Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Remigijui Gliaudeliui,

dalyvaujant trečiajam asmeniui G. D.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui M. D., trečiajam asmeniui G. D., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo skyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo, priteistų lėšų tvarkytojo paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai.

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriais reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovo nurodytais argumentais:

M. D. yra nepilnamečio E. D. tėvas. L. G. – nepilnamečio E. D. motina. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eS2-22472-359/2021 teismas leido paimti nepilnametį E. D. iš jo atstovo pagal įstatymą – tėvo M. D.. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. D. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju paskirtas L. J. Priežastys, dėl kurių nepilnametis E. D. buvo paimtas iš tėvo M. D. ir jam nustatyta laikinoji rūpyba, neišnyko ir E. D. esamomis aplinkybėmis gyventi biologinėje šeimoje negali. 2022 m. vasario 25 d. vaiko globos (rūpybos) priežiūros akte nurodyta, kad nepilnamečio E. D. motina (duomenys neskelbtini) mirė. Vaiko tėvas M. D. nuo pat mažens sūnumi nesidomi, su juo nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių, išlaikymo neteikia, gyvena Airijoje, tikslus gyvenamosios vietos adresas nėra žinomas, po motinos mirties nebuvo grįžęs vaiko aplankyti. Nepilnametis E. D. teigė, kad tėvo visai nepažįsta, jo visai neatsimena, jie nepalaiko jokių ryšių ir niekada nepalaikė, jis žino, kad tėvas gyvena kažkur užsienyje, tačiau kurioje šalyje nežino. G. D. teigė, kad nei ji, nei jos brolis su tėvu visai nebendrauja, paskutinį kartą jį matė, kai buvo dar visai maži, brolis E. tėvo beveik visai neatpažįsta, neatsimena. Tėvas nei jai, nei broliui nepaskambina, neparašo, išlaikymo neteikia. Su M. D. susisiekti ir jo nuomonės išklausyti nepavyko, telefonu jis neatsakė, gyvena (duomenys neskelbtini), tikslus adresas nežinomas. Skyriaus atstovas 2022 m. kovo 7 d. lankėsi nepilnamečio E. D. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu bendrauta su nepilnamečiu E. D., jo seserimi G. D. ir L. J. E. D. patvirtino, kad šiuo metu su biologiniu tėvu nebendrauja, biologinis tėvas jam yra svetimas žmogus ir gatvėje jis jo neatpažintų. G. D., taip pat patvirtino, kad šiuo metu ji ir brolis nebendrauja su biologiniu tėvu ir jie abu nežino M. D. adreso, žino tik, kad gyvena (duomenys neskelbtini). L. J. teigė, kad taip pat nežino tikslaus M. D. adreso, žino tik, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su vaikais biologinis tėvas nebendrauja. Nepilnametis E. D. patvirtino savo norą, kad sesuo G. D. taptų jo rūpintoja. G. D. sutiko būti rūpintoja. Akivaizdu, kad atsakovas M. D. vengia atlikti tėvo pareigas savo nepilnamečio sūnaus E. D. atžvilgiu, vaiku nesirūpina nesant jokių pateisinamų, objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėtų įgyvendinti tėvo valdžios. Akivaizdu, kad atsakovas dėl savo kaltės tokiais veiksmais, t. y. neveikimu, daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, nes yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo, visiškai nesirūpina sūnumi, neturi asmeninės atsakomybės ir sąmoningumo rūpintis savo sūnumi. Pažymėtina, kad M. D. savarankiškai neaugino savo sūnaus E. ir nesiekia vaiko auginti.

II. Atsakovo argumentai.

Atsakovas M. D. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu jo atstovas advokatas Bronius Varsackis nurodė, kad pagal priedermę turėtų atstovauti atsakovui, prieštarauti, tačiau susipažinus su bylos medžiaga, akivaizdu, kad prieštarauti nėra didelių galimybių, kadangi jo atstovaujamasis nesidomi biologine šeima, todėl su pareiškimu sutinka, ir prašo jį tenkinti.

III. Trečiojo asmens argumentai ir paaiškinimai.

Teismo posėdžio metu, liudytojas E. D. nurodė, jog tėvo neatpažintų, jo nėra matęs, nežino, kaip jis atrodo, neteko bendrauti. Nurodė, jog užaugino mama, dabar padeda sesuo. Ryšis su seserimi labai geras. Neprieštarauja, jog rūpintoja būtų paskirta G. D..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas M. D. yra nepilnamečio E. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. E. D. motina L. G., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

2021 m. rugsėjo 9 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui prašymą dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus – G. D., gimusią (duomenys neskelbtini) ir E. D. iš jų tėvo M. D.. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leido paimti nepilnametį E. D. iš jo atstovo pagal įstatymą – tėvo M. D..

