Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.10.1.; 1.1.9.4.; 1.1.9.8.; 2.4.6.4.1

2020 m. kovo 31 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Jevgenijaus Michailovskio (Jevgenij Michailovskij) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį – 300 MGL (15 000 Eur) bauda;

2) pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (7 500 Eur) bauda;

3) pagal BK 225 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (10 000 Eur) bauda;

4) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (S. M. namo statybos projekto dokumentų suklastojimas) – 100 MGL (5 000 Eur) bauda;

5) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (P. K. namo statybos projekto dokumentų suklastojimas) – 100 MGL (5 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu paskirtos bausmės pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, bei BK 300 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 300 MGL (15 000 Eur) bauda.

Remiantis BK 63 straipsnio 4 dalimi prie subendrintos bausmės pridėta paskirtos bausmės dalis pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir T. B. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 400 MGL (20 000 Eur) bauda.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. birželio 1 d. ir nustatyta, kad mokėtinos baudos dydis yra 396 MGL (19 800 Eur).

Nustatyta, kad paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.

Nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį taip pat nuteista V. G. V. G. šio nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. T. B. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, t. y. dirbdamas (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – Skyrius) vedėju (vyriausiuoju architektu), veikdamas bendrininkų grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos bei suklastojo tikrus dokumentus, o dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo. T. B., būdamas valstybės tarnautoju, pagal

- Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 ir 8 punkto reikalavimus privalėdamas nesiekti naudos sau, deramai atlikti savo pareigas, būti nepriekaištingos reputacijos, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktus privalėdamas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, nepiktnaudžiauti tarnyba, 16 (1) straipsnio 1 dalį galėdamas gauti kitą, nei už einamas pareigas mokamas, atlyginimą tik atvejais, jei tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas;

- Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą privalėdamas nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, pagal 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus privalėdamas nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti;

- Skyriaus nuostatų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio15 d. įsakymu Nr. A1-293, 22.2 papunktį privalėdamas užtikrinti, kad Skyriuje būtų vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimai, pažeisdamas šiuos įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus, siekdamas turtinės naudos sau,

ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 20 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku susitarė su L. P., kad už piniginį atlygį, kurio dydis priklausys nuo projektuojamo statinio ploto, parengs jai gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektą. Vykdydamas pasiektą susitarimą, T. B. sutartą statybos projektą parengė, o projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekdamas nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodė iš anksto su kaltinamąja V. G. sutartą, tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šio projekto autorė ir projekto vadovė yra V. G., tokiais veiksmais dalį projekto dokumentų suklastodamas; už atliktą darbą T. B. iš L. P. 2017 m. gruodžio 20 d., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), gavo sutarto dydžio turtinę naudą – 1 000 Eur piniginį atlygį; tęsdamas nusikalstamą veiką, T. B., vykdydamas Skyriaus nuostatuose ir savo pareigybės aprašyme numatytas Skyriaus vedėjo (vyriausiojo architekto) funkcijas, panaudodamas turimus įgaliojimus priešingais valstybės tarnybai interesais, savo paties parengtam projektui 2017 m. gruodžio 28 d. pritarė ir pagal L. P. 2017 m. gruodžio 21 d. pateiktą prašymą Nr. SRA-36-171221-00047 2018 m. sausio 10 d. išdavė paties suprojektuotą statinį statyti leidžiantį statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini);

ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 28 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku susitarė su A. G., kad už piniginį atlygį, kurio dydis priklausys nuo projektuojamo statinio ploto, parengs jam gyvenamojo namo su pagalbiniu ūkio pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektą, vykdydamas pasiektą susitarimą, T. B. sutartą statybos projektą parengė, o projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekdamas nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodė iš anksto su V. G. sutartą, tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šio projekto autorė ir projekto vadovė yra V. G., tokiais veiksmais dalį projekto dokumentų suklastodamas; už atliktą darbą T. B. iš A. G. 2018 m. sausio 25 d., apie 10 val., savo darbo kabinete gavo sutarto dydžio turtinę naudą – 2 000 Eur piniginį atlygį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. B., vykdydamas Skyriaus nuostatuose ir savo pareigybės aprašyme numatytas Skyriaus vedėjo (vyriausiojo architekto) funkcijas, panaudodamas turimus įgaliojimus priešingais valstybės tarnybai interesais, savo paties parengtam projektui 2018 m. sausio 4 d. pritarė ir pagal A. G. 2017 m. gruodžio 28 d. pateiktą prašymą Nr. SRA-36-171228-00049 2018 m. sausio 12 d. išdavė paties suprojektuotą statinį statyti leidžiantį statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini);

2018 m. sausio 9 d., apie 11 val., savo darbo kabinete susitarė su L. S., kad už piniginį atlygį, kurio dydis priklausys nuo projektuojamo statinio ploto, parengs jam gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą. Vykdydamas pasiektą susitarimą, T. B. sutartą rekonstravimo projektą parengė, o projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekdamas nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodė iš anksto su V. G. sutartą, tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šio projekto autorė yra V. G., o projekto vadovas – R. M., tokiais veiksmais dalį projekto dokumentų suklastodamas, už atliktą darbą T. B. iš L. S. 2018 m. kovo 22 d., apie 10 val., savo darbo kabinete gavo turtinę naudą – 1 600 Eur piniginį atlygį; tęsdamas nusikalstamą veiką, T. B., vykdydamas Skyriaus nuostatuose ir savo pareigybės aprašyme numatytas Skyriaus vedėjo (vyriausiojo architekto) funkcijas, panaudodamas turimus įgaliojimus priešingais valstybės tarnybai interesais, savo paties parengtam projektui 2018 m. kovo 27 d. pritarė ir pagal L. S. 2018 m. kovo 26 d. pateiktą prašymą Nr. SRA-36-180326-00010 2018 m. balandžio 10 d. savo paties suprojektuotam statiniui išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) jį rekonstruoti;

ne vėliau kaip 2018 m. kovo 14 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku susitarė su A. Š., kad už 500 Eur parengs jam pirties ir garažo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos projekto A laidą; vykdydamas pasiektą susitarimą, sutartą statybos projektą parengė, o projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekdamas nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodė iš anksto su V. G. sutartą, tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šio projekto autorė ir projekto vadovė yra V. G., tokiais veiksmais dalį projekto dokumentų suklastodamas; už atliktą darbą T. B. iš A. Š. per du kartus – 2018 m. kovo 29 d., apie 15 val., ir 2018 metais tiksliau nenustatytu laiku savo darbo kabinete gavo turtinę naudą – 500 Eur piniginį atlygį, tęsdamas nusikalstamą veiką, T. B., vykdydamas Skyriaus nuostatuose ir savo pareigybės aprašyme numatytas Skyriaus vedėjo (vyriausiojo architekto) funkcijas, panaudodamas turimus įgaliojimus priešingais valstybės tarnybai interesais, savo paties parengtam projektui 2018 m. kovo 14 d. pritarė ir pagal A. Š. 2018 m. kovo 14 d. pateiktą prašymą Nr. SRA-36-180314-00006 2018 m. kovo 14 d. išdavė paties suprojektuotą statinį statyti leidžiantį statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini);

ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 16 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku susitarė su A. B., kad už piniginį atlygį, kurio dydis priklausys nuo projektuojamo statinio ploto, parengs jam gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą; vykdydamas pasiektą susitarimą, T. B. sutartą rekonstravimo projektą parengė, o projekto rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekdamas nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodė iš anksto su V. G. sutartą, tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šio projekto autorė yra V. G., o projekto vadovas – R. M., tokiais veiksmais dalį projekto dokumentų suklastodamas; už atliktą darbą T. B. iš A. B. 2018 m. balandžio 25 d., apie 10 val., savo darbo kabinete gavo turtinę naudą – 500 Eur piniginį atlygį, o 2018 m. gegužės 16 d., apie 9 val., savo darbo kabinete gavo 800 Eur piniginį atlygį; tęsdamas nusikalstamą veiką, T. B., vykdydamas Skyriaus nuostatuose ir savo pareigybės aprašyme numatytas Skyriaus vedėjo (vyriausiojo architekto) funkcijas, panaudodamas turimus įgaliojimus priešingais valstybės tarnybai interesais, savo paties parengtam projektui 2018 m. gegužės 22 d. pritarė ir pagal A. B. 2018 m. gegužės 16 d. pateiktą prašymą Nr. SRA-36-180516-00019 2018 m. gegužės 25 d. savo paties suprojektuotam statiniui išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti statinį.

Nurodytais tyčiniais veiksmais T. B., veikdamas bendrininkų grupe su V. G. ir siekdamas turtinės naudos sau, panaudojo turimus įgaliojimus priešingais valstybės tarnybai interesais, diskreditavo valstybės tarnautojo ir kartu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vardą, o sistemingai nusikalstamai veikdamas priešingais valstybės tarnybos interesais iškreipė valstybės tarnautojo funkcijų esmę, tuo padarydamas didelę neturtinę žalą valstybei ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei.

2. Taip pat, T. B. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus:

T. B., dirbdamas Skyriaus vedėju (vyriausiuoju architektu), 2018 m. vasario 6 d., apie 10.47 val., savo darbo kabinete, vykdydamas jam priskirtas Skyriaus vedėjo (vyriausiojo architekto) funkcijas, iš J. V. priėmė 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už pageidaujamą jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už jo, kaip (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo (vyriausiojo architekto), suteiktas konsultacijas dėl tvarto, pastatyto adresu (duomenys neskelbtini), projektinės dokumentacijos tinkamo parengimo ir greitesnio suderinimo siekiant šiuos objektus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

3. Taip pat, T. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir suklastotus dokumentus realizavo:

T. B. tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne anksčiau kaip 2018 m. sausio 8 d. ir ne vėliau kaip 2018 m. sausio 19 d., žinodamas, kad jis 2012 m. parengė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio autorystės rekvizituose ir lydimuosiuose raštuose, siekdamas nuslėpti autorystę ir Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, nurodė iš anksto su J. R. sutartą informaciją, kad šio projekto autorius yra J. R., pagal kurį (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija 2012 m. liepos 2 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, t. y. nerengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumento, pakeitė šio autentiško techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) turinį pagal faktinius statinio sprendinius, t. y. 2012 m. data parengė gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos techninį darbo projektą, nurodydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis, kad projektuotojas yra J. R.; taip pat projekte pakeitė neesminius statinio techninio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), sprendinius:

- statinio statybos vieta sklype keičiasi 0,10–0,20 m;

- 0,2 m padidinti gyvenamojo namo matmenys;

- 0,27 m sumažintas statinio aukštis nuo altitudės 0.00;

- pakeistas stogo elementas – stoglangio forma;

- numatytos naujos ar keičiamos durų / langų angų vietos.

Tokie veiksmai buvo atlikti siekiant VĮ Registrų centre įregistruoti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), baigtą statybą, o juos atlikdamas T. B. nurodytus dokumentus suklastojo. Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. B. 2018 m. sausio 19 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, savo darbo kabinete nurodytus suklastotus dokumentus perdavė projekto užsakovui S. M., tokiu būdu suklastotus dokumentus realizuodamas. Atlikdamas nurodytus veiksmus T. B. sudarė sąlygas užsakovui S. M. įteisinti baigtą gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybą, nerengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumento.

4. Taip pat, T. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus bei suklastotus dokumentus realizavo:

T. B., tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne anksčiau kaip 2017 m. ir ne vėliau kaip 2018 m. sausio 24 d., žinodamas, kad J. R. 2007 m. parengė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos techninį projektą, pagal kurį (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija 2007 m. vasario 15 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, t. y. nerengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumento, siekdamas nuslėpti Valstybės tarnybos įstatymo bei Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, pakeitė šio autentiško techninio projekto turinį pagal faktinius statinio sprendinius, t. y. 2007 m. data parengė Gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos techninį darbo projektą, nurodydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis, kad projektuotojas yra J. R.; taip pat projekte pakeitė neesminius statinio techninio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), sprendinius:

- 0,5 m padidintas statinio aukštis nuo altitudės 0.00;

- pastato matmenys nekeisti, bet keičiasi pastato bendrieji rodikliai – bendrasis plotas sumažėja 17 kv. m, statybinis tūris padidėja 468 kub. m;

- numatytos naujos ar keičiamos durų / langų angų vietos, pastato stoge numatyti stoglangiai;

- numatytos papildomos durys į rūsio patalpas iš lauko;

- pakeistos išorės apdailos medžiagos.

