Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-423-468/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-03-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-10
Bylos Nr.
1A-423-468/2015
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00750-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Kazlauskienė (pirm.), Gintaras Dzedulionis, Leonarda Gurevičienė
Nuteistasis
M. T.
Advokatai
Giedrė Cimbolienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-423-468/2015 Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00750-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.12.; 2.4.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U TA RTIS2015 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Gintaro Dzedulionio, Leonardos Gurevičienės,

sekretoriaujant Žanetai Kirsnienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,nuteistojo M. T. gynėjai advokatei Giedrei Cimbolienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-16 nuosprendžio, kuriuo M. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei laisvės apribojimo taikymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. nuteistas pagal BK 189 str. 1 d. už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2010-06-14 iki 2011-07-25, žinodamas, kad daiktai gauti nusikalstamu būdu (pavogti), iš O. P. įgijo: laikrodį „Chronoswiss Chronometer“, kurio vertė 4693,72 Lt, priklausantį UAB „S.“, kuris 2010-06-14 buvo pavogtas iš parduotuvės „Ž.“, esančios (duomenys neskelbtini); planšetinį įrenginį „iPad 2 16 GB White“, kurio vertė 1233,97 Lt, kuris 2011-07-08 buvo pavogtas iš UAB „D.“ priklausančios parduotuvės „X“, esančios (duomenys neskelbtini); karakulio kailinius, kurių vertė 4700 Lt, versto avikailio kailinius, kurių vertė 3150 Lt, audinės kailinius, kurių vertė 12650 Lt, kurie 2011-07-25 buvo pavogti iš UAB „V.“ nuomojamų patalpų „N.“, esančių (duomenys neskelbtini), iš viso įgijo daiktų, kurių bendra vertė 26 427,69 Lt (atitinka 7653,98 Eur). Be to, dalį iš O. P. įgytų nusikalstamu būdu gautų daiktų jis realizavo, tai yra laikrodį „Chronoswiss Choronometer“ pardavė Baltarusijos piliečiui P. B. už 500 eurų.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-16 nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, buvo šališkas, neanalizavo nusikaltimo subjektyviųjų požymių ir padarė neteisingą išvadą, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką. Be to, teismas objektyviai netyrė byloje esančių įrodymų, nuosprendyje tik su nežymiais pataisymais atkartojo kaltinamąjį aktą ir prokuroro baigiamąją kalbą, vadovavosi ne įrodymais, o liudytojų pateiktomis prielaidomis, kurių apklausos abstrakčios, paremtos jų pamąstymais ir apibendrinimais, nesiaiškino esamų prieštaravimų bei neatitikimų priežasčių. Apelianto teigimu, liudytojai parodymus savaip aiškino, siekdami pastarąjį apkaltinti. Pirmosios instancijos teismas netyrė nuteistojo parodymų, jų netikrino, neanalizavo, nevertino jį teisinančių įrodymų. Taip pat visiškai netyrė jo pateiktos versijos, kad jis daiktus gavo iš automobilių meistro D. (pravarde „R.“), kad šis juos atidavė už skolą (t.y. už nekokybiškai suremontuotą automobilį). Nuteistasis teigia, kad minėto asmens pavardę ir telefono numerį galėtų nurodyti, jei būtų galimybė tai pažiūrėti telefone, kuris šiuo metu yra iš jo paimtas.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis iš esmės yra grindžiamas liudytojo R. Š. parodymais, kad O. P. buvo neva atnešęs apeliantui įvairių daiktų, iš jų kailinių, kompiuterių, laikrodžių, ir sakė, kad šie daiktai yra vogti. Apelianto teigimu, šio liudytojo parodymais teismas negalėjo remtis ir laikyti juos patikimais, kadangi pastarasis asmuo teisme netgi negalėjo tiksliai nurodyti, kiek kartų yra teistas. Šiuo metu šis valstybės saugomas liudytojas sulaikytas už sukčiavimą, kuris apgaule, pasinaudodamas svetimais asmens duomenimis, t.y. prisistatęs A. S. vardu, įvykdė net keliolika nusikalstamų veikų. Minėtas asmuo net keliose baudžiamosiose bylose yra vienas iš pagrindinių liudytojų, kuris duoda parodymus ne tik prieš apeliantą, bet ir kitus asmenis, norėdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Toks liudytojas nėra patikimas ir jo parodymai turi būti vertinami kritiškai. Nors teismas nuosprendyje pabrėžė, kad liudytojas R. Š. parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, tačiau teismo posėdžio metu jis akivaizdžiai melavo, kad dalyvavo tuo metu, kai P. B. ir A. H. pirko daiktus. Šiuos minėto liudytojo parodymus paneigia teisme apklausti liudytojai P. B. ir A. H., kurie taip pat buvo įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Liudytojas R. Š. teisme teigė, kad matė, kaip daiktai buvo parduodami draugams, vienam iš jų – L. Teismui buvo pateiktas prašymas apklausti nuteistojo draugus, tame tarpe ir L., kuris patvirtintų, ar iš tiesų jie yra pirkę daiktus, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytojai P. B. ir A. H. parodė, kad pirko daiktus, tačiau nei vienas iš jų konkrečiai nenurodė, kad jiems apeliantas sakė, jog daiktai yra vogti. Minėti liudytojai paaiškino, kad jie tik galėjo numanyti, jog daiktai gali būti vogti. Nurodė, kad nei vienas iš jų apelianto namuose jokio asmens, pravarde „P.“, nematė. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad jis žinojo, jog daiktai yra vogti.

Teismo posėdyje nuteistasis M. T. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavus bei įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių M. T. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 str. 1 d., padarymo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 str. 1 d. 2, 3 p. nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuojama, kodėl atmetami kaltinimui prieštaraujantys nuteistojo M. T. parodymai. Teismas nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, grindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, palygino tarpusavyje liudytojų ir nuteistojo parodymus, kitus bylos duomenis ir pripažino, jog šių duomenų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes. Pagal nustatytas aplinkybes nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.), t. y. įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Todėl, kaltinant nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimu ir realizavimu, turi būti nustatyta šios veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

Pagal BK 189 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl ji laikoma baigta nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimo arba jo realizavimo momento. BK 189 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėtu svetimo žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu. BK 189 str. apibrėžtų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to nori. Asmens žinojimas turi būti patvirtinamas byloje nustatytų aplinkybių visuma. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie kito asmens padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą.

Pažymėtina, kad pagal BK 189 str. 1 d. prasmę nusikalstamu būdu gautas turtas yra toks, kuris iki patekimo pas kaltininką kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu, pvz., padarius vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-895/2015).

Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei skundžiamo nuosprendžio turinio, byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių nuteistojo M. T. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 str. 1 d., padarymo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. T. automobilyje Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčiame namo adresu (duomenys neskelbtini), kieme, buvo rasti ir paimti versto avikailio puspaltis, smėlio spalvos, gaminio artikulo Nr. (duomenys neskelbtini), audinės puskailiniai, margos rudos spalvos, gaminio artikulo Nr. (duomenys neskelbtini), karakulio kailiniai, juodos spalvos, gaminio artikulo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 157-159, t. 1). Atliktos kratos M. T. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas planšetinis kompiuteris „iPad“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 167-171, t. 1). Apklaustas pirmos instancijos teismo posėdyje nuteistasis patvirtino, kad disponavo kratų metu rastais daiktais, tačiau nurodė, jog šiuos daiktus jis gavo iš asmens vardu D., pavardės nežino, pravardė „R.“.

Šios nuteistojo nurodytos aplinkybės, prieštarauja byloje esantiems duomenims, todėl vertintini kaip jo gynybinė pozicija.

Liudytojas P. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis numanė, jog daiktai (tame tarpe ir nupirktas laikrodis „Chronosswiss“, kuriuos jam pirkti siūlė M. T., yra įgyti nusikalstamu būdu. Yra girdėjęs, galimai iš paties M. T., ir iš jo pažįstamų (kokių konkrečiai, nurodyti negali), kad daug įvairių vogtų daiktų M. T. atveždavo asmuo pravarde „P.“. Vėliau, 2011 metų vasarą jis pas M. T. pirko televizorių „LG“, fotoaparatą „SONY“, taip pat pas M. T. pirko keletą nešiojamųjų kompiuterių. Praėjus kuriam laikui M. T. pasakė, kad šie kompiuteriai buvo vogti ir kad jis juos gavo iš „P.“. M. T. pasakė tai ne tiesiogiai, o užuominomis, bet iš to pasakojimo jis suprato, kad daiktai vogti (b. l. 188-190, t. 1). Iš esmės analogiškus parodymus liudytojas davė apklaustas pirmos instancijos teismo posėdyje.

Liudytojas A. H. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nupirko vieną "DELL" nešiojamąjį kompiuterį, pasiteiravus M. T., iš kur jis turi tokios technikos, M. T. jam pasakė, kad turi prekių pristatinėtoją „P.". M. T. jam ir P. B. pasiūlė pirkti šveicariškus laikrodžius. P. B. sau nupirko vieną laikrodį "Chronoswiss". M. T. jiems sakė, kad šiuos laikrodžius jam atvežė „P.''. Liudytojas nurodė, kad iš M. T. žodžių žinojo, kad daug įvairių daiktų jam atveža „P.“. Apklaustas liudytoju pirmos instancijos teismo posėdyje A. H. parodė, kad „P.“ jis nėra matęs. Iš pokalbių tapo aišku, kad daiktai buvo vogti. Tai buvo aišku iš visų pokalbių, iš to, kad daiktai buvo netvarkingi, be pakuotės, brangūs daiktai. Po to, buvo žinoma apie laikrodžius, kad jie yra brangūs ir vogti iš parduotuvių.

Pažymėtina, jog aplinkybes, kad daiktai yra vogti, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmos instancijos teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas R. Š. (b. l. 196-199, t. 1). Be to, liudytojas nurodė, kad M. T. jį supažindino su O. P., kurio pravardė „P.“. Pabrėžtina, kad liudytojui paklausius apie daiktų atsiradimo kilmę, M. T. ir O. P. atsakė, kad daiktai vogti iš namų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų P. B., A. H. ir R. Š. parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme yra nuoseklūs, neprieštaringi. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad aukščiau minėti liudytojai turėtų tikslą apkalbėti M. T. arba būtų suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais. Kolegija atkreipia dėmesį, jog aukščiau minėtų liudytojų parodymų patikimumą patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

Aplinkybę, kad M. T. automobilyje Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. T. gyvenamojoje vietoje kratų metu rasti ir paimti versto avikailio puspaltis, smėlio spalvos, gaminio artikulo Nr. (duomenys neskelbtini), audinės puskailiniai, margos rudos spalvos, gaminio artikulo Nr. (duomenys neskelbtini), karakulio kailiniai, juodos spalvos, gaminio artikulo Nr. (duomenys neskelbtini), planšetinis kompiuteris „iPad“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vogti patvirtina 2013-05-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, pakeistas 2013-12-31 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, kuriame be kita ko nustatyta, kad O. P. ir N. P. 2011-07-08, apie 3.10 val., veikdami kartu ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužę dviejų įėjimo durų spynas, įsibrovė į UAB „D.“ priklausančios parduotuvės „iDeal“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas. Išlaužę sandėlio duris pavogė stacionarų kompiuterį „iMac 21.5“, kainuojantį 3046,36 Lt, stacionarų kompiuterį „iMac 27“, kainuojantį 4932,65 Lt, 3 nešiojamuosus kompiuterius „Macbook Pro 13“, kainuojančius po 3082,63 Lt, nešiojamąjį kompiuterį „Macbook Air 13“, kainuojantį 3409,10 Lt, nešiojamąjį kompiuterį „Macbook Pro 15“, kainuojantį 5399,37 Lt, 6082 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį „Macbook Pro 17“, planšetinį įrenginį „iPad 2 16 GB white“ kainuojantį 1233,97 Lt, 1233,97 Lt vertės planšetinį įrenginį „iPad 2 16 GB Black“. Tokiais veiksmais UAB „D.“ padaryta 34 586,08 Lt turtinė žala, t.y. taip O. P. ir N. P. padarė BK 178 str. 3 d. numatytą nusikaltimą. Be to nuosprendžiu nustatyta, kad O. P. ir N. P. 2011-07-25, apie 4.13 val., veikdami kartu ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, (duomenys neskelbtini), išdaužę dviejų lauko durų stiklo paketus bei vitrinos stiklą, įsibrovė į UAB „V.“ nuomojamas patalpas, esančias parduotuvėje, priklausančioje UAB „N.“. Nurodytu būdu patekę į parduotuvę pagrobė 10 larakulio kailinių, kainuojančių 10068,79 Lt, 5 versto avikailio kailinius, kainuojančius 4821,10 Lt, 3 audinės kailinius, kainuojančius 15018,90 Lt, 2 bebro kailinius, kainuojančius 8114,08 Lt, lapės kailinius, kainuojančius 3518,76 Lt. Tokiais savo veiksmais UAB „V.“ padarydami 41541,63 Lt turtinę žalą, O. P. ir N. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 3 d.

Be to, 2013-05-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2013-12-31 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, nustatyta, kad 2010-06-14, nuo 3.25 val. iki 3.31 val., O. P., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužęs parduotuvės „Ž.“, priklausančios UAB „S.“, esančios (duomenys neskelbtini), durų spyną, įsibrovė į parduotuvę ir sudaužęs vitrinos stiklus pavogė 67 laikrodžius, t. y.: 16 laikrodžių „Omega“, kainujančių 64204,47 Lt, 23 laikrodžius „Raimond Weil“, kainuojančius 34996,94 Lt, 10 laikrodžių „Chronoswiss“, kainuojančių 68508,52 Lt, 13 laikrodžių „Zenith“, kainuojančių 150257,10 Lt, 5 laikordžius „Eberrhard“, kainuojančius 32410,86 Lt, ir užvedimo dėžutę „Rapport“, kainuojančią 1395,18 Lt. Taip O. P. padarė BK 178 str. 3 d. numatytą nusikaltimą.

UAB „S.“ 2010-06-16 pranešime dėl žalos nurodyta, kad 2010-06-14 apie 3.25 val. buvo įvykdyta vagystė parduotuvėje „Ž.“, adresu (duomenys neskelbtini), iš kur pavogti 67 rankiniai laikrodžiai ir laikrodžių užvedimo dėžutė, pateiktas inventorizacijos, atliktos po vagystės, aprašas, pavogtų prekių sąrašas, jų įsigijimo dokumentai, iš kurių matyti, kad viena iš pagrobtų prekių yra laikrodis „Chronoswiss Chronometer“, kurio vertė 4693,72 Lt (b. l. 19-35, t. 1).

