- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-22
- Bylos Nr.
- e2-5-301/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02915-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Teresė Klimienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- R. K., D. K., K. P., J. P.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini), P. A. P.
dalyvaujant ieškovo A. K. (dalyvauja nuotoliniu būdu per ZOOM programą), jo atstovui advokatei S. S.,
atsakovams R. K. ir D. K. bei jų atstovei advokatei D. V. (visi dalyvauja nuotoliniu būdu per ZOOM programą),
teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovams R. K. ir D. K., K. P. ir J. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys - P. A. P., (duomenys neskelbtini) biuro notarė L. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovė teisme prašė 2021-09-17 patikslintą ieškinį (DOK-33537) tenkinti jame nurodytais motyvais ir, remiantis C. 6.242 str. 1 d., priteisti solidariai iš atsakovų R. K. ir D. K. nepagrįstą praturtėjimą – tai yra 13 322,52 Eur sumą bei bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje (DOK-33537) nurodė, kad su atsakovais K. P. ir J. P. buvo sutarta, kad jie parduos, o jis (ieškovas) pirks 0,30 ha žemės sklypą su jame esančiais pastatais bei statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (anksčiau ir pagal sutartį (duomenys neskelbtini)), ir 0,46 ha bei 2,26 ha ploto žemės sklypus žemės ūkio paskirties, esančius (duomenys neskelbtini), viso už 46 000 lt atitikmuo 13 322,52 Eur. Todėl jis (ieškovas) notarinio pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo dieną – tai yra (duomenys neskelbtini) banke iš savo asmeninės sąskaitos į nurodyto turto pardavėjos J. P. sąskaitą pervedė 30 000 Lt (atitikmuo 8 688,60 Eur ), o į P. A. P., kuris yra atsakovo K. P. tėvas, sąskaitą pervedė 16 000 Lt (atitikmuo 4 633,92 Eur). Iš viso sumokėjo 13 322,52 Eur. Teismo posėdžio, vykusio 2022-07-01, metu ieškovas nurodė, kad banko sąskaitų, į kurias reikia pervesti pinigus už perkamą nekilnojamą turtą, numerius, užrašytus lapelyje, jam padavė R. K., o kas banke užpildė šių pinigų mokėjimo pavedimus neprisimena. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarė L. R. patvirtino nurodyto nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Patikslintame ieškinyje ir teisme ieškovas nurodė, kad jis nesupranta lietuvių kalbos, viską pas notarę jam į rusų kalbą vertė R. K., kuriuo tuo metu jis (ieškovas) visiškai pasitikėjo, nes R. K. buvo jo (ieškovo) tuometinės sutuoktinės R. sūnus. Parodė, kad notarė jam į rusų kalbą nieko nevertė: ji rusų kalba tik kažką sakė, net notarė rusiškai kalba „negerai“, todėl jis nesuprato ir išvertė R. K.. Santuoka su atsakovo R. K. motina buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvoje legalizuota nebuvo, nutraukta (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis, (duomenys neskelbtini), pervedęs 46000 Lt Šiaulių banko Marijampolės KAS iš savo asmeninės sąskaitos į J. P. bei P. A. P. sąskaitas ir pas notarę pasirašęs jam paduotus dokumentus (kokius jis nežino, nes nesuprato lietuvių kalbos), buvo absoliučiai įsitikinęs, kad būtent jis iš P. nusipirko 0,30 ha ploto žemę su joje esančiais pastatais ir statiniais (gyvenamąjį namą, pastatą –kluoną, pastatą tvartą, pastatą-viralinę, pastatą-kiemo rūsį, kitus statinius(inžinerinius), esančius (duomenys neskelbtini), bei 0,46 ha ir 2,24 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad notarė jam, po nurodyto pasirašymo išdavė dokumentus (lietuvių kalba, kurios jis nesupranta, todėl nežino ką išdavė), o jis šiuos dokumentus pasiliko Lietuvoje (savo gyvenamajame name) ir, kaip įprastai kasmet, išvyko į K. Nurodė, kad jis, būdamas įsitikinęs, jog yra nekilnojamojo turto savininkas, ginčo pastatus laikotarpyje nuo 2008-10-03 iki 2012-10-07 buvo apdraudęs būsto draudimu AB „Lietuvos draudimas“. 2011 m. jam priklausantis namas, kuriame buvo palikti notarės jam išduoti dokumentai, buvo apvogtas, o dokumentai dingo. Apie tai jam pranešė R. K. ir jis (ieškovas ), būdamas 2011-07 pradžioje su į Lietuvą, kreipėsi į Marijampolės APK dėl įsibrovimo/vagystės išaiškinimo, tačiau pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros nutarimu buvo sustabdytas. Nurodė, kad visą laiką buvo įsitikinęs, jog būtent jis yra ginčo nekilnojamojo turto savininkas pagal (duomenys neskelbtini) notarines sutartis. Tik (duomenys neskelbtini) jo advokatė S.S. gavo iš VĮ RC išrašą, iš kurio paaiškėjo, jog visi aukščiau nurodyti nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti ne jo, o atsakovų R. K. ir D. K. vardu ir tai, kad pirkimo-pardavimo sutartyse yra nurodytos neatitinkančios susitarimą ir faktišką pinigų pervedimą/sumokėjimą kainos. O būtent: pirkimo pardavimo sutartyse pirkėjais nurodyti atsakovai R. K. ir D. K. bei tai, kad turtas pirktas viso už 30000Lt( nors pervesta buvo viso 46 000Lt). Nurodė, kad jis AB Šiaulių banko Marijampolės KAS (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame nurodyta, kad jis (ieškovas) pinigus už