Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-04 · Civilinė byla Nr. 2S-703-302/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-12-04Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-04-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-04
Bylos Nr.
2S-703-302/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16421-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-703-302/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16421-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3.; 122.2.;122.3.;122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, antstoliui N. A. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir antstolio N. A. 3 098,33 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas taip pat prašė atleisti jį kaip vartotoją nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl reikalavimų, kylančių iš vartojimo teisinių santykių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovui A. B. buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti - pateikti įrodymus apie patirtą turtinę ir neturtinę žalą; pateikti tinkamai patvirtintų ieškinio priedų kopijas; sumokėti 693 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį įrodymą.

Šalies argumentai

Ieškovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi, 2013 m. birželio 10 d. pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarties dalį dėl tinkamai patvirtintų ieškinio priedų kopijų pateikimo bei 693 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo ir teismui tai patvirtinančio įrodymo pateikimo paliko nepakeistą.

Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi nustatytas terminas baigėsi 2013 m. birželio 7 d., Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nenustatė ieškovui naujo termino ieškinio trūkumams pašalinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškovui A. B. buvo nustatytas naujas terminas iki 2013 m. rugsėjo 24 d. ieškinio trūkumams pašalinti - pateikti tinkamai patvirtintų ieškinio priedų kopijas; sumokėti 693 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį įrodymą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013 m. rugsėjo 20 d. gautas ieškovo A. B. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarties ir pareiškimas visiškai ar iš dalies atlesti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nutarė ieškovo A. B. ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, kadangi iki nustatyto termino ieškovas A. B. ieškinio trūkumų nepašalino.

2013-10-07 teisme gautas ieškovo A. B. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013m. rugsėjo 25 d. nutarties.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovo atskirąjį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, ieškovo A. B. prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo tenkino iš dalies ir nustatė ieškovui terminą iki 2013-12-31 (įskaitytinai) sumokėti 300 Lt žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius duomenis Vilniaus miesto apylinkės teismui.

2013-12-30 teisme gautas ieškovo A. B. prašymas pratęsti iki 2014-01-10 Vilniaus apygardos teismo 2013-12-04 nutartimi nustatytą terminą dėl tokių ieškovo manymu svarbių priežasčių: 2014-01-07 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turi paskelbti nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-613/2013, 2014-01-10 jam bus išmokėta pensija, jis turi kreditorinių įsipareigojimų, sunkiai serga jo tėvas, augina du nepilnamečius vaikus, yra invalidas ir gauna nedidelę pensiją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 3 d. nutartimi ieškovo prašymą pratęsti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatytą terminą sumokėti 300 Lt žyminį mokestį, atmetė; ieškovo ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, antstoliui N. A. dėl žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas pažymėjo, jog ieškovas pateikęs prašymą nenurodė jokių aplinkybių kaip baudžiamoji byla yra susijusi ir pateiktu teismui ieškiniu, taip pat, jog ieškovas nenurodė jokių svarbių aplinkybių dėl kurių terminas įvykdyti teismo įpareigojimą turi būti pratęstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas A. B. pateikė atskirąjį skundą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atėmė iš apelianto dvi dienas įvykdyti įpareigojimą ir sumokėti žyminį mokestį, kadangi prašymas dėl termino pratęsimo buvo teismui pateiktas 2013 m. gruodžio 29 d., o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi terminas buvo nustatytas iki 2013 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai). Pažymi, jog apelianto tėvui, kurį jis prižiūri ir dėl ko prašo pratęsti terminą sumokėti žyminį mokestį, diagnozė buvo nustatyta tik 2013 m. gruodžio 4 d., todėl Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties, negalėjo įvertinti šios aplinkybės. Apeliantas taip pat nesutinka ir su ta skundžiamos nutarties dalimi, kurioje teismas nurodė, jog apeliantas prašyme nenurodė jokių aplinkybių kaip nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 2K-613/2013 yra susijusi su šiuo ieškiniu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pagal CPK 115 str. 2 d. jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ar turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, trūkumams pašalinti.

Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 2 d.).

