Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-02-06 · Byla Nr. 2KT-7/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-06
Bylos Nr.
2KT-7/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
Lietuvos Respublikos Generalinio
Atsakovas
UAB „Pelėda“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 93.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 98.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-7/2009Procesinio sprendimo kategorijos 93.2.2; 94.4; 98.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su ieškovo Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2009 m. sausio 22 d. prašymu dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo ieškovo Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, paduoto ieškinio atsakovams UAB „Pelėda“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties bei priėmimo-perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, administracinių aktų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras M. S., nagrinėjimo ir šio ieškinio perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2009 m. sausio 22 d. gautas Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro prašymas dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, paduoto ieškinio atsakovams UAB „Pelėda“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties bei priėmimo-perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, administracinių aktų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras M. S., nagrinėjimo ir šio ieškinio perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovo, kurio veiksmų teisėtumas ginčijamas ieškinyje, vadovė ir vienintelė akcininkė yra B. L. – Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro I. L. sutuoktinė. Pažymi, jog I. L. nuo 1995 m. dirba vyriausiuoju prokuroru Klaipėdos apygardos prokuratūroje, yra jos vadovas, nuolat bendrauja su Klaipėdos apygardos teismo teisėjais. Mano, kad šios aplinkybės sudaro pagrindo atsirasti pagrįstoms abejonėms dėl apygardos teismo nešališkumo objektyviąja prasme.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys perduotinas nagrinėti kitam apygardos teismui.

Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Nagrinėjamu atveju su subjektyviuoju teismo nešališkumu galima būtų susieti tik tai, kad, ieškovo nuomone, Klaipėdos apygardos teismo teisėjai yra pažįstami su atsakovo UAB „Pelėda“ vienintelės akcininkės ir vadovės sutuoktiniu – Klaipėdos apygardos vyriausiuoju prokuroru, daugelį metų kartu dirba teisėsaugos srityje, ir dėl to gali būti šališki nagrinėjant su juo susijusią bylą. Tačiau Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Todėl Klaipėdos apygardos teisme dirbančių visų teisėjų subjektyvus šališkumas byloje, t. y. abejonė dėl galimo šališkumo, yra grindžiama tik prielaida ir negali paneigti preziumuojamo teisėjų asmeninio nešališkumo principo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, jog teisėjai gali būti šališki subjektyviąja prasme.

Sprendžiant dėl Klaipėdos apygardos teismo objektyvaus nešališkumo, pabrėžtina, kad I. L. nuo 1995 m. Klaipėdos apygardos prokuratūroje dirba prokuroru. Dar daugiau, jis vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Tai reiškia, kad daugelį metų I. L. koordinuoja šioje prokuratūroje dirbančių prokurorų veiksmus. Jis pats arba jam pavaldūs Klaipėdos apygardos prokurorai, gindami viešąjį interesą, paduoda ieškinius Klaipėdos apygardos teisme, atstovauja jame kitų asmenų teises bei teisėtus interesus civilinėse bylose, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosios bylose. Dėl I. L. užimamų pareigų ir vykdomų funkcijų jis yra ar gali būti susijęs artimais profesiniais ryšiais su Klaipėdos apygardos teismo teisėjais. Tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras reiškia ieškinį atsakovui– juridiniam asmeniui, kurį valdo I. L. sutuoktinė, ir ginčija I. L. sutuoktinės veiksmų teisėtumą, įsigyjant žemės sklypą iš valstybės bei atliekant galimai neteisėtus veiksmus, susijusius su detaliojo plano parengimu bei statinių statymu ant įsigyto sklypo, gali kilti pagrįstų abejonių dėl Klaipėdos apygardos teismo objektyvaus nešališkumo (CPK 66 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civ. byloje A. V. K. v. R. P. ir kt., bylaos Nr. 3K-3-590/2006, 2007 m. spalio 9 d. nutartis civ. byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-54/2008).

Lietuvos apeliacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, pagal kurią, siekiant proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, kitam teismui gali būti perduodama ne tik iškelta civilinė byla, bet ir ieškinys (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 6 d. nutartis byloje Nr. 2KT-42/2007; 2008 m. balandžio 9 d. nutartis byloje Nr. 2KT-25/2008). Tokiu atveju ieškinį gavęs teismas turi spręsti ieškinio priėmimo klausimą, o jį priėmęs, jo pagrįstumo klausimą. Tokiu būdu pašalinamos bet kokios abejonės dėl teismo galimo šališkumo ir sudaromos tinkamos sąlygos asmenims ginti savo pažeistas teises, o teismui realiai vykdyti teisingumą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo prašymas tenkintinas, Klaipėdos apygardos teismas nušalintinas nuo ieškinio priėmimo bei jo pagrįstumo klausimų nagrinėjimo ir ieškinys perduotinas nagrinėti kitam apygardos teismui. Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl proceso teisėtumo bei atsižvelgiant į tai, kad du trečiaisiais asmenimis patraukti asmenys bei pats ieškovas reziduoja Vilniuje, ieškinys perduotinas Vilniaus apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 35 straipsnio antrąja dalimi bei 66 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Ieškovo Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2009 m. sausio 22 d. prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo ieškinio priėmimo bei jo pagrįstumo klausimų nagrinėjimo tenkinti.

Ieškovo Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams UAB „Pelėda“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties bei priėmimo-perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, administracinių aktų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras M. S., perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas