Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas, II-64-791/2022

Teismas: Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2022-10-14
Bylos Nr.: II-64-791/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00075-2022-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Teisėjas: Vilma Dapkevičienė (pirm.)
Pareiškėjas: G. G.
Pažeidėjas: G. G.
Institucija: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-64-791/2022Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00075-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.2; 21.10.3; 21.10.4 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. spalio 14 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.,sekretoriaujant E. B.,

dalyvaujant pareiškėjui G. G., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui A. Z., institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. P., teismo psichologei G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo specialisto A. P. 2022 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-459-2022panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto A. P. 2022 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_N-459-2022 (toliau – Nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad nuo 2021 m. gruodžio 15 d. 19.00 val. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 19.00 val. (duomenys neskelbtini) nevykdė Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis neporiniais metais laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro sūnus G. G., gimęs (duomenys neskelbtini), būna su motina G. K., vaikui visą laiką gyvenant su G. G., teismo nutartis buvo nevykdoma nuo jos paskelbimo dienos, nevykdė pareigos tinkamai panaudoti valdžią kaip vienas iš tėvų mažamečio vaiko atžvilgiu, tinkamai neatliko pareigos dorai auklėti nepilnametį sūnų, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su abiem tėvais, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium (G. K. nėra patvirtinta jokios kompetentingos institucijos Lietuvos Respublikoje, jog vaiko motinos bendravimas kenkia vaiko interesams). Vykstant su vaiko motina teisminiam ginčui, mažametis vaikas buvo įtrauktas į tėvų ginčą, nepilnametis, gyvendamas su tėvu, tapo jam lojalus ginčo su savo motina metu, vaikas nustojo bendrauti su motina, tai įrodo aplinkybė, kai 2021 m. gruodžio 21 d. vaikas G. G. atsisakė bendrauti su savo motina ir priimti iš jos dovanas, G. G. nevykdė tiesioginės pareigos auklėti vaiką, t. y. sistemingais nurodymais, pamokymais aiškinti motinos vietą ir svarbą žmogaus gyvenime. Tėvas vaiko neapsaugojo nuo jo vystymuisi žalingos socialinės aplinkos poveikio, t. y. tėvų konflikto, nebendradarbiavo, neieškojo sutarimo su vaiko motina dėl geriausių vaiko interesų. Tokiu savo neveikimu G. G. neužtikrino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, 3.156 straipsnyje, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnyje įtvirtintos principinės vaiko teisių apsaugos nuostatos dėl prioritetinės tėvų pareigos užtikrinti vaikų teises ir interesus.

Šalies argumentai

G. G., nesutikdamas su Nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad su tokiu Institucijos Nutarimu nesutinka, kadangi jis priimtas nesurinkus, nepatikrinus ir neįvertinus visų tyrimui reikšmingų duomenų. Institucija priimdama nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, bylą nagrinėjo neobjektyviai, o išvadą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo grindė tik prielaidomis. Skundą grindžia tokiais argumentais: nors Institucija skundžiamame nutarime nurodo, kad jis nevykdė Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis neporiniais metais laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio kalendorinės dienos vakaro sūnus G. G., gim. (duomenys neskelbtini), būna su motina G. K., vaikui visą laiką gyvenant su G. G., teismo nutartis buvo nevykdoma nuo jos paskelbimo dienos <...>, tačiau šie Institucijos teiginiai yra visiškai nesuprantami ir neatitinkantys tikrovės, kadangi jis vykdė ir vykdo visus 2021 m. kovo 31 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Byloje iš viso nėra surinkta jokių duomenų, patvirtinančių faktinę aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė kažkokių konkrečių nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimų. Kita vertus, tais atvejais, kai sprendimas (nutartis) nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Tačiau šiuo konkrečiu atveju niekas iš ginčo šalių nesikreipė į antstolius, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtų vykdoma privertinai, jeigu ji buvo nevykdoma. Visa tai rodo, kad ginčo šalis tenkino, kaip yra vykdomi teismo nustatyti reikalavimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėjo, kad CPK 152 straipsnis reglamentuoja laikinų apsaugos priemonių vykdymą. Šio straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad <...> Šiame skyriuje nurodytas nutartis antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka <...>. Susipažinus su visa bylos medžiaga akivaizdžiai matyti, kad antstoliai nėra priėmę jokių patvarkymų priverstinai vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o tai reiškia, kad Institucijos padaryta išvada, jog G. G. <...> nevykdė Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių <...> yra visiškai niekuo nepagrįsta Institucijos nuomonė. Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo, 2021 m. kovo 31 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė, kad <...> Tėvas ir motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis) <...>. Institucija administracinio nusižengimo byloje nėra surinkusi jokių neginčytinų duomenų (įrodymų), kurie patvirtintų faktinę aplinkybę, kad G. G. savo veiksmais kliudė nepilnamečio vaiko motinai bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiką auklėjant, įskaitant ir vaiko buvimą su motina jos gyvenamojoje vietoje. Nors Institucija skundžiamame nutarime nurodo, kad G. G. <...> nevykdė pareigos tinkamai panaudoti valdžią, kaip vienas iš tėvų mažamečio vaiko atžvilgiu, tinkamai neatliko pareigos dorai auklėti nepilnametį sūnų, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su abiem tėvais, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, (G. K. nėra patvirtinta jokios kompetentingos institucijos Lietuvos Respublikoje, jog vaiko motinos bendravimas kenkia vaiko interesams), tačiau ir šie Institucijos argumentai yra niekuo nepagrįsti, kadangi byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų Institucijos nurodytą faktinę aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo <...> neatliko pareigos dorai auklėti nepilnametį sūnų <...>, t. y. G. G. elgesys auklėjant savo nepilnametį sūnų prasilenkė su moralės principais (lietuvių kalboje tarptautinį žodį ,,moralė“ atitinka žodis ,,dorovė“). Institucija skundžiamame nutarime taip pat nurodė, kad <...> vaikas buvo įtrauktas į tėvų ginčą, nepilnametis gyvendamas su tėvu tapo jam lojalus ginčo su savo motina metu, vaikas nustojo bendrauti su motina <...>. Šiuo teiginiu Institucija administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltina tuo, kad nepilnametis vaikas nerodo noro bendrauti su savo motina būtent dėl G. G. veiksmų. Tokie institucijos teiginiai ir padarytos išvados yra tik Institucijos niekuo nepagrįsta nuomonė, kadangi byloje nėra jokių duomenų (įrodymų), kad G. G. yra įtakojęs savo sūnų nebendrauti su savo motina. Pažymėjo, kad pati Institucija iki šiol nėra atskleidusi (ištyrusi) visų priežasčių, kodėl vaikas nustojo bendrauti su motina ir nenori su ja gyventi, nors iki 2018 metų gegužės mėnesio vaikas gyveno būtent su savo motina. Nors Institucija skundžiamame nutarime nurodo, kad <...> G. G. nevykdė tiesioginės pareigos auklėti vaiką, t. y. sistemingai nurodydamas, pamokamais aiškinti motinos vietą ir svarbą žmogaus gyvenime <...>, tačiau šie Institucijos teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Byloje nėra jokių neginčytinų duomenų, patvirtinančių Institucijos nurodytą faktinę aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neaiškino savo nepilnamečiam sūnui apie <...> motinos vietą ir svarbą žmogaus gyvenime, kadangi G. G. savo nepilnamečiam sūnui nuolat aiškina, kad vaikas turi savo mamą ir privalo su ja bendrauti. ANK 73 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ANK 73 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje. Šioje byloje nėra surinkta jokių neginčytinų įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatliko pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, nesirūpino jo sveikata, neišlaikė jo, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, nesudarė palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Byloje taip pat nėra surinkta jokių duomenų, kurie neginčytinai įrodytų G. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusižengimą, t. y. nėra jokių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai galėjo nepanaudoti tėvų valdžios arba panaudojo ją priešingai vaiko interesams ir to norėjo. Institucija priėmė nutarimą be jokių objektyvių duomenų, t. y. nesurinkusi įrodymų, kuriais vadovaujantis neginčytinai būtų įrodyta, kad G. G. nepanaudojo tėvų valdžios arba panaudojo ją priešingai vaiko interesams ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje (bylos lapai (toliau – b. l.) 2-6).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. G. paaiškino, kad nepripažįsta padaręs nusižengimą, savo sūnų auklėja dorai, jį augina 4 metus, visą tą laiką skatino sūnų bendrauti su mama, visuomet vykdė visų specialistų nurodymus, vaiko mama atsisakydavo vykdyti specialistų ir psichologų nurodymus. Nesupranta, kodėl tyrimą inicijavo rajono Vaiko teisių skyrius, kuris turbūt nežino realios situacijos, kadangi jis visada bendravo su miesto Vaiko teisių skyriumi. Nesupranta, kuo jis apskritai yra kaltinamas. Šiandien yra pasirašyta taikos sutartis su mama, kurios mama nevykdė, net neatidarė durų, kai jis atvežė vaiką mamai. Dar anksčiau mama pati rašė žinutes, kad jis nevežtų vaiko į susitikimą su ja, tačiau vėliau pranešė Vaiko teisių skyriui, kad jis neatvežė vaiko. Žiemą vyko susitikimai su psichologais, jis pats iniciavo susitikimus su mama kavinėje, nesupranta, kodėl jis yra blogas tėvas. Sūnaus ir jo motinos ryšys visada buvo labai keblus, buvo taip, kad mama turėdavo atvykti, bet neatvykdavo į susitikimą, o jis visada skatino vaiką bendrauti su mama, inicijuodavo susitikimus, siūlė susitikimus pas psichologą, liepia vaikui kelti telefoną, kai skambina mama, liepia jam perskambinti mamai. Vaikas nuo 4 metukų visada sakydavo, kad jis nori būti su tėvu, nenori būti su mama, kad jam su ja negerai. Buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl vaiko skriaudimo, tačiau trūko įrodymų, motinai buvo skirta kardomoji priemonė, kad ji negali su vaiku bendrauti. Vaikui buvo 4 metai, kai motina jį išsivežė į užsienį, neleido jam su vaiku bendrauti, nes du mėnesius iš vaiko buvo paimtas telefonas. Kai vaikas buvo parvežtas į Lietuvą, jo vėl nematė 8 mėnesius, tada kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nuo 2017 metų vaikas gyveno pusę laiko pas jį, pusę – pas mamą. Vaikui būnant pas jį ir jam maudantis pamatė ant vaiko kūno mėlynes ir nudegimus, dėl ko kreipėsi į Vaiko teises, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vaikas pas jį pragyveno apie du metus, tačiau motina nuėjo pas antstolį dėl išlaikymo vaikui išieškojimo už tą laiką, kai jis vienas išlaikė vaiką. Antstolis nuo jo sąskaitos nuskaičiavo 7000 eurų prieš pat vaiko gimtadienį ir šio fakto vaikas nežino, nors vaiko gimtadienio dovanai jis turėjo skolintis pinigų. Tuomet kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Jis yra protingas, išsilavinęs žmogus, turi 4 sūnus ir visi gali patvirtinti, kad jis niekada nei vienam nėra nieko melavęs. Tai, kad vaikas turi susiformavęs neigiamą nuostatą mamos atžvilgiu, gali paaiškinti tuo, kad mamai vaikas buvo nereikalingas, jis pamatė, kad mamai svarbesni jos draugai ir vyrai, kurie jį užrakindavo vieną kambaryje, todėl jis susiformavo tokias nuostatas. Net ir specialistai nepriėjo vieningos nuomonės, kodėl vaikas nenori bendrauti su mama. Jokiais veiksmais jis neįtraukė vaiko į ginčą su mama, vaikui visada sako, kad su mama jis gali būti tiek, kiek nori. Sūnus sako, kad nenori būti su mama, tačiau jam aiškina, kad reikia, tada sūnus sako, kodėl jo niekas neklausia, ar jis to nori. Gali būti, kad 2021 m. gruodžio 21 d. vaikas atsisakė priimti dovanas iš mamos, nes jų bendravimas yra trapus. Vaiko mamai buvo rekomendacijos dovanas vaikui palikti po eglute, tačiau ji norėjo jas atiduoti asmeniškai. Neįtakojo vaiko, kad jis neimtų dovanų iš mamos, specialistai sako, kad yra vaiko pyktis ant mamos, jis atsiribojęs nuo mamos. Mama skundus rašė nepagrįstai, pvz., rašė, kad mėnesį laiko vaikas su ja nekalbėjo telefonu, nors per tą mėnesį buvo 24 pokalbiai telefonu. G. G. yra vienas iš pirmūnų, mokosi gerai, stengiasi, mokslai yra pirmoje vietoje. Mano, kad vaikas puikiai supranta situaciją, yra mąstantis, puikiai dėsto mintis, jis žino, kad vyksta ginčas, jį apklausus jam nebūtų jokios žalos. Vaiko motina gruodžio 15 d. neatvyko pasiimti vaiko, nemano, kad jis dėl to kaltas. Atsakydamas į savo įgalioto atstovo klausimus G. G. nurodė, kad Vaiko teisių specialistai nebuvo atvykę į namus, tiriant G. K. pareiškimus. Per Nutarime nurodytą laikotarpį buvo susitikimai, vaiką jis palydėdavo į susitikimus, tačiau juose nedalyvaudavo, nes motina to pageidavo. Pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nuo 1 iki 15 d. vaikas turi būti pas motiną, taip niekada nebuvo, motina to niekada ir neprašė. Mama į antstolį kreipėsi tik dėl išlaikymo išieškojimo, o ne dėl bendravimo su vaiku. Atsakydamas į Institucijos atstovo klausimus, G. G. nurodė, kad žino ir suprato 2021 m. kovo 31 d. sprendimą, kad pusę mėnesio vaikas būna su vienu tėvu, kitą pusę mėnesio – su kitu. Per šį laiką vaikas gyveno su juo. Jo tokia nutartis netenkino ir jei neskundė nutarties, tai tik dėl to, kad neturėjo materialinės galimybės, nes teismams ir ginčams yra išleidęs apie 15 000 eurų, o jis turi 4 vaikaus, kuriuos turi išlaikyti. Teikė ieškinį, kad vaiko gyvenama vieta būtų nustatyta su tėvu.

Šalies argumentai

Pareiškėjo G. G. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas A. Z. teismo posėdyje nurodė tokias pačias aplinkybes, kurios nurodytos ir pareiškėjo skunde. Baigiamųjų kalbų metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad Institucija nutarime nurodo, kad G. nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nevykdė Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimų ir tiesioginės pareigos auklėti vaiką. G. G. nesutinka su Institucijos nutarimu, mano, kad Institucija nutarimą priėmė nesurinkusi jo kaltės įrodymų. Nutartyje buvo nustatyta, kokia tvarka G. G. turėtų bendrauti su savo mama. G. G. nepažeidė nustatytų reikalavimų, kadangi tikrai netrukdė G. mamai atvykti bendrauti, matytis su vaiku, taip pat net skatino sūnų, kad jis nustatytu laiku galėtų pagyventi pas mamą. Tačiau institucija nutarime teigia priešingai, galima sakyti, kad institucijos motyvai yra neatitinkantys tikrovės. Jeigu nėra vykdomas teismo sprendimas, viena iš šalių turi teisę kreiptis į antstolį, kad būtų priverstinai įvykdytas teismo sprendimas, tačiau šiuo atveju nėra tokių duomenų, kad Institucija ar G. mama būtų kreipęsi į antstolį, kad jai padėtų įvykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Visa tai rodo, kad šalis tenkino tvarka, kuria sprendimas buvo vykdomas, abi šalis tenkino teismo nustatyti reikalavimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartyje aiškiai nurodė, kad tėvas ir motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kodėl vaiko motina nutarime nurodytu laiku nepasiėmė savo sūnaus, reikia klausti tik pačios vaiko motinos. Institucija šioje byloje nėra surinkusi jokių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų faktinę aplinkybę, kad G. G. savo veiksmais kliudė mamai bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiką auklėjant, įskaitant ir vaiko buvimą su motina jos gyvenamojoje vietoje. Žino, G. G. kaip tik skatina savo sūnų, kad jis kuo daugiau bendrautų su mama. Skundžiamame nutarime Institucija nurodė ,,G. G. nevykdė pareigos tinkamai panaudoti valdžią kaip vienas iš tėvų mažamečio vaiko atžvilgiu, tinkamai neatliko pareigos dorai auklėti nepilnametį sūnų“, tačiau nėra jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų. Institucija nurodo, kad vaikas buvo įtrauktas į tėvų ginčą, nepilnametis gyvendamas su tėvu tapo jam lojalus, ginčo su savo motina metu vaikas nustojo bendrauti su mama. Šiuo teiginiu institucija G. G. kaltina tuo, kad vaikas nerodo noro bendrauti su motina dėl G. G. veiksmų, tokie teiginiai ir išvados yra tik Institucijos nepagrįsta nuomonė, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad G. G. vaiką įtakotų nebendrauti su savo mama. G. G. teismo posėdyje patvirtino aiškinantis ir mokantis savo sūnų apie biologinės motinos vietą ir svarbą vaiko gyvenime, taip pat ir tai, kad vaikas privalo su mama bendrauti. Ne mama atvažiuoja vaiko pasiimti, bet G. G. kiekvieną kartą veža vaiką pas motiną. G. G. nepadarė jokio nusižengimo, o Institucija nesurinko jokių tai patvirtinančių duomenų. Prašo Institucijos Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti, nes G. G. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo G. G. skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundo netenkinti, Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo G. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, paskiriant nuobaudą - įspėjimą, palikti nepakeistą. Institucija atsiliepime į skundą nurodė, jog skunde pareiškėjas nurodė vykdantis visus Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus reikalavimus, byloje nėra surinkta jokių tai patvirtinančių duomenų. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)yra pasakyta (nutarties 2 punktas), kad neporiniais melais (nagrinėjamu atveju 2021 metai yra neporiniai) sūnus G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su tėčiu, kitą pusę - su motina tokia tvarka: laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus G. G. būna su tėčiu, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro - su motina. Taip pat teismas minėtoje nutartyje siekdamas apsaugoti vaiko interesus nurodė, kad, sūnų grąžinant į jo gyvenamąją vietą, tėvai, atsižvelgiant į teismo psichologų rekomendacijas, vengia akistatos kartu esant vaikui. Nutartis įsiteisėjusi. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas, tačiau G. G. šios nutarties nevykdė. Vaikas G. G. ir po 2021 m. gruodžio 15 d. gyveno pas tėvą G. G.. Teismo nutarties G. G. toje dalyje nevykdė. Tai įrodo vaiko motinos G. K. 2021 m. gruodžio 22 d. 12.43 val. išsiųstas elektroninis laiškas (iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)) adresatams: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), iš kurio turinio matyti, kad mažametis vaikas G. G. ir po 2021 m. gruodžio 15 d. toliau gyveno su tėvu G. G. jo gyvenamojoje vietoje. 2022 m. vasario 1 d. G. K. apklausos protokole administracinio nusižengimo byloje nurodė, kad teismo nutartis dėl G. G. gyvenamosios vietos su ja mėnesio 15 dienų nevykdoma, nes kai ji nuvyksta pas sūnų, jis jai sako, ko ji atvyko, rodo nenorą bendrauti su ja. Vaikui (duomenys neskelbtini) metų, tačiau susitikimų su ja metu klausia suaugusio žmogaus klausimais: kam jai tie teismai, vadina ją vagimi, sako, kad ji už jo, kaip vaiko, pinigus nusipirko sau automobilį, vadina melage. Ji vaikui sako, kad kas mėnesį į tėvo sąskaitą ji sūnaus išlaikymui perveda po 170 eurų, sūnus pasako, kad ji meluoja. Susitikimai su sūnumi prasidėjo 2021 m. rugpjūčio mėnesį. Jie vyksta Alytaus šeimos bendruomenės centre Alytuje, Jaunimo g. 3. Vyksta 5, 10 minučių ir sūnus demonstratyviai išeina. Jos teigimu, sūnus G. G. yra įtakojamas tėvo G. G.. Apie ją suformuota neigiama nuomonė, vaikas nuteiktas prieš motiną, dėl ko labai skaudžiai išgyvena. Vaiko motina patvirtino, kad nepilnametis vaikas visą laiką (visas mėnesių dienas) gyveno su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. 2022 m. kovo 24 d. apklausos protokole administracinio nusižengimo byloje G. G. nurodė, kad vaikas gyvena su juo. Vadinasi, teismo nutarties G. G. nevykdė, o savo pareiškime prieštarauja pats sau, nurodydamas, kad nėra jokių įrodymų dėl jo teismo nutarties nevykdymo. Teismas nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių siekė apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, kad jis turėtų galimybę, tėvams pradėjus gyventi atskirai, jausti abiejų tėvų globą, rūpestį ir meilę vienodai. Bendravimo su vaiku tvarka siekiama užtikrinti tiek vaiko interesus, tiek atskirai gyvenančių tėvų teisę matyti savo vaiką ir jį auklėti. Vaiko raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas vaikui jaučiant abiejų tėvų meilę bei palaikant glaudžius ryšius su abiem tėvais. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. N-575-305-12). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas vaiko pilnaverčiam vystymuisi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad suteikti tėvui ar motinai galimybę bendrauti su sūnumi yra to iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, pareiga. Nagrinėjamu atveju vaikas gyvena su tėvu. Institucija atsiliepime taip pat nurodė, jog mažametis vaikas elgesio taisyklių yra išmokomas. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) metų vaikas palaiko tėvą teisminiame ginče prieš motiną. Mažametis vaikas buvo įtrauktas į tėvų ginčą, nepilnametis gyvendamas su tėvu tapo jam lojalus ginčo su savo motina metu, vaikas nustojo bendrauti su motina, tai įrodo aplinkybė, kai 2021 m. gruodžio 21 d. G. G. atsisakė bendrauti su savo motina ir priimti išjos dovanas. Vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, tačiau ne viską lemianti. Tai reiškia, kad vaiko atsisakymas (nenoras) bendrauti su vienu iš tėvų yra galimas, tačiau toks atsisakymas ne visuomet užtikrina vaiko poreikius ir interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra akcentavęs tėvų kooperavimosi pareigą, nurodęs, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas - vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tokios iniciatyvos ir priemonių turėtų imtis abu tėvai. Tai reiškia, kad abu tėvai turi siekti bendrauti su vaiku, ir nei tėvas, nei motina negali drausti ar sudaryti kliūčių bendrauti vaikui su kitu iš tėvų. Nagrinėjamu atveju G. G. nevykdė tiesioginės pareigos auklėti vaiką (įrodo mažamečio vaiko elgesys susitikimų su motina metu), t. y. sistemingais nurodymais, pamokymais aiškinti motinos vietą ir svarbą žmogaus gyvenime. Tėvas vaiko neapsaugojo nuo jo vystymuisi žalingos socialinės aplinkos poveikio, t. y. tėvų konflikto, nebendradarbiavo, neieškojo sutarimo su vaiko motina dėl geriausių vaiko interesų, tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nepanaudojo tėvų valdžios arba panaudojo priešingai vaiko interesams. Ši teisės norma yra blanketinė ir siekiant asmens veiksmus kvalifikuoti pagal šį ANK straipsnį, yra reikalinga nurodyti konkrečią teisės normą, kurią pažeidžiant buvo padarytas administracinis nusižengimas. Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas CK 3.155 straipsnyje, t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas - visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju savo neveikimu G. G. neužtikrino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje, CK 3.155 straipsnyje, 3.156 straipsnyje, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnyje įtvirtintos principinės vaiko teisių apsaugos nuostatos dėl prioritetinės tėvų pareigos užtikrinti vaikų teises ir interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38straipsnio 6 dalyje yra pasakyta „...Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“. Nagrinėjamu atveju mažametis vaikas negerbia atskirai gyvenančios savo motinos, kartu su vaiku gyvenantis tėvas neatlieka pareigos auklėti savo vaiką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje yra pasakyta „valstybės dalyvės deda visas pastangas, kad būtų pripažintas bendros ir vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir vystymąsi principas. Tėvams arba, atitinkamais atvejais, teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai“. Nagrinėjamu atveju mažametis vaikas, gyvenantis su tėvu, buvo įtrauktas į tėvų ginčą, nepilnametis gyvendamas su tėvu tapo jam lojalus ginčo su savo motina metu, vaikas nustojo bendrauti su motina. Asmeniniai interesai (ginčas) tapo svarbesni už vaiko interesus bendrauti su savo biologine motina. Visos įstatyme išvardintos tėvų valdžios turinį nusakančios nuostatos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir sudaro vientisą derinį. Nesilaikant vienos iš tėvų valdžios nuostatų bus nevisiškai laikomasi ir kitos. Nagrinėjamu atveju mažametis vaikas nemokomas gerbti savo motinos, vargu ar galima tikėtis, kad bus sudarytos sąlygos visapusiškai ir darniai raidai ir panašiai. CK. 3.156 straipsnyje yra pasakyta: „tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų“. Nagrinėjamu atveju motinai nesudaromos lygios teisės ir pareigos savo vaiką auklėti, juo rūpintis. Nevykdoma ir teismo nutartis lygiomis dalimis gyventi pas abu tėvus, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnyje yra pasakyta: ,,Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama, aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą. Visus klausimus dėl vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi siekti spręsti bendru sutarimu. Vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė...“ Nagrinėjamu atveju mažamečio vaiko rodoma nepagarba savo motinai rodo, kad jis gyvendamas tėvo šeimoje nepakankamai ugdomas emociškai, dvasiškai, doroviškai vystytis. Dėl išvardintų įstatymų nuostatų pažeidimų ir buvo G. G. pritaikyta administracinė atsakomybė. Dėl pareiškėjo skunde nurodyto argumento, kad niekas iš ginčo šalių nesikreipė į antstolius dėl to, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtų vykdoma priverstinai, todėl ginčo šalis tenkino, kaip yra vykdomi teismo nustatyti reikalavimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pažymėjo, jog už teismo nutarčių nevykdymą Lietuvos Respublikoje yra numatyta ne tik civilinė, bet ir administracinė, ir baudžiamoji atsakomybė. Joks Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojantis teisės aktas nedraudžia asmeniui, kuris mano, kad jo (nepilnamečio vaiko) dėl teismo nutarties nevykdymo pažeidžiamos teisės prieš kreipdamasis į teismą išnaudoti ir ikiteisminį problemos sprendimo būdą. Nagrinėjamu atveju vaiko motina G. K. taip ir pasielgė. Kreipėsi į skyrių, kitas institucijas pranešdama, kad nevykdoma teismo nutartis ir tuo pažeidžiamos jos, kaip motinos, ir jos nepilnamečio vaiko teisės. Tai rodo, kad vaiko motinos netenkina, kaip yra vykdomi teismo nustatyti reikalavimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pareiškėjas paaiškina įstatymą, kuris Lietuvos Respublikoje reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą. Tai civilinės teisės normos. Skyriuje tyrimas buvo atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo kodekso normomis. Nagrinėjamu atveju tarp šalių vykstant tęstiniam tėvų ginčui dėl vaiko teisės bendrauti su skyriumi gyvenančia motina užtikrinimo, tyrimo metu buvo aiškinamasi ir vertinama abiejų tėvų, ar jų tarpusavio bendravimas atitinka geriausius vaiko interesus, ar užtikrinamas teismo nutartimi nustatytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pastovus ir tiesioginis vaiko ir skyrium gyvenančios motinos kontaktas, taip įgyvendinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Tinkamas bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai įgyvendinamas vaiko ir skyrium gyvenančios motinos kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Lietuvos Respublikoje tai gina įstatymas ir už pažeidimus yra numatyta ir administracinė atsakomybė. Skyrius yra viena iš valstybės institucijų, užtikrinančių vaiko teises Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo, nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė, kad tėvas ir motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). G. G. teigimu, administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta jokių neginčytinų duomenų (įrodymų), kurie patvirtintų faktinę aplinkybę, kad jis savo veiksmais kliudė nepilnamečio vaiko motinai bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiką auklėjant, įskaitant ir vaiko buvimą su motina jos gyvenamojoje vietoje. Neginčytinas G. G. kaltės įrodymas yra jo neveikimo pasekmės, t. y., mažamečio sūnaus nepagarbus, atvirai reiškiamas bendravimas su atskirai gyvenančia motina G. K., atvirai reiškiamas nenoras bendrauti su motina, mažametis vaikas susitikimų metu motinai vartojo teisminio tėvų ginčo sąvokas (skolinga tėvui pinigų ir pan.), nepilnametis tėvų ginče atvirai užėmęs tėvo poziciją, G. G. nevykdė ir teismo nutarties lygiomis dalimis nepilnamečiui gyventi pas abu tėvus, jeigu tėvas manė, kad tokia teismo nustatyta tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų, nesikreipė į teismą, kad tvarka būtų pakeista (neskundė teismo nutarties), vaiko tėvas suprato ir žinojo, kad mažametis sūnus atsisako bendrauti su motina, kad vaikas su savo motina elgiasi nepagarbiai, tačiau tokiai situacijai leido tęstis. Pareiškėjas nurodė, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų Skyriaus nurodytą faktinę aplinkybę, jog jis neatliko pareigos dorai auklėti nepilnametį sūnų, t. y. jo elgesys auklėjant savo nepilnametį sūnų prasilenkė su moralės principais. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra G. K. pranešimai, apklausos protokole nurodyti duomenys, prie apklausos pranešėjos pateikti dokumentai, liudytojų apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, specialistų aprašyti vaiko ir motinos susitikimai ir kiti dokumentai. Mažamečio vaiko atviras rodymas, net matant kitiems asmenims, nepagarbos savo motinai yra netoleruotinas, mūsų visuomenėje nepriimtinas elgesys. Vaikas gyvena su tėvu. Tėvas vaiko neauklėjo pagarbaus elgesio su motina taisyklių. Pažeidžiamos vaiko teisės, saugomos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7 straipsnyje, 12 straipsnio 1 dalyje, kad kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę turėti tėvą ir motiną, vaikas turi teisę gyventi su savo tėvais, vaikas turi teisę bendrauti su atskirai gyvenančia motina. Pareiškėjo teigimu, Skyrius jį kaltina tuo, kad nepilnametis vaikas nerodo noro bendrauti su savo motina būtent dėl jo veiksmų. Tokie Skyriaus teiginiai ir padarytos išvados yra tik Skyriaus niekuo nepagrįsta nuomonė, kadangi byloje nėra jokių duomenų (įrodymų), kad jis yra įtakojęs savo sūnų nebendrauti su savo motina. Pažymi, kad pats Skyrius iki šiol nėra atskleidęs (ištyręs) visų priežasčių, kodėl vaikas nustojo bendrauti su motina ir nenori su ja gyventi, nors iki 2018 metų gegužės mėnesio vaikas gyveno būtent su savo motina. Institucija atsiliepime pabrėžė dar kartą, kad mažametis vaikas, nesilaikant teismo nutarties, gyveno tik su tėvu. Nagrinėjamu atveju tik vienas tėvas turėjo didžiausią įtaką auklėjant vaiką ir auklėjimo spragos nenuginčijamai matomos vaiko nepagarbiame bendravime su atskirai gyvenančia motina. Pareiškėjo teigimu byloje nėra jokių neginčytinų duomenų, patvirtinančių Skyriaus nurodytą faktinę aplinkybę, kad jis neaiškino savo nepilnamečiam sūnui apie motinos vietą ir svarbą žmogaus gyvenime, kadangi jis savo nepilnamečiam sūnui nuolat aiškina, kad vaikas turi savo mamą ir privalo su ja bendrauti. Tai, kad pareiškėjas nepakankamai aiškino sūnui apie motinos vietą jo gyvenime, įrodo nesikeičianti situacija, vaiko aiškus nepagarbos rodymas savo motinai, nenoras su ja bendrauti, atsisakymas priimti švenčių proga dovanojamas dovanas. Mažamečio vaiko elgesys su motina atspindi tėvo auklėjimo spragas ir tai yra akivaizdūs įrodymai. Pažymėjo, kad Skyriui yra žinomas ANK 2 straipsnis ir juo, kaip ir kitais teisės aktais, vadovaujamasi atliekant tyrimus administracinių nusižengimų bylose. Pareiškėjas komentuoja ANK 5 straipsnį ir pabrėžia, kad nors vieno elemento nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą, tačiau nenurodo, kurio elemento nėra nagrinėjamu atveju. Visi pareiškėjo išvardinti administracinio nusižengimo sudėties elementai yra byloje įrodyti (liudytojų apklausomis, pranešėjos G. K. parodymais, specialistų aprašytuose vaiko ir motinos susitikimuose). Teisės pažeidimo sudėtį sudaro objektyvioji ir subjektyvioji pažeidimo pusės. Objektyvioji pažeidimo pusė: (neteisėti veiksmai) nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko tėvas G. G. nevykdė pareigos, saugomos įstatymu, imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai įgyvendinamas vaiko ir skyrium gyvenančios motinos kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas, motinai nesudarė lygios teisės ir pareigos auklėti ir rūpintis savo vaiku, nevykdė teismo nutarties lygiomis dalimis gyventi pas abu tėvus, tėvas nevykdė pareigos auklėti vaiką G. G. sistemingais nurodymais, pamokymais aiškinti motinos vietą ir svarbą žmogaus gyvenime, nebendradarbiavo, neieškojo sutarimo su vaiko motina dėl geriausių vaiko interesų; pažeidimo objektas (teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir pan.), nagrinėjamu atveju mažamečio vaiko G. G. teisėtas interesas, saugomas įstatymu, teisė į šeimos ryšius, pažeista vaiko teisė gyventi kartu, bendrauti su abiem tėvais, bendrauti su tėvais, nesvarbu, kad tėvai gyvena atskirai; fakultatyvūs požymiai (būdas, priemonės ir kt.): vaiko tėvas G. G. neapsaugojo nepilnamečio nuo žalingos socialinės aplinkos poveikio, t. y. tėvų konflikto, nebendradarbiavo, neieškojo sutarimo su vaiko motina dėl geriausių vaiko interesų (neveikimas). Subjektyvioji pažeidimo pusė: pažeidimo subjektas (asmuo, pažeidęs teisę) - nagrinėjamu atveju G. G. yra nepilnamečio vaiko G. G. tėvas; subjektyvioji pusė (kaltė, tikslas, motyvas). G. G. kaltę įrodo jo neveikimo pasekmės, t. y., mažamečio sūnaus nepagarbus, atvirai reiškiamas, bendravimas su atskirai gyvenančia motina G. K., atvirai reiškiamas nenoras bendrauti su motina, mažamečio vaiko susitikimų metu motinai vartojamos teisminio tėvų ginčo sąvokos (skolinga tėvui pinigų ir pan.), nepilnametis tėvų ginče atvirai užėmęs tėvo poziciją, G. G. nevykdė ir teismo nutarties lygiomis dalimis nepilnamečiam gyventi pas abu tėvus, jeigu tėvas manė, kad tokia teismo nustatyta tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų, nesikreipė į teismą, kad tvarka būtų pakeista (neskundė teismo nutarties), vaiko tėvas suprato ir žinojo, kad mažametis sūnus atsisako bendrauti su motina, kad vaikas su savo motina elgiasi nepagarbiai, tačiau tokiai situacijai leido tęstis. Vaikas yra išmokomas gerbti artimuosius, laikytis higienos, tvarkos, eiti į mokyklą, mokytis, kultūringai elgtis su kitais žmonėmis ir pan., jeigu vaikas to nemokomas, jam gali nepatikti ryte anksti keltis, praustis, eiti į mokyklą, klausyti reiklių tėvų ir pan. Nagrinėjamu atveju mažamečio vaiko elgesys rodo, kad jis gyvendamas su tėvu nebuvo mokomas gerbti atskirai gyvenančią savo motiną. Pareiškėjas skunde citavo įstatymus, nusakančius tėvų valdžios turinį, ir už pareigų nevykdymą gresiančią atsakomybę. Skyriui pareiškėjo nurodyti teisės aktai yra žinomi, jais vadovaujantis ir buvo G. G. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pasisakymus, pabrėžia, kad duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Pareiškėjo perrašytos teismų sprendimų citatos, tačiau jis nenurodo, kurį įrodymą laiko tik manytinu. Vaikas pas tėvą gyvena visas mėnesio dienas, o ne taip, kaip nustatyta teismo nutartimi, ar tai yra tik manytina? Tėvas turi ne tik teises, bet ir pareigas vaikui. Viena iš pareigų - auklėti vaiką, o už vaiko auklėjimo spragas tėvas yra atsakingas iki vaiko pilnametystės. Vaikui pradėjus gyventi su tėvu vaiko elgesys su atskirai gyvenančia motina pasikeitė. Vaikas atvirai demonstruoja nepagarbą savo motinai ir situacija nesikeičia. Tai vaiko auklėjimo spragos. Už vaiką iki pilnametystės atsakingi tėvai. Nagrinėjamu atveju vaikas gyveno su tėvu. G. G. yra atsakingas užvaiko elgesį. Mažametis vaikas nesupranta, kad jam taip elgiantis pažeidžiama jo teisė turėti, bendrauti su biologine motina. G. G. tai supranta ir tokiai situacijai leidžia tęstis toliau. Esantys byloje kaltės įrodymai yra akivaizdūs ir jie nepaneigti G. G. skundu. Pareiškėjo skunde kartojami teiginiai, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, nepagrįsti jokiais paaiškinimais, komentarais, t. y. skunde nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta priešinga teisei veika (b. l. 16-24).

Institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra susipažinęs su Institucijos atsiliepimu į skundą, kuriame detaliai išdėstyti visi argumentai. Paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 22 d. Institucija gavo G. K. pranešimą, kad 2021 m. gruodžio 21 d. sūnus atsisakė su ja bendrauti ir priimti iš jos dovanas. Psichologas R. R. konstatavo, kad vaikas G. G. išsako nepasitenkinimą susitikimais su motina, apibūdina ją neigiamai, vadina ją melage, nepasitiki ja, turi nuoskaudų dėl pinigų, išsako neigiamas emocijas, kelia klausimus, kodėl jis turi susitikinėti su motina. Nepilnametis kalbėdamas vartoja suaugusių terminus, retoriką, jis yra įtrauktas į tėvų nesutarimus, praranda vaikiško pasaulio supratimą. Šeima skyriuje žinoma nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d., daugybę kartų skyriuje buvo kalbėta su tėvais ir su vaiku, ir su psichologais, tačiau nėra jokio rezultato, šalys kaltina viena kitą, tėvas teigia, kad jis viską daro. Tėvas augina daug vaikų, tačiau nesuprantama, kodėl G. G. atsisako pripažinti savo motiną, atsisako su ja bendrauti, tai nėra pateisinama. Dėl to skyriaus vedėja inicijavo atlikti jam tyrimą, jis įvertino surinktus duomenis, apklausė tėvelius, artimuosius, susipažino su daugybe medžiagos ir priėjo išvados dėl G. G. kaltumo dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo. G. G. nesutinka su kaltinimu ir jo nesupranta, tačiau tai nepaneigia pažeidėjo kaltės. Mano, kad visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai yra nustatyti. Mažametis vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jis yra priklausomas nuo tėčio. Vaiko tėvas deda pastangas, jis teisingai kalba, tačiau, kodėl tuomet vaikas taip elgiasi ir ignoruoja savo motiną. Nusižengimas padarytas nuo 2021 m. gruodžio 15 d. 19 val. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 19 val., G. G. šiuo laiku nevykdė teismo nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, kad sūnus G. G. neporiniais metais laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 15 d. vakaro iki 2021 m. gruodžio 31 d. vakaro būna su motina G. K., tačiau vaikas visą šį laiką gyveno su tėvu. 2021 m. gruodžio 21 d. vaikas atsisakė bendrauti su motina, priimti iš jos dovanas. Neišgirdo nei vieno argumento iš vaiko tėvo, kodėl vaikas taip elgėsi. Mažametis vaikas yra priklausomas nuo tėvų, tėvas teigė, kad (duomenys neskelbtini) metų vaikas yra nusprendęs nebendrauti su motina. Tėvas nurodė, kad motina yra bloga, ji smurtavo, prieš ją buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Suaugę žmonės auklėja vaiką taip, kaip moka ir sugeba. Santykių tarp tėvų pablogėjimas nėra priežastis vaikui žinoti apie ginčus tarp tėvų, kad jie dalijasi turtą, yra skolingi kažką vienas kitam. Tai neužtikrina geriausių vaiko interesų. Nutartis nebuvo vykdoma, to nuginčyti negalima. Niekas nedraudžia nesikreipus į antstolį dėl priverstinio nutarties vykdymo, kreiptis į Institucijas dėl nutarties vykdymo ir tai įrodo, kad mama netoleruoja tokios situacijos. G. K. skundė G. G. veiksmus Vaiko teisių apsaugos skyriui ir aukštesnėms institucijoms, tai rodo, kad ji nepatenkinta tokia situacija, stengiasi bendrauti su vaiku. G. G. sūnui netrukdo bendrauti su sūnumi, tačiau vaiko elgesys sako ką kita, vaikas yra išmokomas tam tikro elgesio, išmokomas gerbti savo tėvus ir senelius. Įrodymai rodo, kad tėvo pastangų rezultato nebuvo. Išvadas grindžia ir vaiko išsakytomis mintimis psichologui susitikimo metu, vaikas, nors civilinėje byloje nedalyvauja, tačiau detaliai žino visus dalykus. Vaiko elgesys patvirtina pažeidėjo kaltę. Šiuo atveju nagrinėjame tėvo, o ne motinos veiksmus. Sūnus auklėjamas dorai, nėra pranešimų, kad jis pažeidinėtų viešą tvarką ar darytų kitus pažeidimus, tačiau jis aiškiai užėmęs tėvo poziciją ginče su motina ir ją gina kaip suaugęs žmogus, to negalima laikyti doru auklėjimu, kai vaikas kategoriškai pasisako apie savo mamą. Tėvas teigė, kad buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl mamos elgesio su vaiku, tačiau tyrimų galima pradėti daug ir įvairių, tačiau jie buvo nutraukti, tuo labiau, kad kita pusė papasakotų viską priešingai. Ne viską G. G. padarė, kad vaikas išliktų bent jau mandagus su mama, bent jau grubiai su ja nekalbėtų. Skyriaus vedėjos teisė pavesti atlikti tyrimą miesto ar rajono vaiko teisėms, dėl to jis nepasisakys, kodėl rajono vaiko teisių skyriui buvo pavesta atlikti nusižengimo tyrimą. Ginčas dėl vaiko tęsiasi nuo 2018 metų, vaikas, nors ir auga, tačiau jo supratimas ir situacija nesikeičia. Išklausėme tik vieną ginčo pusę, todėl teigti, ar kita pusė laikosi naujai sudaryto susitarimo, negalima. Atsakydamas į teisėjos klausimus Institucijos atstovas nurodė, kad G. K. buvo nurodytas konkretus pažeidimo laikas, todėl pažeidimo laiką nurodė būtent tą laikotarpį, kai vaikas turėjo gyventi su motina. Teismo nutarties G. G. nevykdė nuo jos priėmimo dienos. Neginčijamai įrodyta, kad G. G. būtent tuo laikotarpiu, kai turėjo gyventi su motina, gyveno pas tėvą. Daug kartų kalbėjo su vaiku dėl jo nuostatų motinos atžvilgiu, vaikas susigraudindavo, sakydavo suprantantis, kad G. K. yra jo mama, jis sakydavo nenorintis kalbėti, nes mama melagė, kad ji yra skolinga tėvui pinigų, klausdavo mamos, ko ji čia atėjo. Nėra įrodymų, kad vaikas taip kalba pykčio ant mamos pasėkoje. Vaikas niekada nesakė, kad mama blogai elgėsi su juo, jis kalbėdavo civilinės bylos žodžiais. Neapsaugojus vaiko nuo tėvų ginčų, vaikui paliekama spręsti, kuris tėvas kaltas. Vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų, jo suvokimas yra teigiamas arba neigiamas. Per visą tą laiką vaikas su motina negyveno ir nėra svarbu, kokiu būdu motina ateis pasiimti vaiko, svarbu tai, kad vaikas visiškai ignoruoja savo motiną. Atsakydamas į pareiškėjo įgalioto atstovo klausimus, Institucijos atstovas nurodė, kad G. G. kaltę dėl nesilaikymo laikinųjų apsaugos priemonių nustatytos tvarkos įrodo pranešėjos G. K. pranešimas, jos paaiškinimas, atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, artimųjų paaiškinimai, vaiko situacijos vertinimai, atlikti specialistų. Šie įrodymai yra nepaneigti. Kad būtų vykdoma nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, G. G. turėjo vaiką mokyti, auklėti, aiškinti. Jei jo nutartis netenkina, jis turėjo teisę kreiptis į teismą ar instituciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, bet jis to nepadarė. Jei motina kreipėsi į instituciją, į Seimo kontrolierių, mano, kad tai įrodo, kad ji norėjo bendrauti su sūnumi. Ji netgi išsakė turinti suicidinių minčių dėl to, kad jos sūnus nenori su ja bendrauti. Motina kreipėsi į įvairias Institucijas pagalbos dėl šios problemos sprendimo, ji dėl to išgyveno, nes negali bendrauti su vaiku, jo auklėti, ją sūnus atstūmė. Mes konstatavome, kad buvo nustatytos bendravimo su vaiku taisyklės ir jų buvo nesilaikyta. Baigiamųjų kalbų metu Institucijos atstovas nurodė tokias pačias aplinkybes, papildomai pabrėžė, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nuo jos priėmimo buvo nevykdoma. Šios dienos vaiko apklausa nepaneigė to fakto, kad vaikas yra lojalus tik savo tėvui, vaikas sklandžiai pasakojo tiek, kiek jis buvo pasiruošęs, o į užduotus klausimus jis ilgai galvojo, kaip tinkamai atsakyti. Kadangi vaikas gyvena pas tėvą, tėvas turi prisiimti ir didesnę atsakomybę auklėjant vaiką. Vaikas nustojo bendrauti su motina, tačiau vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė nustatant bendravimo tvarkos klausimus, bet ne viską lemianti. Tai ne visuomet užtikrina vaiko poreikius ir interesus, nes (duomenys neskelbtini) metų vaikas negali suvokti suaugusių žmonių ginčo esmės ir jo padarinių jam pačiam. Vaikui buvo sunku, nes jis apklausos metu turėjo įvertinti savo tėvus, jis atsisakė nuo bendravimo su vienu iš tėvų. Taip yra pažeidžiama vaiko teisė pažinti vieną iš savo biologinių tėvų. Pagrindinis įrodymas yra paties vaiko elgesys ir jis išlieka nepakitęs. Prašo G. G. skundą atmesti, o Nutarimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Teisme dalyvaujant teismo psichologei G. M. liudytoju apklaustas G. K. ir G. G. sūnus G. G., gimęs (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų, mamą paskutinį kartą matė prieš mėnesį, nes dabar ji nerašo ir neskambina. Su mama buvo kavinėse, viskas buvo gerai, bet paskui mama neidavo į kavinę ir kokį mėnesį nebuvo susitikimų. Maždaug prieš mėnesį buvo susitikęs su mama, ji nori, kad jis eitų pas ją į namus, bet jis nėra užtikrintas, ar ten jam bus saugu. Mama dažniausiai neateidavo į susitikimus, kokius 5-6kartus ji nebuvo atėjusi. Mama nesistengia organizuoti susitikimų. Jis nenori eiti pas ją į namus, nes anksčiau ji turėdavo daug draugų, kurie pas ją vaikščiodavo į namus, ir jam nepatikdavo, kai jie gerdavo, o jį mama užrakindavo vonioje ar kambaryje, tai buvo prieš kokius 5-6 metus. Nelabai nori bendrauti su mama, nes ji nesikeičia, ji turi nemeluoti, ji pravardžiuojasi, vadina jį melagiu, sako, kad jis ne kaip kiti vaikai. Ji meluoja, kad nežinojo apie susitikimą, netiesą apie jį pasakė, kad jos vaikas pavadino ją vagiu, nors jis nebuvo taip sakęs. Jo tėtis stengiasi, kad jis bendrautų su mama ir sutartų, jis veža jį į susitikimus, nors jis nenori ten važiuoti, kadangi nėra prasmės važiuoti, nes arba jos nebūna, arba ji nieko gero nepasako. Tėtis nori, kad jis bendrautų su mama, tėtis tikrina jo skambučius, ar jis atsiliepia mamai. Tėtė neturi jokio pykčio ant mamos. Negirdi, kad jie bartųsi, dažnai mama pradeda meluoti, o kai mama meluoja, nėra pats geriausias jausmas. Mama labai pyksta ant tėčio, meluoja apie tėtį, pavyzdžiui, meluoja, kad tėtė jį priverčia kažką sakyti. Tėtis jam nesako, kad sakytų kitaip negu yra. Tėtis nepyksta dėl to, kad jis nebendrauja su mama. Žino, kad vyksta teismo procesai, būna, tėtė pasako, kad buvo teisme, bet jis nepasakoja, kas vyksta teisme. Mamos dovanos yra seni rūbai, kurių jis nenori, jis turi, ko jam reikia. Mama visada susinervinusi jį tempdavo už rankos arba užrakindavo kambaryje. Nieko su tėčiu apie mamą nesikalba. Jo šeima yra broliai, tėtė ir mama G. - tėtės draugė. Mano, kad ir tikroji mama svarbus šeimos narys, kalbėjo su tėčiu apie tai, kad mama - svarbus žmogus. Šiuo metu mama jam nėra artima, jeigu ji kažką darytų, stengtųsi, tai gal norėtų, kad mama jam būtų svarbi, bet ji nei atsiprašo, nei kažką daro. Nesutiktų su mama susitikti, jeigu ji siūlytų. Jei mama pasikeistų, tada sutiktų bendrauti, mama galėjo keistis anksčiau.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Pareiškėjo G. G. skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos Institucijos padarytos išvados dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, atsižvelgiant į skundžiamo Institucijos nutarimo motyvus, spręstina, kad Institucija netinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, taip vertindama įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę bei pažeidė ANK 569 straipsnio reikalavimus, kas esmingai įtakojo Institucijos išvadas dėl G. G. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai buvo įvertinti fragmentiškai, išskirtinį dėmesį suteikiant – vaiko motinos G. K. įvairioms institucijoms nurodytoms aplinkybėms apie tai, jog jos sūnui G. G. įtaką dėl bendravimo su ja daro vaiko tėvas G. G.. Jos teigimu, sūnus G. G. yra įtakojamas tėvo G. G.. Apie ją suformuota neigiama nuomonė, vaikas nuteiktas prieš motiną, dėl ko labai skaudžiai išgyvena, nepilnametis vaikas visą laiką gyvena su tėvu jo gyvenamojoje vietoje.

