- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- 2-913-910/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00178-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- „Wartsila BLRT Estonia OU“
- Atsakovas
- „SIA GLINAR“, „BTA Baltic Insurance Company AAS“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų laivų remontas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo „Wartsila BLRT Estonia OU“ Lietuvos filialo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovo „Wartsila BLRT Estonia OU“ Lietuvos filialo ieškinys atsakovams „SIA GLINAR“ ir „BTA Baltic Insurance Company AAS“ (Lietuvos Respublikoje veikianti per „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje) dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų laivų remontas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas „Wartsila BLRT Estonia OU“ Lietuvos filialas (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė solidariai iš atsakovų „SIA GLINAR“ (toliau – atsakovas) ir „BTA Baltic Insurance Company AAS“ (toliau – draudimo bendrovė) priteisti 141 691,28 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2021 m. gegužės 12 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties Nr. GLI-2021 (toliau – Bendradarbiavimo sutartis) pagrindu atliko laivo „Baltic advance“ remontą. Dėl atsakovo nekokybiškai atlikto laivo variklio turbokompresoriaus remonto ieškovė patyrė 141 691,28 Eur nuostolių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 8 d. nutartimi baigė pasirengimą nagrinėti bylą teisme. Nutartyje pažymėjo, kad ieškovas ir draudimo bendrovė per teismo nustatytą terminą yra pateikusios procesinius dokumentus, kuriuose nurodė, jog ieškovė reikalavimą palaiko, draudimo bendrovė – reikalavimo nepripažįsta. Atsakovas per teismo nustatytą terminą procesinių dokumentų nepateikė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas 2023 m. kovo 27 d. atsiliepime į ieškinį teismo prašė: 1) spręsti dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams ir nustačius, kad byla teisminga Latvijos Respublikos teismams, ieškinį palikti nenagrinėtą; 2) ieškinį atmesti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
4. Atsakovas 2023 m. liepos 28 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, nes šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, kad tarp jų kilsiantys ginčai bus sprendžiami arbitraže.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, priteisė atsakovui iš ieškovo 3 037,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimą kildina iš Bendradarbiavimo sutarties, pagal kurią atsakovas atliko laivo variklio turbokompresoriaus remontą. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų pagal Bendradarbiavimo sutartį (nekokybiško laivo variklio turbokompresoriaus remonto) patyrė 141 691,28 Eur nuostolių.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovo 2021 m. gegužės 11 d. pirkimo užsakymo (toliau – pirkimo užsakymas) pabaigoje įrašyta: „jeigu nenurodyta kitaip, galioja OU WARTSILA BLRT ESTONIA Lietuvos filialo bendrosios sąlygos“. Ieškovo teiginius, kad pirkimo užsakymas nėra pasirašytas ir dėl to juo negalima vadovautis, teismas atmetė kaip nepagrįstus, pažymėjęs, jog atsakovas 2022 m. rugsėjo 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose ir patikslintame ieškinyje pripažino, kad pirkimo užsakymas yra sudėtinė šalių susitarimų dalis, o posėdyje išsakytą kitokią poziciją teismas įvertino kaip gynybinę, siekiant išvengti ginčo nagrinėjimo arbitraže. Be to, pirkimo užsakymas buvo vykdomas. Apie arbitražinį susitarimą šalims buvo žinoma nuo 2021 m., o ne nuo 2023 m. birželio 15 d., kai buvo pateikti dokumentai teismui. Ieškovas 2021 m. gruodžio 1 d. el. laiške draudimo bendrovei ir atsakovui nurodė, kad neturi kitos išeities, kaip tik pradėti arbitražo procesą pagal Bendrąsias tiekimo ir pirkimo sąlygas (2018) (toliau – Bendrosios sąlygos).
8. Teismas nurodė, kad ieškovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, su 2023 m. birželio 15 d. prašymu (DOK-8305) į bylą pateikė Bendrąsias sąlygas. Įvertinęs Bendrųjų sąlygų 12.2 papunktyje nurodytą sąlygą, šalių sudarytą susitarimą, sutartis, teismas padarė išvadą, kad šalys yra susitarusios, jog ieškovo ir atsakovo ginčai būtų nagrinėjami arbitraže, nes Bendradarbiavimo sutartis, pirkimo užsakymas, Bendrosios sąlygos ir atsakovo pasiūlymas sudaro vieningą kompleksinę sutartį, iš kurios kylančius ginčus turi nagrinėti Tarptautinių prekybos rūmų arbitražas. Aplinkybė, kad arbitražinė išlyga nustatyta ne Bendradarbiavimo sutartyje, o atskirame dokumente – Bendrosiose sąlygose, nedaro įtakos arbitražinės išlygos galiojimui.
9. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas nutarė ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas, Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 11 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovas „Wartsila BLRT Estonia OU“ Lietuvos filialas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo „SIA GLINAR“ prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą netenkinti arba klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Šalys nebuvo sudariusios galiojančio arbitražinio susitarimo. Arbitražinis susitarimas, kuriuo remiasi atsakovas, neatitinka nė vienos iš KAĮ 10 straipsnyje nustatytų arbitražinio susitarimo formų. Nėra dokumento, kuriame šalys būtų susitariusios dėl arbitražinės išlygos ir kurį abi šalys būtų pasirašiusios. Taip pat šalys nepasirašė jokio dokumento, kuriame būtų nuoroda į arbitražinį susitarimą. Arbitražinis susitarimas nebuvo sudarytas šalims apsikeičiant raštais ir (ar) naudojantis elektroninių ryšių galiniais įrenginiais. Jeigu arbitražinis susitarimas tarp šalių buvo sudarytas, ši aplinkybė atsakovams turėjo būti žinoma daugiau nei metus iki ieškinio gavimo. Pirkimo užsakymas yra vidinis ieškovo dokumentas, jis nebuvo šalių pasirašytas ir suderintas, tik kartu pateiktas su ieškiniu. Arbitražinis susitarimas nebuvo sudarytas apsikeičiant ieškiniu ir atsiliepimu į ieškinį, kuriuose viena šalis tvirtina, o kita šalis neneigia, kad jos sudarė arbitražinį susitarimą. Arbitražinis susitarimas nebuvo sudarytas remiantis kitokiais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtintų, kad šalys yra sudariusios ar pripažįsta arbitražinį susitarimą. Ieškovas neginčija, kad buvęs vadovas 2021 m. gruodžio 1 d. elektroninį pranešimą apie tai, jog ketina pradėti arbitražinį procesą pagal Bendrąsias sąlygas, išsiuntė draudimo bendrovei, tačiau ne atsakovui. Buvęs bendrovės vadovas ne teisininkas, dėl to galėjo ir nesuprasti elektroninio pranešimo turinio. Be to, elektroninio pranešimo turinys neatitinka kitų byloje rašytinių įrodymų.
10.2. Net tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad tarp šalių iš tikrųjų buvo sudarytas arbitražinis susitarimas (to ieškovas nepripažįsta), teismas turėtų įvertinti atsakovo veiksmus, įrodinėjant bylos teismingumą kitų valstybių teismams, ir neveikimą, kuris pasireiškė tuo, kad atsakovai pradinėje teismo proceso stadijoje nesirėmė arbitražiniu susitarimu. Toks atsakovo elgesys reiškia arbitražinio susitarimo atsisakymą konkliudentiniais veiksmais. Atsakovas arbitražiniu susitarimu ėmė remtis tik po to, kai pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas ar abu atsakovai savo poziciją (konkrečiai – prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą dėl arbitražinio susitarimo) privalėjo pateikti vėliausiai kartu su atsiliepimu.
10.3. Atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą. Tariamą arbitražinio susitarimo sudarymo ir tokio susitarimo galiojimo faktą privalo įrodyti atsakovas, nes jis prašo ieškinį palikti nenagrinėtą.
10.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinys pareikštas dviem solidariesiems atsakovams, kurių atžvilgiu reikalavimas nėra dalomas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas „SIA GLINAR“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirkimo užsakymas, kuriame įtvirtinta nuoroda į Bendrąsias sąlygas, kuriose numatyta arbitražinė išlyga, yra šalis saistantis, jų teises ir pareigas nustatantis dokumentas, šalių sudaryto susitarimo, susidedančio iš keleto rašytinių dokumentų, dalis. Tai įrodo tiek sisteminis, tiek lingvistinis Bendradarbiavimo sutarties, pirkimo užsakymo, Bendrųjų sąlygų aiškinimas, tiek ieškovo veiksmai, pareiškimai byloje. Atsakovas pirkimo užsakymą gavo ne su ieškiniu, kaip teigiama atskirajame skunde, o iki Bendradarbiavimo sutarties pasirašymo (2021 m. gegužės 4 d. – 2021 m. gegužės 12 d. elektroninis susirašinėjimas). Ginčo šalys (ieškovas ir atsakovas) išreiškė valią visus dėl Bendradarbiavimo sutarties kilusius ginčus spręsti Tarptautinių prekybos rūmų arbitraže. Bendradarbiavimo sutartis, pirkimo užsakymas ir Bendrosios sąlygos atitinka rašytinės formos reikalavimą, o aplinkybė, kad šalių sutartiniai santykiai ir arbitražinis susitarimas įforminti ne viename abiejų šalių pasirašytame dokumente, o vienoje iš sutarties sudėtinių dalių, šiuo atveju neturi esminės reikšmės.