Pagal CPK 77 straipsnio 1 dalį teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami. Kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti terminą, kuris bus pakankamas, kad asmuo galėtų įvykdyti visus teismo nurodymus bei pateikti reikalingus dokumentus. Tuo atveju, jeigu teismas nustato nepakankamą terminą, CPK numato galimybę šį terminą pratęsti. Pažymėtina, kad CPK nėra nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nusprendžia, koks terminas yra pakankamas, todėl šiuo atveju būtina vadovautis protingumo principu ir įvertinti, kokio pobūdžio reikalavimai yra nustatyti ir kiek gali prireikti laiko jiems įvykdyti.

Spręsdamas termino pratęsimo klausimą, teismas privalo įvertinti tiek nustatyto termino trukmę bei priežasčių, dėl kurių nespėjama atlikti tam tikrų veiksmų per nustatytą terminą, svarbą, tiek tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis, tiek ir tai, ar ribojimo taikymas užtikrins tuos tikslus, dėl kurių ribojimas nustatytas, ir netaps tik formaliu pagrindu, užkertančiu kelią pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą.

Kaip matyti iš bylos eigos, apeliantui terminas sumokėti žyminį mokestį buvo nustatytas net du kartus, t.y. pirmą kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi- iki 2013 m. rugsėjo 24 d.; antrą kartą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi- iki 2013 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai). Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį ir palikdamas ieškinį nepaduotu, atėmė iš apelianto dvi dienas įvykdyti teismo įpareigojimą, kadangi terminas sumokėti žyminį mokestį buvo nustatytas Vilniaus apygardos teismo nutartimi iki 2013 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai), o apeliantas prašymą dėl termino pratęsimo faksu pateikė 2013 m. gruodžio 29 d. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais ir pažymi, jog kaip matyti iš bylos medžiagos, prašymas Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ne 2013 m. gruodžio 29 d., o 2013 m. gruodžio 30 d. (b. l. 76), todėl šiuo atveju apeliantas klaidingai nurodo dokumento gavimo datą. Be to, apeliantas apart prašymo, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jo prašyme nurodytas aplinkybes, t.y. jog jis turėjo daug papildomų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog apeliantas su ieškiniu į teismą kreipėsi dar 2013 m. gegužės 15 d., tiek pirmos instancijos teismo 2013-05-24 nutartyje, tiek apeliacinės instancijos teismo 2013-08-21 nutartyje buvo konstatuota, jog šiuo atveju už ieškinį turi būti mokamas žyminis mokestis, todėl apeliacinės instancijos teismo manymu, apeliantas turėjo pakankamai daug laiko sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį.

Apeliantas taip pat nesutinka ir su ta skundžiamos nutarties dalimi, kurioje teismas nurodė, kad apelianto prašyme dėl termino pratęsimo nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartyje. Apeliantas nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas negalėjo vertinti aplinkybių dėl apelianto tėvo ligos, kadangi ligos diagnozė jam buvo nustatyta tik 2013 m. gruodžio 4 d. ir tą patvirtina į bylą pateiktas išrašas iš VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais apelianto argumentais, kadangi sprendžiant pagal byloje esančius dokumentus, apelianto tėvui V. B. 2013 m. liepos 31 d. buvo išduota specialiųjų poreikių nustatymo pažyma, kurioje nurodyta, jog šiam asmeniui yra nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 57), kas apeliacinės instancijos teismo manymu, patvirtina faktą, jog šiam asmeniui ligos diagnozė buvo nustatyta žymiai anksčiau. Be to, iš apelianto į bylą pateikto išrašo iš VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos matyti, jog apelianto tėvui V. B. 2013 m. gruodžio 4 d. buvo suteikta konsultacija minėtoje įstaigoje, o ne nustatyta diagnozė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti ir su šiais aukščiau paminėtais apelianto argumentais.

Atskirajame skunde kaip dar vieną svarbią aplinkybę, kuriai esant pirmosios instancijos teismas turėjo pratęsti terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, nurodoma, jog teismas neįvertino to, kad Lietuvos Aukščiausiame Teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 2K-613/2013 (naujas bylos Nr. 2K-115/2014), kuri apelianto manymu yra tiesiogiai susijusi su šiuo ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo, kitos bylos nagrinėjimas, ar tai baudžiamosios, ar tai civilinės, administracinės, įtakos sprendžiant šį klausimą neturi, o ypač negali daryti įtakos sprendžiant klausimą dėl termino žyminiam mokesčiui sumokėti, pratęsimo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas pagrindžiančiais nutarties motyvais.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė