- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-16
- Bylos Nr.
- 1-265-843/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00750-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- M. T.
- Advokatai
- Giedrė Cimbolienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M.T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, be tautybės, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2014-11-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį, skirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nuosprendis neįsiteisėjęs, nes yra apskųstas apeliacine tvarka), kaltinamas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. T. įgijo ir realizavo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent:
jis, laikotarpyje nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2011 m. liepos 25 d., žinodamas, kad daiktai gauti nusikalstamu būdu (pavogti), iš O. P. įgijo: laikrodį „Chronoswiss Chronometer“, kurio vertė 4693,72 Lt, priklausantį UAB „Savas laikas“, kuris 2010-06-14 buvo pavogtas iš parduotuvės „Ženeva“, esančios Vilniuje, Gedimino pr. 22; planšetinį įrenginį „iPad 2 16 GB White“, kurio vertė 1233,97 Lt, kuris 2011-07-08 buvo pavogtas iš UAB „Desktop Publishing Computers“ priklausančios parduotuvės „iDeal“, esančios Vilniuje, M. K. Č. g. 19; karakulio kailinius, kurių vertė 4700 Lt, versto avikailio kailinius, kurių vertė 3150 Lt, audinės kailinius, kurių vertė 12650 Lt, kurie 2011-07-25 buvo pavogti iš UAB „Vitedra“ nuomojamų patalpų „Norfos mažmenoje“, esančių Vilniuje, Savanorių pr. 179, iš viso įgijo daiktų, kurių bendra vertė 26 427,69 Lt (atitinka 7653,98 €). Be to dalį iš O. P. įgytų nusikalstamu būdu gautų daiktų jis realizavo, tai yra laikrodį „Chronoswiss Choronometer“ pardavė Baltarusijos piliečiui P. B. už 500 eurų.
Taip M. T. padarė BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. T. savo kaltės nepripažino ir nurodė norintis papasakoti, kaip daiktai papuolė pas jį. Jis turėjo automobilį Porsche, norėjo jį nusidažyti, nes ketino parduoti. Jo pažįstamas, vardu D., pavardės nežino, pravardė „R.“, Naujojoje Vilnioje turėjo autoservisą ir dažė automobilius. Jis perdavė jam tą automobilį, už dažymą sumokėjo 2000 eurų. D. nudažė, tačiau dažai ėmė slinkti, lakas nesilaikė, todėl pareikalavo, kad D. jam grąžintų pinigus. Pinigų šis neatidavė, tačiau pasiūlė vietoj pinigų atiduoti laikrodį. Paskaičiavo 500 eurų, taip pat planšetinį kompiuterį paskaičiavo ir dar liko skolingas. Paskutinę dieną, berods 2011-11-22, gal prieš pusvalandį iki sulaikymo, jis (kaltinamasis) išėjo iš sporto salės. D. buvo automobilių servise, iš savo automobilio paėmė tris kailinius ir juos padavė M. T.. Pasakė, kad dabar jie bus atsiskaitę. Jis (kaltinamasis) padėjo kailinius į automobilį, net nematė kaip jie atrodo, nes jį sulaikė. Automobilis buvo ne jo. Jame surado tuos kailinius. Visi daiktai buvo nauji, su etiketėmis. Jokių įtarimų, kad jie vogti, jam nesukėlė. Kailiniai ir laikrodis buvo su etiketėmis, kompiuteris - supakuotas. Šiuos daiktus jam davė D., neaiškino iš kur tie daiktai, o jis ir neklausė. Jam buvo svarbu, kad šis atsiskaitė ir grąžino skolą. D. daiktus paskaičiavo kaip daug pigesnius, nei jie iš tiesų buvo verti, tad tai jam tiko. Perduoto laikrodžio pavadinimo jis nepamena. D. paskaičiavo jo kainą – 500 €, tuo tarpu etiketėje jo kaina buvo apie 5000 Lt. Po to perdavė planšetinį kompiuterį ir tris kailinius. Kailinių jis nematė, nes jie gulėjo maiše. Jį sulaikius krepšį atidarė ir tada jis pamatė kailinius. Jie buvo nauji, su etiketėmis. Jų buvo trys. Laikrodis buvo be įpakavimo, tačiau buvo etiketė, berods nurodyta firma ir kaina. Kompiuteris buvo nedidelėje dėžėje. Šie daiktai jam buvo perduoti po kelių dienų, kai D. blogai nudažė automobilį. Tai buvo gal 4-5 metus atgal. Kailiniai liko automobilyje, nes po pusvalandžio jį sulaikė. Planšetinį kompiuterį jis atidavė savo vaikui, kad naudotųsi. Laikrodis jam buvo nereikalingas. Jis gulėjo pas jį kabinete, B. jį pamatė, jam jis patiko ir jis jį nupirko, nors taip ir neatsiskaitė už laikrodį. Daugiau niekas nieko iš jo nepirko. Tuo laikotarpiu jis gyveno (duomenys neskelbtini). P. B. patvirtino, kad parduodant laikrodį niekas nedalyvavo. R. Š. vėl įžūliai meluoja ir jį apkalbinėja. P. Š. niekada ir niekur nedirbo, 5 kartus kalėjo už nusikaltimus, kai apgaudavo žmones. Tokiu žmogum negalima tikėti. Laikrodį jis pardavė B., tačiau nežinojo, kad jis yra vogtas. Pas jį kabinete gulėjo keletas laikrodžių, trys jo asmeniniai laikrodžiai, jis juos derino prie kostiumų. Jis jų B. nedavė, o tik parodė. Jie yra pernelyg brangūs, kad B. galėtų nupirkti. Pardavė jam tik vieną, būtent tą laikrodį, nes kiti buvo jo paties, be etikečių. Su etikete buvo parduotas laikrodis, jį pardavė už 500 €. Dėl liudytojo H. duotų parodymų nori pasakyti, kad tai yra seni parodymai. Visi trys liudytojai davė parodymus, kad išvengtų bausmės patys. Be to nėra tokių parodymų, kad jis pardavė daiktus. Jie pasakė, kad jis pardavė, tačiau kažkodėl jie tų daiktų nebeturėjo. Kaip jis galėjo liudytojams B. ir H. duoti suprasti, kad tie daiktai vogti, kai jis pats negalėjo žinoti, kad jie vogti. H. pats nematė laikrodžio, tai patvirtino ir B., kai sakė, jog buvo vienas. Su B. jis neturi nieko bendro. B. bendravo su jo kaimynu Vincu ir buvo kelis kartus užėjęs pas jį (kaltinamąjį) į svečius, nes tuo metu pas jį buvo V., gal kažką norėjo parodyti kompiuteryje B., nepamena, nes tai buvo prieš 5 metus. Pas jį didelis kiemas, tad jie ten bendravo. B. pamatė, kad pas jį guli laikrodis, apžiūrėjo jį. Jis (M. T.) pasiūlė jam, kad nupirktų, jeigu nori, nes jo gera kaina. Jam pačiam jis kainavo 500 €. H. buvo atvažiavęs kartu su B., matė jį porą kartų. Namuose pas jį H. nebuvo, nieko bendro su juo jis neturi, gal kavinėje jį matė. Akropolyje jie susitiko kartą ar du, gal prie Vinco namų buvo, nes jis užvažinėdavo pas V.. O. P. jis nepažįsta, šis pas jį namuose niekada nebuvo, niekada nėra jo matęs, tik posėdžių salėje. Asmens, pravarde „P.“, jis nežino. Su Š. jis bendravo, kartu eidavo į sporto salę. Po to šis buvo uždarytas. Tada R. Š. ėmė apkalbėti jį ir kitus žmones. Jis gyveno vien iš to, kad apgaudinėdavo žmones, savo artimuosius, savo merginą. Tiesą sakant su šio žmogaus psichika nėra viskas gerai. Bendrų reikalų tarp jų nebuvo. Iki sulaikymo jis (kaltinamasis) 5 metus turėjo II grupės invalidumą. Turėjo problemą su stuburu, kitų sveikatos sutrikimų. Invalidumas nebuvo pratęstas, nes jį nuvežė į Rokiškio psichiatrinę ligoninę. Tada jis sirgo kita liga.
Liudytojas P. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju jis susipažino 2010 m. Baltarusijoje. Juos sieja verslo ryšiai, M. T. pasiūlė užsiimti cigaretėmis. Jie bendraudavo maždaug kartą per mėnesį, daugiausia Vilniuje. Jis yra buvęs pas M. T. namuose, adreso nepamena. Kaltinamasis siūlė jam pirkti ir kitus daiktus. Iš šio žodžių tai buvo daiktai, pirkti Europoje urmu – televizoriai, laikrodžiai. Jis nusipirko laikrodį, kurį arešto metu iš jo paėmė, jis yra aprašytas byloje. Tai buvo šveicariškas laikrodis, firmos neatsimena. Dar pirko televizorių LG, fotoaparatą SONY, 2 ar 3 nešiojamus kompiuterius: 2 ASUS firmos, kito jis neatsimena. Viso pirko 3 nešiojamus kompiuterius. Daugiausiai sumokėjo už laikrodį – 500 eurų. Už kitus daiktus mokėjo nebrangiai. Už televizorių sumokėjo 180-200 dolerių, už kompiuterius - taip pat, už fotoaparatą – apie 50 dolerių. Už laikrodį jis mokėjo eurais, už kitus daiktus - doleriais. Šiuos daiktus pirko iš M. pas jį namuose. Liudytojas nežino nieko, iš kur buvo šie daiktai. Iš pradžių buvo pasakyta, kad jie buvo pirkti Europoje urmu, todėl pigiau. Apie tai jam sakė M. T.. Supakuotas buvo tik televizorius. Kiti daiktai neturėjo pakuotės, buvo tiesiog išimti. Nešiojamas kompiuteris buvo be laido ir akumuliatoriaus, juos vėliau nusipirko parduotuvėje ar Gariūnuose. Jis klausė M. T., kodėl daiktai tokiame stovyje, bet jam nebuvo paaiškinta iki galo. Jie tik galėjo patys suprasti. Jie suprato, kad pirkti urmu daiktai negali būti tokiame stovyje. Be to, daiktai buvo labai pigūs, palyginus su jų kaina rinkoje. Apie tai jie kalbėjo su T.. Jis sakė, kad jei nenorite - nepirkite. Vėliau liudytojas atsisakė ir daugiau tokių daiktų nepirko. Pokalbio, kad tai buvo vogti daiktai, nebuvo. „P.“ jam yra girdėta pravardė. Ten buvo didelis bendravimo ratas, buvo daug žmonių. Buvo pažįstamo vestuvės, ten buvo daug asmenų su pravardėm. Asmens, pravarde „P.“, jis nematė, bet girdėjo tokią pravardę. Buvo daug žmonių iš kriminalinio pasaulio, verslininkai. Apie „P.“ jis girdėjo, kad šis bendrauja su M. T.. Liudytojui nėra žinoma, kuo jie užsiima. Daiktus jis pirko sau, negali pasakyti, ar šie daiktai siejosi su asmeniu, pravarde „P.“. Niekas apie tai nekalbėjo. Jis buvo apklaustas ne kartą, galimai nepamena, nes praėjo ilgas laiko tarpas.
Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti liudytojo P. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 188-190). Šios apklausos metu liudytojas nurodė, kad 2009 metais per pažįstamus susipažino su M. T., kuris gyveno Vilniuje. Pradėjo bendrauti. Vieną dieną M. T. atvažiavo pas jį į Baltarusiją ir pasiūlė užsiimti cigarečių kontrabanda. Jis su M. T. pasiūlymu sutiko, nes pinigine prasme buvo labai sunku gyventi, neturėjo jokių pajamų. Su M. T. pradėjo gana dažnai, galima sakyti – pastoviai bendrauti. Yra buvęs M. T. namuose Kolektyvo gatvėje, Vilniuje. 2010 metų, gal pavasarį, ar vasarą, tikslios datos neatsimena, M. T. pasiūlė jam nupirkti vyriškus kostiumus ir kai jis, t.y. P. B., buvo M. T. namuose jis jam iš spintos ištraukė kažkokį kostiumą, kurį P. B. pasimatavo. Kostiumas buvo per didelis, tad jo nepirko. Dar M. T. jo pasiteiravo, gal domina kailiniai, o gal norėtų nupirkti didelį fotoaparatą „Canon“. Jis šių daiktų nematė, M. T. tik žodžiais pasiūlė. Jis pasakė M. T., kad tokių daiktų jam nereikia. Po to kažkur 2010 metų pabaigoje, datos nepamena, M. T. savo namuose pasiūlė jam pirkti laikrodį. M. T. išdėliojo prieš jį keletą rankinių laikrodžių. Jis išrinko sau baltos spalvos metalo (iš kitos pusės buvo stiklas ir geltonas metalas) laikrodį pavadinimu „Chronosswiss“. Sumokėjo M. T. už tą laikrodį 500 eurų. Kai pirko pas M. T. laikrodį, tame procese daugiau niekas nedalyvavo. Jis numanė, kad daiktai (tame tarpe ir nupirktas laikrodis „Chronosswiss“), kuriuos jam pirkti siūlė M. T., yra įgyti nusikalstamu būdu, nors pats M. T., kuris mažai ką pasakojo apie savo reikalus ir yra nekalbus, tik minėjo, kad daug daiktų įgyja urmu iš užsienio. Kai bendraudavo su M. T., jam tekdavo bendrauti ir su kitais jo pažįstamais. Yra girdėjęs, galimai iš paties M. T., ir iš jo pažįstamų (kokių konkrečiai, nurodyti negali), kad daug įvairių vogtų daiktų M. T. atveždavo asmuo pravarde „P.“, šio asmens nėra matęs ir jo nepažįsta. Vėliau, 2011 metų vasarą jis pas M. T. pirko televizorių „LG“, fotoaparatą „SONY“, taip pat pas M. T. pirko keletą, tikslaus skaičiaus pasakyti negali, nes neatsimena, nešiojamųjų kompiuterių, tarp kurių buvo kompiuteriai pavadinimu „Toshiba“, „Asus“, šiuos kompiuterius pardavė pagal skelbimus. Praėjus kuriam laikui M. T. pasakė, kad šie kompiuteriai buvo vogti ir kad jis juos gavo iš „P.“. M. T. pasakė tai ne tiesiogiai, o užuominomis, bet iš to pasakojimo jis suprato, kad daiktai vogti. Iš M. T. jis pirko minėtus daiktus, nes tai buvo geri daiktai už prieinamą kainą ir tuos daiktus pirko sau, tik kompiuterius pardavė.
Perskaičiuos minėtus parodymus liudytojas P. B. juos patvirtino.
Liudytojas A. H. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su M. T. jis yra pažįstamas nuo 2010 metų. Su juo bendradarbiavo veždami kontrabandines cigaretes iš Baltarusijos. Iš M. jis asmeniškai nusipirko televizorių, nešiojamą kompiuterį, fotoaparatą. Televizorių LG pirko už 300 dolerių ar 300 eurų, negali dabar tiksliai pasakyti dėl praėjusio laiko tarpo. Žino tik, kad žymiai pigiau, nei buvo jo rinkos kaina. Dar pirko nešiojamą kompiuterį DELL, neatsimena tiksliai už kiek, gal už 200 dolerių, ir fotoaparatą Nykon, negali įvardinti sumos. Šiuos daiktus jis pirko iš M. T. jo namuose Vilniuje, adreso neatsimena. Dar buvo šveicariški laikrodžiai, pavadinimo neatsimena, gal Cron, bet jis jų neįsigijo. M. siūlė pirkti kelis laikrodžius, tai yra 5, 7 ar 10. Tiksliai neatsimena, kaip atrodė pirkti daiktai. Kaip atrodė nešiojamas kompiuteris jis nepamena, televizorius buvo pakuotėje, o fotoaparatas buvo be pakuotės ir dokumentų. Pirmas daiktas, kurį jis pirko, buvo televizorius. Berods ir nešiojamas kompiuteris buvo pakuotėje, todėl įtarimų nebuvo. Jie manė, kad yra kokios pigios parduotuvės. Ant laikrodžių buvo nupjautos apsaugos, buvo aišku, kad juos atveža kažkoks „P.“. Pas M. atvažiuodavo daug žmonių. Tokią pravardę jis girdėjo iš pokalbių. „P.“ jis nėra matęs. Kažkas iš draugų kalbėdamas su M. T. sakydavo, kad yra toks „P.“. M. T. apie daiktus sakydavo, kad kažkur juos gauna. Paskui iš pokalbių tapo aišku, kad daiktai buvo vogti. Tai buvo aišku iš visų pokalbių, iš to, kad daiktai buvo netvarkingi, be pakuotės, brangūs daiktai. Tikriausiai ir M. T. taip pat turėjo būti aišku, kad daiktai buvo vogti. Apie tai, ar daiktai yra vogti, jie nekabėjo. Jis klausė kaltinamojo, iš kur yra tie daiktai, į ką šis atsakė apie kažkokį „hypermarketą“, kad jis iš kažkur gauna, kažkas atneša. Po to buvo žinoma apie laikrodžius, kad jie yra brangūs ir vogti iš parduotuvių. Liudytojas neklausė, kodėl buvo nukirptos apsaugos nuo laikrodžių, nes šių nepirko. Apsaugos buvo nukirptos ir ant nešiojamų kompiuterių. M. T. pats liudytojui nesakė, kad daiktai buvo vogti, nebuvo pokalbio apie tai. Jis pasiūlė tuos daiktus pirkti.