11.2. Pirkimo užsakymas atitinka KAĮ 10 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą atvejį, kai arbitražinis susitarimas sudarytas naudojantis elektroninių ryšių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiškumas bei juose esanti informacija yra prieinama toliau naudoti, nes ginčo šalys sutartį sudarančiais dokumentais apsikeitė elektroniniu paštu.
11.3. Arbitražinis susitarimas atitinka ir KAĮ 10 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą atvejį, kai arbitražinis susitarimas laikomas galiojančiu, jeigu yra kitokių rašytinių įrodymų, kad šalys yra sudariusios ar pripažįsta arbitražinį susitarimą. Ieškovas 2021 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške pripažįsta Bendrųjų sąlygų taikymą ginčo teisiniams santykiams. O tai reiškia, kad abi šalys sudarė arbitražinį susitarimą ir jį pripažįsta.
11.4. Apeliantas nepagrįstai remiasi UNCITRAL Pavyzdinio tarptautinio komercinio arbitražo įstatymo 8 straipsniu. Ginčo teisiniams santykiams taikytinas KAĮ. Teismas pagrįstai paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą. Tai, kad atsakovas pasirėmė arbitražiniu susitarimu tik po atsiliepimo į ieškinį pateikimo, neturi teisinės reikšmės susitarimo galiojimui ir teismo pareigai vadovautis CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Arbitražinis susitarimas ieškinyje nebuvo atskleistas, nes ieškovas su ieškiniu teismui nepateikė Bendrųjų sąlygų, o atsakovas nuo ieškinio pateikimo 2022 m. birželio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. nedalyvavo nagrinėjant bylą. Dėl priežasčių, kurios teismo jau buvo pripažintos svarbiomis, be kita ko, kalbos skirtumų, to, kad ieškovas pradėjo procesą kitoje valstybėje narėje, atsakovas pavėlavo pateikti atsiliepimą į ieškinį, dėl tokios situacijos atsakovas neteko galimybės pateikti teismui tripliką ir operatyviai, kaip būtų įprastu atveju, suformuoti galutinę savo poziciją. Svarbu ir tai, kad iki pareiškiant prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėti nebuvo pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas būtų atsisakęs arbitražinio susitarimo vien tik dėl to, kad reikalavimą palikti ieškinį nenagrinėtą nurodė praėjus keturiems mėnesiams po ieškinio gavimo, ne atsiliepime į ieškinį, o vėlesniame procesiniame dokumente. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas ar abu atsakovai prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą dėl sudaryto arbitražinio susitarimo privalėjo pateikti vėliausiai kartu su atsiliepimu, yra teisiškai ir faktiškai nepagrįsti, prieštarauja CPK, KAĮ nuostatoms ir Lietuvos teismų praktikai.
Šalies argumentai
11.5. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad tai, jog ieškinys paliktas nenagrinėtas vieno iš atsakovų atžvilgiu, savaime negali būti pagrindas nenagrinėti ieškinio kito solidaraus atsakovo – draudimo bendrovės – atžvilgiu. Draudimo išmokos mokėjimas yra pagrindinė draudiko pareiga, kuri vykdoma tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis). Taigi draudimo bendrovė turėtų pareigą atlyginti ieškovui nuostolius tik tuo atveju, jei būtų konstatuotas pagrindas atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei pagal Bendradarbiavimo sutartį kilti. Tačiau atsakovo atžvilgiu ginčas negali būti nagrinėjamas teisme, nes, vadovaujantis Bendrųjų sąlygų 12.2 papunkčiu, visi su šia sutartimi susiję ar iš jos kylantys ginčai spręstini pagal Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo taisykles. Be to, draudimo bendrovė byloje turėtų dalyvauti kaip trečiasis asmuo, o ne atsakovas, tačiau teismas negali pakeisti draudimo bendrovės statuso į trečiojo asmens, nes ieškovas tam prieštarauja.
11.6. Ieškovas, teikdamas ieškinį, nuslėpė arbitražinio susitarimo faktą, pateikė teismui ne visus šalių sutartinius teisinius santykius reglamentuojančius dokumentus, taip nepagrįstai siekdamas pigesnio, paprastesnio, ieškovui palankesnio ginčo išsprendimo teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme
12. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – elektroninio susirašinėjimo kopijas su vertimu į lietuvių kalbą (laikotarpis nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. gegužės 12 d.). Nurodo, kad šie įrodymai pagrindžia atsakovo teiginius, jog ieškovas atsakovui pirkimo užsakymą pateikė iki Bendradarbiavimo sutarties pasirašymo. Šių įrodymų atsakovas pirmosios instancijos teismui neteikė, nes jų pateikimo būtinybė iškilo tik gavus ieškovo atskirąjį skundą.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso dalyviai turi pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, teikti teismui įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į juos. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas ir galimas tik išimtiniais atvejais. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl CPK 314 straipsnyje įtvirtinto ribojimo taikymo išlygų išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priimti naujus įrodymus, turi patikrinti bei įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
15. Kadangi naujų įrodymų pateikimo aukštesnės instancijos teismui ribojimu yra užtikrinamas proceso koncentruotumas bei siekiama panaikinti bet kokią galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinant proceso dalyvius bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne tada, kai teismas ginčą išnagrinėja, prašant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, privalu pagrįsti arba objektyvųjį (nuo to asmens valios nepriklausiusį) negalėjimą pateikti kurį nors dokumentą (įrodymą) į bylą anksčiau ir vėliau atsiradusią būtinybę jį pateikti, arba šio įrodymo pateikimą laiku, bet pirmosios instancijos teismo nepagrįstą atsisakymą jį priimti.
16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo pridėtų naujų įrodymų turiniu, vadovaudamasis pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, pažymi, kad nėra pagrindo pripažinti, jog šių įrodymų atsakovas neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad naujus įrodymus atsakovas pateikė su atsiliepimu į atskirąjį skundą, akivaizdu, kad jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes ieškovei turėtų būti suteikta galimybė su naujais įrodymais susipažinti ir išdėstyti savo poziciją dėl jų reikšmės apeliacine tvarka iškeltam klausimui išspręsti. Kita vertus, aplinkybė, kuriai pagrįsti atsakovė prašo priimti naujus įrodymus, gali būti nustatyta iš byloje jau esančių duomenų, todėl naujų įrodymų priėmimas neturi esminės reikšmės šalių ginčui dėl arbitražinės išlygos sudarymo ir galiojimo išnagrinėti apeliacine tvarka. Išdėstytų motyvų pagrindu atsakovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
17. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
19. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovo prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą dėl sudaryto arbitražinio susitarimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis teisingai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte ir KAĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindą.
Dėl arbitražinio susitarimo sudarymo
20. CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui, o vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu, teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir KAĮ 11 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios KAĮ 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui vertinant, ar yra pagrindas taikyti ieškinio palikimo nenagrinėto procesinius padarinius, būtina nustatyti: 1) ar šalys yra sudariusios įstatymo nustatytos formos arbitražinį susitarimą; 2) ar šalys susitarė būtent dėl kilusio ginčo sprendimo arbitraže; 3) ar nėra pagrindo šalių sudarytą arbitražinį susitarimą pripažinti negaliojančiu dėl subjektinio ar objektinio arbitruotinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2021, 16 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškinio reikalavimą atsakovui atlyginti nuostolius ieškovas kildina iš su atsakovu sudarytos Bendradarbiavimo sutarties, pagal kurią atsakovas atliko laivo variklio turbokompresoriaus remontą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad šalys yra susitarusios, jog tarpusavio ginčai būtų nagrinėjami arbitraže, nes Bendradarbiavimo sutartis, pirkimo užsakymas, Bendrosios sąlygos ir atsakovo pasiūlymas sudaro vieningą sutartį, iš kurios kylančius ginčus turi nagrinėti Tarptautinių prekybos rūmų arbitražas.
23. Atskirajame skunde ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad šalys nebuvo sudariusios tinkamos formos ir galiojančio arbitražinio susitarimo. Šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.
24. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl Bendradarbiavimo sutarties sudarymo šalys susitarė apsikeisdamos dokumentais: atsakovas 2021 m. gegužės 5 d. ieškovui pateikė pasiūlymą, o ieškovas – pirkimo užsakymą, kuriame, be kita ko, padarė įrašą, kad tuo atveju, jeigu nenurodyta kitaip, galioja Wartsila BLRT Estonia OU Lietuvos filialo bendrosios sąlygos. Šių sąlygų 2.1 papunktyje nustatyta, kad sąvoka „Sutartis“ reiškia rašytinę tiekimo ir pirkimo sutartį su priedais (1), jeigu taikoma, Užsakymu (2), Sąlygomis (3) ir tiekėjo užsakymo ir (arba) pasiūlymo patvirtinimu (4); esant prieštaravimų tarp dokumentų, pirmumo tvarka yra tokia, kokia nurodyta aukščiau, nebent raštu būtų susitarta kitaip.
25. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad 2021 m. gegužės 5 d. pirkimo užsakymas yra vidinis ieškovo dokumentas, jis atsakovo nepasirašytas, todėl nėra Bendradarbiavimo sutarties sudėtinė dalis. Pabrėžtina tai, kad pats ieškovas 2022 m. spalio 3 d. patikslintame ieškinyje nurodė, jog sudarė su atsakovu Bendradarbiavimo sutartį, o be šios sutarties šalių santykius taip pat reglamentuoja pirkimo užsakymas bei atsakovo pasiūlymas. Taigi nėra pagrindo abejoti, kad ginčo šalių teisiniai santykiai susiklostė, be kita ko, ir pirkimo užsakymo, kuriame yra nuoroda į ieškovo Bendrąsias sąlygas, pagrindu.
26. Ieškovo Bendrųjų sąlygų 12.2 papunktyje (4 t., b. l. 77–79) nustatyta: „Visi su šia Sutartimi susiję ar iš jos kylantys ginčai bus sprendžiami pagal tarptautinių prekybos rūmų Arbitražo taisykles vieno ar kelių pagal minėtas taisykles paskirtų arbitrų. Arbitražo procesui taikomos Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo taisyklės, o jeigu šios taisyklės nenurodomos, tai šalies, kurioje yra „Wärtsilä“ (perkančioji įmonė) pagrindinė veiklos vykdymo vieta, įstatymus. Arbitražo procesas vyks anglų kalba šalies, kurioje yra „Wärtsilä“ (perkančioji įmonė) pagrindinė veiklos vykdymo vieta, sostinėje“.
27. Pažymėtina tai, kad arbitražinis susitarimas gali būti įformintas kaip arbitražinė išlyga, įrašyta sutartyje, arba kaip šalių sudaryta atskira sutartis (KAĮ 10 straipsnio 1 dalis). Arbitražinis susitarimas sudaromas raštu ir laikomas galiojančiu, jeigu: 1) įformintas bendru šalių pasirašytu dokumentu arba 2) sudarytas šalims apsikeičiant raštais (kurie gali būti siunčiami elektroninių ryšių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiškumas) ar kitais dokumentais, kuriuose fiksuojamas tokio susitarimo sudarymo faktas; arba 3) sudarytas naudojantis elektroninių ryšių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiškumas ir juose esanti informacija yra prieinama toliau naudoti; arba 4) šalys apsikeičia ieškiniu ir atsiliepimu į ieškinį, kuriuose viena šalis tvirtina, o kita šalis neneigia, kad jos sudarė arbitražinį susitarimą; arba 5) yra kitokių rašytinių įrodymų, kad šalys yra sudariusios ar pripažįsta arbitražinį susitarimą (KAĮ 10 straipsnio 2 dalis). Nuoroda šalių sudarytoje sutartyje į dokumentą, kuriame yra arbitražinė išlyga, laikoma arbitražiniu susitarimu, jeigu ta sutartis ar tas dokumentas atitinka KAĮ 10 straipsnio 2 dalyje nustatytus formos reikalavimus (KAĮ 10 straipsnio 3 dalis).
28. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovo pirkimo užsakymas būtų pasirašytas atsakovo atstovo. Tačiau pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog šalims sudarius sutartį, kurioje yra arbitražinė išlyga, tačiau dėl kokių nors priežasčių sutarties nepatvirtinus abiejų šalių parašais ar antspaudais, šalių valią ginčą spręsti pagal šios arbitražinės išlygos nuostatas galima įrodinėti faktais, duomenimis, iš kurių galima spręsti apie arbitražinio susitarimo buvimą. Vienas iš tokių faktų yra sutarties vykdymas, leidžiantis padaryti išvadą, kad šalys sutiko su tokios sutarties sąlygomis, tarp jų – ir su sutartyje esančia arbitražine išlyga. Taigi nacionalinės ir tarptautinės teisės normos, nustatančios rašytinio arbitražinio susitarimo sampratą, leidžia jį aiškinti plačiau nei šalių parašais patvirtintas susitarimas. Faktas, kad šalis nepasirašė sutartyje ar nenustatytomis aplinkybėmis ją pasirašė tokių įgaliojimų neturėjęs asmuo, nesudaro pakankamo pagrindo tvirtinti, jog sutartyje esanti arbitražinė išlyga negalioja, jeigu yra duomenų, kad ši sutartis nepasirašiusios šalies buvo vykdoma, taip pritariant jos sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-999; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-62/2007).
