Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7

2024 m. gegužės 27 d.

civilinio ieškovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Edvinui Paškevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) jaunesniąja specialiste, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. G., būdama valstybės pareigūne – (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 29 d. savo tarnybos vietoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), elektroniniu būdu per dokumentų valdymo sistemą (toliau – DVS) pateikė 2021 m. lapkričio 29 d. prašymą dėl važiavimo išlaidų asmeniniu transportu kompensavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji prašė nuo 2021 m. lapkričio 23 d. kompensuoti jai važiavimo išlaidas asmeniniu transportu vykstant į tarnybos vietą ir iš jos, nurodydama adresą – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), po ko laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2023 m. kovo 31 d., būdama tarnybos vietoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), siekdama sau turtinės naudos, suklastojo tikrus dokumentus – važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitas, o būtent: ,,2022 m. balandžio–birželio mėn. važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitą (2022 m. liepos 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini)“, ,,2022 m. liepos–rugsėjo mėn. važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitą (2022 m. spalio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini)“, ,,2022 m. spalio, lapkričio mėn. važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitą (2022 m. gruodžio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini)“, ,, 2022 m. gruodžio mėn. važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitą (2022 m. gruodžio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini)“, ,,2023 m. sausio–kovo mėn. važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitą (2023 m. kovo 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini)“, jose nurodydama žinomai netikrą informaciją, t. y. kiekvienoje paminėtoje ataskaitoje (kurių registracijos numeriai yra 2022 m. liepos 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė melagingus duomenis, kad į tarnybos vietą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir iš tarnybos vietos asmeniniu automobiliu ,,Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), nuvažiuodama 272 km., nors minėtuose dokumentuose nurodytu laikotarpiu ir maršrutu ji iš viso vyko tik 7 dienas – 2022 m. balandžio 12 d., 2022 m. balandžio 22 d., 2022 m. birželio 1 d., 2022 m. rugpjūčio 25 d., 2022 m. rugsėjo 9 d., 2022 m. lapkričio 18 d., 2023 m. sausio 27 d., o kitas dienas vyko į kitą gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus pateikė elektroniniu būdu per DVS (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjai bei už visus minėtus laikotarpius, vadovaujantis 2022 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2022 m. balandžio–birželio mėnesių važiavimo išlaidų kompensavimo dydžių patvirtinimo“, 2022 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl 2022 m. liepos–rugsėjo mėnesių važiavimo išlaidų kompensavimo dydžių patvirtinimo“, 2022 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl 2022 m. spalio–lapkričio mėnesių važiavimo išlaidų kompensavimo dydžių patvirtinimo“, 2023 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl 2022 m. gruodžio mėnesio važiavimo išlaidų kompensavimo dydžių patvirtinimo“, 2022 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl 2023 metų sausio–kovo mėnesių važiavimo išlaidų kompensavimo dydžių patvirtinimo“ ji iš (duomenys neskelbtini) gavo – 2 142,70 Eur kaip kompensaciją už važiavimo išlaidas, nors realiai patyrė mažesnes važiavimo išlaidas dėl ko turėjo būti sumokėti 629,78 Eur kaip kompensacija, tokiu būdu ji tyčia, panaudodama apgaulę ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus, piktnaudžiaudama statutiniams valstybėms tarnautojams suteiktomis socialinėmis garantijomis (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 69 straipsnio 4 dalis), savo naudai neteisėtai įgijo svetimą turtą – 1 512,92 Eur iš (duomenys neskelbtini) biudžeto ir tokiu būdu padarė turtinę – 1 512,92 Eur žalą (duomenys neskelbtini).

2. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji D. G. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Nurodė, kad įdarbinti (duomenys neskelbtini) paskatino giminaičiai, atėjo vedina gerų ketinių. Baigė sutrumpintą 4 savaičių kursą Medininkų pasieniečių mokykloje ir buvo priimta dirbti (duomenys neskelbtini) jaunesniąja specialiste. Kaip tik tuo metu buvo didelis (duomenys neskelbtini) antplūdis, todėl buvo paskirta dirbti ten, kur buvo didžiausias pareigūnų stygius. Labai džiaugėsi naujuoju darbu. Kolega E. J. paaiškino, kad reikia užpildyti prašymą tam, kad būtų kompensuotos kelionės išlaidos už vykimą į darbą ir iš jo. Kolega paaiškino, kad reikia prašyme nurodyti savo gyvenamąją vietą, todėl nurodė, kad jos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), taip pat transporto priemonę, kuria ji naudojasi. Prie šio 2021 m. lapkričio 29 d. prašymo pateikė vairuotojo pažymėjimo kopiją, transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją, kelionės maršrutą iš www.maps.lt. Nemokėjo naudotis spausdintuvu, todėl kolega padarė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo kopijas. Kelionės maršrutų buvo keli variantai, pasirinko vieną ir pateikė jį kartu su prašymu. Pasibaigus ketvirčiui pati pateikdavo ataskaitas pagal savo žiniaraščio duomenis. Visi minėti dokumentai buvo teikiami per dokumentų valdymo sistemą (duomenys neskelbtini), prie kurios ji prisijungdavo su jai suteiktais prisijungimo duomenimis. Gavo kelionės išlaidų kompensaciją. Pripažįsta, kad ne visada po darbo grįždavo į (duomenys neskelbtini), likdavo pas mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini), nes po 13 val. pamainos jausdavosi pavargusi. Taip pat ne visada važiuodama į (duomenys neskelbtini) vyko maršrutu, kurį nurodė prašyme dėl kelionės išlaidų kompensavimo, kartais į darbą ir iš jo paveždavo kolegos (iš (duomenys neskelbtini), o sugedus automobiliui – naudodavosi motinos sugyventiniui priklausančiais automobiliais „BMW X5“, „Volkswagen Passat“, „Volvo“. Nesidomėjo, ar pasikeitus tam tikriems duomenims, pateiktiems prašyme, reikia pateikti naują prašymą, ar ne. Dažniausiai naudojasi telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad baigė (duomenys neskelbtini), neturi teisinio išsilavinimo. Nežino ar yra susipažinusi su teisės aktais, reglamentuojančiais kelionės išlaidų kompensavimą. Susipažinusi pasirašydavo, jei nėra jos parašo, gali būti, kad nesusipažino. Ne visada darbo metu turi galimybę naudotis kompiuteriu, todėl ne su visais dokumentais yra susipažinusi. Pasikeitus pamainai, taip pat neskirdavo laiko susipažinti su jai adresuotais susipažinti dokumentais. Niekas niekada jai nedavė pastabų dėl netiksliai dėl pateiktų duomenų teisingumo ir pan., tik kažkada yra prašė patikslinti dirbtų pamainų skaičių. Nuo 2023 m. balandžio mėn. gyvena (duomenys neskelbtini). Daugiau neprašo atlyginti kelionės išlaidų. Po to, kai atvyko pareigūnai, jai pareiškė įtarimą, patyrė daug streso. Buvo itin sudėtinga sugrįžti į darbą po nušalinimo nuo pareigų. Nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu.

3. Kaltinamosios kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais:

3.1. D. G. 2021 m. lapkričio 23 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) jaunesniąja specialiste (2 t., b. l. 13; 4 t., b. l. 72–73). Pagal pareigybės aprašymą (duomenys neskelbtini) jaunesnysis specialistas yra statutinis valstybės tarnautojas, su šiuo pareigybės aprašymu kaltinamoji buvo supažindinta 2021 m. lapkričio 22 d. (4 t., b. l. 56–57), 2021 m. lapkričio 23 d. pasirašė pareigūno priesaiką (4 t., b. l. 58);

3.2. D. G. 2021 m. lapkričio 29 d. pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl važiavimo išlaidų asmeniniu transportu kompensavimo“, kuriame nurodė, kad į darbą ir iš darbo vyks automobiliu „Volkswagen Golf‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), atstumas nuo tarnybos vietos iki gyvenamosios vietos ir iš tarnybos vietos iki gyvenamosios vietos, pagal viešai prieinamus elektroninius žemėlapius http://www.maps.lt paskelbtą atstumą 136 km. Kartu su prašymu pateiktas kelionės maršrutas iš http://www.maps.lt, transporto priemonės registracijos liudijimas, vairuotojo pažymėjimo kopija (1 t., b. l. 17–22; 4 t., b. l. 163–165);

3.3. valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis transporto priemonės ,,Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , valdytoja–savininkė yra D. G. (2 t., b. l. 14; 4 t., b. l. 74–75);

3.4. D. G. 2022 m. liepos 1 d. pateikė 2022 m. balandžio–birželio mėn. važiavimo asmeniniu transporto išlaidų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad nurodytu laikotarpiu vyko maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), nuvažiuotas atstumas 272 km, naudota transporto priemonė „Volkswagen Golf‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtų dienų (pamainų) skaičius 38, išlaidų suma 543,00 (1 t., b. l. 23–28);

3.5. D. G. 2022 m. spalio 13 d. pateikė 2022 m. liepos–rugsėjo mėn. važiavimo asmeniniu transporto išlaidų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad nurodytu laikotarpiu vyko maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), nuvažiuotas atstumas 272 km, naudota transporto priemonė „Volkswagen Golf‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtų dienų (pamainų) skaičius 31, išlaidų suma 536,08 (1 t., b. l. 29–34);

3.6. D. G. 2022 m. gruodžio 1 d. pateikė 2022 m. spalio–lapkričio mėn. važiavimo asmeniniu transporto išlaidų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad nurodytu laikotarpiu vyko maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), nuvažiuotas atstumas 272 km, naudota transporto priemonė „Volkswagen Golf‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtų dienų (pamainų) skaičius 24, išlaidų suma 362,00 (1 t., b. l. 35–40);

3.7. D. G. 2022 m. gruodžio 28 d. pateikė 2022 m. gruodžio mėn. važiavimo asmeniniu transporto išlaidų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad nuvažiuotas atstumas 272 km, nurodytu laikotarpiu vyko maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), naudota transporto priemonė „Volkswagen Golf‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtų dienų (pamainų) skaičius 6, išlaidų suma 143,62 (1 t., b. l. 41–46);

3.8. D. G. 2023 m. kovo 31 d. pateikė 2023 m. sausio–kovo mėn. važiavimo asmeniniu transporto išlaidų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad nurodytu laikotarpiu vyko maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), nuvažiuotas atstumas 272 km, naudota transporto priemonė „Volkswagen Golf‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtų dienų (pamainų) skaičius 33, išlaidų suma 558,00 (1 t., b. l. 47–52);

3.9. iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2023 m. balandžio 4 d. VSAT Kriminalinių tyrimo valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-5-0002-23 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas VSAT Imuniteto valdybos Pirmojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Domanto Večerskio 2023 m. balandžio 4 d. tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 1–12, 13–15);

3.10. VSAT Imuniteto valdybos Pirmojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Domanto Večerskio 2023 m. balandžio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjo nurodoma, kad vykdant VSAT 2023–2025 metų korupcijos prevencijos veiksmų planą patvirtintą 2023 m. vasario 14 d. tarnybos vado įsakymu Nr. K-436 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023–2025 metų korupcijos prevencijos veiksmų plano patvirtinimo“ 2.18. priemonę, kurioje numatyta „mažinti VSAT darbuotojų neteisingų duomenų pateikimo, gaunant butpinigius bei kelionės išlaidas į darbą ir atgal, kurių neturėtų gauti arba turėtų gauti mažesnes, riziką“, buvo patikrintas (duomenys neskelbtini) jaunesniosios specialistės D. G. gaunamų kelionės išlaidų kompensacijų teisėtumas. 2021 m. lapkričio 29 d. pareigūnė pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad į darbą ir iš darbo vyks automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Tęsiant patikrinimą, buvo peržiūrėtos ir patikrintos pateiktos važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitos: 2021 m. gruodžio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. sausio 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. balandžio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. liepos 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. spalio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. gruodžio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. gruodžio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. kovo 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose pastaroji yra nurodžiusi, kad į darbą ir iš darbo automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyksta maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ir už kurias bendrai jai buvo išmokėta 2 949,74 Eur kompensacija. Siekiant patikrinti gaunamų kelionės išlaidų teisėtumą buvo peržiūrėti Lietuvos automobilių kelių direkcijos vaizdo fiksavimo kamerų duomenys ir patikrinti D. G. važiavimo asmeniniu transportu ataskaitose nurodyto automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo maršrutai. Peržiūrint duomenis nustatyta, kad kelių kamerų įrašai sistemoje yra nuo 2022 m. balandžio 4 d., kadangi ilgiau įrašai nesaugomi. Iš kelių kamerų įrašų matosi, kad minėtas automobilis nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2023 m. kovo 31 d. 21 kartą yra užfiksuotas kelyje (duomenys neskelbtini), tuo pačiu laikotarpiu kelyje (duomenys neskelbtini) kelių kameromis buvo užfiksuotas 1 201 kartą ir kelyje (duomenys neskelbtini) užfiksuotas 14 kartų. Sulyginus su pareigūnės darbo grafiku buvo nustatyta, kad tik vieną kartą pareigūnė iškart po darbo buvo užfiksuota vykstanti (duomenys neskelbtini) kryptimi. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnė nuo 2023 m. kovo 17 d. sudarė nuomos sutartį su M. G. (pareigūnės motina), adresu (duomenys neskelbtini), ir yra pateikusi prašymą butpinigiams gauti. Pareigūnės motina M. G. namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 2018 m. Taip pat analizuojant kelių kamerų įrašus yra akivaizdžiai matoma, kad pareigūnės didžioji dalis praleidžiamo laiko yra (duomenys neskelbtini), taip pat laisvu nuo darbo metu dažnai yra užfiksuojama vykstanti maršrutu (duomenys neskelbtini), o į (duomenys neskelbtini) vyksta labai retai. Nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2023 m. kovo 31 d. pareigūnė pateikdama važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitas ir nurodydama, kad vyko maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini)gavo – 2 142,70 Eur kompensaciją. Šiuo laikotarpiu pareigūnė galimai gyveno (duomenys neskelbtini), ir už šį laikotarpį galimai turėjo gauti – 583,20 Eur. kompensaciją. Tokiu būdu savo veiksmais D. G. galimai padarė – 1 559,50 Eur žalą VSAT. 2022 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2022 m. balandžio–birželio mėnesių važiavimo išlaidų kompensavimo dydžių patvirtinimo“ D. G. buvo išmokėta 543 Eur. 2022 m. spalio 26 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2022 m. liepos–rugsėjo mėnesių važiavimo išlaidų kompensavimo dydžių patvirtinimo“ buvo išmokėta 536,08 Eur. 2022 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2022 m. spalio–lapkričio mėnesių važiavimo išlaidų kompensavimo dydžių patvirtinimo“ buvo išmokėta 362 Eur. 2023 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2022 m. gruodžio mėnesio važiavimo išlaidų kompensavimo dydžių patvirtinimo“ buvo išmokėta 143,62 Eur. 2023 m. kovo 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūnė yra pateikusi ataskaitą gauti 558 Eur kompensaciją už 2023 m. sausio–kovo mėn. Įsakymas dėl važiavimo išlaidų kompensavimo dar nėra pateiktas. Vadovaujantis išdėstyta informacija tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 13–14);

3.11. vadovaujantis BPK 167 straipsniu, prokuroro 2023 m. balandžio 7 d. reikalavimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-5-0002-23 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 136–139);

3.12. prokuroro 2023 m. balandžio 7 d. nusprendė ikiteisminiame tyrime Nr. 01-5-0002-23 pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 140–142), bet prokuroro 2023 m. spalio 18 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, nes neapdaryta veika, turinti nusikalimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (4 t., b. l. 134–140), apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą informuoti proceso dalyviai (4 t., b. l. 141, 142–143, 145);

3.13. Lietuvos automobilių kelių direkcijos vaizdo fiksavimo kamerų duomenys apie vaizdo kamerų fiksuotą transporto priemonę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2023 m. kovo 16 d. (1 t., b. l. 53–135);

3.14. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1V-216 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) (1 t., b. l. 146–154; 4 t., b. l. 172–175);

3.15. vadovaujantis BPK 97 straipsniu ikiteisminio tyrimo pareigūno reikalavimu (1 t., b. l. 155–156), VSAT Ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos valdybos atsiskaitymų su darbuotojais skyriaus 2023 m. birželio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) jaunesniajai specialistei D. G. išmokėtas kompensuojamas važiavimo išlaidų sumas už važiavimą asmeniniu transportu į tarnybos vietą ir iš jos: už 2022 m. balandžio–birželio mėn. 543,00 Eur (2022 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas); už 2022 m. liepos–rugsėjo mėn. 536,08 Eur (2022 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)išrašas); už 2022 m. spalio–lapkričio mėn. 362,00 Eur (2022 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas); už 2022 m. gruodžio mėn. 143,62 Eur (2023 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas); už 2023 m. sausio–kovo mėn. 558,00 Eur (2023 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas). Pridėti įsakymų išrašai (1 t., b. l. 157–179);

3.16. VSAT vado 2022 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) už 2022 m. balandžio–birželio mėn. D. G. nutarta kompensuoti po 181 Eur kiekvieną mėnesį už važiavimą asmeniniu transportu į tarnybos vietą ir iš jos, iš viso 543,00 Eur (1 t., b. l. 159–162);

3.17. VSAT vado 2022 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) už 2022 m. liepos–rugsėjo mėn. D. G. nutarta kompensuoti iš viso 536,08 Eur už važiavimą asmeniniu transportu į tarnybos vietą ir iš jos (1 t., b. l. 171–174);

3.18. VSAT vado 2022 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) už 2022 m. spalio–lapkričio mėn. D. G. nutarta kompensuoti po 181 Eur už kiekvieną mėnesį už važiavimą asmeniniu transportu į tarnybos vietą ir iš jos, iš viso 362,00 Eur, t. y. (1 t., b. l. 175–179);

3.19. VSAT vado 2023 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) už 2022 m. gruodžio mėn. D. G. nutarta kompensuoti 143,62 Eur už važiavimą asmeniniu transportu į tarnybos vietą ir iš jos (1 t., b. l. 163–166);

3.20. VSAT vado 2023 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) už 2023 m. sausio–kovo mėn. D. G. nutarta kompensuoti po 186 Eur kiekvieną mėnesį už važiavimą asmeniniu transportu į tarnybos vietą ir iš jos, iš viso 558,00 Eur (1 t., b. l. 167–170);

