Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. S. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. MD-KM00-ANR_N-177-2022 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 22174748537.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. MD-KM00-ANR_N-177-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22174748537 (toliau – Nutarimas) E. S. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. sausio 15 d. muitininkės tarpininko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas E. S., pateikdamas elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje nurodęs netikslią informaciją apie deklaruojamų prekių TARIC kodą, ko pasėkoje atsirado mokestinė prievolė ir taip pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2021 m. birželio 3 d.), t. y. netikslios ir neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. E. S. už ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, paskirta 700 Eur dydžio bauda (b. l. 16–19).

2022 m. rugsėjo 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo E. S. atstovo advokato G. V. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą arba sumažinti pareiškėjui paskirtą administracinę baudą.

Skunde nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su Kauno teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu nesutinka, kadangi jame buvo klaidingai taikytos ginčo teisinius santykius reglamentuojančios materialinės ir procesinės normos ir be jokio teisinio pagrindo pripažinta, kad egzistuoja E. S. kaltė dėl ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Be to, pareiškėjui skirtos nuobaudos dydis yra akivaizdžiai neproporcingas jo ekonominei, socialinei, materialinei padėčiai ir inkriminuoto nusižengimo pobūdžiui, todėl bet kuriuo atveju mažintinas iki minimalios 300 Eur dydžio baudos. Teismų praktikoje, sprendžiant deklaranto, suteikusio atstovavimo muitinėje paslaugą bei užpildžiusio muitinės deklaraciją, administracinės atsakomybės pagal ANK 212 straipsnio nuostatas klausimą, yra išaiškinta, jog administracinio nusižengimo protokole, surašomame pagal ANK 212 straipsnį, privalo būti nurodyta kokios konkrečios pareigos, numatytos teisės aktuose, kurią privalėjo vykdyti muitinės deklaraciją užpildęs deklarantas (atsakomybėn traukiamas asmuo) nevykdymas ar netinkamas vykdymas nulėmė tai, jog deklaracijoje buvo nurodytas neteisingas prekių kodas, t. y. kokių konkrečių teisės aktuose numatytų veiksmų ji nesiėmė, nors privalėjo imtis, siekdamas tinkamai nustatyti importuojamos prekės kodą. Nagrinėjamu atveju nekvestionuotinas faktas, kad buvo surašyta Muitinės laboratorijos išvada (ataskaita) (2021 m. sausio 29 d. protokolu), importuotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių atžvilgiu (tačiau ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir ne įmonei, kurioje jis dirba(-o)), dėl prekių klasifikavimo kodo pakeitimo elektroninėje importo deklaracijoje (EID) Nr. (duomenys neskelbtini), apskaičiuota papildomai mokėtina importo mokesčių suma. Neginčytina, jog ši ataskaita turi juridinę reikšmę importuotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu ir pagal ją, po atlikto laboratorinio tyrimo, galėjo būti apskaičiuoti ir/ar perskaičiuoti importo mokesčiai, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punktas nustato, kad: „Taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis“. Tačiau, minėtos Muitinės laboratorijos ataskaitos (išvados) egzistavimas niekaip nepagrindžia ir neįrodo, kad prekių deklaravimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (kaip atstovavimo muitinėje paslaugą suteikęs asmuo) galėjo ar turėjo žinoti, jog turėtų būti vartojamas būtent toks ginčo prekių klasifikavimo kodas, koks buvo nurodytas Muitinės laboratorijos išvadoje. Akcentuotina, jog elektroninės importo deklaracijos (EID) Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. sausio 15 d.) užpildymo metu minėta Muitinės laboratorijos 2021 m. sausio 29 d. išvada (ataskaita, protokolas) neegzistavo, o visa administracinėn atsakomybėn viešai prieinama ir skelbiama informacija bei prekės aprašymas, įskaitant ir konkrečių teisės norminių aktų nuostatas, patvirtino, jog ginčo prekė galėjo būti klasifikuojama kaip kosmetikos produktas, tarifinio klasifikavimo kodu, prasidedančiu skaitmenimis „3304“. Pažymėtina, jog muitinės laboratorijos išvada nėra taikoma ir adresuota įmonei, kurioje dirbo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (UAB „(duomenys neskelbtini)“), apie jos surašymą galutine versija nei administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nei įmonei, kurioje jis dirbo, nebuvo pranešta, prieštaravimų dėl jos turinio Sąjungos muitinės kodekso 22 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo pasiūlyta pateikti, jokie mokesčiai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui minėtos išvados (ataskaitos) pagrindu neapskaičiuoti. Akivaizdu, jog E. S. neturėjo objektyvių galimybių ginčyti prekės klasifikavimo kodo nustatymo (pakeitimo) Muitinės laboratorijoje, nes nei jis pats, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pareiškėjo darbdavys) nebuvo įtraukta į jo nustatymo procesą ir Muitinės laboratorijos išvadų atskirai užginčyti negalėjo (jos adresuotos ne jam ar jo darbdaviui). 2022 m. liepos 22 d. protokole, minimos Muitinės laboratorijos išvados dėl prekės kodo keitimo, neturi jokios privalomos res judicata galios nagrinėjamu atveju (taikant atsakomybę pareiškėjui), nes nėra nustatytos teismo sprendimu ar kitame teisiniame procese, kuriame deklaravimo paslaugą suteikusi įmonė būtų buvusi įtraukta trečiuoju asmeniu. Iš visų šių aplinkybių akivaizdu, kad minėta Muitinės laboratorijos išvada (ataskaita) buvo skirta kitam asmeniui, importuotojui, mokesčių mokėtojui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip jo mokėtinų importo mokesčių perskaičiavimo teisinis pagrindas, kas ir buvo padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 16 d. patikrinimo ataskaitoje (duomenys apie ją Kauno teritorinei muitinei buvo pateikti kartu su 2022 m. rugpjūčio 21 d. paaiškinimais raštu administracinio nusižengimo byloje). Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo ataskaitos, mokesčiai už netinkamai suklasifikuotą ginčo prekę ir buvo apskaičiuoti importuotojui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl akivaizdu, kad būtent jis ir priėmė sprendimą klasifikuoti prekes tokiu būdu (3304 pozicijoje), be Muitinės laboratorijos išvados (specialių žinių) apskritai net nebuvo įmanoma įvertinti kito prekės klasifikavimo kodo taikymo galimybės ar būtinybės. Minėtos Muitinės laboratorijos išvados (ataskaitos) egzistavimas, kiek tai susiję su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisiniu statusu, pagrindžia tik aplinkybę, kuri iš esmės šalina šio asmens, atlikusio deklaranto funkcijas, atsakomybę ir jo kaltę, t. y. ji tik patvirtina, kad prekių klasifikavimui buvo reikalingos specialios, papildomos žinios, laboratoriniai tyrimai, kurių, akivaizdu, jog deklarantas pats negalėjo atlikti užpildydamas elektroninę importo deklaraciją (EID) Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog neturint specialių žinių, neatliekant specialių laboratoriniu tyrimų, ginčo prekės ir nebuvo galima suklasifikuoti kitaip, nei ji buvo suklasifikuota aukščiau nurodytoje deklaracijoje. Jokie teisės norminiai aktai nereikalauja ir nenustato pareigos deklarantui atlikti deklaruojamų prekių laboratorinius tyrimus bei neapibrėžia jokios specialios tvarkos ar privalomų atvejų jų atlikimui (jie nenurodyti ir ginčijamame Kauno teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarime). Nagrinėjamu atveju matyti, kad nėra surinkta jokių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais (neveikimu) būtų pateikta žinomai neteisinga informacija apie ginčo prekes (elektroninėje importo deklaracijoje) EID) Nr. (duomenys neskelbtini), jų pobūdį, kitus su prekių statusu susijusius dokumentus, prekės buvo aiškiai aprašytos (apibūdintos) kaip permanentinis makiažas, skirtas naudoti kosmetikos, gražinimosi reikmėms (o ne kaip dažai, naudojami buityje, ūkyje ar kitoms panašioms reikmėms). Akivaizdu, jog kito prekių klasifikavimo kodo parinkimą lėmė tik Muitinės laboratorijos diskrecija, tuo tarpu neatlikęs specialių laboratorinių tyrimų (kurių atlikimas nėra priskirtas pareiškėjo kompetencijai) deklarantas (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo) kito klasifikavimo kodo negalėjo naudoti, nei tas, kuris buvo parinktas ir įrašytas importo deklaracijoje pagal objektyvius ginčo prekių požymius. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju jokios deklaranto kaltės (įskaitant ir neatsargią kaltę) dėl ginčo prekių klasifikavimo nėra. Muitinės laboratorijai pakeitus ginčo prekės tarifinio klasifikavimo kodą ir nustačius, kad, jos vertinimu, turėjo būti naudojamas kitas kodas, su tuo susijusi teisinė (mokestinė) atsakomybė yra ir buvo pritaikyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos išplėsti taikyti kitų asmenų atžvilgiu nėra, juolab, kad atlikus importuotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą, jokie kiti asmenys ir nebuvo pripažinti solidariai atsakingi už atsiradusią skolą muitinei. Darytina išvada, kad be specialių papildomų tyrimų taikymo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pagal jam prieinamus prekės išorinius požymius, savybes ar aprašymus neturėjo objektyvių galimybių kitaip (teisiniu požiūriui suklasifikuoti ginčo prekės ir priskirti jai kitos pozicijos nei 3304 poziciją. Be to, paskirtos baudos dydis akivaizdžiai neatitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gaunamų vidutinių pajamų ir jo esamos materialinės padėties (viršija iš esmės beveik visas jo per mėnesį gaunamas vidutines vykdomos ekonominės veiklos pajamas ir jo būtinus finansinius įsipareigojimus, taip pat tokio dydžio baudos nebuvo pagrindo taikyti ir dėl tos priežasties, jog pareiškėjas neturėjo galiojančių nuobaudų už identiškus nusižengimus, numatytus ANK 212 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. atstovas advokatas G. V. paaiškino, kad nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar nesant laboratorijos išvados, pareiškėjas galėjo ar turėjo numatyti, koks iš tikrųjų yra prekės kodas. Deklarantas atsako už deklaracijoje įrašomų duomenų teisingumą, tame tarpe už prekės kodas. Traukiant atsakomybėn deklarantą, privalo būti nurodyta, kokios konkrečios pareigos numatytos teisės aktuose, kuria privalėjo vykdyti muitinės deklaraciją pateikęs asmuo, atsakomybėn traukiamo asmens vykdymas ar nevykdymas nulėmė tai, jog deklaracijoje buvo nurodytas neteisingas prekių kodas. Turi būti nustatyta, kokių veiksmų nesiėmė, nors privalėjo imtis, siekdamas teisingai nustatyti importuojamos prekės kodą. Pareiškėjas vežė kosmetikos priemones, kurios kvalifikuojamos 3304. Nesant kitų specialių išvadų, speciali pozicija nurodyta klasifikuoti kosmetikos priemones, kurios kodas prasideda 3304. Pozicija, jo aprašymas atitiko tai, kokia prekė buvo įvežta. Deklarantas visur matė tą patį prekės aprašymą, kuris siejamas su kodu 3304. Buvo subjektyvieji požymiai, kuriuos atitiko prekė. Klasifikuojant prekes, klasifikavimą be kitų požymių lemia pozicijos aprašymas. Juridiniais tikslais, prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus, skyrių skirsnių pastabas, jei šiose pozicijų principuose ir pastabose nurodyta kitaip. Makiažo požymis buvo 3304 pozicijoje ir pagal aiškinimo taisyklę buvo prekė suklasifikuota. Vėliau, maždaug po mėnesio, buvo atliekamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ mokestinis patikrinimas ir muitinės laboratorija papildomai nagrinėjo makiažo priemonių cheminę sudėtį ir ieškojo jose alkoholio pėdsakų. Atlikus tyrimą su preke, visgi buvo priskirtas kitas kodas – 3312. Akivaizdu, kad nesant specialaus tyrimo, deklarantas prekės kitaip klasifikuoti negalėjo. Būtent ta aplinkybė, kad muitinė prekės kodą pakeitė, sietina ne su pareiškėjo atsakomybe, bet su mokesčių priskaičiavimu. Pareiškėjas kitaip pasielgti šioje situacijoje negalėjo. Be to, prekė pagal požymius neatrodė, jog turėjo būti klasifikuojama pagal kodą 3212. Muitinės išvada yra nepalanki deklarantui, nors įstatymas numato, kad apie tokią išvadą deklarantas turi būti informuotas. Asmenį siekiant patraukti administracinėn atsakomybėn reikalinga kaltė, tik mokestinei prievolei atsirasti, kaltės forma nesvarbi. Be to, pareiškėjas nebedirba minėtoje įmonėje, jo pajamos nėra tokios, kokias gaudavo anksčiau. Paskirta bauda viršija gaunamas pajamas. Nuobauda galėjo būti individualizuojama. Užpildžius deklaraciją, pareiškėjas gavo pranešimą, jog yra tikrinama deklaracija. Vėliau, kai buvo baigti visi patikrinimai, surašyta ataskaita, pateikė informaciją UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Prekės kodas buvo parinktas suderinus su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Atlikus tyrimą, informaciją gavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo informuota per NDA, kad yra atliekamas deklaracijos patikrinimas. Tai, jog 2021 m. sausio 15 d., buvo teikiama deklaracija ir po to vyko patikrinimas, niekas informacijos apie tai nepateikė. Anksčiau buvo deklaruojamos tokios pačios prekės, tačiau jas deklaravo ne pareiškėjas.