Tokie veiksmai buvo atlikti siekiant VĮ Registrų centre įregistruoti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), baigtą statybą, o juos atlikdamas T. B. nurodytus dokumentus suklastojo. Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. B. 2018 m. sausio 24 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, savo darbo kabinete nurodytus suklastotus dokumentus perdavė projekto užsakovui P. K., tokiu būdu suklastotus dokumentus realizuodamas. Atlikdamas nurodytus veiksmus T. B. sudarė sąlygas užsakovui P. K. įteisinti baigtą gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybą, nerengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumento.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras (toliau ir – prokuroras) apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendį pakeisti:

nuosprendžiu T. B. paskirtas bausmes už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos ir veikiant bendrininkų grupėje (BK 24 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 2 dalis, 228 straipsnio 2 dalis) ir dokumentų suklastojimą bendrininkų grupėje veikiant kaip vykdytojui (BK 24 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 2 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme (bauda) apimant paskirtą švelnesnę bausmę (baudą) ir paskirti už šias veikas subendrintą ‑ 300 MGL, t. y. 15 000 Eur dydžio baudą;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie šios bausmės iš dalies pridėti nuosprendžiu paskirtas bausmes už veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (S. M. namo statybos projekto dokumentų suklastojimas), 300 straipsnio 1 dalyje (P. K. namo statybos projekto dokumentų suklastojimas), bei paskirti galutinę subendrintą bausmę ‑ 520 MGL, t. y. 26 000 Eur dydžio baudą;

vadovaujantis BK 72 straipsniu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ‑ turto konfiskavimą ir iš T. B. konfiskuoti gautą vykdant nusikalstamas veikas turtinę naudą (nusikalstamos veikos rezultatą) atitinkančią pinigų sumą, t. y. 6 500 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus eurų);

vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 68² straipsniu taikyti T. B. baudžiamojo poveikio priemonę ir atimti teisę 3 (tris) metus dirbti darbą valstybės ar jai prilygintoje tarnyboje;

nepripažinti, kad yra T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte;

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

5.1. Apeliacinį skundą teikiančio prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 328 straipsnio 1 punktas) taip pat neteisingai paskyrė bausmę T. B. (BPK 328 straipsnio 2 punktas), kadangi nepagrįstai netaikė baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo T. B. nusikalstamų veikų rezultatui – iš nusikalstamos veikos gautam turtui (piniginėms lėšoms), nepagrįstai T. B. netaikė baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimo bei neteisingai subendrino bausmes, todėl neteisingai paskyrė galutinę bausmę. Dėl to, prokuroro nuomone, skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

5.2. Prokuroras apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, BK nuostatas, susijusias su konfiskuotino turto požymiais ir tvirtina, jog ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad T. B. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (projektinės dokumentacijos rengimą klastojant dokumentus, šios dokumentacijos atitikimo teisės aktams vertinimą vykdant einamas pareigas bei statybas ir rekonstrukcijas leidžiančių dokumentų išdavimą), padarė siekdamas savanaudiškų tikslų, t. y. siekdamas piniginio atlygio. Nustatyta, jog iš tokios veiklos jis gavo 6 400 Eur pajamų. Anot prokuroro tai reiškia, jog šie pinigai atitinka jo anksčiau aptartus, iš nusikalstamos veikos gauto turto ir, tuo pačiu – nusikalstamos veikos rezultato požymius, todėl turi būti konfiskuoti. Prokuroro nuomone, konfiskuoti turėtų būti ir 100 Eur, kuriuos 2018 m. vasario 6 d. T. B. gavo iš J. V.

5.3. Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį į BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą ir pažymi, kad ja siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą išvengtų turto konfiskavimo taikymo. Turto vertės konfiskavimas dažnai taikomas tada, kai kaltininkas nesulaikomas iš karto po nusikalstamos veikos padarymo ar nuskalstama veika, iš kurios gaunamas turtas, yra tęstinio pobūdžio ir vėliau proceso metu tokio turto natūra pas jį nerandama. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu T. B. gauta vykdant nusikalstamas veikas turtinė nauda – piniginės lėšos rastos ir paimtos nebuvo, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad bendrai gauta iš jo padarytų nusikalstamų veikų turtinė nauda sudarė 6 500 Eur (6 400 Eur + 100 Eur). Atsižvelgiant į tai ir sutinkamai su galiojančia teismine praktika, prokuroro nuomone, iš T. B. konfiskuotina nustatyta kaip gautą turtinę naudą atitinkanti pinigų suma, t. y. 6 500 Eur (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 102/2009, Nr. 1-1-765/2008, Nr. N-l-337-229/08).

