Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. protokoline nutartimi, kuria Lietuvos apeliaciniam teismui perduota spręsti klausimą dėl Panevėžio apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-383-212/2008, iškeltos pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui Valstybės įmonei Panevėžio miškų urėdijai dėl paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dalies neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės kompensacijos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2008 m. rugpjūčio 21 d. gauta iš Panevėžio apygardos teismo atsiųsta pirmąja instancija nagrinėjama civilinė byla, iškelta pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui VĮ Panevėžio miškų urėdijai dėl paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dalies neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės kompensacijos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 18 d. protokoline nutartimi nutarė Lietuvos apeliaciniam teismui perduoti spręsti klausimą dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Tokį procesinį sprendimą teismas grindė byloje ieškovės pareikštu Panevėžio apygardos teismo nušalinimo pareiškimu. Pareiškime dėl teismo nušalinimo ieškovė nurodė, jog 1999 m., dirbdama Valstybės kontrolės pareigūne, atliko Panevėžio apygardos teismo 1998 m. ūkinės-finansinės veiklos patikrinimą ir nustatė nemažai pažeidimų, kuriuos išdėstė ataskaitoje. Tuo metu Panevėžio apygardos teismo pirmininko pareigas ėjo T. D. – ir šiuo metu esantis tose pačiose pareigose. Pažymėjo, jog T. D. bei kiti Panevėžio apygardos teismo teisėjai palaiko artimus ryšius su atsakovui atstovaujančiu miškų urėdu. Be to, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko patarėja J. K. anksčiau dirbo pas atsakovą, ten tebedirba ir jos sutuoktinis, vėliau ji dirbo kartu su ieškove.

Vykdant Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pavedimą dėl paaiškinimų bei dokumentų pateikimo, 2008 m. rugsėjo 5 d. gauti Panevėžio apygardos teismo pirmininko, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko patarėjos paaiškinimai bei dokumentų kopijos. Panevėžio apygardos teismo pirmininkas nurodė, kad ieškovė G. B. kartu su vyresniąja Valstybės kontroliere 1999 m. rugpjūčio 9 d. – 1999 m. rugsėjo 9 d. atliko Panevėžio apygardos teismo ūkinės-finansinės veiklos patikrinimą. Nors šio patikrinimo metu esminių pažeidimų nenustatyta, mano, jog G. B. dalyvavimas tikrinant teismo ūkinę veiklą, kelia pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo. Taip pat pažymėjo, kad su Panevėžio miškų urėdu asmeninių ryšių nepalaiko. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko patarėja paaiškino, kad anksčiau dirbo Panevėžio miškų urėdijoje, tačiau tuomet įmonėje nedirbo atsakovo atstovas. Atkreipė dėmesį, jog jos sutuoktinis su atsakovu darbo santykius nutraukė prieš penkerius metus. Yra nuomonės, kad nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, nes ieškovės nurodytos aplinkybės negali turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam apygardos teismui.

Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Nagrinėjamu atveju su subjektyviuoju teismo nešališkumu galima būtų susieti tik tai, kad, ieškovės nuomone, Panevėžio apygardos teismo pirmininkas ir kiti šio teismo teisėjai, kai kurie teismo darbuotojai yra artimai pažįstami su atsakovo vadovu ir dėl to gali būti šališki nagrinėjant su juo susijusią bylą. Tačiau ieškovei nepateikus tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, o jos nurodytiems asmenims neigiant tokius teiginius, sutikti su šiais teiginiais nėra pagrindo. Ieškovės modeliuojamas Panevėžio apygardos teisme dirbančių visų teisėjų subjektyvus šališkumas byloje, t. y. abejonė dėl galimo šališkumo, yra grindžiama tik prielaida, todėl negali paneigti preziumuojamo teisėjų asmeninio nešališkumo principo ir nėra pagrindas daryti išvadai, jog teisėjai subjektyviąja prasme gali būti šališki.

Sprendžiant dėl Panevėžio apygardos teismo objektyvaus nešališkumo, svarbu tai, kad ieškovė atliko teismo, kuriam vadovavo T. Z., atsakingas už teismo ūkinę-finansinę veiklą, patikrinimą ir nustatė teismo ūkinės-finansinės veiklos trūkumų. Patikrinimo metu ieškovė, tuo metu dirbusi Valstybės kontrolėje, vertino ne Panevėžio apygardos teismo pirmininko, bet viso teismo ūkinę-finansinę veiklą. Nors patikrinimo metu nustatyti pažeidimai Panevėžio apygardos teismo 1998 m. ūkinėje-finansinėje veikloje nėra esminiai, bet jų nustatyta išties daug: netinkamas PVM sąskaitų-faktūrų įforminimas, neteisingas debitorinių įsiskolinimų nurodymas, ne visų finansinių duomenų pateikimas nustatyta tvarka, pareigų atlikti netikėtas revizijas, nevykdymas, darbuotojų, atsakingų už dokumentų parengimą ir įforminimą, nenustatymas, įsigytų prekių netinkama apskaita, teismo lengvųjų tarnybinių automobilių naudojimo tvarkos nenustatymas, teisme esančių kompiuterių skaičiaus nenurodymas, viešo aukciono neorganizavimas. Reikšminga ir ta aplinkybė, kad Panevėžio apygardos teismo pirmininkas, kuris buvo atsakingas už ieškovės nustatytus teismo ūkinės-finansinės veiklos pažeidimus, iki šiol vadovauja teismui, į kurį su ieškiniu kreipėsi ieškovė. Be to, teismo pirmininkas ne tik kontroliuoja, kaip laikomasi Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, bet ir tiria asmenų skundus dėl teisme dirbančių teisėjų neprocesinių veiksmų, nesusijusių su teisingumo vykdymu (Teismų įstatymo 103 str. 4 d.). Pastebėtina ir tai, kad per laikotarpį nuo patikrinimo metu nustatytų pažeidimų nepasikeitė Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, kuris skirsto civilines bylas teisėjams bei teisės norminių aktų nustatyta tvarka formuoja teisėjų kolegijas. Šio teisėjo patarėja darbo teisiniais santykiais buvo susijusi su įstaiga, kurioje dirbo ieškovė, o jos sutuoktinis – su atsakovu. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas daryti išvadą, jog egzistuoja aplinkybės, susijusios su objektyviuoju Panevėžio apygardos teismo nešališkumu (CPK 66 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civ. byloje A. V. K. v. R. P. ir kt., bylaos Nr. 3K-3-590/2006, 2007 m. spalio 9 d. nutartis civ. byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-383-212/2008 perduodama nagrinėti kitam, artimiausiam teismui – Šiaulių apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 35 straipsnio antrąja dalimi bei 66 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Civilinę bylą Nr. 2-383-212/2008, iškeltą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui Valstybės įmonei Panevėžio miškų urėdijai dėl paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dalies neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės kompensacijos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.