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovė paaiškino, kad palaiko atsiliepimo išdėstytus motyvus. Pareiškėjas muitinei pateikė deklaraciją, kuria deklaravo prekes ir teikdamas deklaraciją, atstovaudamas gavėjo interesus, veikdamas pagal sutartį, nurodė deklaruojamos prekės duomenis. Muitinėje tikrinimo metu buvo pateiktas mėginys ir vėliau nustatyta, kad pareiškėjo pateiktoje deklaracijoje buvo nurodyti neteisingi duomenys, kurie turėjo įtakos pridėtinės mokestinės prievolės atsiradimui. Tuo pagrindu, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl deklaravimo tvarkos pažeidimo. Už deklaracijos duomenų atsakingumą atsako deklaraciją pateikęs asmuo, nagrinėjamu atveju E. S.. Vertinant bylos aplinkybes: imtas mėginys, paprastintos patikrinimo ataskaita nesukėlė (nepadarė) įtakos asmeniškai pareiškėjui, kas neturi įtakos dėl pareiškėjo kaltės. Pažeidimas, numatytas ANK 212 straipsnyje, gali būti padarytas ir neatsargiais veiksmais. Įvertinus faktines aplinkybes, Institucija priėmė nutarimą ir asmuo nubaustas pagrįstai. Jei deklarantas remiasi gavėjo duomenimis, kurie yra klaidingi, neteisingi, tai nešalina deklaranto atsakomybės. Pareiškėjas jau ne pirmą kartą baudžiamas dėl deklaravimo tvarkos pažeidimų. Priimant nutarimą ir įvertinus šias aplinkybes, Kauno teritorinė muitinė manė, kad anksčiau paskirtos nuobaudos tikslo nepasiekė, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo, todėl E. S. buvo paskirta mažesnė negu vidurkis bauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

