Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio ir Aloyzo Kruopio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. gynėjo advokato Daliaus Boreikos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria netenkintas gynėjo prašymas sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Kauno apygardos 2003 m. spalio 6 d. nutartimi nuteistojo R. B. nusikalstama veika iš 1961 m. BK 146 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į naujojo BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas 3 metams; iš BK 105 straipsnio 1 ir 8 punkto perkvalifikuota į naujojo BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 5 dalimi, ši bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir R. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę paskiriant atlikti kalėjime.

3. Kauno apygardos teisme 2018 m. rugpjūčio 13 d. gautas nuteistojo R. B. gynėjo prašymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsniu palengvinti nuteistojo teisinę padėtį, sušvelninant jam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1991 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, parenkant terminuotą laisvės atėmimą arba kitą bausmės rūšį (toliau – ir prašymas). Tokį prašymą nuteistojo gynėjas pagrindė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 19 d. pastabomis kitoje byloje prieš Lietuvą, kuriose Lietuvos Respublikos Vyriausybė nurodė, kad šioje byloje pareiškėjai galėjo pasinaudoti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir kiti), o nepasinaudojimas tokia galimybe yra vidaus teisinių galimybių neišnaudojimas, sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių EŽTT procese; jog sąžininga reikalauti, kad ieškovai išnaudotų visas nacionalines gynybos priemones, nes tiesioginis EŽTT išvadų byloje M. ir kiti prieš Lietuvą taikymas užtikrina veiksmingas priemones apginti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje (toliau – ir Konvencija) nustatytas teises ir galimybes spręsti klausimą nacionaliniu lygmeniu; kad nacionaliniai baudžiamieji teismai turėtų būti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiūrą, siekiant išanalizuoti galimą bausmės sušvelninimą. Nuteistojo gynėjas pažymėjo, kad nuo EŽTT sprendimo byloje M. ir kiti prieš Lietuvą praėjo jau daugiau nei metai, tačiau įstatymų leidėjas niekaip nepakoregavo baudžiamojo įstatymo, jog šis atitiktų Konvenciją ir EŽTT praktiką. Nuteistojo gynėjas vertino, kad teisės spraga nuteisto iki gyvos galvos atveju užpildytina, palengvinant jo teisinę padėtį BPK 362¹ straipsnyje įtvirtintais pagrindais ir tvarka, nes paminėtas EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje M. ir kiti prieš Lietuvą laikytinas teisiniu reguliavimu, švelninančiu bausmę.

5. Skunde nuteistojo R. B. gynėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, prašo arba šią nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo prašymą patenkinti ir nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į kitos rūšies bausmę, arba panaikinti apskųstąją nutartį ir apygardos teismui grąžinti nuteistojo gynėjo prašymą nagrinėti iš naujo. Skunde nuteistojo gynėjas dėsto iš esmės analogiškus argumentus kaip ir prašyme, mano, kad skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas netinkamai įvertino jame nurodytas aplinkybes, be pagrindo vengdamas užpildyti nacionalinėje teisėje esančią teisės spragą, tiesiogiai taikant Konvencijos nuostatas ir EŽTT sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo R. B. gynėjo skundas atmestinas.

7. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Teismas teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

8. Pagal esamą įstatymo leidėjo valią, įtvirtintą baudžiamajame įstatyme, yra tik dvi galimybės asmeniui sušvelninti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, t. y. prieš asmenį priėmus amnestijos aktą arba Respublikos Prezidentui patenkinus nuteistojo malonės prašymą (BK 78 ir 79 straipsniai). Tokios galimybės remiantis EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. priimtu sprendimu byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (Peticijų Nr. 22662/13, 51059/13, 58823/13, 59692/13, 59700/13, 60115/13, 69425/13 ir 72824/13) pripažintos neveiksmingomis galimybėmis kreiptis dėl bausmės sušvelninimo nuteistiesiems iki gyvos galvos. Tačiau tai savaime nesuponuoja pareigos teismui nuteistajam R. B. taikyti BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą 25 metams.