Nagrinėjamu atveju G. G. skundžiamu Institucijos Nutarimu buvo nubaustas už tai, kad nuo 2021 m. gruodžio 15 d. 19.00 val. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 19.00 val. (duomenys neskelbtini) nevykdė Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y., kad neporiniais metais laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro sūnus G. G., gimęs (duomenys neskelbtini), būna su motina G. K., vaikui visą laiką gyvenant su G. G., teismo nutartis buvo nevykdoma nuo jos paskelbimo dienos, nevykdė pareigos tinkamai panaudoti valdžią kaip vienas iš tėvų mažamečio vaiko atžvilgiu, tinkamai neatliko pareigos dorai auklėti nepilnametį sūnų, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su abiem tėvais, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium; vykstant su vaiko motina teisminiam ginčui, mažametis vaikas buvo įtrauktas į tėvų ginčą, nepilnametis, gyvendamas su tėvu, tapo jam lojalus ginčo su savo motina metu, vaikas nustojo bendrauti su motina, tai įrodo aplinkybė, kai 2021 m. gruodžio 21 d. vaikas G. G. atsisakė bendrauti su savo motina ir priimti iš jos dovanas, G. G. nevykdė tiesioginės pareigos auklėti vaiką, t. y. sistemingais nurodymais, pamokymais aiškinti motinos vietą ir svarbą žmogaus gyvenime; tėvas vaiko neapsaugojo nuo jo vystymuisi žalingos socialinės aplinkos poveikio, t. y. tėvų konflikto, nebendradarbiavo, neieškojo sutarimo su vaiko motina dėl geriausių vaiko interesų; tokiu savo neveikimu G. G. neužtikrino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje, CK 3.155 straipsnyje, 3.156 straipsnyje, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnyje įtvirtintos principinės vaiko teisių apsaugos nuostatos dėl prioritetinės tėvų pareigos užtikrinti vaikų teises ir interesus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. G. nesutiko su tokiu jo veiksmų teisiniu vertinimu, ginčijo Institucijos nutarimą, teigdamas, kad jo sūnaus ryšys su mama visada buvo labai keblus, jis visada skatino vaiką bendrauti su mama, inicijuodavo susitikimus, siūlė susitikimus pas psichologą, liepė vaikui kelti telefoną, kai skambina mama, liepė jam perskambinti mamai, tačiau vaikas nuo 4 metukų visada sakydavo, kad jis nori būti su tėvu, nenori būti su mama, kad jam su ja negerai. Tai, kad vaikas turi susiformavęs neigiamą nuostatą mamos atžvilgiu, gali paaiškinti tuo, kad mamai vaikas buvo nereikalingas, jis pamatė, kad mamai svarbesni jos draugai ir vyrai, kurie jį užrakindavo vieną kambaryje. Net ir specialistai nepriėjo vieningos nuomonės, kodėl vaikas nenori bendrauti su mama, be to ne kartą pati mama neatėjo susitikti su sūnumi. Jokiais veiksmais jis neįtraukė vaiko į ginčą su mama. Vaikui visada sako, kad su mama jis gali būti tiek, kiek nori, tačiau sūnus pats nenori būti su mama, jis jam aiškina, kad reikia. Gali būti, kad 2021 m. gruodžio 21 d. vaikas atsisakė priimti dovanas iš mamos, nes jų bendravimas yra trapus, be to vaiko mamai buvo rekomendacijos dovanas vaikui palikti po eglute, tačiau ji norėjo jas atiduoti asmeniškai, neįtakojo vaiko, kad jis neimtų dovanų iš mamos. G. G. yra vienas iš pirmūnų, mokosi gerai, stengiasi, mokslai jiems yra pirmoje vietoje.

ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Įvertinus ANK 73 straipsnio 1 dalies dispoziciją matyti, kad objektyvusis šio nusižengimo požymis yra tėvų netinkamas valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas. Siekiant patraukti asmenį pagal šį straipsnį, taip pat turi būti nustatyta, kad toks tėvų valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas yra priešingas vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys yra įtvirtintas CK 3.155 straipsnyje, o privalomas tėvų valdžios vykdymas – CK 3.159 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja; už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai; tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams; už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis).

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-454/2014, 3K-3-412-916/2020). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui patvirtinus tėvo su vaiku bendravimo tvarką, tėvai privalo tokią bendravimo tvarką vykdyti; tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. K. ir G. G. yra vaiko G. G., gimusio (duomenys neskelbtini) vasario 17 d., tėvai, jie gyvena skyrium (administracinio nusižengimo (toliau – AN) bylos lapas (toliau – b. l.) 6). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 20 d., G. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina G. K. pagal jos gyvenamąją vietą (AN b. l. 154-167), tačiau G. G. nuo 2018 m. gegužės mėnesio gyvena su tėvu. G. G. tėvai nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Alytaus apylinkės teisme nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nagrinėjama civilinė byla pagal G. G. ieškinį G. K. dėl sūnaus G. gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo (grąžintos po apeliacijos panaikinus teismo sprendimą, civilinės bylos Nr. e2-671-292/2022). Šioje byloje (Nr. (duomenys neskelbtini)) Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir nustatyta G. G. laikina gyvenamoji vieta su tėvu G. G. (skundo b. l. 7-10). Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi tenkintas G. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta vaiko ir motinos laikina bendravimo tvarka, vadovaujantis kuria poriniais metais vaikas G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio (nuo 1 iki 15 dienos) būna su motina, kitą pusę - su tėčiu. Siekiant apsaugoti vaiko interesus, sūnų gražinant į jo gyvenamą vietą, tėvai, atsižvelgiant į teismo psichologų rekomendacijas, vengia akistatos kartu esant vaikui. Tiek tėtis, tiek mama nereikalauja vienas kito išeiti į lauką pasiimti vaiko. Neporiniais metas vaikas pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su tėčiu, kitą pusę - su motina (AN b. l. 7-10).VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro (įstaiga vykdanti atvejo vadybos procesą) psichologo R. R. teigimu, vaikas G. G. išsako nepasitenkinimą susitikimais su motina, apibūdina ją neigiamai, vadina ją melage, nepasitiki ja, turi nuoskaudų dėl pinigų, išsako neigiamas emocijas susitikimų su mama metu, kelia klausimą, kodėl jis turi susitikinėti su motina. Psichologas nurodo, kad nepilnametis kalbėdamas šiomis temomis vartoja suaugusiųjų terminus, retoriką, yra įtraukiamas į tėvų nesutarimus prarasdamas savo vaikišką pasaulio supratimą. Tokia situacija vaikui kelia negatyvius jausmus, emocijas, stresą (AN b. l. 11). Pareiškėja G. K. 2021 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į vaiko teisių apsaugos instituciją su pranešimu, kad 2021 m. gruodžio 21 d. ji nuvyko susitikti su atskirai gyvenančiu nepilnamečiu sūnumi G. G.. Pranešėjos sūnus gyvena su tėvu G. G. (duomenys neskelbtini) . Nepilnamečiam sūnui išėjus iš gyvenamosios vietos, pasakė, jog džiaugiasi jį matydama, norėjo perduoti vaikui dovanas, tačiau vaikas net nebendravęs apsisuko ir grįžo į tėvo sugyventinės namus. Paskambino G. G. ir paklausė, ar jis galėtų vaikui perduoti dovanas, šis atsakė ,,jei vaikas norės“. Nurodė, kad G. G. pozicija dėl vaiko bendravimo su motina nesikeičia nuo 2018 m., išlieka kaltinanti pozicija jos atžvilgiu, vaikas savarankiškas priimti sprendimus dėl bendravimo su motina, nepaisant psichologės rekomendacijų (administracinio nusižengimo (AN b. l. 26). Pareiškėja G. K. 2022 m. sausio 11 d. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos instituciją el. paštu, informuodama, kad 2022 m. sausio 10 d. žinute informavo G. dėl jo nebendradarbiavimo su ja, sprendžiant vaiko bendravimo klausimus, yra priversta kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nurodė, jog situacija dėl jos ir vaiko bendravimo nesikeičia, tėvas atsisako paimti dovanas vaikui iš jos, vaikas darosi vis piktesnis jos atžvilgiu (AN b. l. 24).Pareiškėja G. K. 2022 m. sausio 24 d. kreipėsi į vaiko teisių apsaugos instituciją el. paštu, informuodama, kad teko bendrauti su sūnumi G. G., kuris pokalbio metu teigė, kad ji neva atsisako su juo susitikimų kavinėje. G. G. 2021 m. sausio 7 d. žinute teigė, kad ji turi pati vaiką prisikalbinti, kad vaikas eitų su ja į kavinę. G. G. meluoja vaikui, neva ji atsisako su juo susitikimų. Taip pat žinute 2022 m. sausio 22 d. G. ją informavo, kad į susitikimą su sūnumi Šeimos bendruomenės centre neatvyks, nenurodant neatvykimo priežasčių, nors žinutėse ji teiravosi, tačiau jai nebuvo atsakyta. Pažymėjo, kad teisme nagrinėjami ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra esminiai klausimai vaiko gerovei, jos ir sūnaus stabilus, reguliarus bendravimas nevyksta, nes G. G. nevykdo teismo sprendimo (perkeldamas vaikui priimti sprendimus), G. nėra motyvuotas, kad vyktų jos sklandus bendravimas su sūnumi dalyvaujant psichologei Alytaus šeimos bendruomenės centre. Per 2021-2020 m. sudėjus visų susitikimų trukmę, apie 2 valandas vyko jos bendravimas su sūnumi. Tokiam jos bendravimui su sūnumi didelę įtaką turi specialistų tarpininkavimas, tikros problemos neidentifikavimas, G. G. nėra motyvuotas keisti savo elgesį vaiko atžvilgiu, kai girdi rekomendacijas dėl jos ir vaiko bendravimo apribojimo. Prašo specialistų užkirsti eigą vaiko teisių pažeidimams bei imti spręsti dėl G. G. motyvavimo vykdyti 2021 m. kovo 31 d. nutartį (AN b. l. 19).

Pagal minėtus pranešimus Skyriuje atliktas tyrimas vadovaujantis ANK normomis dėl galimai padaryto nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

Byloje esantis 2021 m. vasario 11– kovo 10 d. teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-26/2021 patvirtina, kad ekspertizę civilinėje byloje Nr. e2-5692-558/2019 atlikusi teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė D. P. konstatavo, jog tėvai G. G. ir G. K. neatriboja savo sūnaus nuo konfliktų ir teisminių ginčų, taip pat, kad G. G. gali išreikšti nuomonę apie tai, su kuo norėtų gyventi (nori gyventi su tėvu), bet jis negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo su mama tvarkos; ekspertė rekomendavo toliau palaikyti ir stiprinti reguliarų bei stabilų G. G. bendravimą su mama (AN b. l. 75-87).

Iš (duomenys neskelbtini) išduotos G. G. charakteristikos matyti, kad jis yra charakterizuojamas tik teigiamai, taip pat nurodyta, kad G. tėvas dalyvauja tėvų susirinkimuose, visapusiškai rūpinasi vaiku, kartais G. pasiekimais domisi ir mama G. K. (AN b. l. 92).