2011-11-23 laikinojo sulaikymo protokolas ir asmens kratos protokolas patvirtina, kad 2011-11-23 8.15 val. (duomenys neskelbtini) tarptautiniame pasienio kontrolės punkte, (duomenys neskelbtini), buvo laikinai sulaikytas P. B., kurio asmens kratos metu be kitų daiktų rastas ir paimtas rankinis laikrodis „Chronoswiss“ su rudos spalvos apyranke (b. l. 172-173, t. 1). Aplinkybę, kad minėta laikrodį pirko pas M. T., P. B. patvirtino tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teismo posėdyje. Abejoti minėto liudytojo parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad kratų metu pas M. T. rasti ir paimti daiktai (versto avikailio puspaltis, smėlio spalvos, gaminio artikulo Nr. (duomenys neskelbtini), audinės puskailiniai, margos rudos spalvos, gaminio artikulo Nr. (duomenys neskelbtini), karakulio kailiniai, juodos spalvos, gaminio artikulo Nr. (duomenys neskelbtini), planšetinis kompiuteris „iPad“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pas P. B. kratos metu rastas ir paimtas rankinis laikrodis „Chronoswiss“ su rudos spalvos apyranke, buvo vogti. Vagystes darė O. P., tai neginčijamai patvirtina 2013-05-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, pakeistas 2013-12-31 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu. Aplinkybę, kad M. T. daiktus atveždavo O. P. patvirtino liudytojai P. B., A. H. ir R. Š.. Be to, liudytojas R. Š., parodė, kad M. T. ir O. P. jam sakė, kad daiktai vogti iš namų. Perpatikrinti šių aplinkybių teismas neturėjo galimybės, nes liudytoju teismo ketintas apklausti O. P. 2015-01-07 teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus (b.l. 122-128, t. 3).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei į baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad M. T. įgytas turtas, kurio dalį jis realizavo, tai yra pardavė P. B., buvo gautas darant BK 178 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas. M. T. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad turtas yra įgytas nusikalstamu būdu, tačiau nežiūrint to perėmė jį savo dispozicijon, dalį jo realizavo. Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. T. veiksmai pagal BK 189 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

M. T. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, buvo šališkas, neanalizavo nusikaltimo subjektyviųjų požymių. Be to, nurodo, kad pirmos instancijos teismas vadovavosi ne įrodymais, o liudytojų pateiktomis prielaidomis, kurių apklausos abstrakčios, paremtos jų pamąstymais ir apibendrinimais, nesiaiškino esamų prieštaravimų bei neatitikimų priežasčių. Šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi, kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Todėl tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokią išvadą ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Priešingai nei teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismas tyrė visus byloje esančius įrodymus, tinkamai juos išanalizavo bei įvertino, priėmė pagrįstas bei bylos duomenis atitinkančias išvadas. Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas visiškai netyrė jo pateiktos versijos, kad jis daiktus gavo iš automobilių meistro D. (pravarde „R.“). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad ši apelianto nurodyta versija buvo tirta pirmos instancijos teismo. Įvertinęs nuteistojo versiją, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ji prieštarauja įrodymams, kuriuos teismas vertino kaip patikimus, ir pagrįstai nurodė, kad M. T. parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai.

Nors apelianto teigimu, teismas negalėjo remtis liudytojo R. Š. parodymais ir laikyti juos patikimais, kad liudytojas R. Š. teismo posėdžio metu akivaizdžiai melavo, kad dalyvavo tuo metu, kai P. B. ir A. H. pirko daiktus, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės negali būti laikomos reikšmingomis sprendžiant klausimą dėl liudytojo parodymų patikimumo. Nuteistais teigia, kad liudytojai P. B. ir A. H. parodė, kad pirko daiktus, tačiau nei vienas iš jų konkrečiai nenurodė, kad jiems apeliantas sakė, jog daiktai yra vogti. Pažymėtina, jog nors nei vienas iš liudytojų nenurodė, kad apeliantas būtų pasakęs tiesiogiai, jog daiktai yra vogti, tačiau abu liudytojai patvirtino, kad suprato tai iš pokalbių. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad daiktai yra vogti patvirtina ne tik minėtų liudytojų parodymai, bet ir kiti, pirmiau aptarti, bylos duomenys. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nuteistasis M. T. suvokė, kad įgijo ir realizavo dalį daiktų, kurie buvo gauti nusikalstamu būdu.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus bei remdamasis tų įrodymų visuma, pagrįstai M. T. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 189 str. 1 d. Už nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad M. T. padarė nesunkų nusikaltimą, veika baigta, nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, į įgyto bei realizuoto turto konkretų kiekį, vertę, į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta bei į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, todėl pagrįstai M. T. skyrė laisvės apribojimo bausmę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo M. T. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė Daiva KazlauskienėTeisėjai Gintaras DzedulionisLeonarda Gurevičienė