E. S. administracinė nuobauda paskirta už ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tai yra už tai, kad jis 2021 m. sausio 15 d. muitininkės tarpininko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas E. S., pateikdamas elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje nurodęs netikslią informaciją apie deklaruojamų prekių TARIC kodą, ko pasėkoje atsirado mokestinė prievolė ir taip pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje nuostatas. Už šį nusižengimą jam paskirta administracinė nuobauda – 700 Eur bauda (b. l. 1–32–34).

ANK 212 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2021 m. birželio 3 d.) numatyta, jog netikslios ir neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų.

Skundu prašoma panaikinti Institucijos priimtą skundžiamą nutarimą, motyvuojant tuo, kad nėra pareiškėjo kaltės (įskaitant ir neatsargią kaltę) dėl netinkamo prekių klasifikavimo.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus bei ištyręs bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta, protokolas administracinio nusižengimo byloje jo atžvilgiu surašytas ir nutarimas priimtas Institucijai surinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių inkriminuoto nusižengimo požymius.

Tam, kad asmens veika būtų kvalifikuota pagal ANK 212 straipsnį, turi būti nustatytas ne tik prekių deklaravimo tvarkos pažeidimo faktas, bet ir jo kaltė, t. y., kad šią prekių deklaravimo tvarką asmuo pažeidė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020). Pagal ANK 8 straipsnį administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal ANK 9 straipsnį administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad E. S. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a punkto reikalavimus, nustatančius asmens, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujančio atliekant muitinės formalumus, pareigas. Minėto reglamento 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, pateikdamas muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, prisiima atsakomybę už visus toliau išvardintus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Iš to darytina išvada, kad deklarantas (šiuo atveju E. S.) atsako už deklaracijoje pateiktus neteisingus duomenis. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. S. 2021 m. sausio 15 d. 00.00 val. pateikė importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė neteisingą prekės kodą – 3304 99 00 00, dėl ko atsirado mokestinė nepriemoka. Šių aplinkybių pagrindu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį (deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių).