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas vadovautis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016, kurios aplinkybės iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos. Kasacinis teismas sprendė, ar užsakymo, kuriame nurodyta, kad jam taikomos šalies iš anksto parengtos bendrosios sąlygos, o šiose yra arbitražinė išlyga, vykdymas, nesant abiejų šalių pasirašytos sutarties, kaip vieno dokumento, reiškia, jog tarp šalių buvo sudarytas arbitražinis susitarimas. Kasacinis teismas aptariamoje byloje konstatavo, kad vienai šaliai pateikus užsakymą (ofertą), o kitai šaliai šį užsakymą priėmus (akceptas) ir taip patvirtinus savo sutikimą teikti paslaugas pagal užsakovės parengtas bendrąsias sąlygas, kuriose įtvirtinta arbitražinė išlyga, tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo (taikymo) taisyklę: šalių sudaryta sutartis, kurioje įtvirtinta nuoroda į dokumentą, kuriame yra arbitražinė išlyga, laikoma arbitražiniu susitarimu, jeigu tame dokumente esantis arbitražinė išlyga atitinka KAĮ 10 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.
30. Pacituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad arbitražinio susitarimo rašytinės formos reikalavimas aiškinamas plačiai, t. y. arbitražinis susitarimas laikomas sudarytu ir tuo atveju, kai viena šalis teikia užsakymą kitai šaliai, nurodydama, jog užsakymui taikomos šalies iš anksto parengtos bendrosios sąlygos, kuriose yra arbitražinė išlyga, o kita šalis, nors tokio užsakymo ir nepasirašo, tačiau jam neprieštarauja bei jį vykdo. Be to, Lietuvos arbitražo teisės doktrinoje pažymima, kad nuoroda į standartines sutarties sąlygas, kuriose numatyta arbitražinė išlyga, atitiks rašytinės formos reikalavimą, jeigu kita šalis akceptuos sutartį, nors ir nebus bendro dokumento, pasirašyto abiejų šalių. Svarbu tai, kad dokumentas, į kurį daroma nuoroda, būtų rašytinis KAĮ 10 straipsnio 2 dalies prasme, tačiau nereikia, jog dokumentas, į kurį pateikiama nuoroda, būtų pasirašytas abiejų šalių (Valentinas Mikelėnas, Vytautas Nekrošius, Eglė Zemlytė. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo komentaras. Registrų centras 2016, p. 45). Pagal pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sutikimas su arbitražinės išlygos taikymu (jos akceptavimas) gali būti išreiškiamas ir konkliudentiniais veiksmais, t. y. vykdant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016).
31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju pakanka duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas arbitražinis susitarimas, atitinkantis KAĮ 10 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus. Atsakovas ne tik vykdė Bendradarbiavimo sutartį, bet ir patvirtino teismui, kad dėl ieškovo pirkimo užsakyme nurodytų Bendrųjų sąlygų taikymo šalių tarpusavio teisiniams santykiams nereiškė prieštaravimų ir patvirtino savo valią akceptuoti ieškovo Bendrąsias sąlygas.
Dėl arbitražinio susitarimo atsisakymo
32. Atskirajame skunde ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovo veiksmai teismo procese, nesirėmimas arbitražiniu susitarimu pirmame teismui pateiktame procesiniame dokumente, vertintini kaip arbitražinio susitarimo atsisakymas konkliudentiniais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais ieškovo argumentais.
33. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad šalių teisė laisva valia susitarti dėl ginčų priskirtinumo arbitražo jurisdikcijai apima ir teisę tokį susitarimą panaikinti tiek iki, tiek po ginčo kilimo. Kitaip tariant, susitarimas spręsti ginčą ne teismo tvarka yra suderintos šalių valios išraiška, todėl ši suderinta valia gali būti keičiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2016, 16 punktas).
34. Kasacinio teismo išaiškinta, kad arbitražinio susitarimo atsisakymas gali būti šalių aiškiai išreikštas (pvz., raštu) arba numanomas iš jų konkliudentinių veiksmų (procesinio elgesio). Vienas iš būdų atsisakyti arbitražo susitarimo įtvirtintas UNCITRAL Pavyzdiniame tarptautinio komercinio arbitražo įstatyme, užsienio valstybių teisės aktuose bei pripažįstamas teisės mokslo doktrinoje (žr., pvz., John Savage, Emmanuel Gaillard (eds.). Fouchard Gaillard Goldman on International Commercial Arbitration. Kluwer Law International, 1999. P. 405-406 (668-670 punktai); Mauro Rubino Sammartano. International Arbitration, Law and Practice. 2nd. edition. Kluwer Law International, 2001. P. 257 ir kt.), – dalyvauti teismo procese dėl ginčo, kuriam spręsti buvo sudarytas arbitražinis susitarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2019, 28–29 punktai).
35. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pasirengimas nagrinėjimui teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovas ir draudimo bendrovė procesinius dokumentus pateikė per teismo nustatytą terminą. Atsakovas teismo nustatytu terminu procesinių dokumentų nepateikė. Teismas 2023 m. vasario 8 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo priimti sprendimą už akių, buvo paskirti teismo posėdžiai bylai nagrinėti žodinio proceso tvarka 2023 m. kovo 28 d. 13:30 val., 2023 m. balandžio 17 d. 13:30 val., 2023 m. balandžio 24 d. 13:30 val. Atsakovas atsiliepimą į ieškinį pateikė tik 2023 m. kovo 27 d., gerokai praleidęs terminą, tačiau teismas, įvertinęs atsakovo išdėstytas termino praleidimo priežastis, praleistą terminą atnaujino ir atsiliepimą į ieškinį priėmė.
36. Atsiliepime į ieškinį atsakovas teismo prašė ieškinį palikti nenagrinėtą dėl to, kad kvestionavo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją nagrinėti šalių ginčą ir įrodinėjo, jog šis ginčas teismingas Latvijos Respublikos arba Kipro Respublikos teismams. Pabrėžtina tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas nesirėmė tuo, jog šalių ginčas apskritai nepriklauso teismų jurisdikcijai, nes šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, todėl ginčas spręstinas arbitraže. Akcentuotina ir tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas išdėstė išsamius atsikirtimus dėl ginčo esmės. 2023 m. kovo 28 d. teismo posėdis buvo atidėtas teisėjos nušalinimo klausimui išspręsti. 2023 m. gegužės 30 d. posėdis atidėtas, nes ieškovas įpareigotas pateikti papildomus rašytinius įrodymus, į bylą įtrauktas trečiasis asmuo UAB „Vakarų laivų remontas“ (atsakovo prašymu). Ieškovo Bendrosios sąlygos, kuriose įtvirtinta arbitražinė išlyga, į bylą buvo pateiktos 2023 m. birželio 15 d., vykdant teismo įpareigojimą, kuriuo buvo siekiama surinkti dokumentus, reikalingus šalių ginčui iš esmės išspręsti. Atsakovas prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą dėl sudaryto arbitražinio susitarimo pateikė 2023 m. liepos 28 d.
37. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju arbitražinio susitarimo egzistavimo faktas teismui nebuvo žinomas ieškinio priėmimo stadijoje – nebuvo atskleistas pradiniame ieškovo ieškinyje, taip pat šalinant teismo nustatytus ieškinio trūkumus (2022 m. rugsėjo 15 d., 2022 m. spalio 12 d., 2022 m. spalio 27 d. teismo nutartys). Apie arbitražinio susitarimo faktą teismui tapo žinoma tik 2023 m. birželio 15 d., kai į bylą buvo pateiktos ieškovo Bendrosios sąlygos. Kartu pabrėžtina tai, kad abiem ginčo šalims, sudariusioms Bendradarbiavimo sutartį dėl turbokompresoriaus remonto, t. y. ne tik ieškovui, bet ir atsakovui, nuo šios sutarties sudarymo turėjo būti žinomos visos jų sutarčiai taikomos nuostatos, taip pat ir ieškovo Bendrosiose sąlygose numatyta arbitražinė išlyga. Atsakovo atstovė 2023 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje teigė, kad atsakovas neturi Bendrųjų sąlygų, nes galbūt atsakovas (jo darbuotojai) laiku neišsisaugojo ir (ar) neparsisiuntė jų iš ieškovo interneto svetainės. Tačiau akcentuotina tai, kad pats atsakovas pripažįsta, jog yra gavęs ieškovo 2021 m. gruodžio 1 d. elektroninį laišką (2 t., b. l. 122–123), siųstą draudimo bendrovei ir atsakovui, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, jog, atsakovui atsisakant taikiai išspręsti ginčą, ieškovas neturi kitos išeities, kaip tik pradėti arbitražo procesą pagal Wartsila Bendrąsias sąlygas, ir ieškovas informuos atsakovą bei jo klientus apie prašymą kreiptis į arbitražą pagal arbitražo taisykles. Taigi iš aptarto elektroninio laiško turinio atsakovui turėjo būti aišku, kad tarp jo ir ieškovo kilęs ginčas dėl laivo variklio turbokompresoriaus remonto gali būti sprendžiamas arbitražo tvarka, ir atsakovas, akceptavęs ieškovo Bendrąsias sąlygas bei jose įtvirtintą arbitražinę išlygą, remdamasis šia išlyga, turėjo teisę iš karto prieštarauti kilusio ginčo nagrinėjimui teisme (ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitų valstybių teismuose). Ieškovas 2021 m. gruodžio 20 d. elektroniniame laiške (2 t. b. l. 147) draudimo bendrovei ir atsakovui nurodė, kad pradeda teisminį ginčą Klaipėdos teisme, tačiau atsakovas iki 2023 m. liepos 28 d. pateikto pareiškimo palikti ieškinį nenagrinėtą dėl sudaryto arbitražinio susitarimo nekvestionavo teismo jurisdikcijos spręsti ginčą.
38. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas, nusprendęs remtis arbitražiniu susitarimu jau pažengusiame teismo procese, šį savo sprendimą argumentavo ir tuo, kad ieškovas siekia pigesnio, paprastesnio, jam palankesnio ginčo išsprendimo teisme.
39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas šalių ginčo aplinkybes, proceso pirmosios instancijos teisme eigą, prieina prie išvados, kad atsakovas, būdamas sąžiningas, atidus ir rūpestingas ginčo teisinių santykių dalyvis, prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą dėl arbitražinio susitarimo turėjo pareikšti nedelsdamas, pirmajame teismui pateiktame procesiniame dokumente, t. y. atsiliepime į ieškinį. Tačiau atsiliepime į ieškinį atsakovas nenurodė, kad jis su ieškovu yra sudaręs arbitražinį susitarimą, priešingai, išdėstė išsamius nesutikimo su jam pareikštu reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo argumentus, aktyviai rengėsi ginčo nagrinėjimui iš esmės (pvz., 2023 m. kovo 27 d. prašyme išreikalauti įrodymus (3 t., b. l. 170–171) atsakovas teigė, kad byloje gali reikėti skirti teismo ekspertizę, prašė išreikalauti iš ieškovo įrodymus, susijusius su atliktais laivo remonto darbais, atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus ir kt. dokumentus, taip pat teismo prašė išduoti atsakovui teismo liudijimą dokumentų kopijoms iš laivo savininko gauti). Akcentuotina tai, kad 2023 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje atsakovo atstovė, prašydama, kad teismas įpareigotų ieškovą pateikti Bendrąsias sąlygas, jų pateikimo į bylą būtinybės nesiejo su sudarytu arbitražiniu susitarimu, nurodytų sąlygų reikalavimas buvo susijęs su siekiu surinkti visus reikiamus dokumentus ginčui iš esmės išnagrinėti.
40. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad abi ginčo šalys, esant arbitražinei išlygai, nepaisydamos šios aplinkybės, aktyviai siekė bylinėtis ir spręsti kilusį ginčą būtent teisme. Atsakovas nesirėmė arbitražiniu susitarimu nei atsiliepime, nei teikdamas teismui rašytinius prašymus dėl įrodymų išreikalavimo. Prieštaravimą ginčą nagrinėti teisme atsakovas pateikė jau užbaigus pasirengimo nagrinėti bylą stadiją, įvykus keliems teismo posėdžiams, kuriuose buvo sprendžiami įrodymų, reikšmingų šalių ginčo išnagrinėjimui iš esmės, surinkimo klausimai.
41. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuolat neigė, jog šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, o atsakovas pradinėje teismo proceso stadijoje nepateikė jokių duomenų apie arbitražinio susitarimo egzistavimą, juo nesirėmė ir nekvestionavo teismo jurisdikcijos (atsakovas kvestionavo ne apskritai teismo jurisdikciją spręsti kilusį ginčą, bet tik Lietuvos Respublikos teismo jurisdikciją, ir aktyviai įrodinėjo, jog šis ginčas teismingas Latvijos Respublikos ar net Kipro Respublikos (laivo vėliavos valstybės) teismams), abi šalys aktyviai dalyvavo teismo procese, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad arbitražinio susitarimo šalys (ieškovas ir atsakovas) konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią atsisakyti jų sudaryto arbitražinio susitarimo. Priešingas abiejų šalių aktyvaus procesinio elgesio vertinimas neatitiktų sąžiningumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir proceso ekonomiškumo principų, nes sudarytų galimybę šalims piktnaudžiauti teise, remtis arbitražine išlyga tik tuomet, kai šalims patogu (žr., inter alia (be kita ko, be to), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2019 34 punktą).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
42. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ginčo šalių konkliudentinių veiksmų, kuriais šios išreiškė valią atsisakyti anksčiau jų sudaryto arbitražinio susitarimo dėl nagrinėjamo ginčo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje konkrečioje byloje susiklosčiusioje situacijoje netinkamai pritaikė KAĮ 11 straipsnio 1 dalį, CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktą, todėl apskųsta nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad tol, kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-2019/2018). Atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas šioje civilinio proceso stadijoje nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.