parduodamą turtą (duomenys neskelbtini) pervedė į J. P. (30 000 Lt) ir į P. A. P. (16 000Lt) sąskaitas, viso 46 000 Lt, rado jau po to, kai pradinis ieškinys atsakovams dėl pirkėjo teisių perkėlimo, daiktinių teisių į turtą pripažinimo ir sumokėtų už žemę pinigų priteisimo (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas teismui. Nurodė, kad ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo būtinybė iškilo vėliau, tai yra jau nagrinėjant bylą teisme - (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad po pradinio ieškinio žymiai pablogėjo jo sveikata, todėl jis apsigyveno ir dabar gyvena bei gyvena senelių namuose S., dėl sveikatos ypatumų negali ir negalės ateityje atvykti į Lietuvą, todėl neturėtų galimybės naudotis, valdyti bei disponuoti nekilnojamuoju turtu esančiu Lietuvoje, jeigu šis turtas jam būtų grąžintas pagal pradinį ieškinį. Dėl šių priežasčių ieškovas 2021-09-17 patikslino teismui 2019-09-03 pateiktą pradinį ieškinį ir dabar prašo priteisti jam nuostolius, atsiradusius dėl atsakovų R. K. ir D. K. nepagrįsto praturtėjimo – viso 13 322,52 Eur (atitikmuo 46 000 Lt) sumą. Nurodė, kad atsakovai R. K. ir D. K. siekė asmeninės naudos dėl kurios jis (ieškovas) jiems ir buvo reikalingas, t. y. siekė iš jo nepagrįstai praturtėti, nes jie (K.) patys pinigų, įsigyti nekilnojamąjį turtą, neturėjo. Patikslintame ieškinyje nurodo, kad jis (ieškovas) neturėjo tikslo nei nupirkti ginčo nekilnojamąjį turtą atsakovams R. K. ir D. K., nei padovanoti atsakovams R. K. ir D. K. pinigus šio turto pirkimui, nes jis (ieškovas) norėjo nusipirkti ginčo nekilnojamąjį turtą iš atsakovų P. sau, todėl jiems (P.) ir pervedė pinigus į jų sąskaitas banke, kurias surašytas lapelyje jam padavė R. K., nes jis (ieškovas) pats pardavėjų sąskaitų numerių nežinojo. Be to, galvojo kad pinigus perveda pardavėjams sutuoktiniams. Kadangi atsakovai K. nesąžiningai - ( t.y. R. K. išvertė į rusų kalbą kad tai jis/ieškovas yra turto savininkas, dėl ko jis/ieškovas ir pervedė pinigus į R. K. nurodytas sąskaitas P., nors, kaip vėliau paaiškėjo, faktiškai pirkėjais sutartyse buvo įrašyti K. kaip neva įgiję ginčo nekilnojamąjį turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; po to nuo 2008 m. iki 2012 m. ieškovas draudė tariamai savo turtą AB „Lietuvos draudimas“; ir po sandorių sudarymo K. įtikinėjo jį/ieškovą, kad jis yra turto savininkas – (duomenys neskelbtini) m. pranešė ieškovui, kad apvogtas neva jo/ieškovo gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini)) - ir be jokio pagrindo praturtėjo, t.y. tapo ginčo nekilnojamo turto, už kurį apmokėjo ieškovas savo asmeninėmis lėšomis (nes tuo metu jo santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), K., su K. motina R. V. - Lietuvoje nebuvo legalizuota, santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) K.) savininkais jo/ieškovo sąskaita, todėl jie privalo atlyginti jam (ieškovui) tokio dydžio nuostolius, koks yra R.ir D. K. nepagrįstas praturtėjimas ieškovo pervestų pinigų ribose, tai yra 13 322,52 Eur suma.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje, vykusiame 2022-04-15, ieškovas nurodė, kad jis visiškai pasitikėjo tuo, ką į rusų kalbą pas notarą vertė R. K., nes jis R. ir D. K. išlaikė 6 metus (jie gyveno pas jį, jis maitino jų šeimą, nes R. K. nedirbo, gerdavo, o D. K. tik meluodavo ir apgaudinėdavo). Nurodė, kad pas notarą jam davė kažką pasirašyti ir jis manė, kad pasirašo dėl to, jog nusipirko ginčo turtą. Nurodė, kad notarė kažką sakė rusiškai, bet ji rusiškai negerai kalba, todėl jis nesuprato ką ji sakė ir R. K. išvertė, jog jis (ieškovas) yra turto savininkas. Notarė jam tik įteikė dokumentus ir jis išėjo, manydamas, jog turi pirkimo-pardavimo sutartį. Apie tai, kad turtas pirktas ne jo, o K. vardu jis nieko nežinojo. Po ginčo sandorių sudarymo jis išvyko į K., o jo, kaip jis (ieškovas) buvo įsitikinęs, nusipirktas ginčo gyvenamasis namas buvo apvogtas (apie vagystę jam pranešė R. K.) ir pavogti visi dokumentai. Nurodė, kad raktą nuo apvogto namo turėjo ir K., nes jie namą prižiūrėjo. Nurodė, kad, jam grįžus iš K. (todėl galėjo būti 2011 m. ir 2013 metai, nes iš K. jis grįžo keletą kartų po ginčo sandorių sudarymo), visi jo daiktai iš gyvenamojo namo, buvo išmesti į sandėliuką, automobilis taipogi kažkur išmestas, o policijos komisariatui buvo nurodytas apvogtų pastatų adresas – (duomenys neskelbtini) kaimas (kaip pirkimo-pardavimo sutartyje), o šiuo metu VĮ RC išraše tai (duomenys neskelbtini) kaimas (abu kaimai yra vienas šalia kito). Jis buvo nuėjęs pas tą pačią notarę pasiimti pirkimo-pardavimo sutarties kopijos vietoje dingusiosios. Tačiau notarė sakė, kad jokios pirkimo- pardavimo sutarties nėra ir nieko nedavė, tik 2018-10-18 notarė davė įgaliojimo valdyti, tvarkyti ir disponuoti turtu esančiu (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) kaime, kopiją, kurią jis pateikė advokatei S.S., o ši patikrino VĮ RC duomenų bazėje ir tada 2018-10-18 jis sužinojo, jog ginčo pastatai ir žemė yra ne jo, o R. ir D. K. nuosavybė. Todėl prašo priteisti iš R. ir D. K. 46 000Lt/arba 13 322,52 Eur, kurie pervesti iš jo sąskaitos, kaip galvojo turto padavėjams sutuoktiniams P., ko pasekoje R. ir D. K., būdami įrašyti pirkimo-pardavimo sutartyse kaip pirkėjai, praturtėjo, nes jo/ieškovo sąskaita pirkimo-pardavimo sutartimis įgijo 46 000 Lt vertės turtą. Kadangi jis/ieškovas yra jau 94-erių metų amžiaus, ligotas, gyvena senelių namuose užsienyje (S.) , todėl į Lietuvą nebeatvyks, ko pasekoje patikslintu ieškiniu pakeitė pradinio ieškinio reikalavimą dėl pirkėjo teisių perkėlimo ir daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo į reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašant priteisti solidariai iš atsakovų K. tokio dydžio nuostolius, koks yra jų nepagrįstas praturtėjimas (už ieškovo pervestus pinigus turto pardavėjams K. vardu pirkimo pardavimo sutartimis įgijus nekilnojamąjį turtą), tai yra viso 13 322,52 Eur sumą. Nurodė, kad jis pervestų iš jo sąskaitos pinigų (46 000Lt) K. nedovanojo jokia proga ir jais neatsiskaitė už atsakovų nurodomą tariamai K. atliktą remontą ieškovo naudai. Nurodė, kad jis (ieškovas) supirko visas reikalingas pastatų remontui medžiagas ir priemones, pastatė apšildymą, pečių, radiatorius ir kt., o K. gėrė ir dėl remonto tik padėjo. Nurodė, kad K. motina R. V. jį/ieškovą apgaudinėjo, nes turėjo kitą vyrą, o jis (ieškovas), to dar nežinodamas, buvo surašęs testamentą R. V. naudai, kurį, vėliau panaikino. Nurodė, kad jis mokėjo mokesčius už žemę, kieno vardu buvo kvitai nežino. Mano, kad už kadastrinių matavimų duomenų tikslinimą R. V. pinigus pervedė savo sūnui R. K.. Nurodė, kad grįžęs iš K. ir 2018-10-18 sužinojęs, kad jis nėra turto savininkas, apsigyveno pas kaimyną, nes savo, kaip buvo įsitikinęs, name bijojo gyventi.
Teisme ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovai K. P. ir J. P. pardavė ginčo nekilnojamąjį turtą (0,30 ha žemės ir joje esančius pastatus bei 0,46 ha ir 2,24 ha žemės sklypus žemės ūkio paskirties) ir gavo notarinės (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną, prieš sutarties pasirašymą, jiems iš ieškovo A. K. banko sąskaitos pervestus į J. P. sąskaitą banke 8 688,60 Eur ir į atsakovo K. P. tėvo (trečiojo asmens) P. A. P. sąskaitą banke pervestus 4 633,92 Eur. Nurodė, kad ieškovas sumokėjo P. pinigus, nes suprato ir buvo įsitikinęs, kad jis tampa parduodamo turto savininku, kadangi: 1) ieškovui, kuris nemoka lietuvių kalbos, notarės L. R. kabinete atsakovas R. K., kuris viską tuo metu 80-ties metų amžiaus ieškovui vertė į rusų kalbą, išvertė, jog, tai yra pirkimo pardavimo sutartis ir kad jis (ieškovas) bus turto savininku, o turtas parduodamas už 46 000 Eur, todėl ieškovas pasirašė jam duotuose dokumentuose (nežino kokiuose, nes lietuvių kalbos nesupranta) ir todėl ieškovas ginčo pastatus laikotarpyje nuo 2008-10-03 iki 2012-10-07 buvo apdraudęs būsto draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Po ginčo turto įsigijimo, kaip buvo įsitikinęs ieškovas, jis (ieškovas) išvyko į K. o dokumentus paliko Lietuvoje, savo name, o namo raktus turėjo ir K., kurie 2011metais jam (ieškovui) pranešė, kad namas apvogtas, o notarės išduoti dokumentai iš namo dingo. Ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Marijampolės PK dėl vagystės ir aiškino, kad namą nusipirko prieš 2 metus, tačiau ikiteisminis tyrimas po kurio laiko buvo sustabdytas. Ieškovas dažnai išvykdavo iš Lietuvos į K. ir tik 2018 m. rudenį paaiškėjo, kad ieškovui išduoti dokumentai buvo ne ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis, o atsakovo K. jam (ieškovui) ginčo sandorių sudarymo dieną ((duomenys neskelbtini)) išduotas įgaliojimas tą turtą tvarkyti. Nurodė, kad ieškovas nenorėjo pirkti ginčo turto atsakovų K. šeimai ar dovanoti K. pinigus pervestus P.. Ieškovas 46 000 Lt L. ir P.A. P. pervedė tikslu įsigyti ginčo turtą sau ir to kurį laiką dar buvo K. apgaudinėjamas (K. informavo užsienyje esantį ieškovą, kaip neva ginčo turto savininką, apie vagystę iš ginčo namo, nors galėjo patys informuoti PK, nes pagal notarinę pirkimo-pardavimo sutartį jie/K. nurodyti kaip pirkėjai). Mano, kad, kadangi K. pranešė ieškovui apie vagystę iš ginčo namo, - tokiais savo veiksmai atsakovai K. veikė tikslu toliau apgaudinėti garbingo, tuomet (2011 metais) jau 83-rejų metų amžiaus, sulaukusi ieškovą, kuris dar nebuvo išsiskyręs su atsakovo R. K. motina. Dėl 4 633,92 Eur (arba 16 000 Lt) pervedimo į trečiojo asmens P. A. P., kuris yra atsakovo K. P. tėvas, sąskaitą, nurodė, kad, kadangi pervedant pinigus P., banke su ieškovu A. K. buvo tik atsakovas R. K., tai sąskaitų numerius (į kurias reikia pervesti pinigus už perkamą turtą) žinojo tik R. K. (ieškovui K. padavė lapelį ant kurio buvo užrašyti sąskaitų Nr. į kurias reikia pervesti pinigus), nes pats ieškovas tų sąskaitų numerių nežinojo ir negalėjo žinoti). R. K. jas sužinojo iš atsakovo K. P., nes, savaime suprantama, kad tik sūnus - būtent tik atsakovas K. P. galėjo žinto ir žinojo savo tėvo P.A. P. sąskaitos numerį (nes pačio P. A. P. pas notarę nebuvo).
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė teisme nurodė, kad ieškovas, esant tokioms aplinkybėms, kai: 1) atsakovas R. K. pastoviai klaidindamas (išvertė ieškovui į rusų kalbą, kad tai pirkimo pardavimo sutartis ir kad ieškovas yra ginčo turto savininkas pagal šią sutartį; informavo ieškovą, kaip neva ginčo turto savininką, apie vagystę iš namo) ieškovą įtikinėjo, jog tai jis (ieškovas) yra ginčo turto savininkas, 2) kai faktiškai ieškovui K. buvo parašęs tik įgaliojimą tvarkyti ginčo turtą, kuris (įgaliojimas) vagystės, apie kurią ieškovą, buvusį užsienyje, informavo būtent R. K., metu dingo, kuomet apvogto namo raktą, be paties ieškovo, turėjo ir R. K., ir 3) nemokant ieškovui lietuvių kalbos (dėl ko ieškovas nežinojo, jog jam buvo išduota ne turto pirkimo-pardavimo sutartis, o R. K. surašytas jam/ieškovui įgaliojimas tvarkyti ginčo turtą), ir 4) R. K. banke padavus ieškovui užrašytų sąskaitų, į kurias reikia pervesti nurodytas pinigų sumas už perkamą turtą, numerius, ko pasekoje iš ieškovo sąskaitos banke buvo pervesta nurodytos sumos - viso 46 000 Lt - ieškovas objektyviai negalėjo netikėti R. K., kuriuo tuo metu visiškai pasitikėjo. Faktiškai ieškovas buvo įsitikinęs, kad pinigus perveda ginčo turto pardavėjams sutuoktiniams J.ir K. P., o ne J. P. ir jos uošviui P.A. P.. Nurodė, kad taip atsakovas R. K. iš ieškovo nepagrįstai išviliojo 46000 Lt už atsakovų J. ir K. P. parduotą ginčo turtą, kuris buvo įformintas bendrąja jungtine sutuoktinių atsakovų R. K. ir D. K. nuosavybe ir nenurodant sutartyse tikrosios pardavimo kainos (nurodytas – už 30000 Lt, o faktiškai parduota už 46 000 Lt). Nurodė, kad J. P. kaip turto pardavėja lėšas (30 000 Lt) gavo be teisinio pagrindo, nes sutartyje pirkėju nurodytas R. K., o ne tikrasis pirkėjas/ieškovas A. K., iš kurio sąskaitos banke buvo sumokėti, pervedant pinigus. Ieškovas norėjo sau pirkti ginčo nekilnojamąjį turtą, todėl ir pervedė pinigus į R. K. paduotame lapelyje nurodytas sąskaitas ir pinigų sumas, o atsakovų K. veiksmai šiuo atveju buvo tiesiogiai nukreipti prieš ieškovą tikslu nepagrįstai praturtėti. Nurodė, kad, kadangi ieškovo santuoka su atsakovo R. K. motina, sudaryta (duomenys neskelbtini), Lietuvoje nebuvo legalizuota, todėl Lietuvoje negaliojo ir jos negalima taikyti kaip įrodymo prieš trečiuosius asmenis (kuomet atsakovų K. atstovė teigia, kad ieškovas, pervesdamas pinigus iš savo sąskaitos, panaudojo bendras lėšas įgytas santuokoje su sutuoktine R. V.). Ši santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) K.
A. R. K. ir D. K. ir jų atstovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimo į ieškinį (DOK-37291) 4 -ame punkte atsakovai nurodė, kad ieškovas su R. motina R. V. pasiūlė apmokėti už ginčo turto ( žemės sklypo ir pastatų bei dar 2 –jų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) k.) įsigijimą ir taip padaryti bendrą dovaną K., o teismo posėdyje, vykusiame 2022-04-15, atsakovas R. K. nurodė, kad ieškovas norėjo apmokėti už pirkinį taip atsidėkodamas jam (atsakovui) už tai, kad jis (atsakovas) remontavo ieškovo ir jo motinos nuo 2005 m. iki 2008 m.ar 2009 m. turėtą namą adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovų atstovė teisme nurodė, kad ieškovas turėjo patirties dėl nekilnojamojo turto įgijimo Lietuvoje, nes dar 2005-08-04 buvo įsigijęs žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) Todėl ieškovas žinojo, kad pirkėjas turi pasirašyti sutartyje ir apmokėti sutarties sudarymo išlaidas, o sutarties turinį turi paaiškinti notaras. Šiuo atveju ieškovas niekur nepasirašė, todėl turėjo suprasti, kad ne jis yra turto pirkėjas. Nurodė, kad ieškovas pervedė J. P. 30000 Eur už perkamą turtą todėl, kad su tuometine savo žmona R. V. susitarė padaryti dovaną – 30000Eur suma K. Ši suma buvo per 2,5 santuokos metų sutaupytos bendros A. K. ir R. V. lėšos. Be to, nurodė, kad taip ieškovas su žmona atsilygino R. K. už tai, kad pastarasis remontavo ieškovo turtą, įsigytą 2005 metais.
A. R. K. teismo posėdyje, vykusiame 2022-04-15, nurodė, kad su turto pardavėjais bendravo jis. Sandorių sudarymo dieną pas notarę buvo jis, jo sutuoktinė D., ieškovas, jo (atsakovo) motina R. V. bei pardavėjai J. Ir K. P.. Nurodė, kad ieškovas A. K. taip pat dalyvavo šių sandorių sudaryme, nes norėjo apmokėti už pirkinį taip atsidėkodamas jam už tai, kad jis (atsakovas) remontavo ieškovo ir jo motinos nuo 2005 m. iki 2008 m.ar 2009 m. turėtą namą adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis (atsakovas) laikotarpyje nuo 2007-2008 m. dirbo vairuotoju. Nurodė, kad tai ieškovas A. K. suderino su pardavėjais kainą už parduodamą turtą. Nurodė, kad jis ieškovui išdavė įgaliojimą valdyti, tvarkyti, disponuoti nusipirktais pastatais ir žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) kaime, nežiūrint to, kad ieškovas kasmet išvykdavo į K. ir tik 2 ar 3 mėnesiams sugrįždavo į Lietuvą. Nurodė, kad savo sutuoktinei D. K. tokio įgaliojimo neišdavė, nes ji yra užsiėmusi. Nurodė, kad pas notarę visi kalbėjo tik rusų kalba. Nurodė, kad ieškovas ginčo pastatus apdraudė, nes jis buvo įgaliotas. Nurodė, kad jis (atsakovas) 2012 m. nugriovė sodyboje nugriuvusius pastatus. Teigia, kad jis ieškovo neinformavo, kad apvogtas namas, (duomenys neskelbtini) km.
A. D. K. teismo posėdyje, vykusiame 2022-04-15, nurodė, kad viską dėl sutarčių sudarymo tvarkė vyras, todėl daugiau nieko paaiškinti negali.
A. K. P. ir J. P. bei jų atstovė, kuriems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko. Teisme 2022-07-01 gautas prašymas (DOK-26650) bylą teismo posėdyje nagrinėti atsakovams nedalyvaujant.
A. J. P. teismo posėdyje, vykusiame 2022-04-15, nurodė, kad jos sutuoktinis notarei perdavė sąskaitų Nr. , vėliau pasakė, kad pinigai jau sumokėti prieš sutarties pasirašymą. Ji savo uošvio sąskaitos nežinojo. Notarė kalbėjo rusų kalba su ieškovu, bet ji nežino ar apie pirkimo-pardavimo sutartį ar apie įgaliojimą. Pasirašant sutartį pas notarę buvo pirkėjai, ieškovas, R. V.. Nurodė, kad nieko nežinanti apie 16 000 Eur pervedimą jos uošviui. Nurodė, kad kai pas notarę buvo išduodamas ieškovui įgaliojimas nedalyvavo, nes su vyru, perskaitę ir pasirašę sutartį, išėjo.
A. J. P. parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2020-01-16 parodė, kad pas notarę buvo ieškovas, atsakovai K. ir ponia R. (ieškovo žmona). Nurodė, kad ieškovas kalbėjo tik rusų kalba, o atliekant kitą notarinį veiksmą, t.y. K išduodant ieškovui įgaliojimą notarė kalbėjo rusų kalba. Neprisimena, ar K. kalbėjo rusų kalba ar ne. Nurodė, kad jos vyras pasakė, jog pinigai sumokėti, o ji atvyko pas notarę tik pasirašyti.
A. K. P. teismo posėdyje, vykusiame 2022-04-15, nurodė, kad jis perdavė tik žmonos sąskaitos Nr., o savo tėvo trečiojo asmens P. A. P. sąskaitos neperdavė, gal ieškovas iš jo tėvo ką nors pirko – nežino. Neprisimena ar su savo tėvu kalbėjo apie 16 000 Lt gavimą (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovas pirko vaikams (K.) namus (duomenys neskelbtini) kaime, todėl buvo notarės kabinete. Ieškovas atsinešė iš banko pavedimą. Jis (K. P.) su žmona išėjo, o visi liko pas notarą daryti įgaliojimą.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo P. A. P., kuriam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, prašymų negauta. Tretysis asmuo P. A. P. teismo posėdyje, vykusiame 2022-04-15, nurodė, kad jis yra kartą matęs ieškovą, tačiau neprisimena kokioms aplinkybėmis. Apie 16 000 Eur sumos pervedimą jam (duomenys neskelbtini) iš ieškovo sąskaitos nieko nežino, nes viską tvarkydavo mirusi jo žmona.