3.21. VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. V. 2023 m. birželio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog D. G., būdama valstybės pareigūne –(duomenys neskelbtini) jaunesniąja specialiste (statutine valstybės tarnautoja), siekdama sau turtinės naudos, 2021 m. lapkričio 29 d. elektroniniu būdu per DVS pateikė 2021 m. lapkričio 29 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl važiavimo išlaidų asmeniniu transportu kompensavimo, kuriame ji prašė nuo 2021 m. lapkričio 23 d. kompensuoti jai važiavimo išlaidas asmeniniu transportu vykstant į tarnybos vietą ir iš jos, nurodydama adresą – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), bei remiantis šiuo prašymu, ji laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2023 m. kovo 31 d. suklastojo tikrus dokumentus – važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitas, o būtent: ,,2022 m. balandžio-birželio mėn. važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitą (2022 m. liepos 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini)“, ,,2022 m. liepos-rugsėjo mėn. važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitą (2022 m. spalio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini)“, ,,2022 m. spalio, lapkričio mėn. važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitą (2022 m. gruodžio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini)“, ,,2022 m. gruodžio mėn. važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitą (2022 m. gruodžio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini)“, ,,2023 m. sausio-kovo mėn. važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitą (2023 m. kovo 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini)“, jose nurodydama žinomai netikrą informaciją, t. y. kiekvienoje savo aukščiau paminėtoje ataskaitoje (kurių registracijos numeriai yra 2022 m. liepos 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikdama melagingus duomenis, kad į tarnybos vietą –(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir iš tarnybos vietos asmeniniu automobiliu ,,Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), nuvažiuodama 272 km., nors minėtuose dokumentuose nurodytu laikotarpiu ir maršrutu ji nevyko. Už šiuos laikotarpius, vadovaujantis 2022 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2022 m. balandžio–birželio mėnesių važiavimo išlaidų kompensavimo dydžių patvirtinimo”, 2022 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl 2022 m. liepos–rugsėjo mėnesių važiavimo išlaidų kompensavimo dydžių patvirtinimo”, 2022 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl 2022 m. spalio–lapkričio mėnesių važiavimo išlaidų kompensavimo dydžių patvirtinimo”, 2023 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl 2022 m. gruodžio mėnesio važiavimo išlaidų kompensavimo dydžių patvirtinimo”, 2023 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl 2023 metų sausio–kovo mėnesių važiavimo išlaidų kompensavimo dydžių patvirtinimo“ D. G. gavo – 2 142,7 Eur kompensaciją. Nurodytu laikotarpiu įtariamoji D. G. vyko kitu maršrutu, t. y. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). nuvažiuodama 54 km. ir už šį laikotarpį turėjo gauti – 583,20 Eur kompensaciją. Vadovaujantis Aprašu, jeigu pareigūnė būtų pateikusi teisingus duomenis t. y. kad vyksta maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) bei nuvažiuoja 54 km konkrečiais laikotarpiais, o būtent: už 2022 m. balandžio–birželio mėn. važiavimą asmeniniu transportu išlaidų suma būtų 164,16 Eur; už 2022 m. liepos–rugsėjo mėn. važiavimą asmeniniu transportu išlaidų suma būtų 133,92 Eur; už 2022 m. spalio–lapkričio mėn. važiavimą asmeniniu transportu išlaidų suma būtų 103,68 Eur; už 2022 m. gruodžio mėn. važiavimą asmeniniu transportu išlaidų suma būtų 28,51 Eur; už 2023 m. sausio–kovo mėn. važiavimą asmeniniu transportu išlaidų suma būtų 152,93 Eur, viso už nurodytus laikotarpius tai sudarytų 583,20 Eur kompensaciją, jeigu ji būtų nurodžiusi teisingus duomenis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus duomenis, D. G. apgaulės būdu savo naudai neteisėtai įgijo svetimą turtą – 1 559,50 Eur iš VSAT biudžeto (1 t., b. l. 180–185);

3.22. VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Informacijos analizės skyriaus vyriausiojo specialisto 2023 m. balandžio 7 d. tarnybiniame pranešimo nurodoma, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-5-00002-23 pateikiama informacija, kuriose vietose laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2023 m. kovo 31 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos kameromis buvo užfiksuota transporto priemonė ,,Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei pridėtas minėtos transporto priemonės vizualus judėjimo atvaizdavimas žemėlapyje pagal vietas, kuriose transporto priemonė buvo užfiksuota kelių kamerų (1 t., b. l. 188–190);

3.23. VSAT Imuniteto valdybos pirmojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Domanto Večerskio 2023 m. balandžio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) jaunesnioji specialistė D. G. naudojasi telefono ryšio priemone Nr. (duomenys neskelbtini) (TELE2). Pareigūnė tą patį telefono ryšio numerį buvo nurodžiusi, kai 2021 m. spalio 25 d. – lapkričio 23 d. Pasieniečių mokykloje dalyvavo specializuotose įvadinio mokymų kursuose „Sienos stebėjimas“, taip pat (duomenys neskelbtini) statutinių valstybės tarnautojų iškvietimo sąraše (2 t., b. l. 1–5);

3.24. prokuroras 2023 m. balandžio 6 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė vadovaujantis BPK 155 straipsniu kreipti į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo susipažinti su telekomunikacijų operatoriaus turima informacija apie telefono Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto D. G. vardu, telekomunikacinių įvykių išklotine, nustatant telefono buvimo vietą (bazinę stotį (Cell ID)) laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 6 d. iki 2023 m. balandžio 6 d. Ikiteisminio tyrimo teisėjos sutikimas gautas 2023 m. balandžio 6 d. (2 t., b. l. 20–23);

3.25. VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Jūratės Vilimaitės 2023 m. spalio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (registruoto D. G. vardu) telekomunikacinių įvykių išklotinės matyti, kad remiantis gauta telefono Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių išklotine buvo atlikta telekomunikacinių įvykių analizė, kurią atliko VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Informacijos analizės skyriaus vyriausiasis specialistas apie tai 2023 m. gegužės 3 d. surašydamas tarnybinį pranešimą dėl informacijos analizės atlikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei 2023 m. rugsėjo 20 d. vyriausiajai tyrėjai atliekant apžiūrą bei surašant apie tai apžiūros protokolą Nr. IBPS-V-2558486-23. Telefono numerio (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių išklotinė (,,Exel“ formatu) įrašyta į DVD-R laikmeną bei prijungta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (2 t., b. l. 24–25);

3.26. VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Informacijos analizės skyriaus vyriausiojo specialisto 2023 m. gegužės 3 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-5-00002-22 buvo atlikta telekomunikacinių įvykių analizė siekiant išsiaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes bei nustatyti (duomenys neskelbtini) jaunesniosios specialistės D. G. galimą gyvenamąją vietą, jos judėjimą atsižvelgiant į jos naudojimąsi jai priklausančiu telefono ryšio Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB ,,Tele2“). Į klausimą, kurioje vietoje telefono ryšio numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 6 d. iki 2023 m. balandžio 6 d. buvo dažniausiai, tarnybiniame pranešime pateikiamas atsakymas, jog nustatyta, kad telefono ryšio Nr. (duomenys neskelbtini) dažniausiai jungėsi prie telekomunikacinių bazinių stočių, kurios yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės ribose, pateikiama lentelė, kurioje detalizuojama, prie kurių telekomunikacinių bazinių stočių jungtasi. Nustatyta, kad telefono ryšio Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 6 d. iki 2023 m. balandžio 6 d. valandomis nuo 00.00 val. iki 6.00 val. dažniausiai jungėsi prie telekomunikacinės bazinės stoties esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, lentelėje detalizuojami visi prisijungimai nurodytu laikotarpiu prie telekomunikacinių bazinių stočių. Atlikus kiekybinę analizę (skaičiuojant telefono ryšio Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimus skirtingomis dienomis prie skirtingų telekomunikacinių bazinių stočių) nustatyta kuriose vietovėse (siekiant konkrečiau vertinti vietas, kuriose telefono ryšio Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi dažniau, telekomunikacinės stotys buvo grupuojamos pagal vietoves) telefono ryšio numeris dažniausiai jungėsi prie telekomunikacinių bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini). Nurodomi telekomunikaciniai įvykiai, kurie užfiksuoti (duomenys neskelbtini). Atlikus kiekybinę analizę nustatyta, kad telefono ryšio Nr. (duomenys neskelbtini) pagal prisijungimus prie (duomenys neskelbtini) artimiausios telekomunikacinės bazinės stoties, kuri yra (duomenys neskelbtini), sav. (koordinatės: platuma (duomenys neskelbtini), ilguma (duomenys neskelbtini) per nurodytą laikotarpį nuo 2022 m. spalio 6 d. iki 2023 m. balandžio 6 d. jungėsi 168 dienas. Atsižvelgus, kad teoriškai būnant (duomenys neskelbtini), telefono ryšio prietaisas gali jungtis prie kitų telekomunikacinių bazinių stočių, kurios nutolusios didesniu atstumu (aplinkinių telekomunikacinių bazinių stočių antenų techniniai duomenys, esant skirtingoms apkrovoms ir judėjimui gali veikti iki 20 km. atstumu) dažnesni prisijungimai toje vietoje buvo apjungiami į vieną grupę. Siekiant lengviau palyginti prisijungimo dažnumą buvo sudarytos 5 didesnės grupės: 1 grupėje nurodomos (duomenys neskelbtini) apimančios telekomunikacinės bazinės stotys, 2 grupėje nurodomos darbo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), apimančios telekomunikacinės bazinės stotys, 3 ir 4 grupėje nurodomos (duomenys neskelbtini) apimančios telekomunikacinės bazinės stotys, 5 grupėje nurodomos (duomenys neskelbtini) apimančios telekomunikacinės bazinės stotys. Telefono ryšio Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimai prie telekomunikacinių bazinių stočių buvo palyginti su pareigūnės darbo pamainų planu, siekiant nustatyti galimą buvimo vietą prieš pradedant darbą ir pasibaigus darbui: nuo 2022 m. spalio 6 d. 18.25 val. iki 2022 m. gruodžio 6 d. 7.00 val. telefonas jungėsi tik prie (duomenys neskelbtini) esančių stočių; nuo 2022 m. gruodžio 20 d. 15.32 val. iki 2023 m. sausio 27 d. 7.41 val. telefonas jungėsi prie (duomenys neskelbtini) esančių stočių, 2023 m. sausio 27 d. po naktinės pamainos telefonas jungėsi prie (duomenys neskelbtini) esančių stočių; nuo 2023 m. sausio 29 d. 16.59 val. iki 2023 m. kovo 18 d. 13.41 val. telefonas jungėsi prie (duomenys neskelbtini) esančių stočių (atostogos nuo 2023 m. kovo 15 d.); nuo 2023 m. kovo 27 d. 15.00 val. iki 2023 m. balandžio 6 d. 9.24 val. telefonas jungėsi prie (duomenys neskelbtini) esančių stočių (2 t., b. l. 29–40, 41–170, 171–198; 3 t., 1–40, 41–63, 64–107, 108–120);