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) patarėjos Alytaus mieste Ž. A. pranešimo Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nustatyta, kad Skyrius apie G. G., turinčio nepilnametį vaiką G. G., šeimą (vaiko motina G. K. gyvena skyriumi) yra žinoma dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių. G. K. ir G. G. atvejo vadybos procesas buvo inicijuotas nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d., teikiamos socialinės paslaugos. Šeima skyriumi pradėjo gyventi 2015 metais. Nuo 2018 m. gegužės 15 d. nepilnametis vaikas G. G. gyvena su tėvu. Vaikui pradėjus gyventi su tėvu, nepilnametis pradėjo vengti savo motinos. G. K. teigimu, prieš jos nepilnametį sūnų jo tėvas naudoja psichologinį smurtą, nuteikinėja prieš motiną ir tai daroma ilgą laiką, tokiu būdu darantis nusikalstamą veiką. Tokia situacija tęsiasi labai ilgą laiką. Nors tėvas vaiko teisių specialistams teigia, kad jis nenuteikia vaiko motinos atžvilgiu, tačiau net menkiausias pasipiktinimas, veiksmas, nuotaika, veido išraiška, kurį vaikas girdi namų aplinkoje, gali suformuoti neigiamą vaiko nuomonę į vykstančius procesus. Toks mažamečio vaiko elgesys su savo motina galimai gali būti įtakotas kartu gyvenančio tėvo neigiamos nuostatos, pykčio motinos atžvilgiu. Tokiu atveju tėvo veiksmuose galimai yra piktnaudžiavimo tėvo teisėmis psichiškai gniuždant vaiką, tai reiškia, jog G. G., turėdamas tam tikras teises ir pareigas vaikui (sūnui), jomis naudojasi galimai netinkamai, priešingai vaiko interesams, jomis prisidengdamas galimai pažeidžia vaiko asmens laisvę, galimai daro žalą vaiko psichiniam ir socialiniam vystymuisi. Lietuvos Respublikos įstatymuose yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis, arba kai prieš vaiką naudojamas psichologinis smurtas. Ar nurodytose aplinkybėse yra nusikalstamos veikos požymių, galima atsakyti tik atlikus tyrimą vadovaujantis baudžiamosios teisės normomis, tačiau Skyrius neturi įgaliojimų atlikti tokį tyrimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnio 5 dalimi, prašoma išsiaiškinti nurodytas aplinkybes dėl G. G. veiksmų, ar jo elgesyje nėra nusikalstamos veikos prieš vaiką, ir apie priimtus sprendimus informuoti Skyrių (AN b. l. 97-98).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2022 m. vasario 21 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą G. G. atžvilgiu pagal BK 163 straipsnį, nustatytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 73 straipsnyje, nutarta medžiagą perduoti Institucijai (AN b. l. 101-104).

Nusižengimo tyrimo metu apklausta G. K. paaiškino, ji su savo sūnumi gyveno nuo jo gimimo iki jam suėjo 8 metai. Iki 2015 metų kartu su ja ir vaiku gyveno ir jo tėvas G. G.. Gyveno (duomenys neskelbtini). Skyriumi pradėjo gyventi nuo 2015 metų. Tais pačiais metais teismas nustatė vaiko laikiną gyvenamą vietą su ja, 2017 metais teismas dar kartą nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ja, tačiau buvo nustatytas maksimalus tėvo ir mamos bendravimas su vaiku, tai yra, 15 dienų su vienu iš tėvų ir 15 dienų su kitu iš tėvų. 2018 metų sausy vaikas jai prasitarė, jog jeigu jis pasakytų vaiko teisių skyriui, kad ji jį muša, tuomet jis galėtų gyventi su tėvu. Ji apie tai informavo Vaiko teisių apsaugos skyrių. 2018 m. gegužės 15 d. jos sūnus pagal teismo sprendimą pradėjo gyventi pas tėvą. 2018 m. gegužės 18 d. vaiko tėvas kreipėsi į Vaiko teisių skyrių, kad ji muša sūnų. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris paneigė visus kaltinimus jos atžvilgiu. Tyrimo metu vaikui buvo paskirta psichiatrinė - psichologinė ekspertizė ir išvadoje buvo patvirtinta, kad vaiko tėvas G. G. daro vaikui poveikį tyrime ir formuoja neigiamą įtaką apie motiną. Nuo 2018 m. gegužės 15 d. G. G. pradėjo gyventi su tėvu. Daugiau vaiko tėvas vaiko jai neatvežė, motyvavo, kad ji esanti smurtautoja ir vaikui yra grėsmė su ja būti. G. G. nevykdė ir nevykdo teismų sprendimų, nuteikė sūnų prieš ją. 2018 metais stengėsi sūnų lankyti mokykloje, tačiau 2019 metais dar kartą buvo apkaltinta, kad vaiką sumušė mokykloje, kas yra visiškas prasimanymas. Policijoje tyrimas dėl to nebuvo pradėtas. Nuo 2019 metų iki dabar su savo sūnumi G. G. praleido kokias 3 valandas. 2021 m. kovo 31 d. teismas nutarė, kad vaikas G. G. mėnesio 15 dienų gyvena su vienu iš tėvų ir kitas 15 dienų - su kitu iš tėvų. Teismo sprendimas nevykdomas. Kai ji nuvyksta pas sūnų, šis klausia ,,ko ji atvyko?“, rodo nenorą su ja bendrauti. Vaikui yra (duomenys neskelbtini) metų, tačiau susitikimų su ja metu klausia suaugusio žmogaus klausimus, klausia, kam jai tie teismai, vadina ją vagimi, sako, kad ji už jo, kaip vaiko, pinigus nusipirko sau automobilį, vadina melage. Ji vaikui sakė, kad kas mėnesį į tėvo sąskaitą sūnaus išlaikymui perveda po 170 eurų, dėl to jai sūnus pasakė, jog ji meluojanti. Susitikimai su sūnumi prasidėjo 2021 metų rugpjūčio mėnesį. Jie vyksta Alytaus šeimos bendruomenės centre Alytuje, Jaunimo g. 3, vyksta 5, 10 minučių ir sūnus demonstratyviai išeina. Jos sūnus G. G. yra įtakojamas tėvo G. G., apie ją suformuota neigiama nuomonė, vaikas prieš ją nuteiktas. Dėl to ji labai skaudžiai išgyvena (AN b. l. 43-45).

Nusižengimo tyrimo metu apklaustas G. G. paaiškino, kad su vaiko motina gyvena skyriumi. Vaikas gyvena su juo, jis kaip moka, taip įgyvendina tėvų valdžią savo sūnaus atžvilgiu. Sūnui visada aiškina, kad jo tikra mama yra G. K.. Prieš vaiko motiną sūnaus G. G. nenuteikinėja (AN b. l. 187-188).

Liudytoja nusižengimo tyrimo metu apklausta D. K. nurodė, kad yra G. G. senelė, paskutinį kartą ji ir jos vyras (G. senelis) anūką matė maždaug prieš 2 metus, jis buvo su savo tėvu ir tėvo drauge. Nors buvo sutarta, kad G. bus paliktas su seneliais, tačiau vaiko tėvas atsisakė tai padaryti, dėl to kilo konfliktas. Kai anūkas buvo mažesnis, su juo bendraudavo, dažnai leido laiką kartu, vaikas buvo laimingas. Mano, kad dėl bendravimo su anūku nutrūkimo kaltas tėvas, kuris pasiėmė vaiką pas save. Dukra jai pasakoja apie trumpalaikius susitikimus su G., kuriais ji nėra patenkinta. Kai dukra bendrauja su vaiku, tėvas sėdi ir laukia, todėl mano, jog vaikas patiria spaudimą greičiau išeiti iš susitikimo su mama. Iš vaiko pusės nėra noro bendrauti su mama. Tėvas teigia, kad vaikas nenori susitikti su mama (AN b. l. 107-108).

Liudytoja nusižengimo tyrimo metu apklausta R. G. paaiškino, jog dirba (duomenys neskelbtini) darbui su šeimomis. Jai žinoma G. G. ir G. K. šeima. Socialinę pagalbą G. G. ir jo tėvui teikė nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. G. G. priima pagalbą, linkęs bendradarbiauti, visada atveda vaiką. Jis niekada jai nėra pasakęs blogai apie G. K.. Vaikas turi nuoskaudų iš gyvenimo su mama ir jas pokalbio metu prisimena. Vaikas nėra atviras, tačiau yra sakęs, kad mama girtavo, sakė, kad užaugęs pasakys, kaip jam buvo gyvenant su motina. G. K. paslaugos nutrauktos nuo 2021 m. kovo mėn. (AN b. l. 110-111).

Liudytoja nusižengimo tyrimo metu apklausta Z. B. paaiškino, jog dirba Alytaus moterų krizių centre psichologe. Jai žinomos G. G. ir G. K. šeimos. Dalyvauja G. K. susitikimuose su nepilnamečiu vaiku G. G. metu. Susitikimai vyksta Alytaus bendruomeniniuose šeimos namuose, Jaunimo g. Susitikimuose dalyvauja nuo 2021 metų vasaros. Gali paaiškinti, kad vaikas, atvykęs į susitikimus su motina, būna piktas, nepatenkintas. Kiek jai teko dalyvauti, vaiko požiūris į susitikimus nesikeičia. Mano, kad toks vaiko bendravimas su motina yra dėl abejų tėvų negebėjimo susikalbėti, bendrauti. Susitikimų metu pastebėjo, kad susitikus vaiko tėvams, jie abu negali susitarti, bendrauti vaiko interesų labui. Motinos ir vaiko susitikimai bendruomeniniuose šeimos namuose nesuteikia galimybės motinai kokybiškai bendrauti, nes ji mato vaiką labai ribotai, neturi galimybių praleisti daugiau laiko su sūnumi, nes jos namų aplinkoje bendravimas nevyksta. Vaikas ilgą laiką gyveno su tėvu ir jam yra tai jo šeima (AN b. l. 112-113).

Liudytoja nusižengimo tyrimo metu apklausta E. K. paaiškino, jog ji yra G. G. krikšto mama ir G. K. sesuo. Su G. paskutinį kartą bendravo 2018 m. gruodžio 26 d. kavinėje. Bendravimo atmosfera buvo nejauki, nes prie gretimo staliuko sėdėjo G. G. su drauge G.. Tame susitikime be jos dalyvavo G. K. ir G. G. seneliai: D. K. ir G. K.. Dabar su G. G. nebendrauja. Mano, kad G. nenori su ja bendrauti, jis neatsiliepia į jos skambučius ir neatsako į telefono žinutes. G. gyvena Alytuje su savo tėvu G. G. ir jo drauge G.. Mano, kad dėl nutrūkusio bendravimo su G. yra kaltas G. G., nes jis negražiai atsiliepia apie visą jų šeimą ir draudžia G. su ja bendrauti. Pats G. G. telefoninio pokalbio su ja metu 2018 metų vasaros gale arba rudenį, sakė, kad tėtis nenori, kad jis su ja bendrautų. Nutrūkus bendravimui su G. G., pagalbos į kitus asmenis ar institucijas nesikreipė. Su G. G. tėvo artimaisiais nesikalbėjo, su jais nebendrauja. Iki santykių nutrūkimo bendravimas taip pat buvo tik formalus. Jos žiniomis, G. K. su sūnumi G. G. nesusitinka. Jai atrodo, kad jis bijo tėčio G. G. ir dėl to nebendrauja su mama (AN b. l. 119-120).

