Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui A. B., atsakovui G. A. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovė D. A. ieškinį palaikė pilna apimtimi, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su atsakovu jau prieš santuokos nutraukimą daugiau kaip vienerius metus nebegyveno, nebevedė bendro ūkio. (duomenys neskelbtini) metų pradžioje susipažino su G. A. pradėjo bendrauti, susitikinėti ir greitai pastojo. Vaikas gimė išnešiotas (duomenys neskelbtini). Gimus vaikui, vaiko gimimo įraše buvo įrašyta atsakovo A. B. pavardė, kadangi po teismo sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka su atsakovu, nebuvo praėjęs įstatyme numatytas terminas. Gimus vaikui būtinybės tvarkyti dokumentus dėl tėvystės nuginčijimo nematė, kadangi rūpinosi sūnaus sveikata. Mano, kad dabar būtų teisinga ir sąžininga, kad vaikas turėtų biologinio tėvo pavardę. Pažymėjo, kad vaiko išlaikymu nuo pat gimimo rūpinosi G. A. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku jokio socialinio ryšio neturi su juo nebendrauja. Sūnus T. vizualiai yra panašus į tikrąjį tėtį – G. A.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Diana Latotina-Micevičė palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažįsta, kad A. B. nėra ieškovės nepilnamečio vaiko T. B. tėvas, o juo yra trečiasis asmuo. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu elgėsi tinkamai, ginčo dėl nagrinėtinų aplinkybių byloje nekilo, todėl prašo atleisti atsakovą A. B. nuo bylinėjimosi išlaidų pritiesimo valstybei.

5. Atsakovas A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovas A. B. su ieškinio reikalavimais sutiko visiškai. Papildomai nurodė, kad nepilnametis sūnus T. B. gimė jau jam su ieškove nutraukus santuoką. Iki santuokos nutraukimo, pažymėjo, jog jie kartu kaip vyras ir žmona, daugiau kaip vienerius metus kartu negyveno, t. y. kartu nebegyveno (duomenys neskelbtini). Intymių santykių su ieškove nebeturėjo (duomenys neskelbtini). Apie nepilnametį sūnų T. B., jis pats sužinojo tik vaikui gimus. Nuo pat vaiko gimimo jis žinojo, kad nėra nepilnamečio vaiko T. B. biologinis tėvas. Nurodė, jog su nepilnamečiu vaiku T. B. jokio socialinio ryšio nepalaiko ir jam išlaikymo nėra teikęs. Jo manymu, vaikas yra būtent panašus į G. A.

6. Atsakovas (buv. statusas - trečiasis asmuo) G. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu G. A. nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti. Su ieškove susipažino internetu (duomenys neskelbtini) metais. Pradžioje bendravimas vyko tik nuotoliniu būdu (sms žinutėmis, skambučiais), nes pats dirbo Norvegijoje. Paskui (duomenys neskelbtini) vidurio, jam grįžus iš Norvegijos į Lietuvą, su ieškove nutarė gyventi kartu. Tuo metu jis žinojo, kad ieškovė yra neišsiskyrusi su savo vyru, tačiau ieškovė nurodė, kad nebepalaiko santykių su atsakovu pilnai. Pradėjus kartu gyventi, ieškovė pastojo ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. B. Gimus vaikui jis bandė tvarkyti vaiko gimimą, tačiau nuėjus įregistruoti vaiko gimimą sužinojo, kad esant aplinkybėms, kad nuo santuokos nutraukimo nėra paėję metai, todėl jis sūnaus registruoti kaip savo negali, todėl ir buvo vaiko tėvu įregistruotas ieškovės buvęs sutuoktinis. Teigė, jog net keletą kartų bandė tvarkytis dokumentus susijusius su vaiko tėvyste ir t.t., tačiau visi kartu nesurado tinkamo laiko šiems reikalams susitvarkyti. Vaiku nuo pat vaiko gimimo rūpinosi jis ir ieškovė, kaip šeima. Dokumentus dėl tėvystės nustatymo pradėjo tvarkytis tik dabar kadangi gimus vaikui pirmiausia sprendė nepilnamečio vaiko sveikatos problemas, todėl apie dokumentų tvarkymą tuo metu negalvojo. Pripažįsta, jog jis yra nepilnamečio T. B. tėvas, nori, kad vaikas turėtų būtent jo pavardę. Tiek T. sesės, tiek giminaičiai sako, jog T. panašus būtent į jį. Paaiškino, kad vaiką nuvežus į gydymo įstaigą, jose atskirai neprašydavo dokumento ir niekam nekilo klausimas, kad jis nėra vaiko tėvas. Tiesiog paklausdavo ar jis tėvas, pasako, kad jis ir niekas daugiau papildomų dokumentų neprašydavo/neprašo. Posėdžio metu pripažino, kad galimai ateityje gali kilti papildomų problemų susijusių su vaiko tikruoju tėvu įrašytu į vaiko gimimo liudijimą.

7. Išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės ir trečiojo asmens G. A. šeimai nuo 2020 m. gruodžio 7 d. pradėtas atvejo vadybos procesas. Ieškovė kartu su trečiuoju asmeniu G. A. ir nepilnamečiais vaikais gyvena keturių kambarių bute, kurį nuomojasi iš Šiaulių miesto savivaldybės, vaikams sudaromos pakankamos gyvenimo ir buities sąlygos. Pažymėjo, kad teismas siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais, todėl DNR išvadą tikslinga būtų paskirti tik jei atsakovas nesutiks su pateiktu ieškiniu (el. medž. b. l. 24-26). Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja jog ieškinys būtų tenkintas. Papildomai nurodė, kad tikslinga būtų tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus bei prašo, kad teismas būtų aktyvus ir šioje byloje būtų peržengtos ieškinio reikalavimo ribos ir papildomai būtų nustatyta vaiko tėvystė. Šį prašymą teikia atsižvelgiant į tai, jog vaiko mama yra daugiavaikė, administracinė procedūra užima nemažai laiko, be to ir piniginiu atžvilgiu būtų proporcinga, nes notarui bet kuriuo atveju reikia mokėti už jo atliekamas procedūras. Byloje yra pakankamai įrodymų pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovas A. B. nėra vaiko T. B. tėvas, o būtent nepilnamečio vaiko T. B. tėvas yra G. A.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

8. Atsakovams pripažinus ieškinį, teismo sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl senaties termino (ne) taikymo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).

11. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018, nurodė, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016, 22 p.). Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys neprašė taikyti ieškinio senaties termino, todėl jis byloje ir nėra taikomas.

Dėl tėvystės nuginčijimo

12. CK 3.140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.

13. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovės D. A. (buv. B.) ir atsakovo A. B. santuoka buvo nutraukta Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. Nutraukus santuoką, tačiau nepraėjus CK 3.140 straipsnio 2 dalyje numatyto termino, t. y. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus T. B., todėl dėl šios priežasties vaiko gimimo liudijime, vaiko tėvu ir buvo įrašytas ieškovės jau buvęs sutuoktinis A. B. (el. medž. b. l. 7, 17-19).

14. Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu teismas konstatavo, jog sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu negyveno ir nebevedė bendro ūkio bei nepalaikė santuokinių ryšių. Teismo posėdžio metu atsakovas A. B. dar kartą patvirtino minėtame sprendime užfiksuotas aplinkybes, jog jis su ieškove kartu nebegyveno nuo (duomenys neskelbtini), o intymių santykių su ieškove nebeturėjo jau (duomenys neskelbtini). G. A. taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad jau gyvenant su ieškove, ji su atsakovu dar nebuvo oficialiai išsituokę. Taigi, nagrinėtinu atveju, nustatyta, jog nepilnametis ieškovės sūnus T. gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo tarp ieškovės ir atsakovo A. B., todėl, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, vaiko gimimo įraše vaiko tėvu buvo įrašytas atsakovas A. B. CK 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės. Nagrinėjamu atveju šalys DNR ekspertizės tėvystei nustatyti skirti neprašė. Atsižvelgiant į ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, kitus į bylą pateiktus duomenis, teismo vertinimu, ekspertizės skyrimas tėvystės nuginčijimo klausimui išspręsti nėra būtinas. Remiantis kasacinio teismo praktika, šalims neprašant skirti ekspertizės, teismas remiasi kitais įrodomaisiais faktais.

15. Ieškovė D. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas A. B. nėra jos gimusio sūnaus tėvas. Sprendimo 14 punkte nustatytos aplinkybės leidžia, teigti, jog atsakovas A. B. negali būti vaiko T. tėvas, nes jis su ieškove intymiai jau nebendravo nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šalys kartu nebegyveno, tik (duomenys neskelbtini) oficialiai buvo nutraukta judviejų santuoka. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, jog atsakovas A. B. gali būti ieškovei gimusio sūnaus T. tėvu.

16. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų, tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Vis dėl to, nors prioritetine tvarka yra ginama vaiko teisė turėti abu tėvus, iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovo A. B. ir ieškovės sūnaus T. nesieja nei emocinis, nei socialinis ryšys, atsakovas A. B. nebendrauja su berniuku, nepripažįsta jo savo sūnumi. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą apie socialinės tėvystės santykių susiformavimą, todėl nuginčijus tėvystę ir panaikinus gimimo liudijime duomenis apie asmenį, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, vaiko interesai nebūtų pažeisti.

17. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, jog vaiko gimimo liudijime duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės. Remiantis aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas, todėl jis tenkintinas.

Dėl teismo teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribas

19. CPK 376 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007). Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai).

