skundą) ribojimas jo priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Pažymėtina, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje tik patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys (skundas) yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024).
14. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti teisės norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
15. Vykstant vykdymo procesui teisė į teisminę gynybą įgyvendinama skundžiant antstolių veiksmus, kurių apskundimo tvarka reglamentuota CPK XXXI skyriuje.
16. CPK 510 straipsnyje nustatyta, jog skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 2 dalis); skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis); jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiomis nuostatomis CPK įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 21 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad proceso teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, susiję su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, turi būti teismo sprendžiami taip, jog pasiektas rezultatas neprieštarautų išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos tikslams bei teisės į teismą įgyvendinimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-469/2021).
18. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto skundą, tuo pagrindu, kad pareiškėjas nesilaikė minėtos ikiteisminės skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos.
19. Apeliantas teigia, kad teismas, neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių, priėmė nepagrįstą nutartį atsisakydamas priimti jo skundą. Apelianto vertinimu, jis skundą CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstolei išsiuntė registruota pašto siunta 2025 m. kovo 20 d. Šiai aplinkybei pagrįsti kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė 2025 m. kovo 20 d. Lietuvos pašto kvito kopiją, iš kurios matyti, jog registruota siunta 2025 m. kovo 20 d. buvo išsiųsta antstolės Audronės Adomaitienės kontorai, esančiai Kaune, Vasario 16-osios g. 8–1.
20. Nors minėti duomenys nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas juos laiko reikšmingais, nes jie tiesiogiai susiję su tinkamu bylos aplinkybių nustatymu ir teisingu jau minėto CPK 510 straipsnio taikymu. Tokį apeliacinės instancijos teismo vertinimą sustiprina ir tai, kad apeliantas jau pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs atitinkamas aplinkybes ir pateikęs rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad 2025 m. vasario 25 d. antstolės priimtu patvarkymu buvo atsisakyta tenkinti apelianto skundą vykdomojoje byloje Nr. 0036/25/00273 ir nutarta šį skundą perduoti Kauno apylinkės teismui. Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad jis jau 2025 m. vasario 6 d. (61 Eur) ir 2025 m. vasario 8 d. (51 Eur) įvykdė prievolę VMI. Dėl šios priežasties VMI 2025 m. vasario 11 d. pripažino netekusiu galios 2025 m. sausio 8 d. priimtą sprendimą, kurio pagrindu antstolė pradėjo priverstinį išieškojimą apelianto atžvilgiu.
21. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys, jog skundas buvo išsiųstas antstolei, ši faktinė aplinkybė liko neišsiaiškinta, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį formaliai konstatavęs nepasinaudojimą ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Vis dėlto, kadangi apeliantas apeliacinėje instancijoje pateikė naują įrodymą – pašto kvito kopiją, patvirtinančią, kad registruota siunta buvo išsiųsta antstolei dar 2025 m. kovo 20 d., siekiant užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą, kyla būtinybė išsamiai įvertinti naujai pateiktą įrodymą ir aiškiai nustatyti, ar iš tikrųjų apelianto skundas buvo išsiųstas antstolei. Jeigu būtų nustatyta, kad skundas antstolei buvo išsiųstas dar 2025 m. kovo 20 d., šis faktas sudarytų pagrindą apelianto kreipimąsi į teismą vertinti kaip atitinkantį CPK 510 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir nagrinėtiną iš esmės. Neįvertinus šios aplinkybės, būtų nepagrįstai apribota apelianto teisė į teisminę gynybą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje bei CPK 5 straipsnyje.
22. Įvertinus, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pilnai atskleistos ir išnagrinėtos reikšmingos faktinės aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį ir pareiškėjo D. J. skundo dėl antstolio veiksmų (neveikimo) priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.