Šiuo atveju paminėtina, kad muitinė atliko supaprastintą patikrinimą, paėmė deklaruotos prekės mėginį (b. l. 81–82, 91). Vėliau, muitinės laboratorijos tyrimo protokolu Nr. 21MLT0168, 2021 m. sausio 29 d. nustatyta, kad pateiktame mėginyje etilo alkoholio yra tik pėdsakai – prekės nėra akcizo objektas, todėl elektronine importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 15 d. 33 langelyje teisingai nurodytas nacionalinis papildomas kodas X999. Taip pat nustatyta, kad, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 57 straipsniu, kombinuotąja nomenklatūra, patvirtinta 2019 m. spalio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1776, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (KN, 2020 m.), 1 ir 6 Bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, KN VI skyriaus 2 pastaba, kad ,,prekės, priskiriamos 3004, 3005, 3006, 3212, 3303, 3304, 3305, 3306, 3307, 3506, 3707 arba 3808 pozicijai, dėl to, kad jos sufasuotos nustatytomis dozėmis arba supakuotos į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, turi būti priskiriamos tiktai šioms ir jokioms kitoms nomenklatūros pozicijoms“, tyrimui pateikti permanentiniam makiažui skirti dažai (įvairių spalvų), supakuoti mažmeninei prekybai skirtose pakuotėse, klasifikuotini kaip dažikliai ir kitos dažiosios medžiagos, suformuotos į formas arba supakuotos į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, ir priskiriami KN 3212 pozicijai, KN 3212 90 subpozicijai. Prekių mėginiai suklasifikuoti KN kodu 3212 90 00 (TARIC kodu 3212 90 00 00) su nacionaliniu papildomu kodu X999 (Prekės klasifikavimo aktai Nr. 21K0030 ir Nr. 21K0031 (2021 m. vasario 24 d.), t. y. kitu TARIC kodu, nei buvo deklaruoti muitinio įforminimo metu (b. l. 57–58). Nors pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad nesant laboratorijos išvados, pareiškėjas negalėjo ir neturėjo numatyti, koks iš tikrųjų yra prekės kodas. Pareiškėjas vežė kosmetikos priemones, kurios kvalifikuojamos 3304. Deklarantas visur matė tą patį prekės aprašymą, kuris siejamas su kodu 3304. Buvo subjektyvieji požymiai, kuriuos prekė atitiko. Atlikus tyrimą, visgi buvo priskirtas kitas kodas – 3312, todėl akivaizdu, kad nesant specialaus tyrimo, deklarantas prekės kitaip klasifikuoti negalėjo. Pareiškėjas kitaip pasielgti šioje situacijoje negalėjo (2022 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas 16:00 s – 19:19 s). Teismas nesutinka su tokia atstovo pozicija, kadangi deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Jei asmuo savo rizika nepasinaudoja įstatymų numatytomis teisėmis ir neįsitikina, kad muitinei teikiamoje deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi, ir vis tiek ją pateikia muitinės įstaigai, laikytina, kad asmuo sąmoningai pasirenka tokį elgesio modelį, todėl kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius, be to, prekės deklaravimo tvarkos pažeidimas pasireiškia būtent tais veiksmais, kurie išvardinti ANK 212 straipsnio 2 dalyje dispozicijoje.

Pareiškėjo atstovo teigimu, E. S. duomenis deklaracijoje nurodė pagal prekių gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją, tačiau pažymėtina, kad tai E. S. atsakomybės nešalina, nes, jis, būdamas atsakingu už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą juos kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio siuntėjo (gavėjo) pateiktus duomenis. Kaip matyti, deklaruotą prekę lydinčiuose dokumentuose nėra nurodytas prekės TARIC kodas. Iš susirašinėjimo tarp prekių pardavėjo ir E. S. matyti, kad jam, kaip prekių deklarantui buvo pateiktas deklaruojamos prekės vertimas į lietuvių kalbą „spalvos permanentinui makiažui ir tatuiruotėms“. Remiantis turima informacija E. S. elektroninėje importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 15 d., deklaruojamą prekę aprašė kaip „Įvairių spalvų permanentinio makiažo dažai „P. B.“, „T. D.“, priskiriant jas prekių kodui (duomenys neskelbtini). E. S., pasitikėdamas atstovaujamo asmens nurodytais duomenimis, nepatikrinęs šių duomenų teisingumo ir įrašydamas juos į deklaraciją nenumatė, kad tokiais veiksmais gali sukelti žalingas pasekmes (iškreipti deklaracijos teisingumą), nors pagal savo pareigas ir vykdomas funkcijas turėjo ir galėjo jas numatyti. E. S. nesiėmė jokių veiksmų, kurie leistų įsitikinti, jog duomenys, kuriuos jis įrašė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 15 d., yra teisingi. Taigi, pareiškėjas kaip deklarantas, Kauno teritorinei muitinei pateikęs elektroninę importo deklaraciją, tapo atsakingu už pateiktų duomenų teisingumą, todėl vien faktas, kad jis galimai prekes deklaravo pagal prekių pardavėjo (gavėjo) jam pateiktus duomenis ir prekes lydinčius dokumentus, negali panaikinti kylančios atsakomybės. Sutinkama, kad pareiškėjas E. S. nesiekė ir nenorėjo tyčia pateikti deklaraciją, kurioje nurodyti neteisingi duomenys, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų, kad įsitikintų Kauno teritorinei muitinei teikiamos informacijos teisingumu. Be to, pagal 2016 m. birželio 30 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1B-525 ,,Dėl leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“ (galiojęs iki 2021 m. lapkričio 9 d.) nuostatas, prekių turėtojui (šiuo atveju E. S.) suteikta teisė gauti vienkartinį leidimą patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) prekių turėtojui. Šio įsakymo 4 punkte numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei, muitiniam statusui ar kitiems duomenims, susijusiems su muitinės formalumų prekėms atlikimu, nustatyti ar patikslinti prekių turėtojas bet kuriuo metu, t. y. gali prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius).