9. Baudžiamosiose bylose teisingumą vykdo tik teismas (BPK 6 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų. Ir nors Konvencija yra tiesiogiai galiojantis teisės aktas, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, tarptautinės sutartys kolizijos atveju turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus Lietuvos Respublikos Konstituciją, pagal Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 27 straipsnį, šalis negali pasitelkti savo vidaus teisės nuostatų, kad pasiteisintų dėl sutarties nesilaikymo, vis dėlto ne visi valstybių narių Konvencijos pažeidimai gali būti pašalinami tuojau pat. Antra, teismų kompetencija pildyti teisės spragas įstatymo aiškinimu turi savo ribas. Galimybė kreipiantis į teismą sušvelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pagal BK 51 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta baudžiamuoju įstatymu. Antai, tokio įstatymo Lietuvos įstatymų leidėjas šiuo metu nėra priėmęs. Yra svarstomi BK 51 ir 97 straipsnių pakeitimų projektai (Reg. Nr. 18-943[2], 18-944[2], 18-4155[3]).

10. Baudžiamoji teisė ir baudžiamojo proceso teisė yra priskiriamos viešosios teisės šakoms, jų normos yra apsauginės, reguliavimo metodas – imperatyvus. Viešojoje teisėje, kitaip nei privatinės teisės atveju, vadovaujamasi principu, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Tai reiškia, kad baudžiamosios taisyklės įstatymo leidėjo yra tiksliai apibrėžtos, jos negali būti pakeičiamos šalių susitarimu, jų privalomu laikytis, jas privalu taikyti ir vykdyti. Taigi, nesant teisinio reguliavimo, nagrinėjamu atveju teisingumą vykdantis teismas, neturėjo ir neturi galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas, netgi kai malonės ir amnestijos institutai, veikiantis Lietuvos Respublikoje, pagal tarptautinių teismų praktiką laikytini neveiksmingomis galimybėmis sušvelninti bausmę asmenims, įkalintiems iki gyvos galvos. Nuteistasis, siekdamas, kad jam būtų sušvelninta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, turi teisę vadovaudamasis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, t. y. BK 78 arba BK 79 straipsnių nustatyta tvarka, kreiptis dėl amnestijos akto išleidimo arba malonės suteikimo.

11. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad teismo galimybės užpildyti įstatymų spragas negali virsti aktyvia teisėkūra, tokiu būdu sudarant teisines prielaidas paneigti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimo principą. Įstatymo leidėjas turi diskreciją nustatyti, kaip įgyvendinti Konvencijos reikalavimus (pvz., po kiek metų svarstytinas bausmės peržiūrėjimas, nuteistojo asmenybės vertinimo kriterijai ir t. t.), juolab, kad EŽTT sprendime M. ir kiti prieš Lietuvą nebuvo konstatuota, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė iš viso negali būti paskirta. Konvencijos pažeidimu buvo pripažinta tai, kad valstybė nėra numačiusi aiškaus ir efektyvaus reguliavimo, kaip ir kada tokia bausme nuteisti asmenys galėtų būti paleisti į laisvę. EŽTT sprendimo byloje M. ir kiti prieš Lietuvą 181 paragrafe nurodyta, kad bylos peržiūrą turėtų atlikti arba vykdomosios valdžios institucija, arba teismas. Tačiau tokia EŽTT išvada skunde išdėstytų argumentų nepagrindžia. Peržiūros procedūra turi būti sureguliuota įstatymo leidėjo, o nesant tokios įstatymo leidėjo valios, teisingumą vykdantis teismas neturėjo galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas. Panašios pozicijos yra laikomasi ir formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos bylose Nr. 1S-69-495/2018, 1S-154-487/2018, 1S-235-1076/2018 ir kt.).

12. Todėl nuteistojo gynėjo skundas netenkintinas, o apskųstoji nutartis paliktina galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. B. gynėjo advokato Daliaus Boreikos skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.