G. D. 2022 m. vasario 24 d. ieškovei prateikė prašymą, kuriame nurodė, kad nori tapti E. D. rūpintoja.

Iš 2022 m. vasario 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Vaiko globos (rūpybos) priežiūros akto, matyti, kad vaiko tėvas M. D. nuo pat mažens sūnumi nesidomi, su juo nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių, išlaikymo neteikia, gyvena (duomenys neskelbtini), po motinos mirties nebuvo grįžęs vaiko aplankyti. Minėtame akte užfiksuota, jog E. D. papasakojo, kad su rūpintoju sutaria gerai, neišsako jokių priekaištų jam. E. D. gerai sutaria ir su seserimi G. D., kuri gyvena kartu. E. D. norėtų, kad G. D. būtų paskirta jo nuolatine rūpintoja, nes ji yra jo sesuo, tarp jų stiprus emocinis ryšys. E. D. su tėvu nepalaiko jokių ryšių.

Kadangi atsakovas M. D. vengia atlikti tėvo pareigas savo nepilnamečio sūnaus E. D. atžvilgiu, vaiku nesirūpina nesant jokių pateisinamų, objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėtų įgyvendinti tėvo valdžios, savarankiškai neaugino savo sūnaus ir nesiekia jo auginti, todėl prašo atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus E. D. atžvilgiu.

V. Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis).

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalyje), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvai turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Ieškovas prašo atsakovui M. D. neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko E. D. atžvilgiu. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, iš bylos duomenų nustatyta, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jo interesus atstovavęs advokatas Bronius Varsackis nurodė, kad kadangi jo atstovaujamasis nesidomi biologine šeima, todėl su pareiškimu sutinka, ir prašo jį tenkinti.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo paimtas vaikas, yra visiškai pagrįstai nustatytas nepilnamečio E. D. apsaugos poreikis, kadangi nepilnamečio tėvas M. D. savo nepilnamečiu sūnumi E. D. nesirūpina ir nuo mažens juo nesidomi, nežino jo poreikių, neišlaiko su juo nebendrauja, vaiko motina yra mirusi, todėl nepilnametis iš esmės yra likęs be tėvų rūpybos ir tai gali sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Objektyvių duomenų, kad susiklosčiusi padėtis, priklausanti nuo nepilnamečio atstovo pagal įstatymą – tėvo M. D. – pagerėjo ar gali pagerėti per protingai trumpą laiką, nėra. M. D. negyvena (duomenys neskelbtini), savarankiškai neaugino savo sūnaus ir nesiekia jo auginti. Atsižvelgtina ir į nepilnamečio E. D. išreikštą nuomonę, t. y. kad jis išreiškė norą, kad jo rūpintoja būtų paskirta G. D..

Tokie atsakovo veiksmai pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nedėjo, nededa ir neketina dėti pastangų auginti savo sūnų, neteikia jam išlaikymo, nesirūpina juo. Pakankamų ir svarbių priežasčių, kurios neleistų atsakovui M. D. įgyvendinti savo kaip tėvo pareigų, teismas nenustatė. Duomenų, kad atsakovas būtų suinteresuoti keisti esamą padėtį ir siektų pats asmeniškai rūpintis savo nepilnamečiu vaiku – nėra. Teismas, išklausęs ieškovo atstovo, atsakovo atstovo, trečiojo asmens paaiškinimus teismo posėdžio metu, išanalizavęs byloje pateiktus aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas neatliko ir neatlieka tėvo pareigų savo nepilnamečiam vaikui E. D., visiškai nesirūpina savo vaiku, jo neišlaiko, neauklėja, juo nesidomi. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų ir tokio elgesio nekeičia, nesiekia susigražinti savo vaiko.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, jo neaugina, neauklėja, neprižiūri, neišlaiko, neatlieka tėvo pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, dėl ko nepilnametis vaikas auga atskirtas nuo tėvo ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, teismas daro išvadą, kad yra visi pagrindai taikyti atsakovui neterminuotą tėvo valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys), todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, atsakovui M. D. neterminuotai apribotina tėvo valdžia į vaiką – sūnų E. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Apribojus atsakovui tėvo valdžią neterminuotai, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, ir be jo atskiro sutikimo nepilnametis vaikas gali būti įvaikintas. Tačiau atsakovui išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jeigu įrodoma, kad atsakovas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

VI. Dėl nepilnamečio vaiko rūpybos, nuolatinio rūpintojo, turto administratoriaus skyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio nustatyta tvarka teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Ieškovė ieškiniu prašo nepilnamečiui nustatyti nuolatinę rūpybą, E. D. rūpintoja ir turto administratore paskirti G. D.. G. D. pateikė prašymą būti nuolatine E. D. rūpintoja. Duomenų, jog kiti asmenys būtų išreiškę norą tapti E. D. rūpintoju, byloje nėra.