20. Teismo posėdžio metu paaiškėjo aplinkybės, jog ieškovės sūnumi T. rūpinasi ir G. A., kuriam tenka vaiką vežti į gydymo ar ugdymo įstaigas. Minėtas asmuo paaiškino, jog institucijų darbuotojų nelabai gilinosi, kas iš tiesų yra vaiko liudijime įrašytas tėvu, tačiau pripažino, jog galimai ateityje jam gali kilti papildomų problemų susijusių su vaiko tikruoju tėvu įrašytu į vaiko gimimo liudijimą. Taip pat nurodė, jog iš tiesų gana ilgas laiko tarpas kuomet visi drauge bandė tvarkytis dokumentus susijusius su vaiko tėvu, tačiau vis nesulaukdavo tinkamo laiko ar progos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui vadovaujantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, peržengti pareikšto reikalavimo ribas. Pastebėtina, jog teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas taip pat prašė teismo būti aktyviam ir šioje byloje nuginčijus vaiko tėvystę kartu T. nustatyti tėvystę. Posėdžio metu ieškovės atstovė taip pat pažymėjo, jog tuo atveju, jei teismas nuspręstų peržengti ieškinio reikalavimo ribas, ieškovė tam neprieštarautų.

21. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismui peržengus pareikšto reikalavimo ribas nebus pažeisti asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai, todėl šioje byloje kartu spręstinas ir tėvystės nustatymo klausimas. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog byloje yra peržengiamos ieškinio reikalavimo ribos, o jas peržengus byloje atsiranda trečiojo asmens G. A. atitinkamas materialusis teisinis suinteresuotumas, todėl teismas vadovaujantis protingumo, sąžiningumo principais bei vadovaujantis įstatymo analogija (CPK 3 straipsnio 7 punktas), sprendžia, jog tikslinga G. A. procesinę padėtį šioje byloje iš trečiojo asmens pakeisti į atsakovo procesinę padėtį (CPK 42 straipsnis, 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl tėvystės nustatymo

22. Byloje pripažinus, jog atsakovas A. B. nėra T. B. tėvas, sektų, jog duomenų laikinai apie tėvą nebūtų. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

23. CK 3.146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

24. Ieškovė D. A. teismo posėdžio metu pripažino, aplinkybes, jog pradėjus susitikinėti su atsakovu G. A., ji gana greitai pastojo. G. A. teismo posėdžio metu neneigė, jog ieškovė pastojo ir susilaukė bendro judviejų vaiko. Taigi byloje nėra ginčo ir atsakovas G. A. pripažįsta, jog jis yra nepilnamečio vaiko T. B. tėvas, t. y. jis tėvystę pripažįsta. Taigi, ieškovės ir atsakovo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas G. A. yra nepilnamečio vaiko T. B. biologinis tėvas, todėl šis faktas pripažintinas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, CK 3.148 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 389 straipsnis).

25. Atsakovui G. A. išaiškinta, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

26. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 54 punkte įtvirtinta, jog civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu, bei 56 punkte įtvirtinta nuostata, jog registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, taip pat tėvystės (motinystės) nustatymą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo atitinkamai gimimo įraše koreguojami duomenys apie vaiko tėvus, todėl vaiko gimimą įregistravusiai civilinės būklės aktų įrašų įstaigai – Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriui pateiktinas sprendimas pakeisti duomenis apie vaiko tėvą vaiko gimimo įraše.

27. Nors atsakovas G. A. teismo posėdžio metu teigė, jog jis nori, kad vaikas turėtų būtent jo pavardę, tačiau dėl tokio jo pageidavimo bylos šalys savo pozicijos nebuvo išreiškusios, todėl nuginčijus ir nustačius nepilnamečio vaiko tėvystę, atskirai nespręstinas klausimas dėl nepilnamečio vaiko pavardės, tik pažymima, jog šalys savo iniciatyva gali kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą ir pateikti atitinkamą prašymą dėl vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei D. A. suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (el. medž. b. l. 4-5). Rašytiniais įrodymais pagrįstos ieškovės bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 296,67 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. medž. b. l. 34-35).

29. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 26,56 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

30. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pasilieka prie savo bylinėjimosi išlaidų. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra ginčo, jog atsakovai su ieškiniu visiškai sutiko, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, šalys savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis iš esmės naudojosi sąžiningai, bylos nevilkino. Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dėl sunkios turtinės padėties buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, spręstina, kad tiek mokėtinas žyminis mokestis, tiek 296,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, tiek išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš atsakovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas A. B,, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra biologinis nepilnamečio vaiko T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikas.

Nustatyti, kad atsakovas G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra biologinis nepilnamečio vaiko T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikas.

Pakeisti Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), duomenis apie tėvą - vietoje nurodyto tėvo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nurodyti tėvą G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę ir nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir pakeistų duomenis.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.