Liudytojas A. H. buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu ((T. 1, b. l. 191-195).
Liudytojas R. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su M. T. jie susipažino 2002 m. Šis gyvena (duomenys neskelbtini), yra buvęs pas jį namuose. Ten matė įvairiausių daiktų. M. T. užsiėminėjo įvairia veikla. Asmenį, pravarde „P.”, jis taip pat žino. Yra jį matęs pas M. T. namuose. Tai buvo 2009 m. gruodžio mėn. P. vogdavo daiktus ir juos realizuodavo per M. T.. Vogti daiktai buvo laikomi pas M. T.. Jis pats taip pat iš M. T. nusipirko personalinį kompiuterį, pavadinimo nepamena. Tą kompiuterį kaltinamajam atnešė pavogęs P.. Mano, kad M. T. žinojo, iš kur jam daiktus nešė Popikas, kadangi Popikas sakė, kad jie yra vogti. Kai liudytojas susipažino su P., jis ką tik buvo išėjęs iš kalėjimo. M. T. liudytojui sakė, kad P. yra geriausias vagis visame mieste, jis turi gerą komandą, kurie moka greitai vogti. Jie taip greitai vagia, kad net nespėja atvažiuoti apsauga. Visą šią informaciją jam pateikė M. T.. Pas M. T. jis yra matęs įvairių, skirtingų laikrodžių. Jie buvo vogti iš parduotuvių. Jam tai sakė ir P., ir M. T.. Tuos laikrodžius jis matė kažkur 2010 m., o gal 2009 m. Matė pas M. T. Zenith firmos laikrodžių, kokių kitų firmų buvo – nepamena, bet tai nebuvo labai brangūs ir gerų firmų laikrodžiai. Kai kuriuos laikrodžius nupirko M. draugai, kažkokius jis padovanojo savo broliui. Taip pat žino, kad laikrodžius pirko M. draugai, kurie dabar sėdi salėje. Kompiuterinės technikos kaltinamojo namuose buvo daug. Buvo pati populiariausia: Aplle, iPod, Mac personaliniai kompiuteriai. Šie kompiuteriai buvo pavogti iš parduotuvės, esančios Čiurliono gatvėje. Vieną iš šių kompiuterių M. pasiliko sau. Visa tai jis žino asmeniškai iš M. T.. Šis jam sakė, kad buvo nuėjęs į tą parduotuvę ir norėjo tą kompiuterį nusipirkti, bet kadangi tai pats naujausias modelis, tai parduotuvė jo jam nepardavė. Tai po keleto dienų tą kompiuterį jam iš tos parduotuvės atnešė P.. Tai buvo Mac kompiuteris iš firmos Apple, kuris buvo pats geriausias, brangiausias. Jo vertė 9000-10000 Lt. M. T. žinojo šių daiktų kilmę, kadangi pats sakė, kad štai, nepardavė, tai jis kitu būdu gavo jį. Kaltinamojo namuose jis matė ir kailinius. Buvo daug ir įvairių kailinių, kurie gulėjo maišuose. Apžiūrėjo juos tik paviršutiniškai. Ten nebuvo labai brangių kailinių. Šiuos kailiniu taip pat atnešė P.. Visa tai taip pat žino iš M. ir iš P.. T. šiuos kailinius parduodavo. Kailiniai buvo vogti, iš kokių parduotuvių negali prisimint, kadangi buvo daug vagysčių. Liudytojas taip pat nurodė, kad yra teistas Lietuvoje ir Vokietijoje. Patvirtino, kad asmeniškai matė kaip daiktai buvo parduodami. Jie būdavo parduodami draugams, vienas jų - L.. Šiuos parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo metu ir juos patvirtina. Jam (R. Š.) P. pats sakė, kad tuos daiktus vogdavo. Net buvo toks atvejis, kai šis jo prašė, kad nueitų į Gedimino prospekte esančią kailinių parduotuvę apsižiūrėti. Iki sulaikymo liudytojas pardavinėjo mašinas, tai buvo pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Laikrodžiai buvo su etiketėmis, kai kurie būdavo dėžutėse (kuriuos reikėjo užvesti), kai kurie - ne. Buvo kompiuteriai notebook, iPad, kuriuos vogdami vagys nukirpdavo laidus, kad nesuveiktų signalizacija, tai jie buvo su nukirptomis detalėmis. Buvo galima suprasti, kad jie vogti. Viską atveždavo dideliais maišais. Kartais kiekiai buvo dideli. Buvo ir žvejybai skirtų brangių daiktų. Ar kailiniai buvo su etiketėmis – jis nepamena. Jis matė, kaip kailinius maišuose pervėžinėdavo iš vienos vietos į kitą. Konkretizuojant kam M. T. pardavė daiktus gali nurodyti, kad L.. Vėliau šis buvo pagautas Marijampolėje pardavinėjantis kompiuterius. Daiktus pardavinėdavo ir P.. M. T. asmeniškai pardavinėjo daiktus ir O. iš Gariūnų (kompiuterius), L., salėje esantiems draugams, pačiam liudytojui yra pardavęs. Negali tvirtinti, ar M. T. asmeniškai, ar per tarpininkus parduodavo, bet pinigai „ėjo“ per jį. Taip pat yra pardavęs daiktus ir draugams iš Baltarusijos. Šių jis nepamena, žino tik jų išvaizdą. Tie baltarusiai gyvena Baltarusijoje. jie iš M. pirko daug ką, pvz. televizorius, kompiuterius. Nežino, ar kailinius pirko. Jie visada kažkokias prekes pirko. Buvo televizoriai, nauji daiktai dėžutėse, videokameros, laikrodžiai, gintaro dirbiniai. Ką jie asmeniškai pirko jis negali pasakyti. Kad pirko televizorius tai tikrai žino. Dėl laikrodžių negali tvirtinti ar pirko. Daug laiko jau praėjo, jis negali visko prisiminti. Kai baltarusiai pirko, jis dalyvavo. Tai buvo 2011, o gal 2010 m. vasarą.
Liudytojas R. Š. buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 196,198-199).
Liudytojas O. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymus atsisakė.
2012-06-14 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas M. T. atžvilgiu buvo atskirtas iš ikiteisminio tyrimo, atliekamo, be kita ko, dėl 2010-06-14 UAB „Savas laikas“ turto pagrobimo iš parduotuvės „Ženeva“, esančios Vilniuje, Gedimino pr. 22; 2011-07-08 UAB „Desktop Publishing Computers“ turto pagrobimo iš parduotuvės „iDeal“, esančios Vilniuje, M. K. Č. g. 19; 2011-07-25 UAB „Vitedra“ turto pagrobimo iš UAB „Norfos mažmena“ nuomojamų patalpų, esančių Vilniuje, Savanorių pr. 179 (T. 1, b. l. 1-3). Iš pastarojo ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo paimti ir panaudoti duomenys ir daiktai.
UAB „Savas laikas“ 2010-06-16 pranešime dėl žalos nurodyta, kad 2010-06-14 apie 3.25 val. buvo įvykdyta vagystė parduotuvėje „Ženeva“, adresu Gedimino pr. 22, Vilniuje, iš kur pavogti 67 rankiniai laikrodžiai ir laikrodžių užvedimo dėžutė, pateiktas inventorizacijos, atliktos po vagystės, aprašas, pavogtų prekių sąrašas, jų įsigijimo dokumentai, iš kurių matyti, kad viena iš pagrobtų prekių yra laikrodis „Chronoswiss Chronometer“, kurio vertė 4693,72 Lt (T. 1, b. l. 19-35).
2010-06-14 įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti UAB „Savas laikas“ parduotuvės „Ženeva“ patalpų, esančių Gedimino per. 22, Vilniuje, apžiūrų duomenys (T. 1, b. l. 36-53, 54-76).
UAB „Desktop Publishing Computers“ 2011-07-11 pareiškime nurodyta, kad 2011-07-08 apie 3.10 val. buvo įsilaužta į UAB „Desktop Publishing Computers“ patalpas, adresu M.K. Č. g. 19, Vilniuje, iš kur buvo pavogtos prekės, nurodytas jų sąrašas, pateiktas inventorizacijos, atliktos po vagystės, aprašas, iš kurių matyti, kad viena iš pagrobtų prekių yra planšetinis įrenginys „iPad 2 16 GB White“, kurio serijos Nr. DQTFKQ3NDKPH, vertė 1233,97 Lt (T. 1, b. l. 94-105).
2011-07-08 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti UAB „Desktop Publishing Computers“ parduotuvės „iDeal“ patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūros duomenys (T. 1, b. l. 106-120).
UAB „Vitedra“ 2011-07-29 pranešime nurodyta, kad 2011-07-25 įmonės parduotuvėje „Odos sezonas“, esančioje Savanorių pr. 176, Vilniuje, „Norfos bazės“ patalpose, buvo įvykdyta vagystė, kurios metu pavogta 10 vnt. karakulio kailinių, 5 vnt. moteriškų verslo avikailio kailinių, 3 vnt. audinės kailinių, 2 vnt. bebro kailinių, ir 1 vnt. lapės kailinių, pateiktas 2011-07-25 trumpalaikio turto inventorizacijos aktas, pavogtų prekių įsigijimo dokumentai, jų įsigijimo vertės lentelė, iš kurių matyti, kad tarp pagrobtų prekių buvo ir karakulio kailiniai, kurių vertė 4700 litų, versto avikailio kailiniai, kurių vertė 3150 litų, audinės kailiniai, kurių vertė 12 650 litų (T. 1, b. l. 129-136).
2011-07-25 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti prekybos centre „Norfos Bazė“ esančios kailių parduotuvės-salono patalpų, esančių adresu Savanorių per. 176, Vilniuje, apžiūros duomenys (T. 1, b. l. 137-144).
2011-11-23 atlikus kratą automobilyje Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme, dalyvaujant M. T., be kitų daiktų buvo rasti ir paimti: versto audinio puspaltis, smėlio spalvos, gaminio artikulo Nr. 88MKV02060BZ, kaina 3150 Lt, su „Laukinis gepardas“ etikete; audinės puskailiniai, margos rudos spalvos, gaminio artikulo Nr. 79MPA00A01MA, kaina 12650 Lt, su „Laukinis gepardas“ etikete; karakulio kailiniai, juodos spalvos, gaminio artikulo Nr. 81 MKK00195JD, kaina 4700 Lt, su „Laukinis gepardas“ etikete (T. 1, b. l. 157-160).
2011-11-23 atlikus kratą M. T. name adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be kitų daiktų buvo rastas ir paimtas planšetinis kompiuteris „iPad“, kurio serijos Nr. DQTFKQ3NDKPH (T. 1, b. l. 167-171).
2011-11-23 laikinojo sulaikymo protokolas ir asmens kratos protokolas patvirtina, kad 2011-11-23 8.15 val. Šalčininkų tarptautiniame pasienio kontrolės punkte, Šalčininkų raj., buvo laikinai sulaikytas P. B., pas sulaikytąjį asmens kratos metu be kitų daiktų rastas ir paimtas rankinis laikrodis „Chronoswiss“ su rudos spalvos apyranke (T. 1, b. l. 172-173).
Minėti kratų metu rasti ir paimti daiktai, o būtent smėlio spalvos versto avikailio puspaltis, gaminio artikulo Nr. 88MKV02060BZ, margos rudos spalvos audinės puskailiniai, gaminio artikulo Nr. 79MPA00A01MA, juodos spalvos karakulio kailiniai, gaminio artikulo Nr. 81MKK00195JD, planšetinis kompiuteris „iPad“, kurio serijos Nr. DQTFKQ3NDKPH; rankinis laikrodis „Chronoswiss“ su rudos spalvos apyranke, buvo apžiūrėti, apžiūrų duomenys fiksuoti 2012-04-10, 2012-04-20 protokoluose. Po apžiūrų kailiniai grąžinti UAB „Vitedra“ atstovui, o planšetinis kompiuteris „iPad“ – UAB „Desktop Publishing Computers“ atstovui (T. 1, b. l. 177-187).
Žemesnės instancijos teismas
2013-05-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2013-12-31 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, be kita ko nustatyta, kad 2010-06-14, nuo 3.25 val. iki 3.31 val., O. P., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužęs parduotuvės „Ženeva“, priklausančios UAB „Savas laikas“, esančios Gedimino pr. 22, Vilniuje, durų spyną, įsibrovė į parduotuvę ir sudaužęs vitrinos stiklus pavogė 67 laikrodžius, t. y.: 16 laikrodžių „Omega“, kainujančių 64204,47 Lt, 23 laikrodžius „R. W.“, kainuojančius 34996,94 Lt, 10 laikrodžių „Chronoswiss“, kainuojančių 68508,52 Lt, 13 laikrodžių „Zenith“, kainuojančių 150257,10 Lt, 5 laikordžius „Eberrhard“, kainuojančius 32410,86 Lt, ir užvedimo dėžutę „Rapport“, kainuojančią 1395,18 Lt. Taip O. P. padarė BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Be to nustatyta, kad O. P. ir N. P. 2011-07-08, apie 3.10 val., veikdami kartu ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužę dviejų įėjimo durų spynas, įsibrovė į UAB „Desktop Publishing Computers“ priklausančios parduotuvės „iDeal“, esančios Vilniuje, M. K. Č. gt. 19, patalpas. Išlaužę sandėlio duris pavogė stacionarų kompiuterį „iMac 21.5“, kainuojantį 3046,36 Lt, stacionarų kompiuterį „iMac 27“, kainuojantį 4932,65 Lt, 3 nešiojamuosus kompiuterius „Macbook Pro 13“, kainuojančius po 3082,63 Lt, nešiojamąjį kompiuterį „Macbook Air 13“, kainuojantį 3409,10 Lt, nešiojamąjį kompiuterį „Macbook Pro 15“, kainuojantį 5399,37 Lt, 6082 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį „Macbook Pro 17“, planšetinį įrenginį „iPad 2 16 GB white“ kainuojantį 1233,97 Lt, 1233,97 Lt vertės planšetinį įrenginį „iPad 2 16 GB Black“. Tokiais veiksmais UAB „Desktop Publishing Computers“ padaryta 34 586,08 Lt turtinė žala. Taip O. P. ir N. P. padarė BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Be to nuosprendžiu nustatyta, kad O. P. ir N. P. 2011-07-25, apie 4.13 val., veikdami kartu ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, Vilniuje, Savanorių pr. 176, išdaužę dviejų lauko durų stiklo paketus bei vitrinos stiklą, įsibrovė į UAB „Vitedra“ nuomojamas patalpas, esančias parduotuvėje, priklausančioje UAB „Norfos mažmena“. Nurodytu būdu patekę į parduotuvę pagrobė 10 larakulio kailinių, kainuojančių 10068,79 Lt, 5 versto avikailio kailinius, kainuojančius 4821,10 Lt, 3 audinės kailinius, kainuojančius 15018,90 Lt, 2 bebro kailinius, kainuojančius 8114,08 Lt, lapės kailinius, kainuojančius 3518,76 Lt. Tokiais savo veiksmais UAB „Vitedra“ padarė 41541,63 Lt turtinę žalą. Taip O. P. ir N. P. padarė BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. 2013-05-29 nuosprendžiu laikrodis „Chronoswiss“ perduotas valstybės nuosavybėn. Nuosprendis įsiteisėjęs (T. 2, b. l. 156-181).
Šie duomenys buvo surinkti teisėtai, ištirti teisiamojo posėdžio metu, tad teismas juos pripažįsta įrodymais bei pateikia šią jų analizę ir jos pagrindu padarytas išvadas.
Įsiteisėjęs minėtas 2013-05-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, pakeistas 2013-12-31 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, taip pat aukščiau minėti UAB „Savas laikas“ 2010-06-16 pranešimas dėl žalos, prie jo pridėti inventorizacijos aprašas, pavogtų prekių sąrašas, jų įsigijimo dokumentai, UAB „Desktop Publishing Computers“ 2011-07-11 pareiškimas, jame nurodytas pagrobtų prekių sąrašas, pridėtas inventorizacijos aprašas, UAB „Vitedra“ 2011-07-29 pranešimas, nurodytas pagrobtų prekių sąrašas, pridėti 2011-07-25 trumpalaikio turto inventorizacijos aktas, pavogtų prekių įsigijimo dokumentai, jų įsigijimo vertės lentelė, įvykio vietos apžiūrų protokolai patvirtina, kad O. P., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, 2010-06-14, nuo 3.25 val. iki 3.31 val., įsibrovęs į parduotuvės „Ženeva“, priklausančios UAB „Savas laikas“, esančios Gedimino pr. 22, Vilniuje, patalpas, be kitų prekių pagrobė ir laikrodį „Chronoswiss Chronometer“, kurio vertė 4693,72 Lt, priklausantį UAB „Savas laikas“. Be to, O. P. ir N. P., veikdami kartu, 2011-07-08, apie 3.10 val., įsibrovę į UAB „Desktop Publishing Computers“ priklausančios parduotuvės „iDeal“, esančios Vilniuje, M. K. Č. gt. 19, patalpas, be kitų prekių pagrobė ir planšetinį įrenginį „iPad 2 16 GB White“, kurio serijos Nr. DQTFKQ3NDKPH, vertė 1233,97 Lt. Be to, O. P. ir N. P., veikdami kartu, 2011-07-25, apie 4.13 val., įsibrovę į UAB „Vitedra“ nuomojamas patalpas, esančias parduotuvėje, priklausančioje UAB „Norfos mažmena“, Vilniuje, Savanorių pr. 176, be kitų prekių pagrobė pagrobė karakulio kailinius, kurių vertė 4700 Lt, versto avikailio kailinius, kurių vertė 3150 Lt, audinės kailinius, kurių vertė 12 650 Lt. Nustatyti veiksmai pripažinti nusikalstamais, numatytais BK 178 straipsnio 3 dalyje.
Be to, byloje esantys minėti kratų, daiktų apžiūros protokolai (T. 1, b. l. 157-160, 167-171, 177-187) patvirtina, kad minėti aukščiau nurodytomis aplinkybėmis pagrobti daiktai buvo rasti M. T. gyvenamojoje vietoje bei jo naudojamame automobilyje, o būtent: 2011-11-23 atliktos kratos metu automobilyje Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčiame namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme, buvo rasti ir paimti versto avikailio puspaltis, smėlio spalvos, gaminio artikulo Nr. 88MKV02060BZ, audinės puskailiniai, margos rudos spalvos, gaminio artikulo Nr. 79MPA00A01MA, karakulio kailiniai, juodos spalvos, gaminio artikulo Nr. 81MKK00195JD. 2011-11-23 atliktos kratos M. T. gyvenamojoje vietoje name adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be kitų daiktų buvo rastas ir paimtas planšetinis kompiuteris „iPad“, kurio serijos Nr. DQTFKQ3NDKPH. Kad šie kaltinime įvardyti daiktai buvo kaltinamojo dispozicijoje savo parodymais patvirtino ir pats kaltinamasis M. T..
Minėtas 2011-11-23 laikinojo sulaikymo protokolas ir asmens kratos protokolas patvirtina, kad 2011-11-23 8.15 val. Šalčininkų tarptautiniame pasienio kontrolės punkte, Šalčininkų raj., buvo laikinai sulaikytas P. B., kurio asmens kratos metu be kitų daiktų rastas ir paimtas rankinis laikrodis „Chronoswiss“ su rudos spalvos apyranke (T. 1, b. l. 172-173). Liudytojas P. B. savo parodymais patvirtino, kad šį laikrodį pirko iš M. T. šio namuose už 500 eurų. Pats kaltinamasis taip pat patvirtino pardavęs minėtą laikrodį P. B. už 500 eurų.
Šias faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, šios aplinkybės nėra ginčijamos, tad teismas, remdamasis minėtais įrodymais bei jų detaliau neanalizuodamas, jas pripažįsta įrodytomis.
Byloje yra surinkti prieštaringi įrodymai dėl aplinkybių, iš kur M. T. savo dispozicijon gavo minėtus kaltinime įvardytus daiktus bei ar jam buvo žinoma, kad šie daiktai įgyti nusikalstamu būdu.
Tiek apklaustas teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminiame tyrime liudytojas R. Š. davė M. T. apkaltinančius parodymus, o būtent, liudytojas tvirtino, kad O. P., pravarde „P.“, yra matęs pas M. T. namuose, O. P. vogdavo daiktus ir realizuodavo juos per M. T.. Pas kaltinamąjį namuose buvo laikomi O. P. vogti daiktai. M. T. žinojo apie O. P. vykdomas vagystes, žinojo, kad šio atnešti daiktai yra vogti. Liudytojas detaliai nurodė, iš kur jam yra žinomos šios aplinkybės, o būtent, kad tai jam tiesiogiai sakė tiek pats M. T., tiek O. P., tai buvo galima suprasti ir iš daiktų išvaizdos, kiekio. Liudytojas taip pat nurodė, kad pas kaltinamąjį buvo O. P. vogtų įvairių laikrodžių, kompiuterinės technikos, kailinių, daiktų kilmė kaltinamajam buvo žinoma. Liudytojui R. Š. kaltinamasis M. T. buvo nurodęs net parduotuvę, iš kurios buvo vogta kompiuterinė technika. Liudytojas patvirtino, kad vieną vogtą kompiuterį M. T. pasiliko sau, kad vogtus daiktus pirko ir kaltinamojo draugai baltarusiai. Liudytojas R. Š. parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jo parodymai yra nuoseklūs, detalūs, išsamūs, teismas nenustatė pagrindo, kad liudytojas siekia apkalbėti kaltinamąjį. Vien tai, kad liudytojas R. Š. praeityje yra teistas, ką jis pats patvirtino teismui ir ką akcentavo gynyba, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu. Tuo labiau, kad jo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Kaltinamąjį M. T. apkaltinančius parodymus, tuo pačiu patvirtinančius ir liudytojo R. Š. išsakytus teiginius, davė ir liudytojai P. B., A. H.. Liudytojas P. B. teismui patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad M. T. siūlymu pirko iš jo šveicarišką laikrodį už 500 €, taip pat kitus daiktus – televizorių, fotoaparatą, nešiojamus kompiuterius. M. T. užuominomis yra sakęs, kad kompiuteriai, kiti daiktai yra vogti, jam juo tiekia asmuo, pravarde „P.“. Kad daiktai vogti buvo galima suprasti ir iš jų itin žemos kainos, išvaizdos. Liudytojas A. H. patvirtino, kad yra pirkęs iš M. T. televizorių, nešiojamą kompiuterį, fotoaparatą. Kaltinamasis siūlė ir šveicariškų laikrodžių, kurie buvo vogti iš parduotuvių, bet liudytojas nepirko. Iš pokalbių tarp M. T. ir jo draugų buvo aišku, kad daiktus kaltinamajam tiekia asmuo, pravarde „P.“. Nors tiesiogiai, kad šie daiktai yra vogti, M. T. nesakė, tačiau tai buvo aišku iš jų tarpusavio pokalbių, iš daiktų kainos, išvaizdos. Liudytojai P. B. ir A. H. parodymus davė taip pat būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jų parodymai esminėse aplinkybėse yra nuoseklūs, teismas nenustatė pagrindo, kad liudytojai siekia apkalbėti kaltinamąjį.
Liudytojų R. Š., P. B., A. H. parodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas juos vertina kaip patikimus įrodymus, jais vadovaujasi ir jų pagrindu pripažįsta esant įrodyta, kad M. T. buvo žinoma nusikalstama jo įgytų daiktų kilmė, šiuos daiktus jam tiekė O. P..
Kaltinamasis M. T. teisiamojo posėdžio metu tvirtino teismui, kad visus kaltinime nurodytus daiktus jam perdavė asmuo, vardu D., pravarde „R.“, kuris buvo jam skolingas už blogai nudažytą automobilį. Jokių įtarimų, kad daiktai vogti, M. T. nekilo. O. P. jis nepažįsta, niekada nėra jo matęs, šis pas jį namuose niekada nebuvo, asmens, pravarde „P.“, jis nežino. Vertindamas šiuos kaltinamojo teiginius teismas atsižvelgė į tai, kad jie, visų pirma, prieštarauja aukščiau minėtiems įrodymams, kuriuos teismas vertino kaip patikimus. Be to, M. T. parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Kaltinamasis net nenurodė asmens, vardu D. pavardės, kitų jo asmenybę konkretizuojančių duomenų, nors šiam asmeniui, jo teigimu, jis buvo patikėjęs savo automobilį „Porshe“, šis asmuo jam atlikinėjo darbus už didelę pinigų sumą, tai yra 2000 €. Kaltinamasis tvirtino teismui negalintis suteikti šių duomenų dėl įkalinimo, tačiau jo interesus procese atstovauja gynėjas, tad jo procesinė teisė teikti įrodymus nebuvo suvaržyta. Šių argumentų pagrindu teismas nevertino kaltinamojo parodymų kaip patikimų įrodymų, tad jais nesivadovavo.
M. T. įgytas turtas, kurio dalį jis realizavo, tai yra pardavė P. B., buvo gautas darant BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Bendra turto vertė viršijo 5 MGL, tačiau neviršijo 250 MGL dydžių. Veika baigta. M. T. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad turtas yra įgytas nusikalstamu būdu, tačiau nežiūrint to perėmė jį savo dispozicijon, dalį jo realizavo. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad nustatyti M. T. veiksmai pagal BK 189 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
Teismas, skirdamas bausmę M. T., atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, veika baigta, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į įgyto bei realizuoto turto konkretų kiekį, vertę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: M. T. nustatytą nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neteistas. Duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn byloje nėra. M. T. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo vietą, yra vedęs, turi mažametį vaiką (T. 2, b. l. 88). Jam ilgą laiko tarpą, tai yra nuo 2007-09-06 iki 2012-09-20, buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, darbingumo lygio pažymos galiojimo laikas baigėsi jam esant suėmime (T. 3, b. l. 119-121). M. T. Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 84TPK-80/2014 pateikta išvada, kad M. T. šiuo metu diagnozuota: mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai. M. T. laikinu psichikos sutrikimu neserga. M. T. šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. T. šiuo metu metasimuliuoja depresinį sutrikimą ir simuliuoja atskirus psichikos patologijos simptomus. M. T. psichikos sutrikimu neserga. Jam diagnozuota: Mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai. Jis savo veiksmų esmę supranta ir juos valdyti gali. M. T. nereikalinga taikyti priverstinį gydymą. M. T. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo ir nebuvo laikino psichinio sutrikimo būsenoje, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (T. 3, b. l. 3-49).
Teismas, įvertinęs visumą šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę, turtinę padėtį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant laisvės apribojimo bausmę, nustatant artimą vidurkiui jos terminą su BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose numatytomis pareigomis.
M. T. atžvilgiu 2014-11-18 priimtas nuosprendis nėra įsiteisėjęs, tad bausmių subendrinimo klausimas šiuo nuosprendžiu nespręstinas.
M. T. ikiteisminio tyrimo metu kardomosios priemonės nebuvo skirtos, nes jis yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, tad nėra pagrindo skirti jam kardomąją priemonę ir iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei įpareigojant laisvės apribojimo taikymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.
Iki bausmės vykdymo pradžios M. T. kardomosios priemonės neskirti.
Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus, šaukiamas atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.