3.27. kaltinamosios 2022 m. balandžio mėn. – 2023 m. kovo mėn. pamainų grafikai (3 t., b. l. 121–126, 146–150);

3.28. kitų objektų apžiūros protokole fiksuoti duomenys, kada ir kur telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie (duomenys neskelbtini) esančių telekomunikacinių stočių laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. kovo mėn., prisijungimo duomenis gretinant su kaltinamosios darbo grafiku, pažymint: po naktinės pamainos 2022 m. lapkričio 18 d. kaltinamoji vyko į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), todėl kompensacija už važiavimą asmeniniu transportu 2022 m. lapkričio 18 d. išmokėta teisėtai; po naktinės pamainos 2023 m. sausio 27 d. kaltinamoji vyko į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), todėl kompensacija už važiavimą asmeniniu transportu 2023 m. sausio 27 d. išmokėta teisėtai (2 t., b. l. 127–145);

3.29. kitų objektų apžiūros protokole fiksuoti duomenys, kada ir kur transporto priemonė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota Lietuvos automobilių kelių direkcijos vaizdo fiksavimo kamerų laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 4 mėn. iki 2023 m. kovo 31 d., šiuos duomenis gretinant su kaltinamosios darbo grafiku, pažymint: 2022 m. balandžio 12 d. 16.45 val. po naktinės pamainos fiksuotas vykimas į (duomenys neskelbtini) maršrutu Vilnius–Kaunas–Klaipėda; 2022 m. balandžio 22 d. 18.30 val. po naktinės pamainos fiksuotas vykimas į (duomenys neskelbtini) maršrutu Vilnius–Kaunas–Klaipėda; 2022 m. birželio 1 d. 18.23 val. po naktinės pamainos fiksuotas vykimas į (duomenys neskelbtini) maršrutu Vilnius–Kaunas–Klaipėda; 2022 m. rugpjūčio 25 d. 17.27 val. po naktinės pamainos fiksuotas vykimas į (duomenys neskelbtini) maršrutu Vilnius–Kaunas–Klaipėda; 2022 m. rugsėjo 9 d. 18.25 val. po naktinės pamainos fiksuotas vykimas į (duomenys neskelbtini) maršrutu Vilnius–Kaunas–Klaipėda; 2022 m. lapkričio 18 d. 17.36 val. po naktinės pamainos fiksuotas vykimas į (duomenys neskelbtini) maršrutu Vilnius–Kaunas–Klaipėda; 2023 m. sausio 27 d. 8.51 val. po naktinės pamainos fiksuotas vykimas į (duomenys neskelbtini) maršrutu Vilnius–Kaunas–Klaipėda, todėl kompensacija už važiavimą asmeniniu transportu išmokėta teisėtai už septynis kartus, t. y. 2022 m. balandžio 12 d., 2022 m. balandžio 22 d., 2022 m. birželio 1 d., 2022 m. rugpjūčio 25 d., 2022 m. rugsėjo 9 d., 2022 m. lapkričio 18 d., 2023 m. sausio 27 d. (2 t., b. l. 151–174);

3.30. VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Jūratės Vilimaitės 2023 m. spalio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-5-00002-23 atliekant kitų objektų apžiūrą bei išanalizavus gautus duomenis, t. y. informaciją, kuriose vietose, laikotarpyje nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2023 m. kovo 31 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos kameromis buvo užfiksuota transporto priemonė ,,Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad D. G. jai priklausančiu automobiliu „Volkswagen Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), oficialiai, po naktinės darbo pamainos vyko į (duomenys neskelbtini) maršrutu Vilnius–Kaunas–Klaipėda tik septynias dienas, t. y. 2022 m. balandžio 12 d., 2022 m. balandžio 22 d., 2022 m. birželio 1 d., 2022 m. rugpjūčio 25 d., 2022 m. rugsėjo 9 d., 2022 m. lapkričio 18 d., 2023 m. sausio 27 d., todėl už šias septynias dienas jai kompensacija už važiavimą asmeniniu transportu buvo išmokėta teisėtai. Taigi už minėtas septynias dienas ji teisėtai gavo 77,25 Eur kompensaciją už važiavimą asmeniniu transportu vykstant iš tarnybos vietos adresu (duomenys neskelbtini) į dokumentuose nurodytą faktinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šiomis dienomis nustatyti vykimai tik į vieną pusę, todėl skaičiuojamas nuvažiuotas atstumas nuo tarnybos vietos iki gyvenamosios vietos, o tai dienai būtų 136 km. Už 2022 m. balandžio mėn. dvi dienas (2022 m. balandžio 12 d., 2022 m. balandžio 22 d.) mokėtina suma 21,76 Eur. Už 2022 m. birželio mėn. vieną dieną (2022 m. birželio 1 d.) mokėtina suma 10,88 Eur. Už 2022 m. rugpjūčio mėn. vieną dieną (2022 m. rugpjūčio 25 d.) mokėtina suma 10,88 Eur. Už 2022 m. rugsėjo mėn. vieną dieną (2022 m. rugsėjo 9 d.) mokėtina suma 10,88 Eur. Už 2022 m. lapkričio mėn. vieną dieną (2022 m. lapkričio 18 d.) mokėtina suma 10,88 Eur. Už 2023 m. sausio mėn. vieną dieną (2023 m. sausio 27 d.) mokėtina suma 11,97 Eur. Taigi iš įtariamajai išmokėtos 2 142,70 Eur kompensacijos už važiavimą asmeniniu transportu į tarnybos vietą ir iš jos ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) reikia išskaičiuoti septynių dienų nustatytą išlaidų sumą, kuomet iš tarnybos minėta įtariamoji teisėtai vyko į (duomenys neskelbtini), t. y. 77,25 Eur sumą, iš viso tai sudarytų – 2 065,45 Eur. Taip pat apskaičiuojant kelionės išlaidas į (duomenys neskelbtini), jei įtariamoji D. G. būtų pateikusi teisingus duomenis, t. y. kad vyksta maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), nuvažiuodama 54 km konkrečiais laikotarpiais, o būtent: už 2022 m. balandžio–birželio mėn. važiavimą asmeniniu transportu išlaidų suma būtų 151,20 Eur (išskaičiuojamos trys dienos, kai D. G. vyko į (duomenys neskelbtini). Apskaičiavimas: 164,16 Eur – 12,96 Eur (3 dienų suma) = 151,20 Eur). Už 2022 m. liepos–rugsėjo mėn. važiavimą asmeniniu transportu išlaidų suma būtų 125,28 Eur. (išskaičiuojamos dvi dienos, kai ji vyko į (duomenys neskelbtini). Apskaičiavimas: 133,92 Eur – 8,64 Eur (2 dienų suma) = 125,28 Eur). Už 2022 m. spalio–lapkričio mėn. važiavimą asmeniniu transportu išlaidų suma būtų 99,36 Eur (išskaičiuojama viena diena, kai ji vyko į (duomenys neskelbtini). Apskaičiavimas: 103,68 Eur – 4,32 Eur (1 dienos suma) = 99,36 Eur). Už 2022 m. gruodžio mėn. važiavimą asmeniniu transportu išlaidų suma būtų 28,51 Eur. Už 2023 m. sausio–kovo mėn. važiavimą asmeniniu transportu išlaidų suma būtų 148,18 Eur (išskaičiuojama viena diena, kai ji vyko į (duomenys neskelbtini). Apskaičiavimas: 152,93 Eur – 4,75 Eur (1 dienos suma (2023 m. sausio mėn.) = 148,18 Eur) Remiantis aukščiau išdėstytu įtariamoji D. G. galimai neteisėtais veiksmais VSAT padarė 1 512,92 Eur turtinę žalą (3 t., b. l. 175–185);

3.31. VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Jūratės Vilimaitės 2023 m. balandžio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2023 m. balandžio 26 d. ji kartu su VSAT Imuniteto valdybos Pirmojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju Domantu Večerskiu nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) bei pasidomėjus minėto daugiabučio gyventojų ar pažįsta D. G., vieni gyventojai atsakė, kad tokios merginos, nurodytu vardu bei pavarde nepažįsta, kita daugiabučio gyventoja atsakė, kad pažįsta šią merginą nuo vaikystės, tačiau ją (duomenys neskelbtini) bei atvykstant į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), matė labai seniai. Minėta moteris nurodė, kad kiek ji žino D. G. gyvena su mama (duomenys neskelbtini). Gyventoja tikslios datos kada paskutinį kartą matė D. G. nurodyti negalėjo bei būti apklausiama kaip liudytoja nenorėjo, kadangi su šia mergina jokių ryšių nepalaiko (3 t., b. l. 195);

3.32. VSAT vado 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 4-251, vadovaujantis Aprašo 1 ir 20 punktais siekiant užtikrinti VSAT struktūrinių padalinių kompensuojamų važiavimo išlaidų mokėjimo pareigūnams teisėtumą ir pagrįstumą, sudaryta VSAT kompensuojamų važiavimo išlaidų mokėjimo pareigūnams pagrįstumo patikrinimo atlikti komisija (5 t., b. l. 145–146, 149), patvirtintas komisijos darbo reglamentas (5 t., b. l. 147–148);

3.33. teisiamojo posėdžio metu civilinės ieškovės atstovas paaiškino, kad kaltinamoji pateikdama klaidingus duomenis gavo turtinės naudos, todėl prašo civilinį ieškinį tenkinti. Nurodė, kad yra patvirtintas kelionės išlaidų kompensavimo aprašas, su juo yra supažindinami visi VSAT dirbantys asmenys. Pagal minėtą Aprašą būtina pateikti prašymą dėl kelionės išlaidų kompensavimą už naudojimą asmeniniu transportu, prašyme nurodyti kokia konkrečia transporto priemone bus važiuojama į tarnybos vietą ir iš jos. Aprašas nėra skirtas riboti pareigūno judėjimą po darbo, jo tikslas kompensuoti kelionės išlaidas, kurias asmuo patiria vykdamas į tarnybos vietą ir iš jos. Jei pasikeičia kokie nors duomenys, t. y. gyvenamosios vietos adresas, iš kurio važiuojama į tarnybos vietą, arba keičiamas automobilis, privaloma pateikti naują prašymą, nes minėti duomenys yra svarbūs apskaičiuojant kompensaciją. Ši pareiga įtvirtinta Aprašo 10 punkte. Pats yra komisijos, sudarytos kelionės išlaidų pagrįstumo patikrinimo klausimu narys, todėl jie kaip komisija pasirenka konkrečius padalinius ir atlieka patikrinimus. Komisija taip pat teikia išaiškinimus, susijusius su kelionės išlaidų kompensavimu. Paprastai informaciją patikrinimui surenka VSAT Imuniteto skyriaus darbuotojai ir perduoda komisijai, tuomet jie, kaip komisija, gilinasi į situaciją. Pasitaiko atvejų, kai asmenys nurodo netikslius duomenis, tuomet patys sumoką permoką arba ji išskaitoma iš darbo užmokesčio. Niekada anksčiau nebuvo tokios didelės sumos. Šiuo konkrečius atveju patikrinus (duomenys neskelbtini) darbuotojų teiktus duomenis buvo nustatyta daugiau pažeidimų. Komisija nesvarstė kaltinamosios atvejo. Nustačius nusikalstamos veikos požymius, priimtas sprendimas kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo D. G. atžvilgiu. Ar pradėti ikiteisminį tyrimą sprendžia ne komisija, o VSAT Ikiteisminio tyrimo skyrius. Nors kaltinamoji pradėjo dirbti tuomet, kai buvo (duomenys neskelbtini) antplūdis, tačiau tai neatleidžia jos nuo pareigos domėtis teisės aktais, komisijos išaiškinimais dėl kelionės išlaidų kompensavimo. Dokumentai susipažinimui yra nukreipiami per DVS, kiekvienas asmuo prisijungęs su jam suteiktais slaptažodžiais gali susipažinti su jam pateiktais dokumentais, taip pat pateikiami susipažinti pasirašytinai. Taip pat svarbiausia informacija yra pateikiama per instruktažą pamainos pradžioje. Kaltinamoji nė karto nesikreipė į vadovą ar komisiją, prašydama išaiškinti tai, kas jai neaišku, todėl ilgiau nei metus teikė ataskaitas, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, tokiais savo veiksmais ji padarė žalos VSAT biudžetui, kurią privalo atlyginti;

3.34. teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. L. nurodė, kad ji pati gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame kaime, už poros namų, gyvena ir kaltinamosios motina bei seneliai, tačiau iš savo namų nemato kaltinamosios motinos namų (mato tik šulinį ir pievą), nes jos namas kraštinis. Vykdama į darbą ir iš jo ji nepravažiuoja po kaltinamosios motinos namus. Kaltinamosios motina nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). Nežino, kur gyvena kaltinamoji, nes su nebendrauja. (duomenys neskelbtini) nedidelis, jame nuolat gyvena gal 10 žmonių, dar yra atvažiuojančių. Kaltinamosios motina yra pasakojusi, kad dukra dirba (duomenys neskelbtini), be to, pati matė kaltinamosios nuotrauką socialiniuose tinkluose ir sveikinimus. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu 2024 m. kovo 20 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas 2023 m. balandžio 24 d. liudytojos M. L. apklausos protokolas, kuriame nurodoma, kad sutinka duoti parodymus. Merginą D. G. pažįsta nuo jos gimimo. D. G. gimė ir ilgą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Kiek girdėjo, ji dirba (duomenys neskelbtini), bet ką konkrečiai dirba nežino. Paskutinį kartą D. matė 2023 m. prieš mėnesį laiko, kažkur kovo mėnesį. Kartais mato kaip ji pravažiuoja su automobiliu per kaimą (duomenys neskelbtini). Ji vairuoja juodos spalvos automobilį, bet nei markės ir modelio nežino. Kiek žino D. gyvena pas mamą (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino. Ji gyvena naujame baltos spalvos name. Paskutinį kartą su Deimante bendravo 2022 m. žiemą, tikslios datos nepamena, pravažiuodama pro jos namus. Su D. mama M. dabar bendrauja retai. D. L. k. gyvena kažkur daugiau nei metai, kai pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) ir baigė kažkokius kursus, kad galėtų dirbti (3 t., b. l. 193–194). Teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškinimo, kad yra mačiusi, kad kaltinamoji plauna langus, sėdi su mama, dėde prie namų. Nežino, ar kaltinamoji tik atvykdavo aplankyti motinos, jai padėti ar persikėlė ir nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). Niekas jai nesakė, kad kaltinamoji persikėlė iš (duomenys neskelbtini) pas motiną;

3.35. teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. J. nurodė, kad apie pusmetį dirbo kartu su kaltinamąja (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad kaltinamajai pradėjus dirbti jis jai paaiškino, kad reikia užpildyti prašymą norint gauti kompensaciją už kelionės išlaidas į darbą ir iš jo, nurodė, kur prašymą pildyti, kokius duomenis reikia nurodyti prašyme, kokius dokumentus pateikti. Parodė savo prašymą kaip pavyzdį. Prašyme tekstą rašė pati kaltinamoji, nežino kaltinamosios gyvenamosios vietos, nei kokiu automobiliu ji naudojasi. Padėjo kaip kolega. Nebuvo paskirtas „apmokyti“ kaltinamosios kaip naujai pradėjusio dirbti asmens. Neaiškino kaltinamajai, kaip reiki pildyti ataskaitas. Yra tekę girdėti, kad tais atvejais, jie kas nors ne taip, prašoma patikslinti duomenis, žino, kad VSAT yra sudaryta komisija dėl kelionės išlaidų kontrolės, kad patikrinimus gali atlikti VSAT Imuniteto valdyba;

3.36. teisiamojo posėdžio metu liudytoja Jūratė Vilimaitė nurodė, kad ji kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnė atliko įvairius procesinius veiksmus, siekiant nustatyti ar pareigūnė pateikė neteisingus duomenis, susijusius su kelionės išlaidų kompensavimu, ir tokiu būdu gavo turtinės naudos. Medžiagą gavo iš savo vadovo, jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jai buvo perduota iki ikiteisminio tyrimo pradžios surinkta informacija. Tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamoji tik kelis kartus į tarnybos vietą (duomenys neskelbtini) vyko iš savo gyvenamosios vietos, kurią ji buvo nurodžiusi prašyme dėl kelionės išlaidų kompensavimo bei ataskaitose. Siekiant pabendrauti su kaltinamosios kaimynais, tikinti, kad jie suteiks informacijos, ji kartu su kolega Domantu Večerskiu iš VSAT Imuniteto valdybos Pirmojo skyriaus vyko į (duomenys neskelbtini). Neturėjo konkretaus apklausiamų asmenų sąrašo, tiesiog tikėjosi pasiklabėti su kaimynais, kaimo gyventojais. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) sutiktas vyras paaiškino, kad nepažįsta D. G., tačiau nurodė moterį, kuri galėtų pažinoti. Nuvykus jo nurodytu adresu kaip liudytoja buvo apklausta M. L., taip pat buvo apklausta R. A.. Nevažiavo ir nebendravo su kaltinamosios motina. Daugiau jokių kitų asmenų neapklausė, „ramybė tame kaime“. Procesinius veiksmus atliko ji, o kolega tik buvo kartu, jokių klausimų neuždavė. Prieš apklausą liudytojoms buvo išaiškintos jų procesinės teisės ir pareigos. Apklausos protokolas buvo rašomas ranka, nes neturėjo kompiuterio. Asmeniui teikiant parodymus kelis kartus pasitikslindavo ar teisingai suprato, tuomet užrašydavo sakinį. Visada stengiasi apklausos protokole nurodyti taip, kaip sakė asmuo. Baigus apklausą duodavo apklausos protokolą apklaustam asmeniui, kad perskaitytų ir pasakytų ar turi pastabų. Atsižvelgiant į tai, kad protokolas rašytas ranka, kad ne visiems lengva įskaityti jos raštą, tai ji dar balsu perskaitė surašytą apklausos protokolą ir paklausdavo ar asmuo turi pastabų. Abi apklaustos liudytojos neturėjo pastabų. Atsakydama į gynėjo klausimą dėl liudytojos R. A. apklausos, liudytoja nurodė, kad vaikščiodami po kaimą matė ant durų lapelį su užrašu, kad galima užeiti į vidų. Durys nebuvo užrakintos, todėl jas pradariusi iškart paklausė ar kas nors yra namuose. Atsiliepė vyresnio amžiaus moteris. Moteris sėdėjo ant lovos ar pan. Iškart jai prisistatė ir paaiškino, kokiu tikslu atvyko, moteris sutiko duoti parodymus. Moteris minėjo, kad jai sunku vaikščioti, bet ji puikiai dėstė mintis, aiškiai kalbėjo, todėl buvo apklausta kaip liudytoja;

3.37. teisiamojo posėdžio metu liudytojas Domantas Večerskis nurodė, kad yra VSAT Imuniteto valdybos Pirmojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Paaiškino, kad pagal VSAT korupcijos prevencijos planą buvo atliktas patikrinimas dėl kelionės išlaidų kompensavimo bei butpiniginių mokėjimo. Buvo atliktas patikrinimas (duomenys neskelbtini), kilo įtarimų dėl D. G., todėl į jos atvejį pasižiūrėjo įdėmiau. VSAT turi sudaręs sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija, todėl analizavo kamerų įrašus, kur ir kada fiksuotas kaltinamosios automobilis, kuriuo ji nurodė vykstanti į tarnybos vietą ir iš jos. Šie duomenys gretinti su kaltinamosios darbo grafiku. Užfiksuoti kamerų įrašai saugomi metus, juose matosi kur yra įrengta kamera, kokia kryptimi vyksta automobilis (artėja ar tolsta). Ieškojo pagal automobilio valstybinį numerį. Nustačius, kad ji nevyko nurodytu maršrutu, surašė tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, kartu su ikiteisminį tyrimą atliekančia tyrėja vyko į (duomenys neskelbtini), kur J. V. apklausė kaimynus. Jis tik buvo kartu, klausimų neuždavė. Taip pat nustatė telefono numerį, kuriuo naudojasi kaltinamoji. Telefono prisijungimo duomenys buvo gauti ikiteisminio tyrimo metu. Paaiškino, kad VSAT galioja taisyklės, susijusios su kelionės išlaidų kompensavimu, pagal kurias asmuo privalo pasikeitus gyvenamosios vietos adresui ar transporto priemonei pateikti naują prašymą. Negalima reikalauti kompensacijos už kelionės išlaidas, jei į darbą ar iš jo važiuoji kartu su kolega (tave veža kolega). (duomenys neskelbtini) yra visai į kitą pusę nei (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra radaras, kuris fiksavo pravažiuojančias transporto priemones;

3.38. teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. A. nurodė, kad kaltinamosios senelė yra jos sesuo, todėl pažįsta kaltinamąją. Kaltinamąją paskutinį kartą matė gal prieš porą metų, kai ji rinko pinigus mirus vienam iš kaimynų. Kaltinamoji džiaugėsi, kad dirba (duomenys neskelbtini), kad patinka darbas, tačiau nežino, kokias konkrečiai pareigas ji užėmė. Prisimena, kad pas ją buvo atvykusi tyrėją, apklausė kaip liudytoją. Negalėjo sakyti tyrėjai, kad kaltinamoji apsigyveno pas motiną, nes ta tema su pačia kaltinamąja nesikalbėjo, o su kaltinamosios motina nebendrauja jau 10 metų. Pro savo kambario langą nemato kaltinamosios motinos namų. Pačiai yra sudėtinga judėti, todėl iš savo namų išeina tik į kiemą. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu 2024 m. gegužės 14 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas 2023 m. balandžio 24 d. liudytojos R. A. apklausos protokolas, kuriame nurodoma, kad ji sutinka duoti parodymus. Pažįsta merginą vardu D. G.. Ją pažįsta nuo mažens, kai ji buvo dar visai maža. D. G. mama vardu M. G., kuri yra jos sesers dukra. Tiksliai datos ir laiko neprisimena, bet kai D. G. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), krašto apsaugoje, ji apsigyveno pas mamą M. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau numerio namo nežino. Paskutinį kartą D. matė prieš kokius metus laiko, t. y. 2022 m., tikslaus laiko neprisimena. Taip pat D. buvo užsukusi pas ją kažkur prieš metus laiko, rinko pinigus dėl to, kad kaimyno sūnus nusišovė. Pinigus rinko kaip labdarai. Tada ją, t. y. D., ir matė. Tuo metu pakalbėjo apie jos darbą, kaip jai sekasi. Ji pati jai sakė, kad dirba (duomenys neskelbtini), labai patenkinta darbu. Kur gyvena ji neminėjo. Labai trumpai pasikalbėjo. Ten kur gyvena D., tas namas priklauso jos mamos sugyventiniui A., bet jo pavardės tiksliai neprisimena. Ji, t. y. D., gyvena čia (duomenys neskelbtini), dėl to, kad jai būtų arčiau važiuoti į darbą į (duomenys neskelbtini) ir iš darbo namo. Kai D. G. turi daugiau išeiginių, ji važiuoja į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso jau neprisimena. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso D. mamai M., D. ir broliui T. Anksčiau D. gyveno (duomenys neskelbtini), ten ir mokyklą baigė, dirbo su nagais (manikiūrais), taip pat dirbo ir parduotuvėje. Dabar D. retai mato, nes turi judėjimo negalią. Negali pati išeiti į lauką. Į namus pas mamą (duomenys neskelbtini) ji važiuoja kitu keliu, todėl jos dabar ir nemato (3 t., b. l. 188–190). Paprašius pakomentuoti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja nurodė negalėjusi sakyti tyrėjai, kad kaltinamoji apsigyveno pas motiną (duomenys neskelbtini), nes ta tema nesikalbėjo su pačia kaltinamąja;

3.39. 2024 m. kovo 11 d. kaltinamosios gynėjo prašymu prijungti dokumentai, susiję su atliktais mokėjimais 2022 m. balandžio 12–13 d., 2022 m. balandžio 22–23 d., 2022 m. gegužės 19 d., 2022 m. birželio 2–3 d., 2022 m. rugpjūčio 2 d., 2022 m. rugpjūčio 25–27 d., 2022 m. rugsėjo 11 ir 16 d., 2022 m. spalio 5 ir 25 d., 2022 m. lapkričio 18–19 d., 2022 m. gruodžio 16, 19–20 d., 2023 m. sausio 27 d., 2023 m. kovo 18–21 d. (5 t., b. l. 48–88), UAB „Ignitis“ sąskaitomis už 2022 m. rugpjūčio–2023 m. sausio mėn., 2023 m. kovo mėn. suvartotą elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 89–102), D. G. 2022 m. lapkričio 11 d. sudaryta sutartis su UAB „Init“ dėl kabelinės televizijos paslaugų teikimo adresu (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 103–109);

3.40. VSAT (duomenys neskelbtini) viršininko tarnybiniame pranešime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai supažindinimai su teisės aktais tiek per DVS, tiek fiziškai, t. y. pateikiant pasirašytinai susipažinti su atitinkamu teisės aktu. D. G. vykdyti tarnybą pradėjo 2021 m. lapkričio 24 d., pareigūnė buvo supažindinta su (duomenys neskelbtini) veikla susijusiais teisės aktais, pareigūnės aprašymu, užpildė atitinkamus prašymus ir pan. D. G. 2021 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl važiavimo išlaidų asmeniniu transportu kompensavimo“, 2021 m. gruodžio 1 d. pateikė primą važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitą, tikėtina, kad pareigūnė D. G. buvo supažindinta su Aprašu (5 t., b. l. 160);

3.41. 2018 m. lapkričio 28 d. sutarties Nr. S-951/8-61 pagrindu Lietuvos automobilių kelių direkcija įsipareigojo teikti VSAT fiksuotų transporto priemonių ir jų fiksavimo šaltinių duomenų bazėje tvarkomus duomenis (sutarties 1 punktas) šiais tikslais: nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo, tyrimo, kriminalinės žvalgybos, valstybinės migracijos procesų kontrolės, valstybės sienos teisinio režimo, viešosios tvarkos užtikrinimo (3.1 punktas);

3.42. VSAT vado 2023 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. K-436 patvirtintas VSAT 2023–2025 m. korupcijos prevencijos veiksmų planas, VSAT Imuniteto valdybos viršininkui pavesta koordinuoti ir kontroliuoti plano įgyvendinimą;

3.43. pagal VSAT Imuniteto valdybos Pirmojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo 4 punktą, šias pareigas einantis pareigūnas vykdo specialiosios veiklos srities – korupcijos prevencijos ir kriminalinės žvalgybos funkcijas.

4. Nagrinėjamu atveju gynėjas kėlė klausimą, ar VSAT Imuniteto valdybos pareigūnas Domantas Večerskis turėjo teisę gauti Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenis, susijusius su kaltinamosios automobilio judėjimu laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2023 m. kovo 31 d., ar šie duomenys gali būti pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais baudžiamajame procese gali būti ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Be to, teismų praktika rodo, kad šios normos nereikia suprasti tiesiogiai, praktikoje pasitaiko atvejų, kai tam tikri duomenys yra gaunami ne tik įstatymų, bet ir žemesnės teisinės galios aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-1073/2021). Nagrinėjamu atveju pagal VSAT vado patvirtintą korupcijos prevencijos planą kompetentingas pareigūnas, t. y. VSAT Imuniteto valdybos Pirmojo skyriaus vyriausiasis specialistas, atlikto patikrinimą, susijusį su kelionės išlaidų pagrįstumo patikrinimu, siekiant mažinti VSAT darbuotojų neteisingų duomenų pateikimo, gaunant butpinigius bei kelionės išlaidas į darbą ir atgal, kurių neturėtų gauti arba turėtų gauti mažesnes, riziką. Pagal VSAT ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos sutartį buvo gauti duomenys apie fiksuotą kaltinamosios automobilio judėjimą laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2023 m. kovo 31 d. Remiantis patikrinimo metu gautais duomenimis buvo priimtas sprendimas inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą, surašytas tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl patikrinimo metu surinkti duomenys, buvo perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. lapkričio 28 d. VSAT ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos sudaryta yra galiojanti, ji suteikia teisę VSAT naudotis fiksuotų transporto priemonių ir jų fiksavimo šaltinių duomenų bazėje tvarkomus duomenis (sutarties 1 punktas) nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo, tyrimo, kriminalinės žvalgybos, valstybinės migracijos procesų kontrolės, valstybės sienos teisinio režimo, viešosios tvarkos užtikrinimo tikslais (sutarties 3.1 punktas), kad šie duomenys buvo patikrinti BPK tvarka, juos gretinant ir lyginant su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, todėl nėra pagrindo šių duomenų nepripažinti įrodymais.

5. Pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų prašymų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime nerodo BPK normų nesilaikymo, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-788/2023, 8 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šiame straipsnyje nurodytų alternatyvių sukčiavimo objektyviųjų požymių. Taigi, sukčiavimas yra nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna panaudojęs apgaulę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2020, 9 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Sukčiavimui būdinga apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Sukčiavimo atveju apgaulė gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Apgaulė gali pasireikšti ir suklastotų dokumentų panaudojimu kaip priemone, siekiant pateikti tikrovės neatitinkančius (melagingus) teisiškai reikšmingus faktus, iš kurių sprendžiama apie teisių ar pareigų atsiradimą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-303/2022, 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2020, 10 punktas). Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą, turtinę teisę. Kaip ir bendru atveju, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-27-697/2019, 11 punktas ir jame nurodoma teismų praktika).

7. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) ir intelektualiai (pvz., melagingos informacijos įrašymas į dokumentą). Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-895/2017, 23.2 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-594/2023, 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio tesimo praktika). Baudžiamajame įstatyme dokumento sąvoka nepateikta, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015. Teismų praktika. 2015, 43, p. 453-461). Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-47-895/2016, 9.1 punktas ir jame nurodyta kasacinio tesimo praktika).

8. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamosios padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jos kaltei įrodyti. D. G., būdama (duomenys neskelbtini) jaunesniąja specialiste, t. y. pareigūne, turinčia teisę naudoti socialinėmis garantijomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 64 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.). Minėtoje normoje numatyta, kad pareigūnams, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus taksi išlaidas. Pareigūnų važiavimo išlaidų kompensavimo tvarką ir maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1V-216 patvirtintas Aprašas, kuriame detalizuojamos kelionės išlaidų apmokėjimo sąlygos bei tvarka. Siekdamas gauti turtinės naudos, t. y. kelionės į tarnybos vietą ir iš jos, išlaidų kompensaciją, vadovaujantis Aprašo 5 punktu D. G. 2021 m. lapkričio 29 d. pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl važiavimo išlaidų asmeniniu transportu kompensavimo“, vėliau Aprašo 11 punkte nustatytais terminais teikė važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitas. D. G. įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2023 m. kovo 31 d. ji asmeniniu automobiliu ,,Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į tarnybos vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš jos vyko į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Analizuojant Lietuvos automobilių kelių direkcijos kamerų fiksuotus duomenis nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu ji asmeniniu automobiliu nurodytu maršrutu vyko tik septynis kartus, t. y. 2022 m. balandžio 12 d., 2022 m. balandžio 22 d., 2022 m. birželio 1 d., 2022 m. rugpjūčio 25 d., 2022 m. rugsėjo 9 d., 2022 m. lapkričio 18 d., 2023 m. sausio 27 d. (2 t., b. l. 151–174), aplinkybę, kad kaltinamoji neišvykdavo į (duomenys neskelbtini), patvirtina ir jos naudojamo mobiliojo telefono duomenys, iš kurių matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu kaltinamoji dažniausiai būdavo (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 6 d. iki 2022 m. balandžio 6 d. ji tik 2022 m. lapkričio 18 d. ir 2023 m. sausio 27 d. vyko į (duomenys neskelbtini). Pati kaltinamoji pripažino, kad ne visada po darbo sugrįždavo į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kad likdavo pas mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini), nes motinos gyvenamoji vieta yra arčiau tarnybos vietos, taip pat ne visada į tarnybos vietą vykdavo transporto priemone, nurodyta 2021 m. lapkričio 29 d. prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl važiavimo išlaidų asmeniniu transportu kompensavimo“, ne visada vykdavo maršrutu, nurodytu 2021 m. lapkričio 29 d. prašyme, be to, kartais į tarnybos vietą ir iš jos vykdavo kartu su kolegomis (kolegos paimdavo ją iš (duomenys neskelbtini) ir paveždavo į tarnybos vietą), tačiau pasikeitus 2021 m. lapkričio 29 d. prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytiems duomenims, neįvykdė Aprašo 10 punkto reikalavimų ir nepateikė naujo prašymo. Nors kaltinamoji teigė nežinojusi turinti pareigą pateikti naują prašymą, jei pasikeičia prašyme nurodyti duomenys, teismas pažymi, kad jos pačios per DVS pateiktame prašyme aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyta, kad „apie pasikeitusius duomenis, turinčius įtakos važiavimo išlaidų dydžiui, įsipareigoju nedelsdamas informuoti nauju prašymu“. Vieta, iš kurios vykstama į tarnybos vietą ir iš jos, nuvažiuotas atstumas, neabejotinai turi įtakos apskaičiuojant važiavimo išlaidas, nes tai yra duomenys, pagal kuriuos apskaičiuojama kompensacija už važiavimą asmeniniu transportu (Aprašo 14 punktas).

9. Pastebėtina, kad situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tokiais atvejais turi būti sprendžiama, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai daroma analizuojant tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų duomenų (įrodymų) visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant prieštaringiems duomenims, daromos tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankios, išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-697/2021, 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiuo konkrečiu atveju liudytojų M. L. ir R. A. parodymuose duotuose ikiteisminio tyrimo metu bei teisme yra prieštaravimų, nes abiejų liudytojų apklausų protokoluose nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojos nurodė, kad kaltinamoji gyvena pas motiną (duomenys neskelbtini), o teisme abi liudytojos teigė nežinančios, kur gyvena kaltinamoji. Teismo vertinimu, šie prieštaravimai nėra esminiai. Visų pirma, liudytoja M. L. patvirtino matydavusi kaltinamąją pas motiną tvarkantis ar leidžiant laiką su giminaičiais. Antra, pati kaltinamoji neneigia, kad ne kaskart po tarnybos grįždavo į (duomenys neskelbtini), likdavo pas motiną, nes iš motinos namų vykti į tarnybos vietą yra arčiau, kad per ilgesnes išeigines ji grįždavo į (duomenys neskelbtini). Trečia, aplinkybę, kad kaltinamoji būdavo (duomenys neskelbtini), patvirtina ir jos mobiliojo telefono duomenys bei automobilių keliuose įrengtų vaizdo kamerų stebėjimo duomenys. Gynėjo pateikti duomenys, susiję su kaltinamosios atliktais mokėjimais, sudarytomis sutartimis su paslaugų teikėjais, suvartota elektros energija neįrodo, kad nagrinėjamu laikotarpiu kaltinamoji į tarnybos vietą vyko iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), o po tarnybos grįždavo į (duomenys neskelbtini). Priešingai, duomenys apie kaltinamosios atliktus mokėjimus neprieštarauja kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims, kad 2022 m. balandžio 12 d., 2022 m. balandžio 22 d., 2022 m. birželio 1 d., 2022 m. rugpjūčio 25 d., 2022 m. rugsėjo 9 d., 2022 m. lapkričio 18 d., sausio 27 d. kaltinamoji po tarnybos grįžo į (duomenys neskelbtini), t. y. vyko 2021 m. lapkričio 29 d. prašyme nurodytu maršrutu ir už šiuos vykimus jai pagrįstai kompensuotos išlaidos už važiavimą asmeniniu transportu į tarnybos vietą ir iš jos. Įrodymų, kad ir kitomis dienomis po tarnybos kaltinamoji grįždavo į (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) vyko į tarnybos vietą, nėra.

10. Ne mažiau svarbu pažymėti, kad ataskaitos pildomos pasibaigus ataskaitiniame terminui, o tai reiškia, kad pildydama ataskaitas kaltinamoji žinojo, kiek kartų vyko prašyme nurodytu maršrutu ir nuvažiuodavo 272 km atstumą. Be to, ataskaitas pildantis pareigūnas turi galimybę pats pasirinkti ir pažymėti, kiek kartų vyko nurodytu maršrutu, t. y. šie duomenys nėra automatiškai užpildomi sistemoje, o juos įveda pats pareigūnas. Nurodytos aplinkybės rodo, kad kaltinamoji sąmoningai įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis į ,,2022 m. balandžio–birželio mėn. važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitą“ (2022 m. liepos 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,2022 m. liepos–rugsėjo mėn. važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitą“ (2022 m. spalio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,2022 m. spalio, lapkričio mėn. važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitą“ (2022 m. gruodžio 1d. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,2022 m. gruodžio mėn. važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitą“ (2022 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini), ,,2023 m. sausio-kovo mėn. važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitą“ (2023 m. kovo 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuos suklastotus dokumentus per DVS pateikė VSAT Ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos valdybos Atsiskaitymų su darbuotojais skyriaus vedėjai. Teikdama šiuos duomenis kaltinamoji siekė naudos, kad jau būtų kompensuotos kelionės į tarnybos vietą ir iš jos išlaidos. Minėtų dokumentų pagrindu jai buvo išmokėta iš viso 2 142,70 Eur kaip kompensaciją už važiavimo išlaidas, nors realiai kompensacija už važiavimą į tarnybos vietą ir iš jos asmeniniu transportu turėjo būti mažesnės, nes ji nuvažiuodavo mažesnį atstumą, nei nurodyta minėtose ataskaitose.

11. Priešingai nei teigia gynėjas, tokių ne faktinės gyvenamosios vietos, o deklaruotos gyvenamosios vietos nurodymas, įvertinus šias dvi vietas skiriantį atstumą, negali būti vertinamas kaip neturėję įtakos nuvažiuotam kilometrų per mėnesį nuo gyvenamosios vietos iki tarnybos vietos ir atgal atstumui bei išmokėtos kompensacijos dydžiui, nes šiuo konkrečiu atveju nebuvo suklysta nurodant namo numerį (kai namai yra vienas priešais kitą), kaip tai buvo padaryta gynėjo minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A11-920/2007, be to, dėl neteisingų duomenų pateikimo buvo išmokėta 1 512,92 Eur didesnė kompensacija už važiavimą asmeniniu transportu iš gyvenamosios vietos į tarnybos vietą ir iš jos, nei ji būtų buvusi išmokėta nurodžius realiai jos nuvažiuotą atstumą.

12. Teiginiai, kad kaltinamoji išklausė tik sutrumpintą keturių savaičių kursą, kad nėra teisininkė, savaime nepateisina jos elgesio, kai ji sąmoningai nesidomi teisės aktais, reglamentuojančiais socialines garantijas, kuriomis ji naudojasi, įrašo neteisingus duomenis į važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitas ir šiuos netikrus dokumentus pateikia subjektui, turinčiam teisę pagal pateiktus duomenis apskaičiuoti ir priimti sprendimus dėl kelionės išlaidų kompensavimo. Pagal Aprašo 19 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad už Aprašo 5, 6, 11 punktuose nurodytuose dokumentuose pateiktų duomenų teisingumą atsako juos pateikęs pareigūnas. Atitinkamai tai reiškia, kad pareigūnai, teikdami prašymus bei ataskaitas, privalo įsitikinti, kad jų teikiami duomenys būtų teisingi. Kaltinamosios, jos gynėjos teiginiai, kad kaltinamoji nesuvokė daranti nusikalstamą veiką, nešalina jos atsakomybės, nes įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 2 straipsnio 2 dalis).

13. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, darantis turto ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės panaudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144-222/2020, 14 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Sprendžiant klausimą dėl baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo, vienas iš kriterijų taip pat yra tai, ar asmens, kurio teisės pažeistos, galimybės jas atkurti nėra pasunkintos, problematiškos ar net panaikintos; sukčiavimo atveju kaltininkas sukuria tokią situaciją, kurioje teisėtas turto ar turtinės teisės turėtojas susiduria su kliūtimis įgyvendindamas savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-303/2022, 20 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

14. Tiek nusikalstamų veiksmų atlikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 32 straipsnio 3 dalį, teik pagal nuo 2024 m. sausio 1 d. galiojančios Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnį tarnautojas turi pareigą atlyginti žalą, padarytą valstybės institucijoms. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal minėtą Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnį, galimybė valstybės tarnautojui taikyti materialinę atsakomybę yra saistoma tam tikrų sąlygų nustatymo – turi būti nustatyta neteisėta valstybės tarnautojo veika, dėl minėtos neteisėtos veikos institucijai (įstaigai) padaryta tiesioginė materialinė žala bei valstybės tarnautojo kaltė. Valstybės tarnautojo veikos neteisėtumas pasireiškia kaip atitinkamų pareigų ir reikalavimų, įtvirtintų įstatymuose, kituose teisės aktuose, inter alia vidaus administravimo aktuose, taip pat nustatytų valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti taip pat būtina nustatyti, kad būtent šio konkretaus pareigūno neteisėta veika lėmė atitinkamą institucijai atsiradusią žalą, t. y. būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos. Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnis nedetalizuoja būtinos nustatyti valstybės tarnautojo kaltės formos, todėl valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti pakankama bet kuri kaltės forma – tiek tyčia (tiesioginė ir netiesioginė), tiek neatsargumas (didelis ir paprastas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-882-1047/2023, 40 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamoje bylos konstatavus, kad kaltinamoji važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitose nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie nuvažiuotą atstumą nuo tarnybos vietos iki gyvenamosios vietos ir iš jos, gavo 1 512,92 Eur didesnę kompensaciją už važiavimo išlaidas, nei būtų gavusi, jei būtų nurodžiusi faktiškai nuvažiuotą atstumą, toliais savo veiksmais padarė 1 512,92 Eur dydžio žalą VSAT, daroma išvada, kad egzistuoja visos materialinės atsakomybės sąlygos. Pažymėtina, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalioję Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, suteikia galimybę tarnautojams savanoriškai atlyginti žalą (Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalis), o jos neatlyginus, žalą išskaičiuota iš tarnautojo darbo užmokesčio (Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalis), tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio nuostatos nenumatė galimybės ne teismo tvarka gauti žalos atlyginimą, jei kaltininkas nesutinka atlyginti žalos gera valia. Įvertinus kaltinamosios poziciją, kad ji nepripažino padarius žalos VSAT biudžetui, atliktus procesinius veiksmus, tirtų duomenų apimtis, daroma išvada, kad nebuvo galimybės VSAT pažeistų teisių apginti kitomis teisės gynimo būdais. Kaltinamoji pagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėm.

15. Konstatuojama, kad kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, D. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis šias nusikalstama veikas padarė veikdama tiesiogine tyčia.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

16. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad D. G. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus ir tikslus (siekdama turtinės naudos), nusikalstamų veikų stadiją (veikos baigtos), turtinė žala neatlyginta (dėl turtinės žalos atlyginimo pareikštas civilinis ieškinys), kaltininkės asmenybę: netekėjusi, dirbanti (2 t., b. l. 13; 4 t., 72–73), teigiamai charakterizuojama darbdavio (4 t., b. l. 60–61), neteista (4 t., b. l. 64–66), bausta administracine tvarka, paskirtos administracinės nuobaudos (baudos) įvykdytos (4 t., b. l. 67–71), nėra kaltinamosios atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Teismo vertinimu, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajai paskyrus vieną švelniausių bausmių, numatytų atitinkamo straipsnio sankcijoje. Kaltinamajai neišreiškus sutikimo atlikti viešuosius darbus, ši bausmė negali būti skiriama (BK 46 straipsnio 1 dalis), todėl jai skirtina bauda. Už kiekvieną nusikalstamą veiką, skirtinos baudos dydis nustatytinas artimas bausmės minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

17. BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas kaltinamoji padarė esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos už kiekvieną nusikalstamą veiką, subendrintinos apėmimo būdu.

18. Nors prokuroras prašė skirti viešųjų teisių atėmimą (BK 68¹ straipsnis), ši baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina įvertinus, kad bausmės paskirtis ir pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos tikslai bus pasiekti netaikant šios baudžiamojo poveikio priemonės. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatyti ribojimai (nepriekaištingos reputacijos reikalavimas) yra pakankami, siekiant kaltinamajai laikinai užkirsti kelią dirbti valstybės tarnyboje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nuosprendis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-144-870/2020), be to, kaltinamoji nėra pripažinta kalta padariusi nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius).

Dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje

19. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Baudžiamojoje byloje VSAT pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 512,92 Eur žalos atlyginimo (4 t., b. l. 151–154). Ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2023 m. spalio 27 d. nutarimais VSAT pripažinta civiline ieškove (4 t., b. l. 155–157), R. G. leista kaip įgaliotam atstovui dalyvauti procese atstovaujant civilinę ieškovę (4 t., b. l. 158–160), tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmo 2024 m. sausio 3 d. nutartimi neleista R. G. dalyvauti kaip civilinės ieškovės VSAT įgaliotai atstovei, kadangi byloje nėra įgaliojimą bei aukštąjį teisinį išsilavinimą patvirtinančių duomenų (5 t., b. l. 19–21). Teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartimi E. P. leista dalyvauti procese kaip civilinės ieškovės atstovui (5 t., b. l. 43).

20. Įvertinus tai, kad dėl tyčinių kaltinamosios neteisėtų veiksmų buvo padaryta 1 512,92 Eur dydžio turtinė žala VSAT, nes kaltinamajai nurodžius tikrąjį atstumą, kurį ji nuvažiuodavo į tarnybos vietą ir iš jos, vietoj gautos 2 142,70 Eur dydžio kelionės išlaidų kompensacijos (1 t., b. l. 159–162, 163–166, 167–170, 171–174, 175–179), būtų gavusi tik 629,78 Eur dydžio kompensaciją (3 t., b. l. 175–185). Nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose, kaltinamoji privalo atlyginti savo teisėtais veiksmais padarytą 1 512,92 Eur žalą VSAT. Daroma išvada, kad civilinis ieškinys dėl 1 512,92 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, todėl vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi tenkintinas.

Dėl kitų klausimų

21. Ikiteisminio tyrimo metu D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 23–27) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

22. Baudžiamojoje byloje esantys diskai su įrašais, paliktini byloje iki baudžiamosios bylos saugojimo termino pabaigos.

23. Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamosios patirtos išlaidos už advokato pagalbą neatlygintinos (5 t., b. l. 112–121).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 106 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 303–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti D. G. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 60 MGL (3 000 Eur) baudą.

Pripažinti D. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 60 MGL (3 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtas už kiekvieną nusikalstamą veiką, subendrinti apėmimo būdu ir D. G. skirti galutinę bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) baudą.

Tenkinti civilinės ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti iš D. G. 1 512,92 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika eurų 92 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Baudžiamojoje byloje esančias (DVD) laikmenas paliktini byloje iki baudžiamosios bylos saugojimo termino pabaigos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, posėdyje nedalyvavusio kaltinamojo – nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.