Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovams R. G. ir N. J., dalyvaujant išvadą duodančiai institucijai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė A. V. į teismo posėdį neatvyko, savo atstovui advokatui telefonu pranešė, kad susirgo Covid-19 infekcija ir prašė bylą nagrinėti iš esmės, jai nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta ieškovei nedalyvaujant. (CPK 246 straipsnis)

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad Skyriaus darbuotojai lankėsi A. V. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini). A. V. su vaikais L. J., M. J. ir S. J., gyvena (duomenys neskelbtini). Bendras kambario plotas apie 20 kv. m., yra bendra virtuvė, visi patogumai. Kambaryje yra 4 lovos, dvi spintos, šaldytuvas, televizorius, stalas, kėdės, bei kiti namų apyvokos reikmenys. Būstas tinkamas poilsiui ir pilnaverčiam vaikų gyvenimui. A. V. gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaiko L. J. ir kitų jos vaikų poilsiui ir ugdymui. Ieškovė nedirba, jos mėnesio pajamos sudaro apie 560 Eur (210 Eur pinigai už tris vaikus, 219 Eur socialinė pašalpa, 130 Eur alimentai už vaikus M. J. ir S. J.). Nedarbingumo tarnybos nustatymo duomenimis A. V. neįgalumas nenustatytas. Ieškovė žodžiu patikslino, kad pateiktą ieškinį palaiko, nori, kad nepilnamečio sūnaus L. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta mamos t. y. A. V. gyvenamojoje vietoje, bei nurodė, iš vaiko tėvo R. G., prašomą priteisti sumą po 120 Eur kas mėnesį, taip pat skolą už išlaikymą – 940 Eur. Ieškovė papildomai informavo, kad N. J. nėra sūnaus L. J. biologinis tėvas, kadangi apie 2009 metus atsakovas išvyko dirbti į Angliją ir nuo to laiko santuokinio gyvenimo jie nebegyvena. (duomenys neskelbtini) buvo teisiškai nutraukta santuoka su N. J., sūnus gimė (duomenys neskelbtini). A. V. nurodė, kad L. J. tėvas yra R. G., kuris savo tėvystės nepripažįsta, todėl prašo skirti DNR ekspertizę giminystės ryšio nustatymui. Skyriaus darbuotojams nuvykus N. J. gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), atsakovas nerastas, kiti kontaktiniai duomenys Skyriui nėra žinomi. Sodros duomenimis N. J. yra nedirbantis. Nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis N. J. yra sveikas, sveikatos problemų neturi. Iš Gyventojų registro duomenų bazės išrašo matyti, kad kitų nepilnamečių vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas, neturi. Skyriaus darbuotojams su atsakovu R. G. susitikti ir išklausyti jo nuomonės nepavyko, jokie kontaktiniai duomenys nėra žinomi. Sodros duomenimis atsakovas yra nedirbantis. Nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis R. G. yra sveikas, sveikatos problemų neturi. Iš gyventojų registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovas kitų nepilnamečių vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas, neturi. Nuo 2018 m. liepos 9 d. šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos.

Išvadą duodančios institucijos atstovas Pavelas Šegurovas teismo posėdžio metu nurodė, kad institucijos atstovai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje ir konstatavo, kad jos šeimos būstas pritaikytas vaikų poreikiams. Institucijos nuomone prašoma išlaikymo suma yra reali, atitinka vaiko geriausius interesus ir mano, kad ji turėtų priteista. Ieškinio dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo, taip pat yra pagrįsta ir turėtų būti tenkinta. Kadangi abu atsakovai vengė dalyvauti procese, nors turėjo tam visas galimybes, tai netiesiogiai byloja, kad jie pripažįsta ieškinio reikalavimus, todėl institucija mano, kad reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo turėtų būti tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančio santuokos nutraukimo įrašo Nr. 45 nustatyta, kad ieškovės A. V. ir atsakovo N. J. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio vaiko L. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimas įregistruotas (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas atsakovas N. J..

Vaiko kilmės nustatymas yra teisinio santykio tarp tėvų ir vaiko atsiradimo pagrindimo nustatymas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis įtvirtina vaiko teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, taip pat ir vaiko, teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Konvencijos 8 straipsnyje (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendime byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90). Analogiško pobūdžio nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita.

Valstybė, pasirinkdama vaiko kilmės iš motinos ir tėvo nustatymo būdus ir sąlygas, įtvirtina tam tikras jos ginamas vertybes, pavyzdžiui, Lietuvos teisinėje sistemoje nustatyta biologinė motinystė (CK 3.139 straipsnį), tačiau tėvystė yra preziumuojama tėvui ir motinai esant santuokoje (CK 3.140 straipsnio 1–3 dalis, 3.143 straipsnio 3 dalis, 3.150 straipsnio 1 dalis), taip ginant ne tiek biologinę tėvystę, kiek šeimos santykių, kuriamų santuokos pagrindu, stabilumą. Vadovaujantis CK 3.150 straipsnio nuostatomis, tėvystę galima nuginčyti tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148, CPK 389 straipsniai).

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad, sprendžiant su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo klausimai taip pat sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje DNR ekspertizė giminystės ryšiui nustatyti nebuvo atlikta, nes tariamas vaiko tėvas – atsakovas R. G. visais būdais vengė teismo proceso, proceso metu buvo paskelbtos net dvi atsakovo paieškos (dėl procesinių dokumentų ir šaukimo įteikimo), tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, tuo pačiu nepateikė prašymo, kad būtų atlikta L. J. DNR ekspertizė, paneigianti, kad jis yra vaiko biologinis tėvas.