Liudytoja nusižengimo tyrimo metu apklausta K. J. paaiškino, jog ji nuo 2021 m. liepos 24 d. teikia G. G. psichologo paslaugas, jis teikiamą pagalbą priima, dalyvauja konsultacijose. Yra girdėjusi G. pakalbio įrašus su mama, motinos atstūmimo reiškinio nestebėjo, nes tėvas visada geranoriškai veža sūnų G. G. į susitikimus su motina G. K.. Vaikas nenori susitikinėti su motina, todėl tėvas jį kalbina, siūlo paįvairinti susitikimų vietas, siekdamas motyvuoti vaiką. G. G. fiziškai nebendrauja su G. K., bet visada atsiliepia į telefono skambučius, trumpąsias žinutes. Nuvežęs sūnų į susitikimus su motina, jis perduoda berniuką psichologei, o su G. K. tik pasisveikina. Nurodė nedirbanti su nepilnamečiu G. G.. Psichologinio smurto G. G. atžvilgiu iš jo tėvo G. G. pusės nestebėjo (AN b. l. 123-124).

Kaip minėta, ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9- 746/2015, 2A T-44-976/2016).

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Taigi nagrinėjamu atveju tam, kad būtų konstatuota G. G. kaltė, nepakanka nustatyti faktą, kad vaikas ginčo su motina metu išlieka lojalus tėvui ar kad laikotarpyje nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. vaikas gyveno ne su motina G. K., ar kad vaikas 2021 m. gruodžio 21 d. atsisakė iš motinos priimti dovanas. Institucija privalėjo nustatyti, kad vaikas šiuos veiksmus atliko esant jo tėvo kaltei. Teismo vertinimu administracinio nusižengimo byloje nustatyti duomenys nesuponuoja išvados, kad G. G. veiksmuose yra aiškus subjektyvusis kaltės požymis.

Akivaizdu, jog G. G. žinojo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių esmę, t. y., kad neporiniais metais laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro sūnus G. G., gimęs (duomenys neskelbtini), būna su motina G. K., taip pat, jog jis suprato, kad jo pareiga yra užtikrinti vaiko gerovę, siekiant, kad vaikas palaikytų ryšius su motina, tačiau teismo vertinimu, esant susiklosčiusiai tarp vaiko tėvų konfliktinei situacijai, kai yra duomenų, kad tarp abiejų tėvų ginčas dėl bendravimo su vaiku G. G. tęsiasi jau ilgą laiką, tėvai tarpusavyje visiškai nebendrauja, konfliktuoja ir nesusitaria, remtis vien formaliu pagrindu konstatuojant G. G. tyčią, negalima. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjo veiksmai buvo kryptingai nukreipti į vaiko interesų pažeidimą. Viso proceso metu G. G. nuosekliai teigė, jog jis visais įmanomais būdais aiškina vaikui, jog jis turi bendrauti su savo mama, veža jį į susitikimus su mama, liepia jam atsiliepti į skambučius, kai skambina mama, arba perskambinti jai. Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo, nes jis nuo pat tyrimo pradžios davė nuoseklius ir detalius paaiškinimus. Be to, jo nurodytas aplinkybes patvirtino teismo posėdyje, dalyvaujant teismo psichologei, apklaustas ginčo šalių sūnus G. G., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad mamą paskutinį kartą matė prieš mėnesį, dabar ji nerašo ir neskambina, kokius 5-6 kartus ji neatėjo į susitikimus, mama nori, kad jis eitų pas ją į namus, bet jis nėra užtikrintas, kad ten jam bus saugu. Jis nenori eiti pas ją į namus, nes anksčiau pas mamą į namus ateidavo draugai, kurie jam nepatikdavo, nes jie gerdavo, o jį mama užrakindavo vonioje ar kambaryje, tai buvo prieš kokius 5-6 metus. Dėl to nelabai nori bendrauti su mama, nes ji nesikeičia, pravardžiuojasi, vadina jį melagiu, sako, kad jis ne kaip kiti vaikai. Jo tėtis stengiasi, kad jis bendrautų su mama ir sutartų, tėtis veža jį į susitikimus, nors jis nenori ten važiuoti, tėtis nori, kad jis bendrautų su mama, jis tikrina jo skambučius, ar jis atsiliepia mamai. Mama dažnai meluoja, o kai mama meluoja, nėra pats geriausias jausmas, mama labai pyksta ant tėčio, meluoja apie tėtį, pavyzdžiui, meluoja, kad tėtė jį priverčia kažką sakyti, tuo tarpu tėtis jam neliepia sakyti kitaip negu yra. Mamos dovanos yra seni rūbai, kurių jis nenori, jis turi, ko jam reikia. Šiuo metu mama jam nėra artima, jeigu ji kažką darytų, stengtųsi, tai gal norėtų, kad mama jam būtų svarbi, bet ji nei atsiprašo, nei kažką daro. Nesutiktų su mama susitikti, jeigu ji siūlytų, tačiau, jei mama pasikeistų, tuomet sutiktų bendrauti. Netikėti liudytoju apklausto nepilnamečio ginčo šalių sūnaus G. G. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes jo parodymai atitiko G. G. paaiškinimus, sutapo tarpusavyje, be to juos patvirtina ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Pareiškėjo G. G. kaltės dėl tėvų valdžios nepanaudojimo nebuvimą patvirtina ir liudytoja nusižengimo tyrimo metu apklaustos VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos darbui su šeimomis R. G. paaiškinimai, jog socialinę pagalbą G. G. ir jo tėvui ji teikė nuo 2018 m. rugsėjo 24 d., G. G. priima pagalbą, linkęs bendradarbiauti, visada atveda vaiką, jis niekada jai nėra pasakęs blogai apie G. K.. Vaikas turi nuoskaudų iš gyvenimo su mama ir jas pokalbio metu prisimena. Vaikas nėra atviras, tačiau yra sakęs, kad mama girtavo, sakė, kad užaugęs pasakys, kaip jam buvo gyvenant su motina (AN b. l. 110-111). Taip pat liudytoja nusižengimo tyrimo metu apklausta Alytaus moterų krizių centro psichologė Z. B. paaiškino, jog vaikas, atvykęs į susitikimus su motina, būna piktas, nepatenkintas, mano, kad toks vaiko bendravimas su motina yra dėl abiejų tėvų negebėjimo susikalbėti, bendrauti, susitikus vaiko tėvams, jie abu negali susitarti, bendrauti vaiko interesų labui (AN b. l. 112-113). Liudytoja nusižengimo tyrimo metu apklausta K. J. paaiškino, jog ji nuo 2021 m. liepos 24 d. teikia G. G. psichologo paslaugas, jis teikiamą pagalbą priima, dalyvauja konsultacijose, yra girdėjusi G. pakalbio įrašus su mama, motinos atstūmimo reiškinio nestebėjo, nes tėvas visada geranoriškai veža sūnų G. G. į susitikimus su motina G. K.; vaikas nenori susitikinėti su motina, todėl tėvas jį kalbina, siūlo paįvairinti susitikimų vietas, siekdamas motyvuoti vaiką. G. G. fiziškai nebendrauja su G. K., bet visada atsiliepia į telefono skambučius, trumpąsias žinutes; nuvežęs sūnų į susitikimus su motina, jis perduoda berniuką psichologei, o su G. K. tik pasisveikina; psichologinio smurto G. G. atžvilgiu iš jo tėvo G. G. pusės nestebėjo (AN b. l. 123-124).Iš byloje esančio 2021 m. vasario 11 – kovo 10 d. teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-26/2021 matyti, kad ekspertizę civilinėje byloje Nr. e2-5692-558/2019 atlikusi teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė D. P. konstatavo, jog abu tėvai G. G. ir G. K. neatriboja savo sūnaus nuo konfliktų ir teisminių ginčų, <...> (AN b. l. 75-87). Visi šie byloje surinkti ir teismo aptarti duomenys patvirtina, kad G. G. santykis su motina, jo požiūris į motiną nėra įtakotas G. G. veiksmų. G. G. atsižvelgė į geriausius vaiko interesus ir jų paisė, tačiau Institucija, fiksuodama tariamą vaiko teisių pažeidimą, vertino tik G. G. veiksmus (neveikimą) ir juos pernelyg sureikšmino, visiškai ignoruodama vaiko motinos veiksmus ir elgesį, taip pat ir vaiko norus ir jo nurodomas aplinkybes, dėl kurių jis nenori bendrauti su motina, vykti pas ją į namus, priimti iš jos dovanas. Taigi, teismas sutinka su pareiškėjo ir jo atstovo išsakyta pozicija, kad Institucija nutarimą priėmė nesurinkusi pareiškėjo kaltės įrodymų, nei Institucija, nei G. K. nesikreipė į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, byloje nėra jokių duomenų, kad G. G. vaiką įtakotų nebendrauti su savo mama.

Pažymėtina, kad abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį, o to siekdami abu vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesutarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) priežastis. Vaiko noras bendrauti ar nebendrauti su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. Vaikas tėvų konfliktinėje situacijoje nori jaustis kiek galima saugus ir tą saugumą jis suvokia kaip galimybę atsitraukti, o ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Akivaizdu, kad tebesitęsiant konfliktiniams tėvų santykiams, ir nestiprėjant ryšiui tarp motinos ir sūnaus, yra pagrindas tikėtis, kad G. K. ir jos sūnaus bendravimas bus apsunkintas ir toliau. Tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis, ginčo šalių argumentus, Institucijos atstovo paaiškinimus bei nepilnamečio vaiko išsakytą nuomonę, teismas neturi pagrindo teigti, jog byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko tėvas tėvo valdžią panaudojo priešingai vaiko interesams, trukdydamas G. K. bendrauti su sūnumi, nuteikdamas jį prieš motiną, ir nedėjo pastangų, kad užtikrintų jų bendravimą. Pažymėtina, kad motinos ir vaiko tarpusavio santykių atkūrimas yra ilgalaikis procesas, todėl vaiko motina turėtų kantriai, nereikalaudama, o įsiklausydama ir atsiliepdama į vaiko poreikius, megzti ryšį su sūnumi, ir tai yra ne tik vaiko tėvo pareiga. Vaiko motinos inicijuotas tėvų tarpusavio konfliktinės situacijos sprendimas per įvairias institucijas ne tik nepagilins motinos ir vaiko ryšių, bet dar labiau sustiprins vaiko atsitraukimą nuo motinos dėl tarp tėvų tvyrančios konfliktinės situacijos.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjo G. G. veiksmuose nėra įrodyti visi ANK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo požymiai, todėl remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena jo atžvilgiu negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Esant išdėstytoms aplinkybėms, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. balandžio 26 d. nutarimas, kuriuo G. G. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena G. G. atžvilgiu nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Panaikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo specialisto A. P. 2022 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-459-2022, kuriuo G. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną G. G. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja V. D.