- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- 1S-85-478/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00750-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- M. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. T. (M. T.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 14 d. priimtą nutarimą Nr. 81/04-906 taikyti nuteistajam M. T. (M. T.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. T. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme. 2016 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinti 2014 m. lapkričio 18 d. ir 2015 m. kovo 16 d. nuosprendžiai ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 8 (aštuoneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2011 m. lapkričio 23 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 23 d.2017 m. gruodžio 14 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-906 nutarta taikyti nuteistajam M. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, faktiškai atliko ½ paskirtos bausmės, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistasis šiuo metu dar nėra pasirengęs gyventi neizoliuotas nuo visuomenės ir savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Be to, nuteistasis priklauso vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei – 44 balai pagal OASys metodiką.Skunde nuteistasis M. T. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad tiek Komisijos nutarime, tiek teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad Komisija jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą sprendė antrą kartą. Iš tiesų šis klausimas sprendžiamas trečią kartą. Pirmuosius du kartus Komisija nepritarė jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, o šiuo trečiuoju kartu Komisija vienbalsiai priėmė nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, jis yra teistas tris kartus, o ne keturis, abi veikas pagal paskutinius du nuosprendžius, kurių pagrindu atlieka bausmę, jis padarė turėdamas išnykusį teistumą, taigi, teismas turėjo vertinti, jog jis yra nuteistas pirmą kartą. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas iš konteksto ištraukė tik tas aplinkybes, kurios bent kiek teoriškai galėtų jį neigiamai charakterizuoti. Skunde pažymima, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per vienerių metų laikotarpį sumažėjo nuo 57 iki 44 balų ir tai sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog jį tikslinga paleisti lygtinai iš pataisos namų. M. T. atkreipia dėmesį, kad jį charakterizuojančioje medžiagoje nurodyta, jog jis kiekvieną kartą bendraujant apie nusikaltimo motyvus geba vis objektyviau vertinti situaciją, daugiau ieško alternatyvių netinkamo elgesio sprendimo būdų, supranta, kad kiekvienas veiksmas turi neigiamas ir teigiamas pasekmes, kad prieš imantis veiksmų būtina apmąstyti situacijos naudą ir galimas kliūtis, pataisos namuose draugus renkasi labai atsargiai, vengdamas žinomų tvarkos drumstėjų, destruktyvių grupių, stengiasi pavyzdingai atlikti bausmę, greitai mokosi iš klaidų, sprendimus linkęs priimti juos apsvarstęs, pasižymi tvirtais savitvardos ir emocijų kontrolės įgūdžiais. Tačiau į šiuos duomenis apylinkės teismas neatsižvelgė. Taip pat liko neįvertinta tai, kad jis niekada neatsisakė jam siūlomo darbo (jo pataisos namuose tiesiog nėra), turi dalinį neįgalumą, be to, mokosi specialybės, prieš tai, suėmimo metu, įgijo vidurinį išsilavinimą. Nuteistasis nurodo, jog yra tris kartus skatintas, aktyviai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, laisvalaikio užimtumo renginiuose. Jis palaiko tvirtus socialinius ryšius su žmona, vaikais, kitais artimaisiais, laisvėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra susiradęs darbą, UAB „O.“ pateikė pažymą dėl jo priėmimo į darbą lygtinio paleidimo atveju, o tai reiškia, kad jo integracija į visuomenę bus lengva, laisvėje jis turės legalų pragyvenimo šaltinį. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismo argumentai, kad jis yra atlikęs tik pakankamai nedidelę dalį bausmės, jo dabartinis nusikaltimas sunkesnis už ankstesnius nusikaltimus, yra netinkami sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės dyžiu, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. M. T. skunde prašo įvertinti aplinkybę, kuri nebuvo žinoma skundžiamą nutartį priėmusiam teismui, o būtent: 2017 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto Socialinės paramos centro Socialinio darbo skyriaus išvadoje Nr. 130-1243 konstatuota, kad jo brolis J. T. (J. T.) negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų tiek turtinių, tiek asmeninių santykių srityje. Kadangi jo tėvai yra mirę, o seserys gyvena užsienyje, jis yra vienintelis Lietuvoje gyvenantis jo brolio artimas giminaitis ir vienintelis gali tinkamai juo pasirūpinti. Taigi, prašoma atsižvelgti į šią ypatingą susidariusią šeiminę aplinkybę.Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė E. P. prašo nuteistojo skundą atmesti. Nuteistojo M. T. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals (materialusis pagrindas).BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir pakankamai motyvavo, kodėl atsisako patvirtinti Komisijos nutarimą. Nors M. T. skunde teigia, kad ne visos jį charakterizuojančios aplinkybės buvo įvertintos, be to, atsirado ir naujų šeiminių aplinkybių, dėl kurių tikslinga jam taikyti lygtinio paleidimo institutą, tačiau apygardos teismas reikšmingų naujų pokyčių nenustatė.Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo skundo teiginiu, kad apylinkės teismas padarė fakto klaidą, nurodydamas jo ankstesnių teistumų skaičių. M. T. teigimu, jis anksčiau teistas ne keturis, bet tris kartus, tačiau pateiktoji bylos medžiaga to nepatvirtina. Socialinio tyrimo išvadoje, grafoje 4.1 „Teisės pažeidimai“, nurodyta, jog M. T. anksčiau teistas 1994 m. birželio 3 d., 1997 m. spalio 28 d., 2000 m. liepos 3 d. ir 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiais. Paskutinis nuosprendis jo atžvilgiu priimtas 2015 m. kovo 16 d., tačiau 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi šiuo nuosprendžiu ir 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos, todėl laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pagal paskutinius du jo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Sutiktina, jog 1994 m., 1997 m. ir 2000 m. teistumai, priimant 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendį, jau buvo išnykę, tačiau jie neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, jog net ir praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui M. T. sugrįžo prie nusikalstamų veikų darymo, siekiant turtinės naudos. Visus nusikaltimus jis vykdo pagal vieną modelį – nusikaltimai turtinei nuosavybei, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, be to, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja - nuo vagysčių iki neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ar realizavimo. Šie duomenys M. T. lygtinio paleidimo klausimą įpareigoja spręsti itin atidžiai. Pažymėtina ir tai, jog teismui neturi reikšmės, kelintą kartą nuteistasis pristatomas lygtinio paleidimo svarstymui, kadangi vertinamas jo elgesys bei mąstysena viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors konkrečiu laikotarpiu.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. T. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė ir toliau vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. M. T. priklauso vidutinės pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (44 balai pagal OASys metodiką), todėl teismas privalo kruopščiai patikrinti ir įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat būtina konstatuoti, ar nuteistasis daro akivaizdžią, reikšmingą pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Teisėjų kolegija sutinka, jog pateiktoje medžiagoje yra teigiamų nuteistojo pataisos aspektų – jis stengiasi pavyzdingai atlikti paskirtą bausmę, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, reaguoja į administracijos darbuotojų teikiamas pastabas, padaro reikiamas išvadas, yra tris kartus paskatintas, šiais mokslo metais pataisos namų profesinio rengimo centre mokosi tekintojo specialybės, vengia destruktyvių grupių, prasmingai leidžia laisvalaikį, palaiko santykius su artimaisiais. Šie duomenys patvirtina, kad M. T. pataisos namuose elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau ši informacija nepersveria kitos, ne itin palankiai nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos, bei neparodo jo aktyvios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo padaryti nusikaltimai nėra susiję su smurtiniu, agresyviu elgesiu, jie taip pat nepadaryti apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ar esant kitoms atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms. Todėl šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė, jog nuteistasis įkalinimo įstaigoje vartojant narkotines medžiagas ar alkoholinius gėrimus pastebėtas nebuvo. Jau minėta, kad M. T., darydamas nusikalstamas veikas, siekia greitai ir lengvai pasipelnyti, todėl būtina vertinti jo nuostatas į darbą, legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimą ir pan. Šiuo aspektu nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga nėra pozityvi. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis, nors ir suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę reiškia tam tikras abejones dėl poreikio dirbti pataisos namuose. Skunde M. T. nurodo, jog darbo pataisos namuose tiesiog nėra, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad darbas pirmiausia yra siūlomas tiems nuteistiesiems, kurių nuostatos darbo atžvilgiu nėra dviprasmiškos, t. y. tiems, kurie yra pasiryžę sąžiningai ir atsakingai atlikti jiems pavestas darbo funkcijas, o ne tiems, kurie reiškia nepasitenkinimą dėl darbo sąlygų, atlyginimo dydžio ir pan. Šios M. T. nuostatos patvirtina, jog jis vis dar siekia lengvo darbo su dideliu atlygiu, kas įgijus tik vidurinį išsilavinimą yra sunkiai pasiekiama. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis mokytis bei įgyti konkrečią specialybę sugalvojo tik šiais metais, taigi, duomenų, ar nuteistajam užteks motyvacijos užbaigti mokslus, dar nėra. UAB „Ortopedijos paslaugų klinika“ pateikta pažyma apie galimybę M. T. įsidarbinti šioje įmonėje vairuotoju ekspeditoriumi, atsižvelgiant į jo turimas nuostatas darbo atžvilgiu, nelaikytina patikimu garantu, jog nuteistasis įmonėje iš tiesų įsidarbins.Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistajam priteistas 10 850,13 Eur ieškinys, nors pataisos namuose nėra gauta vykdomųjų dokumentų, tačiau tai nereiškia, jog nuteistasis neprivalo jo dengti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog M. T. žmona kas mėnesį antstolei perveda 30 Eur. Taigi, nuteistojo pareigą dengti turimus finansinius įsipareigojimus vykdo sutuoktinė, o ne pats kaltininkas. Be to, pervedamos sumos yra tik simbolinės palyginti su reikiama atlyginti suma. Pateiktoje bylos medžiagoje nenurodyta, kokia ieškinio dalis yra padengta, todėl spręsti apie aktyvų savanorišką ieškinio dengimą nėra pagrindo.Teisėjų kolegija įvertina nuteistojo mąstysenos ydingumą. M. T. savivertė yra aukšta, ypač kompanijoje su panašiomis vertybėmis, jis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, mano, jog neturėjo kito pasirinkimo. Nors nuteistasis siekia praplėsti savo požiūrį, priima naujas idėjas, supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta savo indėlį prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Be to, M. T. būdingas manipuliacinis elgesys, bylos teisminio nagrinėjimo metu jis metasimuliavo depresinį sutrikimą, taip pat simuliavo atskirus psichikos patologijos simptomus, kas rodo, jog nuteistasis atsakomybės bandė išvengti bet kokia kaina. Šiuo metu taip pat stengiasi save pateikti iš geresnės pusės, nors kartą buvo drausmintas ir skiriant nuobaudą dėl draudžiamų daiktų turėjimo.Skunde nuteistasis nurodo naujai paaiškėjusią aplinkybę, kurios neįvertino apylinkės teismas, t. y. jo broliui reikalinga nuolatinė globa, nes dėl diagnozuotos paranoidinės šizofrenijos šis negali pasirūpinti savimi bei priimti reikiamus kasdienius sprendimus. M. T. teigimu, jis yra vienintelis artimas šeimos narys, galintis pasirūpinti broliu, nes jo tėvai yra mirę, o seserys gyvena užsienyje. Teisėjų kolegija pažymi, jog pateiktą išvadą (b. l. 29-31) surašė nuteistojo brolio gyvenamosios vietos savivaldybės socialinė darbuotoja, tuo tarpu sprendimą asmenį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje priima tik teismas. Teismo sprendimas nėra pateiktas, todėl spręsti, ar M. T. šeimos nariui iš tiesų reikalinga nuolatinė globa, nepakanka pateiktų duomenų, juo labiau, kad medicininės pažymos apie nuteistojo brolio sergamas ligas bei jų progresavimą taip pat nėra. Be to, artimųjų sveikatos būklė nėra esminis kriterijus lygtinio paleidimo taikymui.Remiantis išdėstytu, spręstina, kad šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Iš M. T. nustatytų keturiasdešimt keturių pakartotinio nusikalstamumo rizikos balų dvidešimt keturi yra dinaminiai, t. y. kintantys, todėl koreguotinų aspektų dar likę nemažai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. T. (M. T.) skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.