5.4. Prokuroro nuomone, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas turėjo taikyti nuteistajam T. B. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimą. Prokuroras apeliaciniame skunde cituoja su šiuo klausimu susijusias BK nuostatas, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog T. B. padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, be to siekdamas turtinės naudos. Prokuroro nuomone, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad T. B. jam inkriminuotas veikas darė darbinės ar profesinės veiklos srityje, sistemingai, pakankamai ilgą laiko tarpą, pasinaudodamas ir prisidengdamas į nusikaltimų darymą įtrauktais asmenimis. Nusikaltimus jis darė pasinaudodamas turėtais tarnybiniais savivaldybės vyr. architekto įgaliojimais, kurie, tuo pačiu, jam buvo priemonė prisiimtiems neteisėtiems įsipareigojimams įgyvendinti (patikrinti rengtų projektų atitikimą teisės aktų reikalavimams, išduoti statybą ar rekonstrukciją leidžiančius dokumentus). Prokuroro teigimu, iš bylos duomenų matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. birželio 1 d. nutartimi T. B. buvo laikinai nušalintas nuo pareigų. Vėliau iš užimamų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. architekto pareigų pasitraukė savo noru ir bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės tarnyboje nebedirbo. Skundą pateikusio prokuroro vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia veikų, dėl kurių padarymo T. B. buvo pripažintas kaltu, padidintą pavojingumą valstybės tarnybai. Tai, prokuroro nuomone, sąlygoja ne tik padarytų nusikalstamų veikų motyvai bei joms atlikti taikyti būdai ir priemonės, bet ir kylančios abejonės dėl nusikalstamais veiksmais sukurtų statybos ir rekonstrukcijos projektų bei juos vykdyti leidžiančių dokumentų teisėtumo, galinčios padaryti didelę žalą šių dokumentų pagrindu nekilnojamuosius daiktus sukūrusių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Aplinkybė, kad T. B. dabartiniu metu nedirba valstybės ar jai prilygintoje tarnyboje nereiškia, kad pasinaudoti tokia galimybe jis to nesieks ateityje, todėl, prokuroro nuomone, būtina imtis priemonių tam laikinai užkirsti kelią. Remdamasis šiais argumentais, prokuroras prašo vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 68² straipsniu taikyti T. B. baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę tris metus dirbti darbą valstybės ar jai prilygintoje tarnyboje.

5.5. Skundą teikiančio prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai T. B. inkriminuotas dvi veikas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (S. M. ir P. K. namų statybos projektų dokumentų suklastojimas bei realizavimas), bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu apėmimo būdu, su bausmėmis, paskirtomis už veikas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, bei BK 300 straipsnio 1 dalį.

5.6. Prokuroro teigimu, vertinant, ar nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, reikia vadovautis ne tik nurodytu BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte formaliuoju kriterijumi (nusikaltimų priskyrimo skirtingoms negretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį). Sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina įvertinti ne tik kokiai nusikalstamų veikų rūšiai ar kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, ką nurodo BK straipsnio, nustatančio atsakomybę už tą veiką sankcija, bet ir konkrečių padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Prokuroras nurodo, kad pagal teismų praktiką, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Anot prokuroro, konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, labai skiriasi pagal pavojingumą, arba atvirkščiai – nors priskiriami skirtingoms kategorijoms, tačiau pagal pavojingumą gali nesiskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-570/2012, Nr. 2A-7-3-489/2019).