ANK 212 straipsnyje numatyta veika gali pasireikšti tyčia arba dėl neatsargumo, būtent muitinės tarpininkui yra keliami aukšti reikalavimai, todėl jis privalo veikti itin apdariai ir rūpestingai, o šiuo atveju pareiškėjas privalėjo imtis visų priemonių, kad nurodytų teisingą prekės kodą, nes nuo to priklauso privalomos mokestinės prievolės dydžio paskaičiavimas. Darytina išvada, kad E. S. pateikė deklaraciją su neteisingai nurodytu prekės kodu, prieš tai neįsitikinęs nurodytų duomenų teisingumo, kas jo kaltės nepašalina, o yra aplinkybė, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl neatsargumo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas E. S. nurodė neteisingą prekės kodą, nesiėmė jokių veiksmų, kad patikrintų duomenų teisingumą, todėl klaidingos prekės įrašymas turėjo įtakos teisingam mokesčių apskaičiavimui, kas laikytina grubi klaida.

Atkreiptinas dėmesys, kad E. S. anksčiau 4 kartus padarė analogiškus pažeidimus, kurie taip pat užtraukė jam administracinę atsakomybę, t. y. teikė importo deklaracijas ir nurodė neteisingus duomenis apie prekes. Tai rodo, jog pareiškėjas žinodamas bei anksčiau jau susidūręs su panašiomis situacijomis, turėjo ir galėjo imtis veiksmų, kad visi neaiškumai deklaracijose būtų pašalinti, juolab, jog jam jau žinomi šios srities reikalavimai ir teisinės pasekmės (b. l.109–119).

E. S. skundu kėlė ir baudos individualizavimo klausimą, prašė sumažinti paskirtą 700 Eur dydžio administracinę baudą iki minimalios. Teigiama, kad vidutinės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pajamos yra iš vykdomos ekonominės veiklos, kuri yra vienintelis fizinio asmens pajamų šaltinis. Pareiškėjas nebedirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamos pajamos yra 520 Eur, t. y. mažiau nei fiziniam asmeniui paskirtos nuobaudos dydis. Teismas pažymi, jog kiekvienas asmuo privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Nors pareiškėjas prašo vadovautis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir sumažinti E. S. paskirtą baudą, tačiau E. S. jau ne pirmą kartą baudžiamas už administracinį nusižengimą, be to, anksčiau buvo nubaustas už analogiškų pažeidimų padarymą, kas rodo, jog ankstesnės baudos neatgrasė asmens nuo administracinių nusižengimų darymo. Nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjui paskirta bauda yra pernelyg neproporcingai didele, jis turi įsipareigojimų, rūpinasi vienintelis šeima, slaugo kitą asmenį, užsiima tik viena darbine veikla, nėra galimybės dirbti papildomo darbo, ar kitų būdų gauti pajamų, turi sveikatos problemų ir panašiai. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

Esant tokiai situacijai, laikytina, kad E. S. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį patrauktas pagrįstai, darytina išvada, kad skundžiamas 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. MD-KM00-ANR_N-177-2022 yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl E. S. skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliktinas galioti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

E. S. skundo netenkinti ir Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. MD-KM00-ANR_N-177-2022 palikti galioti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.