- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-04
- Bylos Nr.
- 2S-1940-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16421-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir antstoliui N. A., ir
Ieškovas A. B. 2013-05-15 su ieškiniu (b.l. 2-3) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos, ir antstolio N. A. 3098,33 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos, sprendimo vykdymą pavedant LR teisingumo ministerijai.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-24 nutartimi (b.l.24-25) nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus apie patirtą turtinę ir neturtinę žalą, pateikti tinkamai patvirtintų ieškinio priedų kopijas, sumokėti 693 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį įrodymą.
Ieškovas A. B. 2013-06-13 padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-24 nutarties (b.l.29).
Vilniaus apygardos teismas 2013-08-21 nutartimi (b.l.36-38) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-24 nutartį pakeitė: panaikino nutarties dalį, kuria ieškovui A. B. nustatytas terminas pateikti įrodymus apie patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismas, palikdamas galioti ieškovui nustatytus įpareigojimus trūkumams pašalinti, nenustatė termino tą padaryti, o nustatytasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-24 nutartimi terminas baigėsi 2013-06-07, savo 2013-09-09 nutartimi (b.l. 42) nustatė ieškovui A. B. naują terminą iki 2013-09-24 ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti tinkamai patvirtintų ieškinio priedų kopijas, sumokėti 693 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį įrodymą.
Ieškovas A. B. 2013-09-20 pateikė atskirąjį skundą (b.l.45), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-09 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Taip pat 2013-09-20 pateikė pareiškimą (b.l.46), kuriuo prašė visiškai arba iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ir atleidus - atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo, motyvuodamas sunkia materialine padėtimi.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-25 nutartimi (b.l.47-48) ieškovo A. B. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas iki nustatyto termino ieškinio trūkumų nepašalino. Ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas jau buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-24 nutartimi (prašymas netenkintas), o nutartis šioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2013-08-21 nutartimi palikta nepakeista. Todėl pakartotinai atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas pagal naujai paduotą A. B. prašymą negali būti sprendžiamas.
Teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-09 nutarties rezoliucinėje dalyje per klaidą nurodyta, kad ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-09 nutartimi ieškovui A. B. tik buvo nustatytas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, nes Vilniaus apygardos teismas, palikdamas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties 2013-05-24 dalį dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir tinkamai patvirtintų ieškinio priedų kopijų pateikimo, naujo termino ieškovui nenustatė, o Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau buvo pasibaigęs. Todėl pakartotinai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-09 nutartis atskiruoju skundu negali būti skundžiama.
Ieškovas A. B. 2013-10-07 atskiruoju skundu (b.l. 51) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-25 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Tvirtina, jog atskirąjį skundą dėl 2013-09-09 nutarties pateikė 2013-09-20, tačiau šis skundas nebuvo išnagrinėtas CPK nustatyta tvarka ir terminais. 2013-09-25 nutartyje nustatyta, kad 2013-09-09 nutartyje neva per klaidą buvo nurodyta, kad pastaroji nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Padavus atskirąjį skundą, 2013-09-09 nutartis iki nustatyto termino negalėjo ir nebuvo įvykdyta ne dėl ieškovo kaltės, bet dėl teisėjo nekompetencijos. Taip pat nebuvo išnagrinėtas ieškovo 2013-09-24 pateiktas pareiškimas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir nebuvo priimtas procesinis sprendimas, kas patvirtina 2013-09-25 nutarties neteisingumą ir pagrindą ją panaikinti. Tokią nutartį priimant buvo pažeisti CPK 6,7,13,17,83,84 straipsniai. Skundžiama nutartimi pažeistas CPK 18 str., nes 2013-09-09 nutartis įsiteisėjo, yra galiojanti ir negali būti panaikinta 2013-09-25 nutartimi to paties teismo ir to paties teisėjo, bet gali būti panaikinta tik instancine tvarka ir CPK nustatytais pagrindais. Tai, jog 2013-09-25 nutartyje pažymėta, kad 2013-09-09 nutartis negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, negali būti taisoma per rašymo apsirikimą, nes toks teismo nurodymas keičia 2013-09-09 nutarties esmę
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškinio priėmimo. Vadovaujantis CPK 115 str., jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniu
Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui nustatyti tam, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir/ar pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų.
Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Taigi procesinio dokumento pripažinimas nepaduotu yra ydingo trūkumų šalinimo ar jų nepašalinimo per nustatytą laiką pasekmė.
Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skundo argumentais, kad tokių pasekmių pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikyti dar negalėjo, t.y. negalėjo užbaigti civilinės bylos tinkamai neišsprendęs apelianto 2013-09-20 prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dėl turtinės padėties ir tinkamai neįforminęs 2013-09-20 atskirojo skundo dėl 2013-09-09 teismo nutarties priėmimo klausimo. Skundžiama nutartis panaikintina ir, siekiant proceso koncentracijos, nurodyti klausimai išspręstini iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 7 str., 329 str. 1 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2013-05-24 savo nutartimi nustatė tokius ieškinio trūkumus bei pareigą iki 2013-06-07 juos ištaisyti: 1) pateikti įrodymus apie patirtą turtinę ir neturtinę žalą; 2) tinkamai patvirtinti ieškinio priedų kopijas; 3) sumokėti 693 Lt žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos teismas, 2013-08-21 nutartimi patikrinęs šios pirmosios instancijos nutarties dėl trūkumų šalinimo teisėtumą, paliko nutartį galioti dalyje dėl dviejų trūkumų nustatymo: 1) nepateiktos tinkamai patvirtintos ieškinio priedų kopijos; 2) nesumokėtas 693 Lt žyminis mokestis. Vadinasi, tokių teismo įpareigojimų dalyje 2013-05-24 apylinkės teismo nutartis yra įsiteisėjusi, privaloma ir vykdytina (CPK 18 str.). Pakartotinai klausimas dėl apelianto pareigos pateikti reikiamai patvirtintas dokumentų kopijas ir sumokėti žyminį mokestį, konstatavus, kad pagal įstatymą (t.y. CPK 83 str. 1 d. nurodytais pagrindais) jis nėra atleidžiamas nuo jo mokėjimo, negali būti keliamas. Pažymėtina, kad 2013-09-09 apylinkės teismo nutartimi (b.l. 42) ieškovui nebuvo nustatyti jokie nauji įpareigojimai, o tik paskirtas terminas ankstesnei, jau įsiteisėjusiai nutarčiai (b.l. 24-25) įvykdyti, nes iš dalies ją pakeisdamas ir tokią apelianto pareigą konstatuodamas Vilniaus apygardos teismas 2013-08-21 nutartimi naujo termino (vietoje pasibaigusio) šiems dviem ieškinio trūkumams ištaisyti nenustatė. Tokioje situacijoje Vilniaus miesto apylinkės teismas akivaizdžiai klaidingai (rašymo apsirikimas) nurodęs apie galimybę per 7 dienas skųsti atskiruoju skundu nutartį dėl naujo termino paskyrimo (b.l. 42), dėl to paduotą atskirąjį skundą (b.l. 45) turėjo atsisakyti priimti (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.). Naujo, vietoje pasibaigusio, procesinio termino trūkumams pašalinti nustatymas yra tapatus procesinių terminų atnaujinimo institutui (CPK 78 str.), o tokio procesinio teismo veiksmo apskundimo galimybės įstatymų leidėjas nenumato. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas dabar ieškovo skundžiamos 2013-09-25 nutarties motyvuojamojoje dalyje apie tai iš esmės ir pasisakė, tik rezoliucinėje dalyje neįrašė, kad 2013-09-20 atskirąjį skundą atsisako priimti. Taigi šis trūkumą ištaiso apeliacinės instancijos teismas. Klaidingas nutarties apskundimo tvarkos nurodymas vertintinas tik kaip rašymo apsirikimas (CPK 276 str.) ir nesudaro prielaidų CPK 299 str. ar 300 str. taikymui.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad klausimas dėl apelianto atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo jau yra galutinai išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-24 nutartimi. Minėta nutartimi teismas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pasisakė tik tuo aspektu, kad apeliantas negali būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 str. 1 d. 1 p. pagrindu (pagal šį punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių). Tuo tarpu 2013-09-20 prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio apeliantas pateikė CPK 83 str. 3 d. pagrindu, motyvuodamas jį sunkia materialine padėtimi. Todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs tokį prašymą (b.l. 46), turėjo pasisakyti dėl jo iš esmės.
CPK 83 str. 3 d. nustato, kad asmens prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, turi būti motyvuotas, o prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys tokio prašymo pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas suinteresuotus asmenis gali tik iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atleidimą nuo viso žyminio mokesčio reglamentuoja CPK 83 str. 1 d., numatanti sąrašą asmenų, kurie pagal įstatymą yra atleidžiami nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo. Įstatymų leidėjas nesuteikia teismui diskrecijos teisės aiškinti minėtą sąrašą plečiamai, daryti išimtis bei atleisti kai kuriuos asmenis nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, kaip šiuo atveju prašo apeliantas. Taigi įvertintina, ar apeliantas gali būti atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis galėtų būti sumažintinas, kad suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus. Kita vertus, žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Be to, kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėjant prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, privalu įvertinti prašančiojo asmens turtinę padėtį, kurią atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 12 str., 178 str.).
Nagrinėjamu atveju už ieškinį mokėtinas 693 Lt dydžio žyminis mokestis. Apeliantas nurodo, kad vienintelis jo pajamų šaltinis yra 770,92 Lt netekto darbingumo pensija ir transporto išlaidų kompensacija, jo darbingumas sudaro tik 30 proc., jis neturi nekilnojamojo turto, prižiūri specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį turintį tėvą, augina du nepilnamečius vaikus, turi kreditorinių įsipareigojimų. Šias aplinkybes grindžia dokumentais (neįgaliojo pažymėjimas, pažyma apie gautas išmokas, išrašas iš nekilnojamojo turto registro, specialiųjų poreikių nustatymo pažyma, vaikų gimimo liudijimai, vartojimo kredito sutartis) (b.l.54-62). Kita vertus, apeliantas nepateikia įrodymų apie turimas santaupas, sutuoktinės gaunamas pajamas ar sutuoktinės vardu įregistruotą turtą, kurio dalis gali jam priklausyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tėvo sveikatos būklė taip pat nelaikytina tokia aplinkybe, dėl kurios būtų apribotos apelianto galimybės sumokėti žyminį mokestį, kadangi nėra įrodymų, kad apeliantas patiria atitinkamų išlaidų dėl tėvo priežiūros, kurios blogina jo turtinę padėtį.
Tokiu atveju pripažintina, jog viso žyminio mokesčio sumokėjimo reikalavimas, esant santykinai nedidelėms apelianto asmeninėms pajamoms, galėtų apriboti jo teisę pareikšti ieškinį, todėl pagrindas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo šiuo atveju egzistuoja. Nustatydamas konkrečią mokėtiną žyminio mokesčio dalį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir kitas nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaujasi bendraisiais teisės principais bei žyminio mokesčio mokėjimo tikslais, ir sprendžia, kad šiuo atveju protinga ir teisinga apeliantą įpareigoti sumokėti 300 Lt žyminio mokesčio dalį, o nuo likusios dalies sumokėjimo jį atleisti. Atidėti ir šios 300 Lt sumos mokėjimą pagal CPK 84 str., kaip to prašo apeliantas, nėra faktinio pagrindo. Žyminio mokesčio atidėjimu siekiama sudaryti galimybę asmeniui reikiamą sumą sukaupti per tam tikrą ilgesnį laikotarpį, jei mokėjimo momentu dėl kurių nors laikino pobūdžio aplinkybių įpareigotai tokį mokestį sumokėti šaliai tai padaryti sudėtinga. Tačiau apeliacinės instancijos teismas jau įvertino, kad apelianto turtinė padėtis leidžia jam sumokėti 300 Lt sumą, be to, apelianto prašyme ir nenurodoma apie jo turtinės padėties pokyčius netolimoje perspektyvoje kaip pagrindą spręsti žyminio mokesčio atidėjimo klausimą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tokią aplinkybę, kad vienintelio ieškinio trūkumo - tinkamai patvirtintų ieškinio priedų kopijų nepateikimas, negali būti laikomas pakankamu pagrindu nepriimti ieškinio. Taigi šiuo aspektu atskirojo skundo argumentai taip pat yra pagrįsti. Toks ieškinio trūkumas gali būti pašalintas ir priėmus ieškinį, kadangi CPK 114 str. 1 d. suteikia teismui teisę pasitvirtinti procesinių dokumentų turinį pagrindžiančių rašytinių įrodymų kopijas dalyvaujančiam byloje asmeniui pateikus į bylą jų originalus. Pažymėtina, kad netgi ir tuo atveju, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo nepateiktų rašytinių įrodymų originalų, teismas, bylą nagrinėdamas iš esmės, galėtų spręsti apie tokių rašytinių įrodymų (kopijų) įrodomąją galią (CPK 202 str.).
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nevisiškai tinkamai taikė procesines teisės normas ir nepagrįstai laikė apelianto ieškinį nepaduotu. Skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės: atsisakytina priimti 2013-09-20 pateiktą atskirąjį skundą; apelianto prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo tenkintinas iš dalies ir jam nustatytinas terminas žyminio mokesčio atitinkamai daliai sumokėti. Išaiškintina apeliantui, kad nustatytu terminu nesumokėjus nustatytos žyminio mokesčio dalies, ieškinys bus laikomas nepaduotu (CPK 115 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti.
Atsisakyti priimti ieškovo A. B. 2013-09-20 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-09 nutarties.
Ieškovo A. B. prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo tenkinti iš dalies.
Nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2013-12-31 (įskaitytinai) sumokėti 300 Lt žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius duomenis Vilniaus miesto apylinkės teismui.