5.7. Dokumentų klastojimo veiksmai, kuriuos T. B. atliko S. M. ir P. K. naudai, prokuroro teigimu, skiriasi nuo dokumentų klastojimo veiksmų, atliktų 1-ąjame inkriminuotame piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi epizode tik tuo, kad T. B. ne kūrė naują projektinę dokumentaciją, o neleistinais būdais, t. y. klastodamas (ankstesnius projektinius pastatų parametrus keisdamas naujais, faktiniais), koregavo jau esamą projektinę dokumentaciją, siekdamas sudaryti užsakovams sąlygas įteisinti jau baigtų statyti gyvenamųjų namų statybą, nerengiant naujos laidos projektų sprendinių dokumentų. Apelianto teigimu svarbu yra tai, kad šiuos dokumentų klastojimo veiksmus T. B. atliko tuo pačiu laikotarpiu, kai jis piktnaudžiavo tarnyba, eidamas (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo (vyriausiojo architekto) pareigas; dokumentai, kuriuos jis klastojo, yra tapatūs dokumentams, kuriuose jis įrašė žinomai melagingus duomenis piktnaudžiaudamas tarnyba; be to, visais atvejais dokumentų klastojimo galutiniu tikslu buvo statybų įteisinimas. Skundą pateikusio prokuroro vertinimu, dokumentų klastojimo veiksmai, kaltinamojo T. B. atlikti S. M. ir P. K. naudai, tik formaliai (baudžiamajame įstatyme numatytomis sankcijomis) savo pavojingumu skiriasi nuo dokumentų klastojimo, atlikto piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, veiksmų. Tačiau faktine prasme, tokių veiksmų pavojingumas yra analogiškas: ir dokumentų klastojimo, ir piktnaudžiavimo atvejais T. B. veikė tyčia, dokumentai, kuriuose buvo atlikti klastojimo veiksmai, buvo tiesiogiai susiję su jo vykdytomis pareigomis ir piktnaudžiavimo klastojant dokumentus ir dokumentų klastojimo S. M. ir P. K. naudai nusikalstamomis veikomis buvo kėsinamasi į gretimus baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius ‑ valstybės tarnybą ir valdymo tvarką. Taigi, prokuroro nuomone, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai laikė T. B. klastojimo veiksmus, atliktus S. M. ir P. K. naudai, mažiau pavojingais už piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi klastojant dokumentus veiksmus, dėl to neteisingai sprendė bausmių bendrinimo klausimą, t. y. neteisingai vadovavosi bendrinimo taisykle, numatyta Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte. Šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti byloje dalinio bausmių sudėjimo būdą bendrinant bausmes, paskirtas už dokumentų klastojimo veiksmus, atliktus S. M. ir P. K. naudai ir dokumentų klastojimo veiksmus, atliktus piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi metu bei už kyšininkavimą.

5.8. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. T. B. pripažino, kad atliko inkriminuotus jam veiksmus manydamas, kad tokie veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, prokuroras pažymi, jog nuteistasis nepripažino kyšininkavęs – teigė, kad J. V. sumokėti pinigai buvo ne kyšis, o avansas už žadėtą parengti pastato projekto korekciją. Anot apelianto, šios teismo konstatuotos aplinkybės leidžia teigti, kad T. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pripažinus išdėstytus argumentus pagrįstais ir keičiant pirmosios instancijos teisme taikytą bausmių bendrinimo tvarką, galutinė bausmė (bauda) T. B. padidintina iki prokuroro baigiamojoje kalboje nurodytų 520 MGL, t. y. 26 000 Eur.

6. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo T. B. gynėjas prašė dėl prokuroro apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nuteistojo T. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės

7. Pirmosios instancijos teismas nuteistąjį T. B. pripažino kaltu dėl penkių nusikalstamų veikų padarymo ir subendrinęs paskirtas bausmes paskyrė nuteistajam T. B. 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudą. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas rėmėsi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis aplinkybėmis, tarp jų, ir nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis bei lengvinančiomis aplinkybėmis. Teismas, motyvuodamas bausmių skyrimą nurodė, kad nuteistasis T. B. neginčijo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, gailėjosi ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). T. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau, prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo T. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kadangi nuteistasis nepripažino kyšininkavęs ir teigia, jog J. V. sumokėti pinigai buvo ne kyšis, o avansas už žadėtą parengti pastato projekto korekciją.

8. Kasacinio teismo praktikoje kaltininko prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme laikomas kaltininko savanoriškas esminių jam inkriminuotų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pripažinimas. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017).

9. Nuteistasis T. B., duodamas parodymus dėl 100 Eur sumos iš J. V. paėmimo teigė, kad J. V. atvyko pas jį kaip pas fizinį asmenį, o ne kaip pas vyriausiąjį architektą, prašė konsultacijos ir projekto peržiūros. Nuteistasis parodė priėmęs dokumentus ir už papildomą darbą gavęs avansą. Nurodė nemanęs, kad tai kyšis (8 t., b. l. 27-29). Taigi, iš nuteistojo parodymų matyti, kad jis faktines BK 225 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos veikos padarymo aplinkybes pripažino pilnai – neneigė priėmęs 100 Eur atlygį. Nuteistasis nesutiko su teisiniu šios pinigų sumos paėmimo vertinimu nurodydamas, kad ši suma buvo avansas už papildomus darbus, bet ne kyšis. Nuteistasis neklaidino teismo, išsamiai papasakojo bylai reikšmingas aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo tikslus ir motyvus (siekė papildomai užsidirbti, kad galėtų išlaikyti šeimą), apibūdino susitarimo su nusikalstamų veikų padarymo bendrininke V. G. esmę, nurodė apgailestaujantis dėl padarytų nusikaltimų. Toks nuteistojo prisipažinimas neabejotinai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, todėl prokuroro prašymas nepripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, nepagrįstas. Prokuroro apeliaciniame skunde nepateikiama argumentų, kuriais būtų nesutinkama su nuteistojo prisipažinimu ir nuoširdžiu jo gailėjimusi padarius kitas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (piktnaudžiavimą tarnyba ir dokumentų klastojimą), todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančios, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės, nustatymo, nekeičiamas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

10. Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam T. B. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis). Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nuteistasis T. B. iš viso įgijo 6 500 Eur, tačiau nepagrįstai šios sumos nekonfiskavo iš nuteistojo.

11. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Baudžiamajame įstatyme turto konfiskavimas suprantamas kaip priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme.

12. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad nuteistasis T. B. piktnaudžiaudamas tarnyba klastojant dokumentus iš viso gavo 6 400 Eur piniginį atlygį bei iš J. V. už pageidaujamą jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus priėmė 100 Eur kyšį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad padarius nusikalstamas veikas gauta 6 500 Eur suma pas nuteistąjį T. B. nebuvo rasta, tačiau nei prokuroras, nei nuteistasis T. B. teismo išvadų dėl to, kad nuteistasis iš nusikalstamų veikų gavo 6 500 Eur turtinės naudos neginčija. Nuteistojo iš nusikalstamų veikų gautas piniginis atlygis buvo nustatytas remiantis nuteistojo T. B., liudytojų (A. G., L. P., J. V., L. S., A. Š., A. B. ir kt.) parodymais, Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotais duomenimis ir kitais byloje surinktais įrodymais. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistojo T. B. iš nusikalstamos veikos gauta bendra 6 500 Eur suma yra nusikalstamos veikos rezultatas, todėl privalomai iš jo konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys).

13. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašo taikyti nuteistajam T. B. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės ar jai prilygintoje tarnyboje atėmimą trims metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 68² straipsnis). BK 68² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla.

14. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 68¹, 68², 72, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų nurodytuose BK straipsniuose. Taigi įstatymo leidėjas neįpareigojo teismo būtinai skirti šias baudžiamojo poveikio priemones.

15. Teismas, BK 68² straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ‑ teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas yra atimti arba apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, susijusias su kaltininko profesija tuo atveju, kai būtent profesiniai įgūdžiai, darbo vieta, tiesiogiai lėmė sąlygas asmeniui nusikalsti. Ši priemonė padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos.

16. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, jog paskyrus šią priemonę nuteistajam būtų laikinai užkirstas kelias dirbti valstybės tarnyboje.

17. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė darbinės veiklos srityje, eidamas (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo (vyriausiojo architekto) pareigas, pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais. Vertinant poreikį nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę dėl teisės dirbti valstybės ar jai prilygintoje tarnyboje, atėmimo, reikšmingos individualios nuteistojo asmenybę ir dabartinę jo veiklą atspindinčios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bausmės paskirtis ir pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos tikslai bus pasiekti netaikant nuteistajam šios baudžiamojo poveikio priemonės. Teisėjų kolegija pažymi, kad vos tik pradėjus ikiteisminį tyrimą nuteistasis savo noru išėjo iš darbo, dirba pagal individualios veiklos pažymą, gailėjosi padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatyti ribojimai (nepriekaištingos reputacijos reikalavimas), teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pakankami, siekiant nuteistajam laikinai užkirsti kelią dirbti valstybės tarnyboje. Remiantis išdėstytų aplinkybių visuma darytina išvada, kad teisės dirbti darbą valstybės ar jai prilygintoje tarnyboje atėmimas nuteistajam šiuo atveju būtų perteklinis ir neproporcingas. Dėl išdėstytų priežasčių prokuroro prašymas taikyti nuteistajam BK 68² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę atmetamas.

Dėl bausmių bendrinimo

18. Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai T. B. inkriminuotas dvi nusikalstamas veikas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis už veikas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį. Prokuroro teigimu, teismas, taikydamas BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytą bausmių bendrinimo taisyklę neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką, pagal kurią vertinant ar padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina įvertinti ir konkrečių padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

19. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Vis dėlto, prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant, ar nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, reikia vadovautis ne tik nurodytu BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte formaliuoju kriterijumi (nusikaltimų priskyrimo skirtingoms negretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį), bet ir įvertinti konkrečių padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019).

21. Nuteistojo T. B. padarytas BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 300 straipsnio 1 dalyje (S. M. ir P. K. namų statybos projektų dokumentų klastojimas), remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi – nesunkių nusikaltimų kategorijai, taigi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą per vieną kategoriją.

22. Pažymėtina, kad BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupe, siekdamas turtinės naudos, jo padarytą veiką sudaro penki nusikalstamos veikos epizodai. Nusikalstami nuteistojo veiksmai truko ilgą laiką (2017 m. gruodžio 20 d. – 2018 m. gegužės 25 d.), bei nustatyta, kad dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų valstybė ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė patyrė didelę neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad savo veiksmais nuteistasis T. B. pažeidė ne poįstatyminių aktų, bet įstatymų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos suponuojamas prievoles valstybės tarnautojui, jis padarė nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Dokumentų klastojimas šiuo atveju padėjo nuteistajam T. B. nuslėpti piktnaudžiavimo tarnyba nusikaltimą bei pasiekti pagrindinį tikslą – iš nusikalstamos veikos įgyti papildomų pajamų. Tuo tarpu nuteistajam T. B. inkriminuoti du BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti nusikaltimai objektyviai pasireiškė tuo, kad nuteistasis klastojo anksčiau jau parengtus projektinius dokumentus ir perduodamas juos projektų užsakovams, realizavo suklastotus tikrus dokumentus. Lyginant su nuteistojo padarytu piktnaudžiavimu tarnyba klastojant dokumentus, S. M. ir P. K. namų statybos projektų atveju T. B. buvo nuteistas tik už tikrų dokumentų klastojimą ir jų realizavimą, padarė nusikaltimą valdymo tvarkai. Šiuo atveju, nuteistasis nepasinaudojo jam suteiktais įgaliojimais, kad būtų galima įregistruoti baigtas statybas, o tik sudarė tam sąlygas – jis papildė anksčiau parengtus projektus pagal faktinius statinių sprendinius, siekdamas nuslėpti autorystę nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad projektuotojas yra J. R. Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos veikos buvo padarytos tuo pačiu laikotarpiu kaip ir nuteistajam inkriminuotas piktnaudžiavimas tarnyba, pasireiškė panašiais veiksmais, visgi jų pavojingumas iš esmės skirtingas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai T. B. inkriminuotas dvi nusikalstamas veikas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis už veikas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį.

23. Prokuroras, remdamasis tuo, kad prašė nepripažinti nuteistojo T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tos aplinkybės, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei, kitaip bendrinti nuteistajam paskirtas bausmes, prašė teismo sugriežtinti nuteistajam T. B. skiriamą galutinę subendrintą bausmę iki 520 MGL (26 000 Eur). Kadangi pastarieji prokuroro prašymai atmetami, prašymas sugriežtinti nuteistajam T. B. skiriamą galutinę subendrintą bausmę iki 520 MGL dydžio baudos taip pat atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti iš T. B. 6500 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus eurų) valstybės nuosavybėn.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.