Iš Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10014-1065/2018 („Liteko“ duomenys), kuriuo nutraukta ieškovės ir atsakovo N. J. santuoka, matyti, jog atsakovas N. J. išvyko dirbti į užsienį 2015 metais ir pagal jo paaiškinimą su ieškove bendro ūkio nebevedė nuo 2017 m. (ieškovė nurodė, kad nuo 2015 m.), tai yra mažiausiai du metus iki gimstant vaikui L. J.. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad N. J. negali būti ir nėra biologinis L. J. tėvas, o L. J. N. J. sūnus, todėl ieškinys dalyje dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas visiškai. (CK 3.150 straipsnio 1 dalis)

Nuginčijus tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, tai yra, tėvystės nuginčijimo instituto kilmė ir tikslas – nustatyti tikrąją vaiko kilmę. (CK 3.146 straipsnio 2 dalis)

Kaip jau minėta, atsakovas R. G. bylos nagrinėjimo stengėsi išvengti, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, tuo pačiu ir neginčijo ieškinio reikalavimo pripažinti jį L. J. tėvu, neprašė atlikti DNR ekspertizės. Šis atsakovo R. G. nusišalinimas nuo teismo proceso netiesiogiai liudija, jog jis neginčija to fakto, jog yra L. J. biologinis tėvas. Ieškovė A. V., teikdama teismui ieškinį, nurodė, kad gyvendama (duomenys neskelbtini), susipažino su atsakovu R. G., su juo bendravo ir turėjo lytinių santykių. Su kitais vyrais lytinių santykių neturėjo, todėl neabejoja, kad jos sūnaus L. J. tėvas yra atsakovas R. G. ir tam įrodyti, sutinka, kad būtų atlikta DNR ekspertizė. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės A. V. teiginiais, todėl vadovaudamasis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnio 1 dalimi), nustato, kad R. G. yra L. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis), o L. J. – yra jo sūnus.

Ieškovei išaiškintina įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl mažamečio L. J. gyvenamoji vieta nustatytina jo motinos A. V. gyvenamojoje vietoje.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo R. G. 120 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Atsakovas prieštaravimų dėl išlaikymo ar jo dydžio nepateikė.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad būtiniems vaiko poreikiams patenkinti jai per mėnesį reikia 240 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina vaiką iki trejų metų, jos pajamos yra nedidelės. Be L. J., ieškovė augina dar du nepilnamečius vaikus. Duomenų, kad atsakovas R. G. dirbtų ir gautų pajamas, nėra. Tačiau tuo pačiu nenustatyta, kad atsakovas dėl savo sveikatos būklės negalėtų dirbti ir užsidirbti, nes yra darbingo amžiaus.

Ieškovė nurodo, kad vaikui išlaikyti per mėnesį yra būtina bent 240 Eur suma. Teismo vertinimu, tokie ieškovės argumentai yra pagrįsti, nurodyta suma nėra didelė, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį šalyje bei maisto, paslaugų kainas. Ieškovė išsamiai nurodė, kokias pinigų sumas ir kokiems vaiko poreikiams išleidžia, tai yra, išsamiai pagrindė vaiko išlaikymo dydį. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškinio dalį dėl išlaikymo priteisimo tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo R. G. 120 Eur dydžio išlaikymą vaikui L. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismui ieškinio padavimo dienos (2019 m. lapkričio 1 d.) iki L. J. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

L. J. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė A. V. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė A. V. prašo iš atsakovo R. G. priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. lapkričio 1 d. (už 7 mėnesius ir 25 dienas) – 940 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Šiuo nagrinėjamu atveju R. G. neginčijo, kad neteikė nepilnamečiui sūnui išlaikymo, todėl nustačius, jog atsakovas R. G. yra L. J. tėvas jis įgijo pareigą ne tik išlaikyti vaiką, tačiau ir sumokėti skolą už vaiko išlaikymą nuo vaiko gimimo, todėl esant nustatytoms aplinkybėms ieškovės A. V. ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo skolos priteisimo iš atsakovo tenkintinas ir iš atsakovo R. G. priteistinas 940 Eur išlaikymo šalių sūnui įsiskolinimas.

Ieškovė A. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 16 d. sprendimais Nr. 2.5-(NTP-2)-19-T-2477-16345 ir Nr. 2.5-(NTP-2)-19-T-2478-16348 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų ((antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo pratęstas 2021 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-19-P-247710522). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas visiškai, ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista, todėl iš atsakovo R. G. į valstybės biudžetą priteistina 147,22 Eur bylinėjimosi išlaidų (75 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą, 32,40 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą, 21,15 Eur už išlaikymo skolos priteisimą ir 18,67 Eur pašto išlaidų) bei 264,73 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 279 straipsniais ir 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas N. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra vaiko L. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. J. nėra jo sūnus.

Nustatyti, kad atsakovas R. G., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra L. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nepilnamečio L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti jo motinos A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) neturinčio pastovios gyvenamosios vietos, nedirbančio, išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui L. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) neturinčio pastovios gyvenamosios vietos, nedirbančio, 940 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt eurų) išlaikymo sūnui L. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019-11-01, už 7 mėnesius 25 dienas, skaičiuojant po 120,00 eurų kas mėnesį.

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 147,22 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus ir 22 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant šias išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 264,73 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 73 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant šias išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.