Tretysis asmuo notarė L. R. teismo posėdyje, vykusiame 2022-04-15, parodė, kad į ją kreipėsi pardavėjas K. P. (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo, sandoriai buvo sudaromi (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ji klientų sąskaitų Nr. neturi, jas turi pardavėjas. Todėl galimai ant jos vizitinės kortelės pardavėjas ieškovui galėjo užrašyti banko sąskaitų Nr. į kurias reikia pervesti pinigus už parduodamą turtą. Nurodė, kad dokumentus apie atsiskaitymą su pardavėjais atsinešė pirkėjas, nes pardavėjai sakė, kad pinigus jau yra gavę, todėl notaras netikrindavo mokėjimų ir pavedimo byloje nėra. Nurodė, kad ieškovas su pardavėjais bendravo rusų kalba ir ieškovo, tvirtinant pirkimo –pardavimo sutartis, kabinete nebuvo. Nurodė, kad K paprašė patvirtinti įgaliojimą ieškovui, jie atsiklausė rusų kalba ieškovo ar šis sutinka, o ji rusų kalba išvertė ieškovui įgaliojimą – t.y. paaiškino koks įgaliojimas. Ieškovas niekur nepasirašė, nes jam nereikėjo. Nurodė, kad ji negirdėjo ar K. vertė ieškovui įgaliojimą, o ji atidavė įgaliojimą ieškovui ir pasakė ką jis reiškia, t.y. rusų kalba pasakė: „K turto savininkai jums išduoda įgaliojimą“. Teismo posėdyje, vykusiame 2022-04-15, nurodė, kad 2013-07-09 ieškovas buvo pas ją atėjęs su kažkokiu advokatu, tikslu gauti pirkimo-pardavimo sutarties kopija, tačiau jis nebuvo pirkėjas ir jam dokumentų ji nedavė. Teismo posėdyje, vykusiame 2022-07-01, nurodė, kad ieškovas yra užsienietis, todėl 2006-08-09 pas ją notaro biure buvo kalbama rusiškai ir jam buvo paaiškinta, kad jis negali įsigyti žemės savo vardu. Sutarties tekstas į rusų kalbą nebuvo verčiamas, nes ieškovo jos kabinete, tvirtinant sutartį, nebuvo. Parodė, kad ką ieškovui išvertė R. K. ji nežino, nes nesikiša. Sandorių sudarymo dieną (duomenys neskelbtini) buvo išduotas ieškovui įgaliojimas, kuris į rusų kalbą nebuvo verčiamas, nes pasirašė įgaliotojas lietuvis – R. K.. Parodė, kad ji išvertė įgaliojimo esmę. Parodė, kad ieškovas žinojo kokia sutartis ir jokios apgaulės ieškovo atžvilgiu nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo atmestinas.
1) (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. K. sąskaitos buvo pervesta 30 000 Lt gavėjui J. P. į jos sąskaitą Swedbank, AB banke, mokėjimo paskirtis – už parduotą turtą ir mokėjimo dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. K. sąskaitos buvo pervesta 16 000 Lt gavėjui P. A. P., mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas (pagrindas: DOK-33537- patikslinto ieškinio priedai -2017-07-07 AB Šiaulių banko Marijampolės KAS pateikti A. K. sąskaitų išrašai ŪB 2/3 lapas) ;
tretysis asmuo P. A. P. tą pačią dieną - (duomenys neskelbtini), papildomai įsinešęs į savo sąskaitą 4000 Lt, sudarė bendrai 20 000 Lt sumai (16000 Lt + 4000Lt) terminuotą indėlio saugojimo sutartį Nr. DO11 1387502, ir kas mėnesį, išmokėjus jam palūkanas ir grąžinus indėlį pagal sandorį, vėl su banku sudarydavo naujas terminuotas indėlio 20000 Lt tik jau su išmokėtomis palūkanomis saugojimo sutartis – ir tai tęsėsi iki 2009-02-09 , t.y. kai jam buvo galutinai išmokėtas 20 595,28 Lt indėlis ir palūkanos (per 5 mėnesius 20 000 Lt indėlis padidėjo 595,28 Lt dydžio palūkanų suma) (pagrindas: DOK-23485 – Šiaulių banko 2022-05-23 raštas Nr. 22-2584E ir jo priedas, t.y. pateiktas P.A. P. vardu BAB Ūkio banke buvusios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2009-09-30 išrašas);
2) (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta (duomenys neskelbtini) biuro notarės L. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjai atsakovai K. P. ir J. P. pardavė, o pirkėjai R. K. ir D. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise nupirko už 25 000 Lt (atitikmuo 7240,50 Eur) 0,30 ha žemės sklypą su jame esančiais pastatais, esančius P(duomenys neskelbtini) (pagal ankstesnį administracinį teritorinį suskirstymą kaip nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje ir perdavimo-priėmimo akte bei įgaliojime - (duomenys neskelbtini))., o pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovai pardavėjai K. P. ir J. P. pardavė, o pirkėjai R. K. ir D. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise nupirko už 5000 Lt (atitikmuo 1448 Eur) 0,46 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - žemės ūkio, ir 2,24 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - žemės ūkio, - esančius (duomenys neskelbtini) (pagrindas: CBP-5652 - ieškinio priedai) ;
3) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) biuro notarė L. R. patvirtino įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo sutuoktiniai atsakovai R. K. ir D. K. įgaliojo ieškovą A. K., kuriam, kaip užsieniečiui, (duomenys neskelbtini) buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, valdyti, tvarkyti ir disponuoti jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį (duomenys neskelbtini) pirkimo –pardavimo sandoriais, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (pagrindas:DOK-2594);
4) Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas: DOK-2597 – ikiteisminio tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sustabdytas ikiteisminis turimas, kuris buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) Marijampolės AVPK pagal ieškovo A. K. pareiškimą dėl svetimo turto pagrobimo (BK 178 str. 2 .), kadangi nenustatytas asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką. Nutarime nurodyta, jog tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžioje iš K. į Lietuvą atvykęs A. K. sužinojo, kad įsibrauta į jam priklausantį namą, kuriame niekas negyveno, esantį (duomenys neskelbtini), bei pavogtas jo turtas, bendrai padaryta 770 lt turtinė žala.
Ieškovas A. K. savo (duomenys neskelbtini) pareiškime Marijampolės AVPK nurodė, kad 2011 m. liepos pradžioje jam atvykus į Lietuvą jis sužinojo, kad yra apgadintas jam priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuvykęs į namą rado išlaužtas 2 durų spynas, išdaužyti bei apgadinti langai ir kt., viso jam padaryta bendra 770 lt. žala; namas buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“.
Liudytojo apklausos protokole (duomenys neskelbtini) A. K. parodė, kad jis gyvena K., taip pat turi butą S., kur kartais atvažiuoja. Jis Lietuvoje turi nusipirkęs nekilnojamojo turto – turi 2 namus (duomenys neskelbtini) namą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Šis namas yra negyvenamas, jį pirko prieš 2 metus, jokio remonto jame nedarė. Paskutinį kartą jame buvo 2010 m. rugsėjo ar spalio mėn., o paskui išvyko į K.. Namo raktus paliko žmonos R. sūnui iš ankstesnės santuokos R. K., jis prižiūri jo (A. K.) namus. kai jo (ieškovo) nebūna Lietuvoje. Parodė, kad į Lietuvą atvažiavo maždaug prieš 2 savaites, tada R. K. jam (ieškovui) pasakė, kad jam (ieškovui) priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra apgadintas. .... Nurodė, kad Lietuvoje bus apie savaitę laiko, po to išvyks į S., iš ten vyks į K., į Lietuvą grįš 2012 m. vasarą.
(duomenys neskelbtini) nutarimu A. K. buvo pripažintas nuketėjusiuoju.
(duomenys neskelbtini) tyrėjas Š. K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad tiriant ikiteisminio tyrimo bylą buvo siekiama apklausti R. K., kuris tuo metu (kai buvo įsibrauta į namą) prižiūrėjo apvogtąją sodybą, todėl kelis kartus buvo skambinta telefonu R. K., bet telefonas buvo išjungtas, po kiek laiko buvo susisiekta su juo telefonu, tačiau R. K. teigė esantis S. kur dirba ir apklausai atvykti negali, todėl apklausti R. K. nepavyko.
(duomenys neskelbtini) tyrėjas T. K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą byloje apklausti liudytoją R. K. nepavyko, nes kelis kartu susisiekus su juo telefonu atsakė, kad jis darbo reikalais išvykęs į užsienį ir į apklausą neatvyks. R. K. nurodė, kad kaip tik bus laisvas atvyks į apklausą. R. K. byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminis turimas sustabdytas nebuvo atvykęs pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir iki šiolei nėra apklaustas (pagrindas: DOK-2597 – ikiteisminio tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
5) po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini), ieškovas, būdamas įsitikinęs, kad jis yra turto savininkas, laikotarpyje nuo 2008-10-03 iki 2012-10-07 savo vardu AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu pastoviai apdrausdavo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi iš R. ir D. P. įgytą nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą, malkinę, viralinę, kluoną, tvartą, esančius (duomenys neskelbtini) (pagrindas: CBP-5652 priedai - būsto draudimo liudijimai).
Dėl nepagrįsto praturtėjimo
CK 6.237 str. 1 dalis numato, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 str. numatytus atvejus (CK 6.237 str. 2 d.).
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 1 ir 2 d.)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos 2015-09-14 nutartis bylos Nr. 3K-3-475-658/2015).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-26 nutartis bylos Nr.3K-3-166/2008; 2008-12-06 Nr.3K-3-593/2008; 2009-09-28 Nr.3K-3-355/2009). Kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-05-24 nutartis bylos Nr. 3K-3-310/2013; 2019-11-24 nutartis bylos Nr. 3K-3-354-701/2019 18 p.; 2021-12-01 nutartis bylos Nr. e3K-3-316-421/2021).
Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 str.), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos 2013-05-24 nutartis bylos Nr. 3K-3-310/2013). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos 2018-02-14 nutartis bylos Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 p.; 2021-12-01 nutartis bylos Nr. e3K-3-316-421/2021).
Tokiu būdu, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, tai yra daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas bei įstatymu, nei sandoriu.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai R. ir D. K., iš kurių ieškovas A. K. patikslintu ieškiniu prašo priteisti 13 322,52 Eur sumą kaip nepagrįstą praturtėjimą (iš jų: 30000 Lt/8688,60 Eur sumą kurią iš ieškovo sąskaitos buvo pervesta į atsakovės J. P. sąskaitą ir 16 000Lt/4633,82 Eur sumą, kuri iš ieškovo sąskaitos buvo pervesta į J. P. uošvio trečiojo asmens P. A. P. sąskaitą) - šių pinigų iš ieškovo A. K. negavo, o nekilnojamąjį turtą (0,30 ha žemės sklypą su jame esančiais pastatais bei statiniais, esančius pagal sutartį (duomenys neskelbtini)), ir 0,46 ha bei 2,26 ha ploto žemės sklypus žemės ūkio paskirties, esančius (duomenys neskelbtini)) atsakovai R. ir D. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo notarinių pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. Pažymėtina, kad atsakovo K. P. tėvui P. A. P., į kurio banko sąskaitą iš ieškovo sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 16 000 Lt (arba 4633,82 Eur- paskirtis sąskaitos papildymas), ieškininis reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo apskritai nėra pareikštas.
Ieškovas prašo priteisti pinigus (13 322,52 Eur sumą kaip nepagrįstą praturtėjimą) iš atsakovų R. ir D. K., kurie nėra tų pinigų gavę taigi atsakovai R.ir D. K. iš ieškovo tų pinigų nėra įgiję. Nagrinėjamu atveju pinigai yra pervesti pardavėjai J. P. ( 30 000LT, paskirtis - už parduodamą turtą) ir jos uošviui trečiajam asmeniui P. A. P. (16 000Lt, paskirtis – sąskaitos papildymas).