Vadovaujantis proceso kooperacijos ir ekonomiškumo principu bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, teismas nusprendė, kad tikslinga kartu su ieškiniu dėl tėvo valdžios apribojimo išnagrinėti ir nepilnamečio vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo bei nuolatinio rūpintojo paskyrimo klausimus.

CK 3.248 straipsnyje išdėstyti vaiko rūpybos tikslai ir uždaviniai, o būtent, sudaryti vaikui sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. CK 3.271 straipsnis numato, kad vaiko rūpintojas privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis institucijomis. Rūpintojas, priimdamas pareigą globoti vaiką, tampa vaiko atstovu pagal įstatymą (CK 3.272 straipsnio 1 dalis), todėl privalo sudaryti tokias sąlygas, kokių reikia vaiko fizinei, dvasinei, protinei, dorovinei ir socialinei raidai (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalis).

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V1E-1491 „Dėl vaiko laikinosios rūpybos nustatymo be tėvų rūpybos likusiam vaikui E. D.“ buvo nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju paskirtas L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir kartu su juo nustatyta laikinosios rūpybos vieta. Prašymą rūpintis broliu pateikė sesuo G. D.. Jos ryšys su nepilnamečiu E. D. yra stiprus. G. D. neteista, bausta administracine tvarka už greičio viršijimą. G. D. sveika globoti gali. Skyriaus 2022 m. kovo 1 d. sprendimu „Dėl G. D. pradinio įvertinimo“ Nr. 4SPŠ-25, buvo nuspręsta priimti teigiamą sprendimą dėl G. D. tapimo rūpintoja.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nepilnamečiui E. D., gim. (duomenys neskelbtini), likus be tėvų rūpybos nustatytina nuolatinė rūpyba (CK 3.251 straipsnis, 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 6 punktas). Nepilnamečio E. D. nuolatine rūpintoja bei jo turto administratore skirtina G. D..

Rūpintojui išaiškintina CPK 504 straipsnio 4 dalis, kad rūpintojas privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su artimaisiais vaikui giminaičiais ir informuoti juos, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (CK 3.271 straipsnis). Vaiko rūpintojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Vaiko rūpintojas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Rūpinamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko rūpintojas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275, 3.185 straipsniai). Rūpintojui išaiškintina įstatymų numatyta atsakomybė pagal CK 3.273 straipsnį.

VII. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Apribojus tėvų valdžią, jiems išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis). Kadangi apribojus tėvų valdžią atsakovui išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, išlaikymas iš atsakovo privalo būti priteistas.

Pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrą tarp šių kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013 ir kitos).

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010 ir kitos). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010 ir kitos).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo M. D. 200,00 Eur materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. D., mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nors šalys neteikė įrodymų kokie yra vaiko poreikiai ir koks išlaikymo dydis per mėnesi yra reikalingas, patenkinti šiuos poreikius, tačiau akivaizdu, kad atsakovo sūnui E. D. būtinos lėšos, tiek maistui, tiek aprangai, avalynei, sveikatai, laisvalaikiui, lavinimui, tinkamam augti sąlygų sukūrimui. Duomenų, kad E. D. turėtų specialių poreikių byloje nėra.

Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas teismas neturi, tačiau įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes spręstina, kad nurodyta 200,00 Eur suma yra reali ir būtina vaikui išlaikyti. Spręstina, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis – 200,00 Eur iš atsakovo, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, yra pagrįstas ir jo mažinti nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, iš atsakovo priteistinas ieškovo reikalaujamo dydžio – 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas iš atsakovo M. D. nepilnamečiui sūnui E. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t. y 2022 m. kovo 17 d., iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko rūpintoja G. D. (CK 3.202 straipsnio 1 dalis, 3.275 straipsnis).

Šioje byloje yra susidariusios 13,44 Eur procesinių dokumentu įteikimo ir siuntimo išlaidos valstybei. Kurios priteistinos iš atsakovo M. D., valstybei (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 282, 406-407 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti E. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą ir paskirti E. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatine rūpintoja G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti E. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su nuolatine rūpintoja G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš M. D., (duomenys neskelbtini) išlaikymą E. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct), mokamų kasmėnesinių periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. kovo 17 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti rūpintoją G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio E. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir turto administratore.

Priteisti iš atsakovo M. D., (duomenys neskelbtini) valstybei 13,44 Eur (trylikos eurų 44 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.