Patikslinto ieškinio reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo iš esmės grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) sudarytos notarinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys yra ydingos pirkėjo asmens aspektu, nes, ieškovo teigimu, pagal šias pirkimo pardavimo sutartis turto pirkėju turėjo tapti jis (ieškovas). Taigi ieškovas iš esmės teigia, kad šios (duomenys neskelbtini) notarinės pirkimo-pardavimo sutartys (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra ydingos dėl subjekto – pirkėjo, nes pagal jas pirkėju ir turto nuosavybės teisių įgijėju turėjo būti jis (ieškovas), o ne atsakovai R. ir D. K.. Tokiu būdu, ieškovui teigiant, kad jo nuosavybės teisės pažeistos yra tuo, kad jis netapo nekilnojamojo turto įgijėju pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis , - šios teisės gali būti apginamos reiškiant reikalavimą dėl pirkėjo teisių perkėlimo, tačiau toks reikalavimas šioje byloje, ieškovui 2021-09-17 patikslinus ieškinį (DOK-33537), - nėra pareikštas. Minėta, kad, kai turto pirkėjas apgaunamas, nes nuosavybės teises į turtą įgyja kitas asmuo, tai pirkimo-pardavimo sutartis yra ydinga dėl pirkėjo asmens ir toks sutarties ydingumas yra šalinamas perkeliant pirkėjo teises tikrajam pirkėjui, o nepagrįsto praturtėjimo institutas netaikomas.
Tokiu būdu, esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad, kadangi ieškovo nurodytos pažeistos teisės pagal įstatymą gali būti apginamos taikant kitą teisių gynimo būdą, t.y. pakeičiant teisinį santykį: perkėlus pirkėjo teises ir turto pirkėju pripažinus ieškovą ( CK 1.138 str. 5 p.), todėl patikslintas ieškinio reikalavimas dėl 13 322,52 Eur sumos kaip nepagrįsto praturtėjimo remiantis CK 6.242 str. 1 d. priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl ieškinio senaties taikymo.
Minėta, kad teismų praktikoje suformuota nuostata, jog reikalavimams dėl nepagrįsto praturtėjimo taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2010).
Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, nes nuo (duomenys neskelbtini) sandorių sudarymo ir pinigų pervedimo jau yra praėję daugiau nei 10 metų.
Ieškovas reiškia patikslintą ieškinio reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo remiantis CK 6.242 str. 1 d. Ieškovas į teismą dėl teisių gynimo kreipėsi (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigė, kad tik (duomenys neskelbtini), t. y. gavęs VĮ RC išrašą sužinojo, kad jis nėra turto savininkas pagal (duomenys neskelbtini) sutartis. Iki tol (iki 2018-10-18), kaip teigia, jis buvo įsitikinęs, kad yra turto savininku (nes taip į rusų kalbą išvertė R. K. sandorių sudarymo dieną), todėl po sandorių sudarymo laikotarpyje nuo 2008-10 iki 2012-10 jis savo vardu draudė pastatus (duomenys neskelbtini) būsto draudimu AB „Lietuvos draudimas“, o R. K. pranešus jam apie įsibrovimą į juos (pastatus (duomenys neskelbtini)), jis (ieškovas) 2011-07 sugrįžęs iš K. į Lietuvą, su pareiškimu kreipėsi į Marijampolės AVPK dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, nurodydamas, kad buvo įsibrauta į jo nuosavybę. Teismas konstatuoja, kad nurodytas ieškovo elgesys patvirtina, kad ieškovas, dar nesant ginčo su atsakovais K., buvo įsitikinęs, jog jis yra turto savininkas. Byloje nustatyta, kad ieškovas kasmet išvykdavo į K., o į Lietuvą grįždavo tik trumpam (1 ar 2 mėn.). Teisme ieškovas nurodė, kad jis 2013 metais, sugrįžęs į Lietuvą, su kažkokiu advokatu (pavardės neprisimena) kreipėsi į notarę L. R. dėl pirkimo-pardavimo sutarties kopijos gavimo (vietoje dingusios per įsibrovimą į namą 2011 m.), tačiau notarė jam nieko neišdavė, sakė, kad jis nėra sandorio šalis. Teismo posėdyje, vykusiame 2000-04-15 tretysis asmuo notarė L. R. pripažino, kad, kaip ir teisme aiškino ieškovas, - jis (ieškovas) 2013-07-09 buvo užėjęs pas notarę su kažkokiu advokatu tikslu gauti (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties kopiją, tačiau notarė pasakė, jog jokios pirkimo-pardavimo sutarties nėra ir jam (ieškovui) nieko nedavė. Tokiu būdu konstatuotina, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) iš notarės L. R. sužinojo, kad nėra sutarties šalimi ir nuo (duomenys neskelbtini) A. K. turėjo žinoti, kad jo teisės yra pažeistos, nes netapo turto savininku, o supratęs, kad jo teisės pažeistos, turėjo kreiptis į teismą. Dėl pasakyto spręstina, kad ieškinio senaties termino pradžia nagrinėjamoje byloje skaičiuotina nuo ieškovo sužinojimo apie teisės pažeidimą momento, tai yra nuo (duomenys neskelbtini), o iki kreipimosi į teismą dienos – t.y. (duomenys neskelbtini) – 10-ties metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, todėl atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK79 str., 88 str. 1 d. 6 p.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 93 str. 2d.).
A. R. ir D. K. prašo priteisti 3000 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (DOK- 1861 ir DOK-30985).
A. J. ir K. P. prašo priteisti 250 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (DOK-26650).
Dėl atsakovų patirtų jų atstovavimo išlaidų įrodymai byloje yra pateikti. Atsakovų turėtos atstovavimo išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr.1R-85 dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl, ieškinį atmestus, atsakovams jų turėtos atstovavimo išlaidos yra priteistinos iš ieškovo (CPK 98 str.,93 str.).
Dėl 119,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos, ieškinį atmetus, priteisiamos valstybei iš ieškovo (CPK 88 str.1 d.3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 14 str., 259 str., 269 str., 270 str., 150 str. 2 d.
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams R. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 119,38 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimo, sumokant VMI prie LR FM sąskaiton, įmokos kodas 5662.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti šio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl atsakovams R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio 0,30 ha žemės sklypo ir pastatų: gyvenamojo namo, kluono, tvarto, viralinės, kiemo rūsio, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo draudimo, uždraudžiant atsakovams R. K. ir D. K. perleisti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.